S. M. pagal BK 242 str., 187 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-416-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00788-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.20.12;

1.2.14.9.1; 2.1.15.4.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.4.1.2;

2.4.1.3; 2.3.6.4.5.2; 1.1.8.10.3

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei,

kaltinamajam S. M. ir jo gynėjai advokatei Eglei Šovienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, iki bausmės atlikimo gyvenęs bei deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir S. M. pasiųstas atlikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė;

6) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto bausmė;

7) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsniu – paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto bausmė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmė;

10) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Bausmę atliko 2024 m. birželio 28 d.;

11) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (8 veikos), 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį -– vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 63 straipsniu, paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), 178 straipsnio 5 dalį (11 veikų) (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 63 straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė;

13) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 7 d., 2024 m. liepos 19 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendis ir S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, S. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta ir BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 19 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir S. M. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

14) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (41 veika), 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 65 straipsniu, BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, įskaityta ir iš dalies atlikta bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 23 d.,

15) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendį, nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. birželio 12 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. M., būdamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nuteistas 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir ją atlikdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, Ulonų g. 8A, Alytuje, pagal Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą dienotvarkę 2024 m. lapkričio 25 d., 16.00 val., buvo išleistas apsipirkti į parduotuves, esančias Pulko g. 51A arba Pulko g. 98, Alytaus mieste, tačiau nustatytu laiku – 17.00 val., be svarbios priežasties į bausmės atlikimo vietą negrįžo, o 2025 m. vasario 11 d., 21.05 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Be to, S. M. 2024 m. lapkričio 25 d., nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrankį, sulaužė ir išmetė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2024 m. spalio 9 d. sudarytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo“ jam patikėtą, Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui priklausantį, elektroninį dviejų dalių stebėjimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 250 Eur, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą turtą, padarydamas Lietuvos kalėjimų tarnybai 1 250 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad su visomis faktinėmis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Pabėgimo diena buvo lapkričio 25 d. Tuo metu atlikinėjo bausmę atviro tipo kolonijoje. Ten būdamas jis po 12 metų narkotikų vartojimo nusprendė keisti gyvenimo būdą. Pradėjo vartoti metadoną ir su administracija susitarė, kad kurį laiką jo netestuos. Metadoną buvo pradėjęs mažinti prieš pabėgimą, nes žinojo, kad pataisos namuose bus labai sunku. Kad bus perkeltas į uždaro pobūdžio pataisos įstaigą, sužinojo valandą prieš išeinant į parduotuvę, auklėtojas jam pasakė, kad rytoj eis į komisiją, o jis žino dėl ko einama į komisiją. Žinojo, kad jam mažiausiai savaitę laiko nebus suteiktas joks gydymas ir prasidės abstinencija. Jam buvo taikoma intensyvi priežiūra, nustatyta dienotvarkė, jis buvo supažindintas, kad, jei bus sugadinta apykojė, jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kadangi tai yra Lietuvos valstybės turtas. Apykojės pilno komplekto vertė buvo nurodyta 1 600 Eur, o vien tik apykojės 1 250 Eur. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Žalos neatlygino, nes dabar nedirba, laukia darbo vietos. Išėjęs į parduotuvę labai ilgai svarstė, ką daryti. Kai liko keliolika minučių iki grįžimo į pataisos namus, nusprendė negrįžti. Bėgo ne daryti nusikaltimų, tiesiog negrįžo tinkamu laiku, nes norėjo išspręst savo problemą savarankiškai ir žinojo, kad pataisos namuose jam tikrai niekas nepadės. Nuo tos dienos, kai pabėgo, jis tik du kartus pavartojo narkotinių medžiagų. (Duomenys neskelbtini) užbėgo ir paprašė metalo pjūkliuko, vestibiulyje nusipjovė apykoję, ją išmetė kažkur prie laiptinės į krūmus. Pabėgęs automobiliu Volkswagen vyko į (duomenys neskelbtini), norėjo patekti į reabilitacijos kliniką. (Duomenys neskelbtini) jam pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini). Gavo bilietus ir pravažiavimus iki (duomenys neskelbtini) ir tokį taloną su savo nuotrauka, kad važiuoja gydytis, nes asmens dokumentų neturėjo, jie buvo pataisos namuose. Jis gydymo įstaigoje gydėsi ne pirmą kartą, todėl dokumento jam nereikėjo. Buvo ten apie 73 paras ir pasijautė, kad gali pradėti savarankiškai gyventi. Nuvykęs gydytis pirmą savaitę jis du ar tris kartus pavartojo, nes nuvyko su labai didele abstinencija. Po reabilitacijos į Lietuvą grįžo autobusu. Tai buvo prieš Valentino dieną, apie dvi paros prieš jį sulaikant. Prieš grįždamas pasiskambino draugei, pasakė adresą, kur bus, tik tiksliai nežino buto. Vos tik pranešė draugei, kad ten jau yra, pareigūnai atvyko jo sulaikyti. Buvo sulaikytas adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvena jo vaikystės draugo tėvas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, mano, kad reikėjo pabandyti ieškoti pagalbos Lietuvoje. Kai buvo sulaikytas, jam buvo padarytas narkotinių medžiagų testas, kuris buvo teigiamas. Jam po 12 metų vartojimo reikėtų mažiausiai metų, kad testai nieko nerodytų. Kai jį sulaikė, jis nebuvo apsvaigęs. Šiuo metu stengiasi narkotikų nevartoti, užsiregistravo į reabilitaciją, vedė.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė Neringa Kaminskienė pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo, kuriame patikslino vietą, kurioje kaltinamasis sulaužė elektroninį stebėjimo prietaisą – (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu pagal pakeistą kaltinamą apklaustas S. M. patvirtino šią faktinę aplinkybę, dėl jos neprieštaravo. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatuota, kad vieta, kurioje kaltinamasis sulaužė elektroninį stebėjimo prietaisą yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, todėl ši aplinkybė nuosprendyje tikslinama.

