Baudžiamoji byla Nr. 2K-28/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1; 2.3.5.4
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
gynėjai advokatei B. Strimaitytei,
nukentėjusiesiems V. M., R. M.,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu trylikai metų.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. J., tačiau nuosprendis dėl jo kasacine tvarka neapskųstas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, nukentėjusiųjų, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
Baudžiamoji byla Nr. 2K-28/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1; 2.3.5.4
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
gynėjai advokatei B. Strimaitytei,
nukentėjusiesiems V. M., R. M.,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu trylikai metų.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. J., tačiau nuosprendis dėl jo kasacine tvarka neapskųstas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, nukentėjusiųjų, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
G. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. J., 2005 m. rugpjūčio 12 d., nuo 11 iki 17 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame A. J. gyveno kaip nuomininkas kartu su šeimininku V. M., virtuvėje, vykstant išgertuvėms, buitinio konflikto, kilusio tarp A. J. ir V. M., metu, A. J. du kartus sudavus kumščiu V. M. į veidą, vėliau gyvenamajame kambaryje sėdinčiam ant lovos V. M. sudavus kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į veidą ir ne mažiau kaip penkis smūgius į šoną bei kitas kūno vietas, nukentėjusysis pargriuvo ant grindų, gulinčiam V. M. A. J. apie septynis kartus įspyrė batu apauta koja į pilvą ir ne mažiau kaip keturis kartus medinio ramento smailiuoju galu smogė į viršugalvio sritį; G. B. batu apauta koja spyrė vieną kartą gulinčiam V. M. į veidą, dėl to jam stipriai pradėjo tekėti kraujas. V. M. atsistojus, nuėjus į vonią nusiprausti ir vėl grįžus į kambarį, G. B. koja vėl vieną kartą spyrė V. M. į galvą, po to vieną kartą sudavė kumščiu jam į galvą, dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant grindų. Ant gulinčio V. M. G. B. šokinėjo visu savo svoriu, ne mažiau kaip dvidešimt kartų užšokdamas jam ant galvos, krūtinės bei kitų kūno dalių. Bute buvusiems L. G. ir R. J. įkėlus V. M. į lovą, G. B. įsibėgėjęs dar porą kartų kojomis užšoko ant gulinčio V. M., sulaužydamas lovą. Dėl ilgalaikio A. J. ir G. B. fizinio smurto, suduodant V. M. ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvos-kaklo sritis ir ne mažiau kaip šešiolika smūgių į krūtinės ląstą, jam buvo padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai įvairiose kūno vietose, nosies kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais ir minkštuosiuose smegenų dangaluose dešinio pusrutulio momeninėje, pakaušinėje skiltyse, daugybiniai šonkaulių lūžimai, t. y. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuo sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusių smūgių įvyko vidinis nukraujavimas į krūtinplėvės ertmes, išsivystė širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų nepakankamumas, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas, nuo to V. M. įvykio vietoje mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nurodo, kad teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, nes nepaskyrė teismo psichiatrinės ekspertizės. Kasatoriaus nuomone, teismui turėjo sukelti abejonių G. B. psichinė būklė nusikaltimo metu – tai, kad jis puolė vykdyti A. J. paliepimą ir be priežasties mušti V. M., leidžia daryti išvadą, kad jis nesuprato savo veiksmų esmės. Nuteistojo nuomone, skiriant bausmę, jam turėjo būti taikomas BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nes A. J. pasinaudojo kasatoriaus neblaivumu, siekdamas savo savanaudiškų tikslų, reikalavo mušti nukentėjusįjį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl psichiatrinės teismo ekspertizės
Asmens atidavimas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą yra viena griežčiausių procesinės prievartos priemonių, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas, laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų. Pagal BPK 208, 396 straipsnių prasmę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichinė būklė patikrinama paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Praktikoje tai dažniausiai būna žinios apie nusikalstamą veiką padariusio asmens ankstesnius susirgimus psichinėmis ligomis, nustatytas diagnozes, gydymosi laikotarpius bei vietas, faktai, rodantys asmens elgesio nelogiškumą, neadekvatumą, proceso dalyvių prašymai skirti ekspertizę ir pan. Būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenumato. Ši procesinė norma palieka teisę teismui spręsti, kada reikia skirti ekspertizę. Taigi, minėtų procesinių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įtariamajam ar kaltinamajam psichiatrinė ekspertizė skiriama, kai pakanka duomenų, rodančių, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad teismui būtų kilę abejonių dėl kasatoriaus G. B. pakaltinamumo. Pats G. B. bei jo gynėjas prašymų paskirti psichiatrinę ekspertizę nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepareiškė, psichine sveikata nesiskundė, o byloje esančioje pažymoje (T. 2, b. l. 30) nurodyta, kad G. B. psichikos sveikatos centre nėra įrašytas į įskaitą. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nerašė apie savo psichinę būseną. Teismų sprendimais nustatyta, kad nuteistasis G. B. nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Būtent dėl šios priežasties jis neteko savitvardos, tapo priekabus, įžūlus, tai ir turėjo įtakos kito žmogaus nužudymui. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nepaskyręs ekspertizės kasatoriaus psichinei būsenai nustatyti, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo
Kasatorius G. B. nuosprendį laiko ydingu, nes, skiriant bausmę, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokie pažeidimai nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. B., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, šį sprendimą tinkamai motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas, tinkamai įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, pasekmes, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančią, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, padarė pakankamai motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 6 mėnesiais didesnę bausmę negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis.
BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė pripažįstama lengvinančia tuo atveju, kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, t. y., kai dėl išorinių nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybė pasirinkti teisėto elgesio variantą, kai nusikalstamos veikos iniciatorius prievarta palenkė atlikti neteisėtus veiksmus. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Liudytojas L. G., nuteistasis A. J. paneigė kasatoriaus versiją dėl prieš jį panaudotos prievartos. Pats G. B. aiškino, kad nukentėjusįjį V. M. mušęs dėl to, kad buvo girtas, ir A. J. paskatintas. A. J. patarimas mušti nukentėjusįjį nebuvo prievartinio pobūdžio.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams panaikinti ar pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Josifas Tomaševičius
Benediktas Stakauskas