Baudžiamoji byla Nr. 2K-32/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2, 2.2.5.5
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
gynėjai advokatei B. Strimaitytei,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nustatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šios bausmės pridėjus Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, nustatytas laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę ir bausmę, paskirtą 2004 m. spalio 21 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 2 d. nutartis, kuria nuteistųjų R. G., B. V. ir Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniai skundai atmesti.
Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas B. V., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
R. G. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,07 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato, kurį neteisėtai nenustatytoje vietoje laikė iki 2004 m. sausio 26 d. 13.30 val., neteisėtai atgabeno į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 0,07 g aguonų ir jų dalių koncentrato už 24 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam modelio dalyviui „Karosui“.
Be to, R. G. nuteistas už tai, kad padėjo B. V. neteisėtai parduoti psichotropinę medžiagą, o būtent, 2004 m. sausio 26 d., nuo 13.30 iki 13.45 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), B. V. nurodė, kad nusikalstamą veiką imituojančio modelio dalyvis „Karosas“ nori įsigyti už pinigus psichotropinės medžiagos – amfetamino, suvedė B. V. su nusikalstamą veiką imituojančiu modelio dalyviu, kuriam B. V. neteisėtai už 30 Lt pardavė 0,036 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jo nusikalstamos veikos buvo išprovokuotos nusikalstamos veikos imitavimo modelio (toliau – NVIM) dalyvio „Karoso“. Jo manymu, NVIM jam taikytas neteisėtai, nes buvo sankcionuotas V. A. Kasatorius pažymi, kad nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp NVIM dalyvio „Karoso“ ir liudytojo V. A. parodymų. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo apklausti V. A. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas neatitinka BPK 261 straipsnio reikalavimų, nes jame neatsispindi R. G. užduoti klausimai, pareiškimai dėl prokuroro nušalinimo, liudytojos G. U. apklausos.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio teisėtumo ir provokavimo
Nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau – NVIM) – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą (Operatyvinės veiklos įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1537 redakcija) 3 straipsnio 5 ir 19 dalys). Operatyviniai veiksmai atliekami tada, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese tada, kai yra laikomasi Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą NVIM gali būti sankcionuojamas tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, arba apie tokį nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis panaudotas, siekiant apginti svarbius valstybės ir visuomenės interesus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo bei neteisėtos apyvartos problema. Iš bylos medžiagos matyti, kad NVIM Nr. 04-35s sankcionuotas 2003 m. gruodžio 19 d., siekiant atskleisti V. A., K. P. ir nenustatytų jų bendrininkų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Taikant NVIM buvo laikytasi teisės normų, draudžiančių provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies prasmę provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) sprendime, priimtame byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją, yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika buvo išprovokuota, turi būti įvertinta byloje nustatytų aplinkybių visuma. Būtent tai ir buvo padaryta nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Gynybos argumentai apie tai, kad R. G. buvo išprovokuotas parduoti psichotropines medžiagas, paneigti, ištyrus ir įvertinus visą bylos įrodomąją medžiagą, atsižvelgus į faktinių bylos aplinkybių visumą. Byloje surinkti įrodymai (liudytojo Nr. 5, kuriam taikytas anonimiškumas, liudytojų V. P., A. R., V. T. parodymai, V. A. teisme duoti parodymai, pinigų apžiūros, kratos, daiktų pateikimo, techninių priemonių panaudojimo protokolai su priedais, specialisto išvados) neduoda pagrindo teigti, kad R. G. buvo kurstomas ar provokuojamas nusikalsti. Priešingai, jie patvirtina, kad joks spaudimas nuteistajam nebuvo daromas. Kasatorius pats parodė iniciatyvą, pasiūlydamas NVIM dalyviui tiesiogiai iš jo, be tarpininko V. A., pirkti narkotines medžiagas, nurodė susitikimo vietą, narkotikų kainą, gyrė „prekės“ kokybę, o pirkėjui pasiteiravus, kur galėtų gauti amfetamino, jį suvedė su B. V., dalyvavo šiems sudarant sandėrį. Minėtos aplinkybės, taip pat ir tai, kad kasatorius anksčiau ne kartą teistas, leidžia teigti, kad nuteistasis suprato, jog daro nusikalstamas veikas, suvokė jų pavojingumą ir priešingumą teisei, žinojo, kad už tai yra numatyta kriminalinė bausmė. Pažymėtina, kad gynybai buvo suteikta galimybė susipažinti su įrodymais, kuriais kaltinimas neigė išprovokavimo versiją, ir pateikti šiuo klausimu savo argumentus, kurie buvo ištirti ir dėl jų pasisakyta.