Be kaltinamojo S. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Dėl vengimo sugrįžti į įkalinimo vietą (BK 242 straipsnis)

Liudytojas D. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis dirba Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje jaunesniuoju specialistu. Dirba pamainomis po 24 val. Kiekvieną kartą yra skiriamas dirbti vis į kitą Alytaus kalėjimo postą ir apie tai, kur dirbs, sužino tik atvykęs į darbą. 2024 m. lapkričio 25 d. sužinojo, kad dirbs kontroliniame praleidimo poste (KPP) Nr. 10, esančiame prie išėjimo iš Alytaus kalėjimo teritorijos. Pro šį postą iš Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos į miestą ar darbą yra išleidžiami ir pro jį grįžta nuteistieji. Kalinamieji, atliekantys bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, gali vieną kartą per dieną, vienai valandai, išeiti iš kalėjimo teritorijos ir apsipirkti nustatytu laiku (pagal dienotvarkę), nustatytose parduotuvėse. Kiek jam yra žinoma, jie gali eiti apsipirkti į „Rimi“, kuri yra adresu Pulko g. 51A, Alytus, arba į „Maxima“, kuri yra adresu Pulko g. 98, Alytus. 2024 m. lapkričio 25 d., apie 16.00 val. į KPP 10 atėjo nuteistasis S. M., atliekantis bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kuris nurodė, kad pagal dienotvarkę išeina į parduotuvę. Nuteistajam S. M. priminė, kad jis į Alytaus kalėjimą turi sugrįžti 17.00 val., tačiau nuteistasis S. M. į Alytaus kalėjimą negrįžo nustatytu laiku, todėl jis iškart pranešė apie nuteistojo negrįžimą pamainos vyriausiajam specialistui ir apie tai surašė tarnybinį pranešimą. Kiek jam yra žinoma, nuteistajam S. M. buvo paskirta elektroninė stebėjimo priemonė (apykojė) (1 t., b. l. 162–165).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo T. P. 2024 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta kad S. M., gim. (duomenys neskelbtini), atlikdamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, adresu Ulonų g. 8A, Alytus, turėdamas teisę be sargybos arba be palydos išvykti už Alytaus kalėjimo teritorijos ribų į parduotuvę, nustatytu laiku – 2024 m. lapkričio 25 d. nuo 16.00 val. iki 17.00 val. buvo išleistas į apsipirkti parduotuvę „Rimi“, adresu Pulko g. 51A, Alytus arba „Maxima“, adresu Pulko g. 98, Alytus, tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2024 m. lapkričio 25 d. 17.00 val. į bausmės atlikimo vietą negrįžo (1 t., b. l. 1–3).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas I. S. 2024 m. lapkričio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2024 m. lapkričio 25 d., apie 17.05 val. pareigūnas D. D., vykdęs tarnybą poste Nr. 10, informavo, kad nuteistasis S. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrys, vėluoja grįžti iš parduotuvės. Nuteistasis buvo išleistas 16.00 val. į parduotuvę „Rimi“, adresu Pulko g. 51A, Alytus, arba „Maxima“, adresu Pulko g. 98, Alytus ir turėjo grįžti iki 17.00 val. Pabandžius su nuteistuoju susisiekti mobiliuoju telefonu, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekti nepavyko, nes nuteistojo mobilusis telefonas buvo išjungtas. Nuteistajam taikoma elektroninė stebėjimo priemonė, tačiau patikrinus pagal „Geosatis“ programą, ryšys buvo nutrūkęs 16.57 val. Į paskutinę signalo vietą buvo išsiųsti pareigūnai, tačiau nei minėto nuteistojo, nei elektroninės stebėjimo priemonės nerado. Apie minėto nuteistojo negrįžimą į Alytaus kalėjimą informuota kalėjimo vadovybė, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos Kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, Lietuvos kalėjimų tarnybos budėtojas (1 t., b. l. 21).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas D. D. 2024 m. lapkričio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2024 m. lapkričio 25 d., vykdant tarnybą kontroliniame praleidimo poste Nr. 10, nuteistasis S. M., (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrys, buvo išleistas 16.00 val. į parduotuvę „Rimi“, adresu Pulko g. 51A, Alytus, arba „Maxima“, adresu Pulko g. 98, Alytus, ir turėjo grįžti iki 17.00 val., tačiau nustatytu laiku iš parduotuvės negrįžo. Apie nuteistojo negrįžimą 17.05 val. informuotas budinčios pamainos vyriausiasis specialistas (1 t., b. l. 22).

