Prašymo Nr. DOK-1324/2026
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00126-2025-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-805-2025 D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnio 8 dalį galutine subendrinta nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda bei taikytos administracinės poveikio priemonės – medžioklinio šautuvo ir automobilio „Volkswagen Amarok“, kurio savininkė R. L., konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas 4 metams už tai, kad nuo 2025 m. sausio 8 d., 17.00 val., iki 2025 m. sausio 9 d., 4.00 val., kaip medžiotojas, dalyvaudamas Šiaulių rajono Šakynos medžiotojų būrelio 2025 m. sausio 8 d. medžioklėje tykojant pagal 2024 m. gruodžio 29 d. medžioklės vadovui V. G. išduotą medžioklės lapą Nr. 54, tykojimo vietoje savo medžiokliniu šautuvu su optika sumedžiojo pirmamečio šerno patiną, apie kurio sumedžiojimą medžioklės vadovo neinformavo ir šis nustatyta tvarka nebuvo įrašytas į medžioklės lapą prieš pradedant doroti. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 22 punkto nuostatas, jeigu sumedžiotas gyvūnas prieš pradedant doroti neįrašomas į medžioklės lapą, laikoma, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai. Taip neteisėtai sumedžiojęs pirmametį šerno patiną ir šį neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabendamas automobiliu iš sumedžiojimo vietos iki dorojimo vietos, kur patalpoje, neskirtoje gyvūnams doroti, jį dorojo kartu su kitais dviem medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais, padarė žalą gamtai ir šiurkščiai pažeidė Medžioklės taisyklių 23, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimus.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. skundas ir Institucijos 2025 m. balandžio 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. apeliacinis skundas ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartis palikta nepakista.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
Prašyme nurodoma, kad apylinkės ir apygardos teismų nutartys yra neteisėtos ir nepagrįstos dėl padarytų materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, kurie apribojo D. L. teisę į teisingą teismą. Teismai nesilaikė ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes; spręsdami D. L. atsakomybės klausimą, neteisingai interpretavo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklių nuostatas.
Pareiškėjas teigia, kad jis dalyvavo medžioklėje pagal medžioklės lapą Nr. 54, išduotą V. G., kaip šios medžioklės vadovui, tačiau V. G. realiai medžioklėje nedalyvavo. Apie sumedžiotą šerną D. L. telefonu informavo vienintelį miške buvusį ir faktinį vadovavimą kitai medžioklei pagal medžioklės lapą Nr. 56 vykdžiusį H. K., kartu paprašydamas įrašyti jį (D. L.) į jam išduotą medžioklės lapą bei nurodyti sumedžiotą gyvūną. H. K. su tuo sutiko ir nurodė, kad sumedžiotą šerną gali vežti doroti į savo namus, kur visiems medžiotojams buvo žinoma esant įrengtas, nors formaliai neįregistruotas, patalpas. Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik H. K. parodymais, kuriais jis neigė šias aplinkybes. Kad H. K. žinojo apie D. L. sumedžiotą žvėrį dar gerokai prieš atvykstant pareigūnams ir kad H. K. pritarė žvėries gabenimui į D. L. namus, nukreipdamas ten ir kitus medžiotojus, patvirtina liudytojai J. R. ir R. V., tačiau tai apylinkės teismas ignoravo ir neargumentavo, kodėl atmeta D. L. versiją patvirtinančius liudytojų parodymus. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė D. L. nurodytas aplinkybes dėl išsikrovusio telefono. Kadangi V. G. apie sumedžiotą gyvūną nepranešta dėl techninių priežasčių, toks nepranešimas nevertintinas kaip tyčinis Medžioklės taisyklių pažeidimas.
Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju neteisingai aiškintos Medžioklės įstatymo 12 straipsnio bei Medžioklės taisyklių 24 punkto nuostatos ir padarytos nepagrįstos, nelogiškos išvados, kad Medžioklės taisyklėse nenustatyta pareiga medžioklės vadovui fiziškai dalyvauti medžioklėje ir kad informacijos nepateikimas būtent V. G. reiškia neteisėtą gyvūno sumedžiojimą. Toks vertinimas yra formalus, prieštarauja Medžioklės taisyklių esmei – užtikrinti saugumą ir kontrolę, kurios realiai užtikrinti vadovas, būdamas namuose, negali. Aptariamoje situacijoje informacijos perdavimas H. K. buvo protingas ir teisėtas veiksmas. Taigi D. L. yra nubaustas už paties vadovo V. G. padarytą pažeidimą – neatvykimą į medžioklę.
Pareiškėjo teigimu, jam paskirta bauda bei taikyta administracinė poveikio priemonė – automobilio ir medžioklinio šautuvo konfiskavimas savo pobūdžiu ir griežtumu prilygsta baudžiamosios atsakomybės sankcijoms. Nagrinėjamu atveju teismai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas asmens procesines garantijas, nes atmetė D. L. prašymą skirti rašysenos ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar medžioklės lape Nr. 56 parašas ties jo pavarde yra jo, atsisakė tirti esminius įrodymus, nešalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, netyrė ir nevertino galimo dokumentų klastojimo faktų, pareigūnų šališkumo, neteisėto pareigūnų ir medžiotojų būrelio pirmininko V. G. bendradarbiavimo, siekiant apkaltinti D. L.
Be to, pareiškėjas nurodo, kad į privačią aptvertą, saugomą teritoriją bei joje esantį ūkinį pastatą, kuriame dalis patalpų buvo gyvenamosios, pareigūnai pateko, neturėdami teismo leidimo, t. y. pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl to visi įrodymai (medžioklės lapai Nr. 54 ir 56, užfiksuoti dorojamo šerno apžiūros rezultatai ir R. V. bei kitų asmenų paaiškinimai), gauti neteisėto patekimo metu ar po jo, turėjo būti vertinami kaip neleistini įrodymai.
Pareiškėjo nuomone, nepagrįstai konfiskuotas jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantis automobilis. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuojamas turtas turi būti pažeidėjo nuosavybė. Nors teismas rėmėsi tuo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, toks sprendimas pažeidžia proporcingumo principą. Sutuoktinė nėra padariusi jokio nusižengimo, ji nedalyvavo medžioklėje ir negalėjo kontroliuoti automobilio naudojimo šiuo konkrečiu atveju. Konfiskuoti brangų turtą iš trečiojo asmens už formalų Medžioklės taisyklių pažeidimą yra akivaizdus asmens teisių varžymas labiau, nei reikia siekiamam tikslui. Konfiskavimas neturi tapti asmens skurdinimo priemone, ypač kai nusižengimas neturi didelio pavojingumo visuomenei požymių (šernas sumedžiotas teisėtai, turint leidimą).
Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.
Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nesutikimas su teismų išvadomis, savaime nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.
Kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjas ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes bei teisinį jų vertinimą, pateikdamas sau naudingą įrodymų vertinimą ir situacijos bei teisės aktų interpretavimą. Pažymėtina, kad prašyme nurodyti argumentai dėl netinkamai įvertintų įrodymų ir nustatytų bylos faktinių aplinkybių, dėl įrodymų, kurie buvo surinkti neteisėtai patekus į ūkinį pastatą, neatitikties leistinumo reikalavimams, būtinumo skirti rašysenos ekspertizę, pareigūnų šališkumo, taip pat dėl nepagrįstai taikytos administracinės poveikio priemonės – administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimo buvo pateikti ir D. L. apeliaciniame skunde. Šiuos argumentus apygardos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė savo išvadas. Apygardos teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą dėl D. L. nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis, paskiriant atitinkamo dydžio baudą ir administracines poveikio priemones, būtų padaręs teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nepateikia naujų išsamių teisinių argumentų, kurie pagrįstų apygardos teismo išvadų nepagrįstumą ar akivaizdžias materialiosios ir proceso teisės taikymo klaidas, dėl kurių reikėtų atnaujinti bylą. Pareiškėjo teiginiai apie jo teisės į teisingą teismą suvaržymą, bylos teisminio nagrinėjimo metu pažeistas Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas procesines garantijas yra deklaratyvūs.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
Darius Kantaravičius