Dėl teisiamojo posėdžio protokolo
Teisiamojo posėdžio protokolas yra viena pagrindinių procesinių dokumentų, kuriame užfiksuojama visa teisiamojo posėdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, įrodymų tyrimas, pareikšti prašymai, teismo priimti sprendimai (BPK 261 straipsnis, 320 straipsnio 7 dalis). Iš teisiamojo posėdžio protokolo sprendžiama, ar buvo padaryti proceso pažeidimai bylos nagrinėjimo metu. Kolegijos nuomone, kasatoriaus teiginys, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų įstatymo reikalavimų, nes jame neparodyti R. G. užduoti klausimai, nepagrįstas. Jeigu kaltinamajam, liudytojams ar kitiems asmenims užduodami klausimai, protokole paprastai nurodoma, kas uždavė klausimą, ir parašomas atsakymas. Taip ir buvo padaryta R. G. minimame protokole. Jame yra anoniminio liudytojo (T. 2, b. l. 184), liudytojo V. A. (T. 2, b. l. 208-209) į kasatoriaus klausimus pateikti atsakymai. Kadangi proceso dalyviai neprašė, kad būtų užrašomi užduodami klausimai, R. G. pateikti klausimai protokole nedetalizuojami. Pažymėtina, kad nagrinėjimo teisme dalyviai per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo turi teisę su juo susipažinti ir pateikti pastabas, nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Pagal BPK 261 straipsnio 4 ir 6 dalį posėdžio protokolas proceso dalyviams gali būti pateikiamas tik tada, kai užbaigiamas teismo posėdis ir protokolą pasirašo teisėjas bei posėdžio sekretorius. Atsižvelgiant į tai, protokolas susipažinti proceso dalyviams nepateikiamas, vykstant teisiamajam posėdžiui, padarius bylos nagrinėjimo pertraukas. Iš bylos duomenų matyti, pirmosios instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir teisėjui bei posėdžio sekretorei pasirašius protokolą, nuteistajam buvo įteiktas jo nuorašas, taip suteikiant galimybę susipažinti su minėto procesinio dokumento turiniu. Nuteistasis R. G. per įstatymo nustatytą terminą pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo trūkumų nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įstatymų jam garantuotos teisės.
Dėl kitų BPK normų taikymo
Sprendžiant nuteistojo R. G. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nebuvo padaryti. Kasatoriaus kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose esantys prieštaravimai pašalinti, jį apklausiant pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu jis gana išsamiai papasakojo jam žinomas bylos aplinkybes. Papildomai apklausti šį liudytoją apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismas neprivalėjo (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad A. G. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Jame minimos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių motyvų pasisakyta, tai matyti priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kurios turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši procesinė norma nereikalauja detalaus atsakymo į kiekvieną skundo argumentą. Svarbu, kad procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje būtų išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esminių argumentų. Kolegija konstatuoja, kad priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į esminius apelianto R. G. argumentus.
Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nereagavo į R. G. prašymus nušalinti prokurorą ir apklausti liudytoją G. U. Pagal BPK 270 straipsnį teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui ir objektyvaus sprendimo priėmimui, privalo dėl jų priimti nutartį. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad teismas minėtų taisyklių laikėsi. Be kitų prašymų, jis BPK 58, 59 straipsniuose nustatyta tvarka išsprendė ir kaltinamojo R. G. prašymą nušalinti prokurorą G. Pikčiūną. Tai matyti 2005 m. birželio 7 d. teismo posėdžio protokole ir motyvuotoje nutartyje (T. 2, b. l. 134-136). Kolegija taip pat pažymi, kad teismo posėdžių protokoluose nėra užfiksuoti kasatoriaus R. G. ar jo gynėjo prašymai šaukti bei apklausti naują liudytoją G. U. (T. 2, b. l. 144, 158, 174, 181, 210, T. 3 b. l. 26). Vadinasi, teismas šio klausimo negalėjo svarstyti.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami nuosprendis ir nutartis, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Josifas Tomaševičius
Benediktas Stakauskas