2023 m. vasario 9 d. Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta,,Nuteistųjų, kuriems paskirta atlikti bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose dienotvarkė“, kurios 9 punkte numatytas išleidimas į parduotuvę vieną kartą per dieną, 9.1 punkte numatyta, kad darbo dienomis nuo 09.00 val. iki 17.00 val., poilsio ir švenčių dienomis nuo 09.00 val. iki 14.00 val., vienu metu apsipirkti išleidžiama grupėmis iki 5 nuteistųjų. Nuteistojo apsipirkimui skiriama viena valanda. Pastaboje nurodyta, kad nuteistieji apsiperka parduotuvėse,,Maxima“ ir,,Rimi“, esančiose Pulko gatvėje (1 t., b. l. 153–154).

2024 m. spalio 9 d. įsipareigojime sugrįžti nustatytu laiku į bausmės atlikimo vietą ir laikytis nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklių, nurodyta, kad S. M. 2024 m. spalio 9 d. pasirašydamas pasižadėjo būdamas išleistas į trumpalaikę išvyką už Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos ribų laiku į ją sugrįžti arba nedelsdamas pranešti telefonu Lietuvos kalėjimų tarnybai, jeigu nenumatytos priežastys sutrukdytų laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietą, o sugrįžęs pateikti priežastį patvirtinančius dokumentus. Taip pat pasižadėjo nepažeisti viešosios tvarkos ir trumpalaikės išvykos metu laikytis nustatytų elgesio taisyklių, su kuriomis yra supažindintas. Patvirtino, kad yra įspėtas dėl atsakomybės už negrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (1 t., b. l. 155).

Nuteistojo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (atviruose namuose) 2024 m. spalio 9 d. įspėjime nurodyta, kad 2024 m. spalio 9 d. S. M. pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos pagal BK 241 straipsnį ir už vengimą atlikti arešto bausmę, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą pagal BK 242 straipsnį. Jam atsakomybės ribos ir galimos pasekmės, padarius šiuos pažeidimus, yra išaiškintos (1 t., b. l. 156).

Pažyma, kurioje nurodoma, kad 2024 m. spalio 9 d. nuteistasis S. M. pasirašytinai supažindintas su Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. vasario mėn. 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patvirtintos dienotvarkės“; 2022 m. gruodžio mėn. 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių“; 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (1 t., b. l. 157).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo T. P.2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu paskelbta įtariamojo S. M. paieška (3 t., b. l. 18–19).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja O. Č. 2025 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad Alytaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. 2025 m. vasario 11 d. buvo gauta informacija, kad įtariamasis V. K. turi perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitam asmeniui, todėl panaudojus neatidėliotinas procesines prievartos priemones, apie 21.05 val. V. K. buvo sulaikytas adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi, buvo užfiksuotas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas, įsigijęs narkotines ar psichotropines medžiagas iš V. K. asmuo buvo sulaikytas bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su nurodytais asmenimis buvo sulaikyti ir kiti bute buvę asmenys. 2025 m. vasario 11 d., 21.14 val. per naršyklę „POLIS II“ patikrinus vieno iš sulaikytų asmenų duomenis, paaiškėjo, kad tai yra S. M., kuriam yra paskelbta paieška ROIK: (duomenys neskelbtini). Asmuo nedelsiant buvo sulaikytas bei apie S. M. sulaikymą buvo informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo budėtojai, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyr. tyrėja I. S.. Susisiekus su Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyr. tyrėja I. S. mobiliuoju telefonu, paaiškėjo, jog nuteistasis turi turėti su savimi elektroninę stebėjimo priemonę (apykoję), todėl buvo priimtas sprendimas nuvykti kartu su S. M. iki jo namų ir apžiūrėti ar juose nėra elektroninės stebėjimo priemonės (apykojės). S. M. namuose elektroninė stebėjimo priemonė (apykojė) nerasta. S. M. grąžintas į Alytaus kalėjimą (3 t., b. l. 30).

Dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 187 straipsnio 1 dalis)

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje jis dirba 13 metų. Yra specialistas atsakingas už skyriaus darbo organizavimą. Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 9 d. sprendimu buvo pavesta nuteistajam S. M. uždėti elektroninę stebėjimo priemonę (apykoję), dėl to, jog nuteistasis S. M. atlikinėdamas bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi teisę vaikščioti nustatytoje Alytaus miesto teritorijoje, dirbti darbą, eiti apsipirkinėti Alytaus mieste esančiose parduotuvėse, taip pat turi teisę išeiti už Alytaus kalėjimo teritorijos ribų, todėl tam, kad užtikrinti nuteistojo kontrolę, kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą nuteistąjį S. M. stebėti elektroninio stebėjimo priemonėmis. Po priimto sprendimo kalėjimo viršininkas įpareigoja kalėjime dirbančius specialistus, kad šie nuteistąjį supažindintų su įtaiso naudojimo instrukcija, taip pat įpareigoja su nuteistuoju pasirašyti susitarimą dėl elektroninės stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo. Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus kontaktinis pareigūnas nuteistąjį supažindina su kalėjimo viršininko priimtu sprendimu. Prieš pradedant naudoti elektroninio stebėjimo priemones, taip pat nuteistasis būna supažindintas pasirašytinai, kad jis įsipareigoja atlyginti turtinę žalą, jei jam uždėta elektroninė stebėjimo įranga būtų prarasta ar sugadinta dėl elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimo instrukcijų nesilaikymo. 2024 m. spalio 9 d. jis asmeniškai nuteistąjį S. M. supažindino pasirašytinai su Susitarimu dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo, kurį pasirašė dviem egzemplioriais – vienas susitarimo egzempliorius liko Alytaus kalėjimui, kitas – įteiktas nuteistajam S. M. Supažindinimo su susitarimu metu, nuteistasis S. M. neturėjo jokių klausimų dėl elektroninės stebėjimo priemonės (apykojės) naudojimo. Nuteistasis S. M. pats, nieko neverčiamas pasirašė susitarimą ir įsipareigojo, kad apykoję dėvės tinkamai, sugadinus elektroninio stebėjimo priemonę (apykoję), privalės atlyginti Lietuvos kalėjimo tarnybai patirtą turtinę žalą. Nuteistajam S. M. elektroninė stebėjimo priemonė buvo uždėta 2024 m. spalio 9 d. Ar nuteistasis S. M. buvo pasirašytinai supažindintas su Alytaus kalėjimo viršininko priimtu sprendimu dėl jam skirtos uždėti elektroninės stebėjimo įrangos – nežino, tačiau, jo nuomone, tai turėjo būti atlikta. Kiek prisimena, 2024 m. lapkričio 25 d. atvykęs į darbą sužinojo, kad nuteistasis S. M. buvo išėjęs į parduotuvę bei be pateisinamos priežasties iš jos negrįžo į įkalinimo įstaigą. Kiek jam yra žinoma, nuteistojo S. M. buvo ieškoma paskutinėje elektroninės stebėjimo priemonės (apykojės) užfiksuotoje vietoje (paskutinio signalo vietoje), tačiau nuteistasis S. M. nebuvo rastas, taip pat nebuvo rasta ir elektroninės stebėjimo priemonė (apykojė). Kiek jam yra žinoma, 2024 m. lapkričio 25 d. pareigūnai atliko kratą nuteistojo S. M. gyvenamojoje patalpoje, joje rado elektroninės stebėjimo priemonės įkroviklį, kuris buvo nesugadintas. 2025 m. vasario 11 d. atvykęs į darbą sužinojo, jog nuteistasis S. M. buvo surastas ir grąžintas į Alytaus kalėjimą, tačiau nuteistasis su savimi neturėjo elektroninės stebėjimo priemonės (apykojės) ir, kiek žino, jis nurodė, jog ją sulaužė ir išmetė. Todėl, vadovaujantis Susitarimu dėl elektroninės stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo, elektroninė stebėjimo įranga negrąžinta, nes prarasta, todėl nėra galimybės jos naudoti toliau pagal paskirtį. Lietuvos kalėjimų tarnyba dėl elektroninės stebėjimo įrangos sugadinimo patyrė žalą (1 t., b. l. 168–171).

Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. vasario 20 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. LV-11743, nurodoma, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis S. M., 2024 m. lapkričio 25 d. atlikdamas bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, buvo išleistas į parduotuvę, tačiau nustatytu laiku – 17.00 val., į įkalinimo įstaigą negrįžo ir jo buvimo vieta nežinoma. Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 09 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo S. M. stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis“ nuteistajam S. M. nuspręsta taikyti elektroninio stebėjimo priemones, kad užtikrinti nuteistojo kontrolę, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, Ulonų g. 8A, Alytuje. 2024 m. spalio 9 d. Alytaus kalėjime nuteistasis S. M. pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo“ (toliau – Susitarimas), kurio 3.1.9 papunkčiu nuteistasis S. M. įsipareigojo „nenusiimti, negadinti ar kitaip nemėginti sunaikinti elektroninio įrenginio“. Susitarimu nuteistajam buvo priskirtas elektroninio stebėjimo įrenginys Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio kompensavimo vertė sugadinimo atveju yra 1 250 Eur. Nuteistasis S. M., be leidimo pasišalindamas iš Alytaus kalėjimo, turėjo jam priskirtą elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o grąžinus nuteistąjį S. M. į Alytaus kalėjimą, šis jam priskirto elektroninio stebėjimo įrenginio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negrąžino ir tokiu būdu sunaikino Lietuvos kalėjimų tarnybos turtą. Lietuvos kalėjimų tarnybai padaryta žala vertintina 1 250 Eur (1 t., b. l. 9–10).

