Baudžiamoji byla Nr. 2K-12 / 2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.2.7. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Meškai,
gynėjui I. Brazlauskui,
nuteistajam B. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A., V., S. D. ir nuteistojo B. S. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo B. S. apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 26 d. nuosprendis pakeistas: B. S. veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir B. S. paskirta bausmė - laisvės atėmimas penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su vienerių metų laisvės atėmimo bausme paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir B. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metu.
Iš B. S. A. D. priteista 8 000 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo ir nukentėjusiųjų skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nuosprendžiu B. S. nuteistas pagal:
BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trylikai metų;
BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-12 / 2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.2.7. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Meškai,
gynėjui I. Brazlauskui,
nuteistajam B. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A., V., S. D. ir nuteistojo B. S. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo B. S. apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 26 d. nuosprendis pakeistas: B. S. veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir B. S. paskirta bausmė - laisvės atėmimas penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su vienerių metų laisvės atėmimo bausme paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir B. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metu.
Iš B. S. A. D. priteista 8 000 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo ir nukentėjusiųjų skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nuosprendžiu B. S. nuteistas pagal:
BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trylikai metų;
BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.
Iš B. S. priteista nukentėjusiajai A. D. 5965 Lt turtinės žalos ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
B. S. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku neteisėtai įgijo ir savo bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) neteisėtai iki 2004 m. kovo 12 d. laikė 12-to kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ir penkis 12-to kalibro medžioklinius šovinius.
2004 m. kovo 12 d., apie 19 val., B. S., turėdamas išankstinį tikslą nužudyti M. D., pakvietė jį atvykti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, o pastarajam atvykus, B. S. iš paminėto šautuvo ne mažiau kaip penkis kartus šovė į M. D., padarydamas daugybinius šautinius sužalojimus įvairiuose kūno vietose, tarp jų ir širdies sužalojimą, nuo kurio M. D. vietoje mirė. Šiais veiksmais B. S. tyčia nužudė M. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nuteistojo B. S. apeliacinį skundą atmetė, o nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus patenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeitė: B. S. veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir B. S. paskyrė bausmę - laisvės atėmimą penkiolikai metų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad apygardos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai kvalifikavo B. S. veiksmus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Kasaciniais skundais nukentėjusieji S. D., V. D. ir A. D. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendį galutinės bausmės paskyrimo B. S. dalyje ir jį nubausti laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Kasatoriai skunduose nurodo, kad nors teismas kaltininko veiką perkvalifikavo į sunkesnę, pavojingesnę, tačiau nuteistajam už ją paskirta santykinai švelnesnė bausmė arčiau bausmės vidurkio. Jų nuomone, paskyrimas žudikui tokios bausmės prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams ir jos paskirčiai, todėl apeliacinės instancijos nuosprendis keistinas dėl nuteistajam aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo ir jam paskirtoji bausmė turi būti sugriežtinta. Be to, kasatorė A. D. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir neturtinės žalos atlyginimo dalyje. Dėl sūnaus tyčinio nužudymo ji išgyvena didžiules dvasines kančias, skausmą, prarado gyvenimo viltį, neteko sūnaus paramos ir pagalbos, todėl prašo jos pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti pilnai, t. y. priteisti iš B. S. 1 000 000 Lt neturtinės žalos.
Kasaciniame skunde nuteistasis B. S. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Jis šaudė į konkretų žmogų iš arti, todėl jokio pavojaus pašalinių žmonių sveikatai ar gyvybei nebuvo. Teismas, vadovaudamasis eksperto sąlyginėmis išvadomis ir jomis grįsdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai pripažino tokias eksperto prielaidas įrodymais. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė tik jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutiko, bet skirdamas bausmę pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes paskyrė aiškiai per griežtą bausmę neįvertinęs nusikaltimo motyvų.
Nukentėjusiųjų S. D., V. D., A. D. ir nuteistojo B. S. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo B. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą
Nuteistasis B. S. nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo išvada dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, t. y. kaip tyčinio nužudymo, padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nurodo, kad jo veiksmai (šaudymas iš medžioklinio šautuvo) jokio pavojaus pašalinių žmonių sveikatai ar gyvybei nekėlė. Šis kasatoriaus teiginys yra nepagrįstas.
Pavojus kitų žmonių gyvybei,,paprastai kyla, kai nužudoma šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 18 punktas). Taigi, nužudymo kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą nebūtina, kad pavojingo kėsinimosi metu būtų sužalotas nors vienas kitas žmogus, o būtina nustatyti tik pavojaus kito žmogaus gyvybei realumą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra kiemas, kuris iš visų pusių apsuptas daugiabučių daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir įvykio metu kieme buvo žmonių.
Kolegija konstatuoja, kad B. S. suvokė, kad jo pasirinktas nužudymo būdas, šaudant iš medžioklinio šautuvo daugiabučių daugiaaukščių namų kieme šaudmenimis su grankulkėmis, šratais ir savadarbiais šoviniais, esant minėtų šaudmenų sviedinių sklaidai ir rikošeto galimybei, kai supusiuose kiemą namuose bei kieme buvo žmonių, sukėlė realų pavojų kitų žmonių gyvybei, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
Bausmės skyrimas
Nuteistasis B. S. mano, kad apeliacinės instancijos teismas skirdamas bausmę neįvertino jo padaryto nusikaltimo motyvų ir taip pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam B. S., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pasekmes, kaltės formą, kaltininko asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad jam skirtina bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais nuteistajam ir papildomai atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo B. S. padaryta veika dėl nužudymo perkvalifikuota į sunkesnį nusikaltimą skyrė griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Kolegija konstatuoja, kad nuteistajam B. S. apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl kasatoriui paskirta bausmė savo dydžiu yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta.
Nukentėjusieji S. D., V. D. ir A. D. kasaciniais skundais prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir nuteistajam B. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą skirti bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Subendrinus paskirtas bausmes galutinę bausmę B. S. paskirti - laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kasacinis teismas sugriežtinti bausmę gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas, tačiau jis neturi teisės sugriežtinti bausmę paskirdamas laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kolegijos nuomone, tokiu atveju nukentėjusiųjų prašymas pagriežtinti nuteistajam bausmę negali būti tenkintinas.
Neturtinės žalos atlyginimas
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad B. S. nukentėjusiajai A. D. žalą padarė nusikalstamais veiksmais, todėl pagrįstai buvo teismo įpareigotas ją atlyginti. Savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas argumentavo, nuosprendyje konstatuodamas, kad neturtinės žalos atlyginimas – 150 000 Lt priteistinas atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį tai, kad jis neturi nekilnojamojo turto, o taip pat teismų praktiką. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. nesutikdama su apeliacinio teismo sprendimu neturtinės žalos atlyginimo dalyje nurodo, kad jos patirta neturtinė žala vertinama 1 000 000 Lt. Kolegijos nuomone, nustatydamas neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į žalos pasekmes bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl šios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o nuosprendžiai skundų ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nukentėjusiųjų S. D., V. D., A. D. ir nuteistojo B. S. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai
Vytautas Piesliakas
Vytautas Masiokas
Viktoras Aidukas