Baudžiamoji byla Nr. 2K-19/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.25.1. (S)
2007 m. sausio 16 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,
gynėjui I. Brazlauskui,
nuteistajam Z. V.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendžio.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nuosprendžiu Z. V. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu panaikintas Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo Z. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Priteista iš Z. V. 2670 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
Z. V. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. lapkričio 10 d., apie 18 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 121-ame kilometre, tamsiu paros metu, esant rūkui ir dulksnai, t. y. blogam matomumui, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį maršrutinį autobusą LAZ-699 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Šilalės miesto kryptimi neleistinoje vietoje sustojo ir stovėjo važiuojamojoje dalyje, t. y. ne autobusų sustojimo aikštelėje, ties ištisine, horizontalaus ženklinimo linija, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ir taip sudarė transporto priemonių vairuotojams netikėtą kliūtį, t. y. ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam automobiliui „Opel Kadet“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam A. G., ir taip savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 53; 136.7; 185; 193.7 punktų reikalavimus, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta vairuotojo A. G. sveikata: padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda kaktoje, krūtinės ląstos sumušimas ir dešiniojo šlaunikaulio lūžimas viduriniame trečdalyje.
Kasaciniu skundu nuteistasis Z. V. prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius teigia, kad dėl autoįvykio metu kilusių padarinių (nesunkaus automobilio A. G. sveikatos sutrikdymo) kaltas pats A. G., kuris esant blogoms meteorologinėms sąlygoms nepasirinko saugaus greičio ir, laiku nepastebėjęs kasatoriaus sustabdyto autobuso, į jį atsitrenkė. Kasatorius tvirtina, kad, jam sustojus įlaipinti keleivių, degė autobuso avarinės šviesos signalizacija, todėl nukentėjusysis privalėjo pastebėti aiškius signalus, perspėjančius apie kelyje esančią kliūtį. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesugebėjo laiku pastebėti kelyje esančios kliūties ir ją apvažiuoti arba visiškai sustabdyti automobilį. Kadangi įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuoti nukentėjusiojo vairuojamo automobilio stabdymo požymiai, ekspertai negalėjo apskaičiuoti ir nustatyti, kokiu greičiu šis automobilis važiavo iki susidūrimo. Kasatorius pažymi, kad paties nukentėjusiojo nurodytas važiavimo greitis negali būti pripažįstamas saugiu, nes pats nukentėjusysis pripažino, kad per vėlai pastebėjo kliūtį ir nesiėmė priemonių efektyviai stabdyti ar apvažiuoti kliūtį. Kasatorius nurodo, kad 2005 m. vasario 11 d. specialisto išvada Nr. 11K-11 ir 2005 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1452-(05) nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl neturi viršenybės prieš kitus įrodymus.
Taip pat kasatorius teigia, kad jam nepagrįstai priteista atlyginti 2670 Lt Valstybinei ligonių kasai, nes jis nėra tinkamas atsakovas byloje. Kasatoriaus vairuojamas autobusas priklausė UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalą tokiais atvejais apmoka draudimo bendrovė. Be to, kasatorius pažymi, kad šioje byloje tinkamu atsakovu turėjo būti patrauktas kasatoriaus darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), iš kurio ir turėjo būti priteista atlyginti 2670 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Nuteistojo Z. V. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių bei Z. V. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.
Šilalės rajono apylinkės, teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad Z. V. padaryti kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai nebuvo būtinąja BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių kilimo sąlyga, taigi teismas konstatavo priežastinio ryšio tarp kaltinamojo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių nebuvimą.
Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo Z. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas Z. V. padarytus KET pažeidimus pripažino būtinąja padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. G. kilimo sąlyga ir konstatavo priežastinio ryšio tarp kaltinamojo padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių buvimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai, t. y. autobuso vairuotojas Z. V. ir automobilio „Opel Kadet“ vairuotojas A. G. Kiekvienam iš jų keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų KET reikalavimų.
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nustatyta, kad Z. V. pažeidė KET 53, 136.7, 185, 193.7 punktų reikalavimus. KET 53 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinųjų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių; KET 136.7 punkte nustatyta, kad avarinė šviesos signalizacija privalo būti įjungta kai norima perspėti vairuotojus apie kliūtį ar pavojų; KET 185 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje; KET 193.7 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas.
Z. V. KET pažeidimai, dėl kurių padarymo jis nuteistas, pasireiškė tuo, kad tamsiu paros metu, esant rūkui ir dulksnai, t. y. blogam matomumui, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį maršrutinį autobusą LAZ-699 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Šilalės miesto kryptimi neleistinoje vietoje sustojo ir stovėjo važiuojamojoje dalyje, t. y. ne autobusų sustojimo aikštelėje, ties ištisine horizontalaus ženklinimo linija, (kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad esant blogam matomumui Z. V. vairuojamas autobusas buvo sustojęs kelio važiuojamojoje dalyje mažesniu nei 1 m atstumu iki ištisinės kelio linijos, kai visa važiuojamoji kelio dalis buvo 3,2 m pločio, nors šalia važiuojamosios dalies buvo 2,4 m pločio kelkraštis), neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ir taip sudarė transporto priemonių vairuotojams netikėtą kliūtį, t. y. ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam automobiliui „Opel Kadet.“
Apygardos teismas nuosprendyje pripažino, kad A. G. pažeidė KET 53, 172 ir 173 punktų reikalavimus. Teismas rėmėsi 2005 m. vasario 11 specialisto išvada Nr. 11K-11 ir 2005 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1452-(05). KET 53 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinųjų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių; KET 172 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę; KET 173 punkte nustatyta, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Taigi bylos duomenys rodo, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Tokiu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.