Alytaus kalėjimo viršininko R. A. 2024 m. spalio 09 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo S. M. stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis“, nurodoma, kad nuteistajam S. M. nuspręsta taikyti elektroninio stebėjimo priemones, kad užtikrinti nuteistojo kontrolę, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, Ulonų g. 8A, Alytuje (1 t., b. l. 13–15).

2024 m. spalio 9 d. Susitarimas dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas, atstovaujamas vyriausiojo specialisto N. B., ir S. M., vadovaudamiesi Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė susitarimą dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo bei atsakomybės sugadinus šią įrangą ar pažeidus nustatytus bausmės atlikimo sąlygas prisiėmimo. Pagal šį susitarimą, Alytaus kalėjimas S. M. priskiria, o S. M. priima dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio kompensavimo vertė sugadinimo atveju yra 1 250 Eur, taip pat elektros tinklo įkroviklį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kompensavimo vertė sugadinimo atveju yra 350 Eur. S. M.patvirtina, kad yra supažindintas su išvykimo iš Alytaus kalėjimo ir grįžimo į jį laiku (kelionės trukme); kad jam yra žinomi nustatyti maršrutai ar teritorijos, kuriuose išvykus iš Alytaus kalėjimo leidžiama (draudžiama) būti; kad informuotas apie atsakomybę negrįžus į Alytaus kalėjimą nustatytu laiku; kad yra informuotas apie materialinę atsakomybę už elektroninio stebėjimo įrangos sugadinimą ar praradimą; kad supažindintas su elektroninio stebėjimo įrangos priežiūros, eksploatacijos reikalavimais ir jos naudojimo instrukcija. Pažymėtina, kad šis susitarimas yra sudarytas lietuvių kalba, dviem egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas S. M.. 2024 m. spalio 9 d. SVS specialistas R. V. pasirašo, kad įranga be matomų išorinių pažeidimų yra paskirta, o 2024 m. spalio 9 d. nuteistasis S. M. pasirašo, kad įrangą be išorinių pažeidimų priėmė. Šią sutartį nuteistasis S. M. pasirašė 2024 m. spalio 9 d. (1 t., b. l. 16–19).

Iš S. M. 2025 m. vasario 11 d. paaiškinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog jis pripažino apykoję nupjovęs ir išmetęs (3 t., b. l. 32).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 242 straipsnio taikymo

Pagal BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Pagal BK 242 straipsnį kvalifikuojant veiką asmens, nustatytu laiku negrįžusio į įkalinimo vietą, būtina nustatyti, kad tai jis padarė be svarbios priežasties, o tokios veikos tikslas, t. y. ar jis laiku negrįžo todėl, kad vengė atlikti bausmę, ar tokiu savo elgesiu nesiekė jokių tikslų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332/2007">2K-332/2007</a>). Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku vykti į įkalinimo vietą, teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to, minėtos priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos. BK 242 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Asmens, laikinai išleisto iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos, negrįžimo nustatytu laiku be svarbios priežasties atveju, kaltininkas supranta, kad leidime nurodytu laiku negrįžta į bausmės arba kardomojo kalinimo atlikimo vietą, jam yra visos galimybės tai padaryti, nėra pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis negali grįžti laiku, be to suvokia, kad gali būti nubaustas pagal BK 242 straipsnį, nes išleidžiant iš laisvės atėmimo ar kardomojo kalinimo vietos buvo apie tai įspėtas. Visa tai suprasdamas, kaltininkas siekia ilgiau, negu nurodyta leidime, negrįžti į bausmės arba suėmimo atlikimo vietą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. M., būdamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nuteistas 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir ją atlikdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, Ulonų g. 8A, Alytuje, pagal Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą dienotvarkę 2024 m. lapkričio 25 d., 16.00 val. buvo išleistas apsipirkti į parduotuves, esančias Pulko g. 51A arba Pulko g. 98, Alytaus mieste, tačiau nustatytu laiku – 17.00 val., be svarbios priežasties į bausmės atlikimo vietą negrįžo, o 2025 m. vasario 11 d., 21.05 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad po ilgo narkotikų vartojimo nusprendė keisti gyvenimo būdą, pradėjo Metadono terapiją. Įvykio dieną sužinojo, kad gali būti perkeltas į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą, todėl supanikavo ir išleistas į parduotuvę nustatytu laiku į pataisos įstaigą negrįžo. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė nustatyta ir įrodyta ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, tačiau ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Iš Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos „Nuteistųjų, kuriems paskirta atlikti bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose dienotvarkės“ matyti, kad pagal nustatytą dienotvarkę Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę apsipirkti parduotuvėse „Maxima“ ir „Rimi“, esančiose Pulko g., taip pat gali apsiprekinti parduotuvėje grįžtant pakeliui iš darbo. Išleidimas į parduotuvę vyksta darbo dienomis nuo 09.00 val. iki 17.00 val., o poilsio iš švenčių dienomis – nuo 09.00 val. iki 14.00 val. Nuteistojo apsiprekinimui skiriama viena valanda (1 t., b. l. 153–154). Byloje esantis 2024 m. spalio 9 d. įsipareigojimas nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą ir laikytis nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietų patvirtina, kad nuteistasis S. M. buvo pasirašytinai supažindintas ir įsipareigojo laikinai išvykęs už bausmės atlikimo vietos ribų, į bausmės atlikimo vietą sugrįžti jam nustatytu laiku. Jeigu dėl ligos, traumos, nepalankių meteorologinių sąlygų ar kitų svarbių priežasčių negalėtų nustatytu laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą, įsipareigojo nedelsiant apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybai, taip pat nurodyti savo buvimo vietą, negalėjimo laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą priežastį bei galimą sugrįžimo datą bei laiką. Taip pat įsipareigojo per kuo trumpesnį laiką pateikti įrodymus, pagrindžiančius svarbių aplinkybių, dėl kurių negali nustatytu laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą, buvimą (atsiradimą). Patvirtino, kad yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę ar nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą pagal BK 242 straipsnį (1 t., b. l. 155). Iš Nuteistojo, kuris atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (atviruose namuose), įspėjimo matyti, jog S. M. pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 241 straipsnį bei BK 242 straipsnį. Atsakomybės ribos ir galimos pasekmės, padarius šiuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytus teisės pažeidimus, jam išaiškintos. Su minėtu įspėjimu S. M. buvo supažindintas ir jį pasirašė 2024 m. spalio 9 d. (1 t., b. l. 156–157).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. M. 2024 m. lapkričio 25 d. buvo išleistas į parduotuvę nuo 16.00 val. iki 17.00 val., tačiau į Alytaus kalėjimą nustatytu laiku negrįžo. Alytaus kalėjimo pareigūnams pabandžius su S. M. susisiekti telefonu, to padaryti nepavyko, kadangi telefonas buvo išjungtas. Patikrinus „Geostatis“ programą nustatyta, kad su nuteistajam paskirta elektronine stebėjimo priemone ryšys nutrūko 16.57 val. Į paskutinę elektroninės stebėjimo priemonės signalo vietą buvo išsiųsti pareigūnai, tačiau nei nuteistasis, nei elektroninė stebėjimo priemonė nebuvo rasti (1 t., b. l. 21). Dėl šios aplinkybės, ir nesant galimybės su kaltinamuoju susisiekti mobiliojo ryšio telefonu bei jo buvimo vietos nustatyti elektroninio stebėjimo priemonės pagalba, 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu paskelbta įtariamojo S. M. paieška (3 t., b. l. 18–19), kuri nutraukta po to, kai kaltinamasis buvo sulaikytas adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 37–38). Byloje duomenų apie tai, kad kaltinamasis bausmės atlikimo vietos pareigūnams būtų pranešęs priežastis, dėl kurių negalės nustatytu laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą, nenustatyta.

