Baudžiamoji byla Nr. 2K-18/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.6.1. (S)
2007 m. sausio 16 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
Sekretoriaujant M.Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui S.Stulginskiui,
gynėjui I.Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nuosprendžio.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu E. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl A. M. plėšimo) ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl A. T. plėšimo) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nuosprendžiu panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo E. P. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl A. M. plėšimo) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl A. T. plėšimo) laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėta Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
E. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 2 d., apie 22 val. 30 min., Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, kurio Nr. 5, laiptinės, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. M. - suduodamas jam rankos kumščiu vieną smūgį į veidą ir taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė A. M. 500 Lt vertės telefoną „Nokia 6100“, tuo padarydamas A. M. iš viso 500 Lt turtinę žalą ir šiais savo veiksmais padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 14 d., apie 20 val. 30 min., Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, kurio Nr. 84, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. T. - suduodamas jai rankos kumščiu vieną smūgį į galvą, peiliu sužalodamas barzdą ir taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė A. T. 30 Lt vertės rankinę su joje buvusia 15 Lt vertės pinigine bei 100 Lt, ir daiktais, neturinčiais materialinės vertės - dokumentais, išduotais A. T. vardu: Lietuvos Respublikos piliečio pasu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini); banko „Snoras“ mokėjimo kortele; banko „Hansa bankas“ „Maksima“ mokėjimo kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini); parduotuvės „Saulutė“ mokėjimo kortele; 8 buto raktais, o taip pat sūnaus D. T. vardu išduotu gimimo liudijimu, tuo padarydamas A. T. iš viso 145 Lt turtinę žalą ir šiais savo veiksmais padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo teismą panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 7 d. nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir pripažino jį kaltu, nes rėmėsi neteisėtais būdais surinktais ir užfiksuotais įrodymais, nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
Kasatoriaus manymu, nukentėjusiųjų A. M. ir A. T. duoti parodymai nebuvo nuoseklūs. Nukentėjusysis A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jį apiplėšusį asmenį nurodė, kad minėtas asmuo buvo apsirengęs raudonos spalvos striuke su juostomis. Teisme nukentėjusysis teigė, kad asmens parodymo atpažinti metu atpažino jį apiplėšusio asmens striukę, nors šio tyrimo veiksmo atlikimo metu kasatorius vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos striukę. Be to, apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis nurodė, kad jį apiplėšė asmuo, apsirengęs juodos spalvos odine striuke. Tuo tarpu nukentėjusioji A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ją apiplėšusį asmenį apibūdino kaip aukštą, tamsiaplaukį vyrą, kas neatitinka kasatoriaus apibūdinimo. Dėl šių priežasčių nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi. Be to, kasatorius pabrėžia, kad pas jį nebuvo rasta iš nukentėjusiųjų pagrobti daiktai, o nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo namuose.
Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi neteisėtais būdais surinktais ir užfiksuotais įrodymais. Visų pirma, kasatorius nurodo, kad siekiant nustatyti nukentėjusiuosius apiplėšusį asmenį buvo pažeista BPK 194 straipsnyje nustatyta asmens parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų tvarka, nes šis tyrimo veiksmas nebuvo tinkamai užfiksuotas, t. y. nufotografuotas ar kitaip vizualiai fiksuotas, todėl neatitiko BPK 20 straipsnio 4 dalyje įrodymams nustatyto leistinumo reikalavimo. Be to, šio tyrimo veiksmo protokole nenurodyta jokių duomenų apie šias kartotekas, apie jų formavimo tvarką ir pan. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo remtis asmens parodymo atpažinti protokolais, kadangi šis tyrimo veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnio reikalavimus. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusiajam A. M. atpažinimui buvo parodyti trys vyriškos lyties asmenys, tačiau vienas iš parodytų atpažinti asmenų ryškiai skyrėsi nuo kasatoriaus (buvo aukštesnis, tamsiais plaukais). Dėl šių priežasčių buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas parodyti atpažinimui pateikti savo išore panašius asmenis, todėl šis veiksmas negali būti pripažįstamas įrodymu.
