Kasacinio skundo Nr. DOK-1462/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01344-2024-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. K. gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo (Valerij Kuvšinčikov) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 20 d. nutarties vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas V. Kuvšinčikovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir teismų praktikos sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo bylose nesilaikymo.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1462/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01344-2024-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. K. gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo (Valerij Kuvšinčikov) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 20 d. nutarties vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas V. Kuvšinčikovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir teismų praktikos sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo bylose nesilaikymo.
Pasak kasatoriaus, V. K. nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes jis šių nusikalstamų veikų nepadarė, t. y. kaltinime nurodytų dokumentų neklastojo ir jų nepanaudojo sukčiaudamas. Dokumentus pagaminti ir juos panaudoti galėjo A. M. tam, kad sudarytų savo sutuoktinei įspūdį, jog garažo įteisinimo reikalai tvarkomi, o kai ši kreipėsi į atitinkamas instancijas, siekdamas išvengti atsakomybės, sugalvojo būdą, kaip kaltę suversti V. K. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma skirti ekspertizę kompiuteriui ir elektroniniam paštui ištirti, kad būtų nustatytos suklastotų dokumentų ruošinių atsiradimo jame aplinkybės ir išsiaiškinta, ar juos galėjo išsiųsti iš elektroninio pašto ne advokatas, o kitas asmuo. Tačiau šis prašymas buvo atmestas, kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai pateikus pokalbio įrašą, nebuvo tenkintas valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės prašymas skirti ekspertizę, kad būtų nustatytas pokalbio įrašo autentiškumas, vientisumas ir sukūrimo aplinkybės. Taigi iki galo neištirta ir neabejotinai nenustatyta, kas yra suklastotų dokumentų gamintojas ir siuntėjas ir teismų išvados dėl V. K. kaltumo padarytos spėjimų ir prielaidų pagrindu.
Kasatoriaus nuomone, V. K. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių – tyčios užvaldyti už teisines paslaugas gautus pinigus, esminės apgaulės bei priežastinio ryšio tarp suklastotų dokumentų kaip apgaulės priemonės panaudojimo ir tos apgaulės panaudojimo pasekmių – svetimų pinigų užvaldymo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė sukčiavimo subjektyviosios pusės aspektais, be to, abu teismai nesvarstė apgaulės esmingumo aplinkybės. V. K. kaip advokatui buvo sumokėtas atlygis už realiai suteiktas teisines paslaugas, taip pat kaip avansas už būsima paslaugas. Kaltinime nurodyti suklastoti dokumentai su tuo niekaip nesusiję. V. K. veiksmuose nebuvo jokios apgaulės, jis nevengė grąžinti pinigus A. M., juolab kad A. M., turėdamas visus advokato išrašytus kvitus, patvirtinančius grynųjų pinigų gavimą, sumokėtus pinigus galėjo atgauti civiline tvarka. Tarp V. K. ir V. M., tarpininkaujant A. M., susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl turėtų būti remiamasi ultima ratio principu. Pasak kasatoriaus, V. K. veiksmuose nėra ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių. Nėra V. K. tyčios, be to, kaltinime nurodyti dokumentai neįtvirtino jokios juridinę reikšmę turinčios informacijos ir nesukėlė jokių reikšmingų padarinių. Todėl V. K. veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Pasak kasatoriaus, neįrodžius, kad padaryta BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika, V. K. negalėjo būti pripažintas kaltu ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Teismų išvada, kad dėl V. K. neteisėtų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos advokatūra, nepagrįsta tinkamais teisiniais argumentais. Nėra nustatyta, kad kam nors buvo padaryta didelė žala, šis požymis neatskleistas. Veika nebuvo ilgai trunkanti, nėra nurodomi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių teisės ir interesai buvo pažeisti, rezonansas visuomenėje nesukeltas. Dėl pernelyg griežto veikos kriminalizavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas) V. K. neturi galimybės tikėtis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nors tokia galimybė atsirado. Nuteistasis sieke išspręsti bylą taikiai ir sumokėjo didelę kompensaciją T. M., nors civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Nuteistasis taip pat grąžino A. M. gerokai didesnę pinigų sumą nei gavo už paslaugas. Byloje iš viso nėra apklaustas vienintelis faktinis V. K. teikiamų teisinių paslaugų gavėjas V. M. ir nepagrįstai nukentėjusiąja pripažinta T. M., nes ji negalėjo pretenduoti į garažo nuosavybę.
Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliktos V. K. kompiuterio ir elektroninio pašto ekspertizės, neapklausti gynybos liudytojai, taip pat ekspertė dėl galimybės atlikti V. K. psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę. Dėl šių aplinkybių V. K. teisė į gynybą buvo labai apribota. Be to, kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas pokalbio įrašas negali būti laikomas tinkamu įrodymų byloje. Kaltinamajame akte joks pokalbio įrašas nėra nurodytas ir jo turiniu nebuvo remtasi. Teismas, pridėdamas pokalbio įrašą kaip įrodymą prie bylos ir darydamas išvadas dėl jame esančio turinio, išėjo už pareikšto kaltinimo ribų, nustatytų BPK 255 straipsnio 1 dalyje. Taip buvo šiurkščiai pažeista V. K. taisė į sąžiningą ir teisėtą procesą. Šiam trūkumui pašalinti byla turėjo būti grąžinta ikiteisminiam tyrimui. To nepadarius, buvo apribotos V. K. teisės ikiteisminio tyrimo metu dėl pokalbio įrašo duoti parodymus, užduoti klausymus, teikti įrodymus, prašyti ekspertizės, ją apskųsti. Šis įrašas nėra įrodymas, nes jame užfiksuotas ne V. K. balsas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis V. K. pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nurodytas nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamų nusikalstamų veikų įrodytumo ir nuteistojo keliamas versijas motyvuotai paneigė. Kartu buvo išnagrinėti ir motyvuotai paneigti apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be kita ko, atsakant į teiginius dėl pokalbio įrašo neatitikties įrodymams keliamiems leistinumo reikalavimams bei nepagrįsto T. M. pripažinimo nukentėjusiąja. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs korekcijas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu dėl ginčijamų nusikalstamų veikų padarymo, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistojo V. K. gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie rodytų šio teismo išvadų nepagrįstumą, tik kartoja apeliacinio skundo argumentus. Kasacinio skundo argumentavimas aplinkybėmis, išnagrinėtomis apeliacinės instancijos teisme, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir V. K. teisių į gynybą, sąžiningą ir teisėtą procesą suvaržymą nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
Darius Kantaravičius