Nors kaltinamasis S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo sprendimą negrįžti į Alytaus kalėjimą grindė būtinybe gydytis priklausomybę narkotinėms medžiagoms, teismo vertinimu, tai nelaikytina svarbia priežastimi. Pažymėtina, kad tiek iš nuteistojo parodymų, tiek iš byloje esančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad S. M. atliekant bausmę Alytaus kalėjime jam buvo paskirtas opioidinės priklausomybės gydymas Metadonu (2 t., b. l. 194–195), todėl kaltinamojo teiginiai, kad bausmės atlikimo vietoje jis negalėjo gauti pagalbos, kovojant su priklausomybe psichiką veikiančioms medžiagoms, laikytini nepagrįstais. Nors kaltinamasis nurodo, jog į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku negrįžo siekdamas gauti gydymą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokio gydymo kaltinamajam būnant laisvėje taikymą, atvirkščiai – byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo negrįžimo į bausmės atlikimo vietą iki jo sulaikymo ir pristatymo į Alytaus kalėjimą, jis vis tiek vartojo narkotines medžiagas – 2025 m. vasario 12 d. S. M. patikrinus narkotestu, jis parodė teigiamą rezultatą THC ir MCAT medžiagoms. Pats S. M. su tyrimo (testo) atliktais rezultatais susipažino ir sutiko (3 t., b. l. 31). 2025 m. vasario 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog 2025 m. vasario 12 d., 02.10 val. nuteistasis S. M. patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, narkotestas teigiamas THC (marichuana) ir MCAT (methcathinone). Nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Narkotesto atlikimas fiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 177 (3 t., b. l. 37). Nuteistojo S. M. pateiktame 2025 m. vasario 12 d. paaiškinime jis nurodė, jog jį pristačius į įstaigą narkotestas parodė teigiamą rezultatą, kadangi dar būdamas laisvėje prieš kelias dienas buvo vartojęs (3 t., b. l. 33). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jo organizmas valosi, vartojus narkotines medžiagas 12 metų, reikia nevartoti mažiausiai metus, kad testai nieko nerodytų. Kai jį sulaikė jis nebuvo apsvaigęs. Tokia kaltinamojo pozicija laikytina gynybine, kadangi ji prieštarauja byloje esantiems aukščiau aptartiems rašytiniams įrodymas bei paties kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, jog jam būnant laisvėje, kelios dienos prieš testo atlikimą jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas daro išvadą, jog nuteistojo S. M. nurodytos negrįžimo į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku priežastys nėra laikytinos svarbiomis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo nustatytu laiku grįžti į įkalinimo įstaigą. Teismo vertinimu, kaltinamasis taip pasielgė sąmoningai, suvokdamas, jog negrįždamas į įkalinimo įstaigą elgiasi ne pagal įkalinimo įstaigos taisykles bei įstatymo nuostatas. Kaltinamasis S. M. nurodytu laiku negrįždamas į įkalinimo įstaigą, nesugrįžo ne dėl svarbių priežasčių, trukdžiusių jam elgtis pagal taikomus ribojimus, o elgdamasis sąmoningai, priėmė sprendimą negrįžti į įkalinimo įstaigą, negrįžimas truko ilgą laiką, jo paties teigimu, laiką jis leido užsienio valstybėje, vėliau grįžo į Lietuvą, tačiau nusprendė tęsti negrįžimą į įkalinimo įstaigą, toliau vartojo psichiką veikiančias medžiagas, taigi suvokė teisines tokio negrįžimo pasekmes ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo S. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nustatytu laiku negrįžimo į įkalinimo įstaigą be svarbios priežasties, būnat laikinai iš jos išleistam, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Tai reiškia, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė (veikos padarymo metu) yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis S. M. 2024 m. lapkričio 25 d., nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrankį, sulaužė ir išmetė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2024 m. spalio 9 d. sudarytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo“ jam patikėtą, Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui priklausantį, elektroninį dviejų dalių stebėjimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 250 Eur, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą turtą, padarydamas Lietuvos kalėjimų tarnybai 1 250 Eur turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad jam buvo taikoma intensyvi priežiūra, jis buvo supažindintas su apykojės sugadinimo teisinėmis pasekmėmis, jam buvo nurodyta apykojės ir jos įrangos pilno komplekto vertė. Įvykio dieną nusprendęs, kad negrįš į bausmės atlikimo vietą, jis užėjo į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą, ten iš vietinių gyventojų paprašė metalo pjūklo, pastato vestibiulyje nusipjovė apykoję ir ją išmetė į krūmus kažkur prie laiptinės.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė nustatyta ir įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Aukščiau jau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuteistasis S. M. buvo išleistas trumpalaikiam apsipirkimui į už įkalinimo įstaigos teritorijos esančias parduotuves, jam buvo taikoma elektroninio stebėjimo apsauga – jis dėvėjo apykoję. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 9 d. sprendimo „Dėl nuteistojo S. M. stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis“, matyti, kad buvo nuspręsta nuteistajam S. M. taikyti elektroninio stebėjimo priemones nuteistojo dienotvarkės ir režimo kontrolės užtikrinimui (1 t., b. l. 13–15). Iš 2024 m. spalio 9 d. susitarimo dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas ir S. M. sudarė susitarimą dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo bei atsakomybės sugadinus šią įrangą ar pažeidus nustatytas bausmės atlikimo sąlygas prisiėmimo. Susitarimas sudarytas pasirašytinai, S. M. patvirtino, kad įrangą be išorinių pažeidimų priėmė. Iš minėto susitarimo matyti, kad S. M. priėmė elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio kompensavimo vertė sugadinimo atveju yra 1 250 Eur (1 t., b. l. 23–25).