Nuteistojo E. P. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl E. P. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl A. M. plėšimo) ir BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl A. T. plėšimo)
Nors nuteistasis E. P. nepripažino padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (A. M. plėšimą), tačiau nusikalstamos veikos padarymą patvirtina bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, visuma: nukentėjusiojo parodymai, asmens parodymų atpažinti ir akistatos protokolai, taip pat kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
Vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp nukentėjusiojo A. M. parodymų, kurie nebuvo pašalinti pirmosios instancijos teisme, pakartotinai jį apklausęs, konstatavo, kad nukentėjusiojo A. M. parodymai apie nusikaltimų padarymo aplinkybes ir jį apiplėšusį asmenį tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklūs ir sutampantys esminėse detalėse. Tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme nukentėjusysis vienodai apibūdino jį apiplėšusį asmenį (apie 1,80 cm ūgio, 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų vyras) ir parodė, kad būtent E. P. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiojo mobilųjį telefoną. Savo parodymus apie tai, kad būtent nuteistasis E. P. yra nukentėjusįjį apiplėšęs asmuo, nukentėjusysis A. M. dar kartą patvirtino akistatos tarp jo ir nuteistojo E. P. metu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo jais abejoti ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai rėmėsi. Ta aplinkybė, kad pagrobtas nukentėjusiajam A. M. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas pas nuteistąjį E. P. nebuvo rastas, nepaneigia jo dalyvavimo BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaryme.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad asmens parodymas atpažinti, kurio metu nukentėjusysis A. M. nuteistąjį E. P. atpažino kaip jį apiplėšusį asmenį, buvo atliktas nepažeidžiant BPK 192 straipsnyje šiam tyrimo veiksmui nustatytos tvarkos. Atpažintinas asmuo nukentėjusiajam buvo parodytas atpažinti tarp ne mažiau kaip trijų tos pačios lyties asmenų, pagal išorę kuo panašesnių į atpažintiną asmenį, kurį nukentėjusysis atpažino pagal veido bruožus. Parodomų atpažinti asmenų požymiai buvo aprašyti parodymo atpažinti protokole, o parodomų atpažinti asmenų grupė nufotografuota. Nuteistasis E. P. nepagrįstai teigia, kad asmens parodymo atpažinti nukentėjusiajam A. M. metu vienas iš parodomų atpažinti asmenų iš išorės buvo nepanašus į nuteistąjį. BPK 192 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad parodomi atpažinti tos pačios lyties asmenys pagal išorę būtų kuo panašesni į atpažintiną asmenį, t. y. neturėtų ryškesnių išvaizdos skirtumų. A. M. buvo parodyti atpažinti trys vyriškos lyties, panašaus amžiaus ir kūno sudėjimo asmenys. Nors vienas iš parodytų atpažinti asmenų buvo šiek tiek aukštesnis ir tamsesnių plaukų, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, darančiu BPK 192 straipsnyje numatytą tyrimo veiksmą netinkamu. Taigi, minėtas tyrimo veiksmas buvo tinkamai užfiksuotas ir įformintas, todėl atitiko BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytą įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą.
Kartu pažymėtina, kad teismai pagrįstai nesirėmė asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašo kartotekų protokolu. BPK 194 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama. Kadangi BPK 194 straipsnyje numatyto tyrimo veiksmo metu gauti rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, t. y. nufotografuoti ar kitaip vizualiai fiksuoti, teismai neturėjo galimybės patikrinti šio tyrimo veiksmo metu gautų duomenų patikimumo ir pagrįstai pripažino, kad šie duomenys nelaikytini įrodymu ir jais nesirėmė.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir konstatavo, jog likusių įrodymų pakanka E. P. pripažinti kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.
Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu taip pat konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka E. P. pripažinti kaltu padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (A. T. plėšimas). Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad E. P. kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta nukentėjusiosios A. T., taip pat asmens parodymo atpažinti ir akistatos protokolais ir pateikė išsamią šių įrodymų analizę bei jų įvertinimo motyvus.
Apklausta apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji A. T. patvirtino savo tiek ikiteisminiam tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme duotus parodymus apie ją apiplėšusį asmenį, ir parodė, kad būtent E. P. pavartodamas fizinį smurtą pagrobė jai priklausančius daiktus. Be to, nukentėjusioji A. T. savo parodymus patvirtino asmens parodymo atpažinti ir akistatos tarp jos ir nuteistojo E. P. metu, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusiosios parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nėra prieštaringi, juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga ir pagrįstai jais rėmėsi.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad asmens parodymas atpažinti buvo atliktas nepažeidžiant BPK 192 straipsnyje šiam procesiniam tyrimo veiksmui nustatytos tvarkos ir tinkamai užfiksuotas protokole, o parodomų atpažinti asmenų grupė nufotografuota. Atpažintinas asmuo nukentėjusiajai A. T. buvo parodytas atpažinti tarp ne mažiau kaip trijų tos pačios lyties asmenų, pagal išorę kuo panašesnių į atpažintiną asmenį, kurį nukentėjusioji pati atpažino pagal veido bruožus ir balso tembrą. Kartu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nesirėmė asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašo kartotekų protokolu. BPK 194 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama. Tuo tarpu nors BPK 194 straipsnyje numatytas tyrimo veiksmas buvo atliktas laikantis jam nustatytos procesinės tvarkos ir įformintas protokolu, tačiau šio tyrimo veiksmo rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, t. y. nufotografuoti ar kitaip vizualiai fiksuoti, todėl teismas neturėjo galimybės patikrinti gautų duomenų patikimumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamasis įstatymas E. P. pritaikytas tinkamai, o jo padaryta nusikalstama veika (A. T. plėšimas) teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Viktoras Aidukas
Vytautas Piesliakas