Kadangi, kaip jau minėta, eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidė kelių eismo taisykles, būtinąja padarinių kilimo sąlyga galėjo būti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus, tačiau apygardos teismas nuosprendžiu pripažino, kad tik Z. V. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, o A. G. padaryti pažeidimai ne tokie svarbūs, todėl nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais pavojingais padariniais.
Kolegija laiko, kad apygardos teismas padarė teisingą išvadą dėl Z. V. kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl įvykusių padarinių. Tačiau, kolegijos manymu, apygardos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp A. G. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir jam padarytų sveikatos sutrikdymų, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad jo padaryti KET pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais pavojingais padariniais. Be to, apygardos teismas nemotyvavo savo išvados.
Tuo tarpu, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, A. G. padaryti KET pažeidimai taip pat buvo būtinąja padarinių kilimo sąlyga. 2005 m. rugsėjo 20 d. eksperto išvadoje Nr. 11-1453-(05) nurodyta, kad tam, kad laiku pastebėtų kliūtį ir sustabdytų transporto priemonę, automobilio „Opel Kadet“ vairuotojas techniniu požiūriu privalėjo važiuoti ne didesniu kaip 46 km/h greičiu, o atsiradus automobilio eismo juostoje kliūčiai, - stovinčiam autobusui, - privalėjo mažinti važiavimo greitį ir esant galimybei apvažiuoti stovintį autobusą, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. vykdyti KET 53, 172, 173 punktų reikalavimus. Automobilio vairuotojui važiuojant ne didesniu kaip 46 km/h greičiu, stacionarią kliūtį jis turėjo galimybę pamatyti ne mažesniu kaip 39 metrų atstumu. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad matomumas iš vairuotojo kabinos įjungus tolimos šviesos žibintus yra 50 m, įjungus artimos šviesos – 25 m. Ekspertizės akte nustatyta, kad nesant įvykio vietoje automobilio stabdymo pėdsakų, nėra galimybės nustatyti, kokiu greičiu automobilis važiavo iki susidūrimo su kliūtimi (b. l. 121-124). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu automobilio vairuotojas A. G. parodė, kad važiavo su įjungtomis automobilio artimosiomis šviesomis 60-70 km/h, o tarpais ir mažesniu, greičiu, nes buvo rūkas. Priešais buvusią kliūtį pastebėjo iki jos likus ne daugiau kaip 10 -15 m, todėl nors ir stabdė, susidūrimo išvengti nepavyko. Atsižvelgiant į šiuos bylos duomenis darytina išvada, kad ne tik Z. V., bet ir A. G. padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Juk net jei autobuso vairuotojas būtų pažeidęs jam inkriminuotas KET (stovint autobusui kelio važiuojamoje dalyje, be to, dar neįjungus avarinių šviesų), o „Opel Kadet“ vairuotojas būtų pasirinkęs saugų greitį, būtų pakankami atidus, esant tokioms meteorologinėms sąlygoms, t. y. nepažeistų KET 53, 172, 173 punktų reikalavimų, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį ir sustabdęs savo vairuojamą automobilį, ar apvažiavęs kliūtį ir išvengęs sužalojimų sau padarymo. Taigi kolegija konstatuoja, kad A. G. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – nesunkiu sveikatos sutrikdymu A. G. (analogiškai šis klausimas buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinėje nutartyje Nr. 2K-450/2003)
Tačiau kartu pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą pačiam pažeidėjui. BK 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tik už KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Esant tokiom aplinkybėm, Z. V. kasacinis skundas šioje dalyje negali būti tenkintinas, A. G. teismo nuosprendžiu negali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo. Jo padarytoje veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, o yra tik administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK. Dėl to turėtų sprendžiamas jo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas.
Dėl civilinio ieškinio
Apygardos teismas Z. V. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir priteisė iš jo Valstybinei ligonių kasai 2670 Lt nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidų. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis Z. V. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį maršrutinį autobusą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Taigi, apygardos teismas Valstybinei ligonių kasai 2670 Lt nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidoms atlyginti turėjo priteisti ne iš nuteistojo Z. V., o iš jo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) byloje nebuvo patrauktas atsakovu, kolegija negali spręsti civilinio ieškinio klausimo baudžiamojoje byloje.
Be to, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl 2670 Lt nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai atlyginimo, turi būti atsižvelgta ir į šioje nutartyje nustatytą A. G. padarytų KET pažeidimų priežastinį ryšį su kilusiais padariniais ir jo kaltę dėl kilusių padarinių. Dėl to turėtų būti svarstomas civilinio ieškinio priteisimas iš abiejų eismo įvykio dalyvių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinio ieškinio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteisimo iš Z. V. 2670 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Viktoras Aidukas
Vytautas Piesliakas