Kaltinamasis pripažino, jog elektroninio stebėjimo įrenginį nusiėmė savavališkai, panaudodamas metalo pjūklą. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2024 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuteistajam S. M. buvo taikoma elektroninio stebėjimo priemonė, jam nustatytu laiku negrįžus į laisvės atėmimo vietą buvo bandoma su juo susisiekti telefonu, tačiau jis buvo išjungtas. Patikrinus „Geosatis“ programą nustatyta, kad ryšys su elektroninio stebėjimo įrenginiu buvo nutrūkęs 16.57 val. Į paskutinę signalo vietą buvo išsiųsti pareigūnai, tačiau nei nuteistojo, nei elektroninės stebėjimo priemonės jie nerado (1 t., b. l. 21). Įstaigos patalpų kratos ir teritorijos apžiūros protokolu užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 25 d. atlikus kratą atviro tipo bausmės atlikimo vietos gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta elektroninio stebėjimo prietaiso išorinė baterija ir įkroviklis, kurie buvo rasti nuteistojo S. M. asmeninių daiktų spintelėje (1 t., b. l. 26). Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad grąžinus nuteistąjį S. M. į Alytaus kalėjimą, nuteistasis jam priskirto elektroninio stebėjimo įrenginio Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negrąžino ir tokiu būdu sunaikino Lietuvos kalėjimų tarnybos turtą (1 t., b. l. 9–10). Sulaikius ir į Alytaus kalėjimą pristačius S. M., jis 2025 m. vasario 11 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad apykoję nusipjovęs numetė kažkur į žoles (3 t., b. l. 32).

Aptarti įrodymai patvirtina, jog S. M., siekdamas pasišalinti ir laiku negrįžti į bausmės atlikimo vietą, t. y. siekdamas būti nesusektu, norėdamas nusiimti elektroninį stebėjimo įrenginį, jį sugadino. Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, jog toks elektroninės stebėjimo įrangos nuėmimas yra neteisėtas, tokiu būdu nuimdamas jis sugadins įrenginį ir padarys žalą, nepaisant to, vis tiek jį sugadino, t. y. veikė tiesiogine tyčia, sugadino elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko minėta įranga tapo netinkama tolimesniam naudojimui, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausantį 1 250 Eur vertės turtą.

Kaltinamojo S. M. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio svetimo turto sugadinimo požymiai, sugadinto turto vertė yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur), todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama baudos arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad S. M. du nesunkius nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui, pilnai neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Svarbu pažymėti, kad S. M. praeityje buvo ne kartą teisiamas, jam buvo skiriamos arešto, laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas daugybę kartų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 34–183). Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad S. M. teisiamas šešioliktą kartą, per vienerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka baustas daugybę kartų, turi nesumokėtų baudų (2 t., b. l. 34–183). Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose įrašytas – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo gydomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Psichiatrijos skyriuje, jam nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Skirtas opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas Metadonu (2 t., b. l. 194–195). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurių S. M. negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nurodyta, kad netikslinga S. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 17), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Alytaus kalėjimo pateiktoje S. M. charakteristikoje nurodyta, kad jis Alytaus kalėjime bausmės atlikimo metu už lokalizacijos pažeidimą drausmine tvarka baustas vieną kartą, neskatintas. Nuteistasis įtrauktas į darbinę veiklą, atlieka patalpų ir lauko tvarkymo bei kitus nenuolatinius gerbūvio darbus, juos atlieka noriai ir kokybiškai (1 t., b. l. 151–152).

Aptartos aplinkybės kaltinamąjį S. M. charakterizuoja labiau neigiamai, byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, savo elgesiui ieško pateisinimų, anksčiau taikytos tiek švelnesnio, tiek griežčiausio pobūdžio bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. M. už nusikalstamas veikas skyrus prokurorės pasiūlytas bausmių rūšis: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam – 6 mėnesius; už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį taip pat nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam – 7 mėnesius.

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teismas, vadovaudamasis šia taisykle, sprendžia bausmes sudėti iš dalies ir prie 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, atsižvelgiant į veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, pridėti dalį – 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 242 straipsnyje numatytą veiką, ir S. M. paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam S. M. skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64¹ straipsnis).

S. M. nusikalstamos veikos buvo padarytos iki Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžio priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 metų 2 mėnesių) pridedant dalį švelnesnės šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesius), ir S. M. skiriama galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pridedamos bausmės dalis nustatytina, atsižvelgiant į šiame nuosprendyje nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendį bei šiuo teismo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinis ieškovas Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė civilinį ieškinį dėl 1 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 28–140). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino.

Teismas konstatuoja, kad civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes žala jam buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo S. M. veiksmais, įrodytais paties kaltinamojo prisipažinimu bei kita rašytine bylos medžiaga, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir 1 250 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo S. M..

VI. Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad S. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 341,55 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam S. M. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis bausmės vykdymo įstaigoje atlieka bausmę, turi nesumokėtų baudų, šiuo nuosprendžiu tenkinamas civilinis ieškinys), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam S. M. nebuvo taikomas.

Kardomosios priemonės kaltinamajam S. M. nebuvo skirtos, jos neskirtinos ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi šiuo metu asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. M. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir S. M. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir šiame teismo nuosprendyje įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. M. pripažinti recidyvistu.

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. M. civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos naudai 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. M. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Agneta Bulakė