S. J. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 72 str., 313 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1469/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08338-2025-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama S. J. (S. Y.), kurio turtas konfiskuotas, atstovės advokatės Lauretos Ulbienės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 10 d. nutarties S. Z. (S. Z.), kuriam byla nutraukta, baudžiamojoje byloje priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu S. J., kurio turtas konfiskuotas, atstovė advokatė L. Ulbienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami S. J. automobilio konfiskavimo klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktus ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus, kurie suvaržė S. J. teisę ginti savo procesines teises ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatorės, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes bylą ištyrė neišsamiai, neišsiaiškino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku K. J. (K. Y.) perleido savo broliui S. Z. vairuoti savo sutuoktinio S. J. vardu įgytą automobilį, žinodama, kad brolis, juo naudodamasis, darys baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, nustatyta remiantis policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, parodymais. Tuo tarpu K. J. viso bylos proceso metu nebuvo apklausta ir jai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl įvykio situacijos. Kasatorės nuomone, K. J. parodymai yra labai svarbūs ir tik ją apklausus galima spręsti, ar yra pagrindas konfiskuoti automobilį. Aptariamo įvykio metu S. J. buvo išvykęs iš Lietuvos ir jam nebuvo žinoma apie tai, kad S. Z. įvykio dieną laikinai naudojosi jo automobiliu ir kad vairavo jį apsvaigęs. S. J. nebuvo perleidęs S. Z. automobilio. Todėl minėtas automobilis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu negalėjo būti konfiskuotas. Be to, teismai netinkamai aiškino sąvoką „perleisti“. Trumpalaikis vienkartinis S. Z. naudojimasis S. J. priklausančiu automobiliu negali būti vertinamas kaip turto perleidimas kaltininkui.

Kasatorė nurodo, kad S. J., pats nebūdamas teisininkas ir neturėdamas gynėjo, per pirmosios instancijos teismą pateikė apeliacinės instancijos teismui laisvos formos prašymą dėl automobilio nekonfiskavimo, kuris neatitiko BPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytų apeliacinio skundo reikalavimų. Nors skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuotas S. J. priklausantis automobilis, gavęs šį prašymą kartu su S. Z., kuriam byla nutraukta, apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teismas S. J. į procesą neįtraukė, taip nesuteikdamas jam procesinių teisių, ir apklausė jį tik kaip liudytoją. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų pripažinti S. J. prašymą apeliaciniu skundu ir nagrinėti jį kartu su S. Z. apeliaciniu skundu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, taikymas grindžiamas nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis teismai padarė išvadą, kad S. J. sutuoktinė K. J. kaip automobilio bendrasavininkė, faktiškai perdavė automobilį savo broliui tą dieną, kai šis buvo neblaivus, ir kartu su juo važiavo. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato, ar tinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai ir ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde keliamus klausimus dėl ginčijamų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo pagal S. Z., kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, jų pagrindu nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę – trečiajam asmeniui S. J. priklausančio automobilio konfiskavimą – būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Argumentų, kurie pagrįstų šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, išskyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamą įrodymų vertinimą ir baudžiamojo įstatymo subjektyvų interpretavimą, kasaciniame skunde nepateikta. Toks kasacinio skundo argumentavimas nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų, įtvirtintų BPK 369 straipsnyje, buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog S. Z., kuriam byla nutraukta, pateikė apeliacinį skundą, kartu kaip priedą pridėdamas S. J. paaiškinimą–prašymą. Šis paaiškinimas–prašymas, kaip sudedamoji S. Z. apeliacinio skundo dalis, buvo išnagrinėtas, S. J. apklaustas kaip liudytojas. Kasatorės samprotavimai, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo nagrinėti S. J. paaiškinimą–prašymą, kaip atskirą apeliacinį skundą, prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti S. J., kurio turtas konfiskuotas, atstovės advokatės Lauretos Ulbienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius