Civilinė byla Nr. 3K-3-504/2011 (S)
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos:
122.4; 128.17
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 17 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K. ir K. S. dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje keliamas vykdomojo rašto grąžinimo kreditoriui, kuris siekia jį iš naujo pateikti vykdyti po to, kai pagal tokį vykdomąjį raštą buvo realizuotas kredito sutarčiai užtikrinti hipoteka įkeistas turtas, tačiau kreditoriaus reikalavimai ne visiškai patenkinti, teisėtumo klausimas.
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys R. K. ir K. S. 2008 m. liepos 14 d sudarė kredito sutartį, pagal kurią suinteresuotiems asmenims buvo suteiktas 185 216,85 euro kreditas. Kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeisti skolininkams nuosavybės teise priklausantys 0,0776 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Suinteresuotiems asmenims netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, kreditorius prieš terminą nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo sumokėti visą skolą. Pagal kreditoriaus kreipimąsi Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. birželio 1 d. nutartimi pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą – areštavo suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą ir nustatė vieno mėnesio terminą skolai grąžinti. Per nustatytą terminą nepadengus skolos, Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą ir nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių pareiškėjui įkeistą nekilnojamąjį turtą bei išieškoti 205 623,98 euro skolos, 160,75 Lt draudimo įmokų, 132 Lt žyminio mokesčio, 11,43 proc. metinių palūkanų už negražintą kreditą nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos (2009 m. gegužės 18 d.) iki visiško skolos išieškojimo.
Įkeistas turtas 2010 m. gegužės 11 d. buvo perduotas pareiškėjui už 296 000 Lt. 2010 m. birželio 19 d. antstolės V. Šimkienės patvarkymu buvo užbaigta vykdomoji byla Nr. 0071/09/03300; Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius, panaikinęs suinteresuotiems asmenims priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, 2010 m. liepos 8 d. nutartimi pabaigė įkeitimo teisę pagal hipotekos lakštą ir išregistravo turto arešto aktą iš Turto arešto aktų registro.
Pareiškėjas 2011 m. vasario 14 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas grąžinti vykdomąjį raštą tolimesniam vykdymui. Pareiškėjo teigimu, atlikus turto perdavimą bankui, liko nesumokėta skolos dalis (415 746,84 Lt negražintos skolos, 132 Lt žyminio mokesčio, 13 448,50 Lt vykdymo išlaidų, 11, 43 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negražinto kredito sumos nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos (2009 m. gegužės 18 d.) iki visiško skolos išieškojimo).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo grąžinti vykdomąjį raštą netenkino. Teismas nurodė, kad vykdomasis raštas grąžintas Hipotekos skyriui antstolės 2010 m. birželio 19 d. patvarkymu ir vykdomoji byla užbaigta pagal CPK 631 straipsnio 6 dalį ir 632 straipsnio 1 punktą – visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Proceso teisės normų nenustatyta, kad, grąžinus įvykdytą vykdomąjį dokumentą, jį būtų galima išduoti vykdyti iš naujo. Turtas realizuotas priverstine tvarka, todėl neliko priverstinio išieškojimo objekto ir teisinio pagrindo tęsti išieškojimą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo netenkino ir Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš esmės nesuformuluotas atskirojo skundo pagrindas, t. y. atskirojo skundo argumentais nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 citatos dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas jos įvykdymą yra užtikrinęs hipoteka ir yra įkaito davėjas, tačiau nepateikta argumentų dėl šioje byloje priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Nesant suformuluotų skundo argumentų, teisėjų kolegija plačiau jų neanalizavo.
Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu teisiniu įvertinimu ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl to nenustatė įstatymo pagrindo naikinti šią nutartį.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 17 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą tenkinti prašymą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Dėl netinkamo CK 4.193 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditorius reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto. Tuo atveju, kai pardavus hipoteka įkeistą turtą kreditorius gauna mažesnę nei jam priklauso sumą, jis gali reikalauti išieškojimo iš kitos skolininko turto bendra įstatyme nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Kasatoriaus nuomone, toks CK 4.193 straipsnio 1 dalies normos aiškinimas koreliuoja su CPK 664 straipsnio norma. Dėl to vykdant skolos išieškojimo pagal hipotekos teismo išduotą nutartį (vykdomąjį raštą) antstolis vykdomuoju raštu pagal CPK 664 straipsnio 1 dalį įpareigojama pirmiausiai realizuoti įkeistą daiktą, o tik kreditoriui gavus už realizuotą turtą mažesnę sumą, likusios skolos išieškojimą nukreipti bendra įstatyme nustatyta tvarka.
2. Hipotekos ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė tam, kad vykdomasis dokumentas buvo grąžintas visiškai įvykdytas, todėl neliko pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą negrąžintai skolos daliai išieškoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis); jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies; antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Taigi CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teisės reikalauti išieškoti skolą iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka aiškintina taip, kad ne visiškai patenkinęs savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius neprivalo reikšti naujo ieškinio skolininkui teisme, o likusiai, netenkintai iš įkeisto daikto, reikalavimo daliai išieškoti naudojamasi hipotekos teisėjo išduota nutartimi dėl skolos išieškojimo priverstinai parduoti įkeistą turtą. Kasatoriaus nuomone, teismai, darydami priešingą šiai ir teisiškai nepagrįstą išvadą, kad vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas, nesivadovavo teismų praktika.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių hipotekos kreditoriaus teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto, kai, perdavus įkeistą turtą kreditoriui nuosavybėn, jo nepakanka reikalavimui patenkinti; dėl hipotekos teisėjo nutarties už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių pripažinimo vykdomuoju dokumentu klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.
Dėl hipotekos teisėjo nutarties už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių pripažinimo vykdomuoju dokumentu
Pagal hipoteką reglamentuojančias teisės normas siekiant priverstinio skolos išieškojimo hipotekos kreditoriui prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis. Savo teises hipotekos kreditorius gali įgyvendinti kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduodamas iš viešųjų varžytinių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius (CK6.192 straipsnio 1 dalis). CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik tada, kai pardavus varžytynėse įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis). Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti skolą iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas areštuoti įkeistą turtą. CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pagal CPK 558 straipsnio 2 dalies nuostatą hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą administruoti. Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui. Vadovaujantis šiomis specialiose teisės normose įtvirtintomis nuostatomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364 /2010, konstatavo, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis parduoti už skolą įkeistą daiktą iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį parduoti iš varžytynių už skolą įkeistą daiktą, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. Vadovaujantis aptartomis teisės normomis, negalima sutikti su kasatoriaus (kreditoriaus) reikalavimą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad proceso teisės normos nenumato galimybės toliau vykdyti hipotekos teisėjo nutartį, nukreipiant išieškojimą į kitą skolininko (skolininkų) turtą.
Dėl hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti išieškoti skolą iš kito skolininko turto, kai baigtas išieškojimas iš įkeisto turto
Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėja 2010 m. liepos 8 d. nutartimi baigė įkeitimo teisę pagal hipotekos lakštą, panaikino areštą skolininkams R. K. ir K. S. priklausiusiam įkeistam turtui (0,0776 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), išregistravo turto arešto aktą iš Turto arešto aktų registro. CK 4.197 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų, šio straipsnio 5 dalyje – hipotekos pasibaigimo momentas yra jos išregistravimo iš hipotekos registro momentas. Taigi, nagrinėjamu atveju išieškojimas iš įkeisto turto yra baigtas. Turto perdavimo 2010 m. gegužės 11 d. aktu (patvirtintu hipotekos teisėjo CPK 702 straipsnio 1 dalies pagrindu (2002 m. vasario 28 įstatymo Nr. IX-743 red.) įkeistas turtas buvo perduotas kreditoriui už sumą, mažesnę nei kreditoriui priklauso. Šiuo atveju buvo įvykdyta tik dalis hipotekos teisėjo nutarties parduoti iš varžytynių už skolą įkeistą daiktą.
Kreditorius, vadovaudamasis CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatomis, siekia įpareigoti hipotekos teisėją išduoti antstolio grąžintą vykdomąjį raštą jį vykdyti toliau – išieškoti neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį iš kito skolininko turto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nurodyta kasacinio teismo praktika, kasatoriui (kreditoriui) jo reikalavimu išduotina hipotekos teisėjo nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, kuri, jau minėta, yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Šia nutartimi nustatytas skolinio įsipareigojimo dydis. CPK 558 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad hipotekos teisėjas, priėmęs nutartį parduoti iš varžytynių už skolą įkeistą daiktą, praneša apie tai raštu kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui. Ši nutartis skundžiama atskiruoju skundu. Bylos duomenys rodo, kad įkeisto daikto savininkams ir skolininkams, kurie nagrinėjamu atveju sutampa, nebuvo pranešta apie priimtą hipotekos teisėjo nutartį. Skolininkai ir įkeisto daikto savininkai neturėjo galimybės skųsti hipotekos teisėjo nutarties, kuria nustatytas negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių dydis, nes byloje nėra kokių nors duomenų, jog ši nutartis jiems būtų buvusi įteikta. Teisėjų kolegijos požiūriu, ši nutartis negali būti peržiūrėta ir skundžiant antstolio veiksmus, įpareigojus hipotekos teisėją išduoti šią nutartį tolimesniam skolos išieškojimui ir antstoliui vykdyti iš kito skolininkų turto. Supaprastintame procese nėra galimi kiti skolininkų teisių apsaugos mechanizmai ateityje. Supaprastintu procesu siekiamas tikslas operatyviai apsaugoti ir tenkinti hipotekos kreditoriaus interesus, nukreipiant išieškojimą iš kito skolininko turto pagal hipotekos teisėjo nutartį, nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas proporcingu skolininkų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai skolininkai nebuvo informuoti apie pagrindinį procesą (išieškojimą iš įkeisto turto) ir nagrinėjamos bylos procesą (dėl įpareigojimo išduoti hipotekos teisėjo nutartį vykdyti ją toliau iš kito skolininkų turto) – hipotekos teisėjo 2009 m. birželio 1 d. nutartis dėl skolininkų ir įkeisto turto savininkų įspėjimo, kad, per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių skolai padengti, įteikta skolininkės R. K. broliui; byloje nėra duomenų, kad šis ją būtų perdavęs skolininkams; nėra ir duomenų, jog skolininkams būtų įteikta hipotekos teisėjo nutartis išieškoti skolą iš įkeisto turto, kurioje nustatytas skolos dydis; vykdomojoje byloje (Nr. 71-3300/2009) yra tik viena žyma, kad antstolės patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių yra įteiktas pasirašytinai vienai skolininkei R. K.; daugiau duomenų, kad skolininkai būtų informuoti apie turto pardavimo iš varžytynių eigą (surašant turto arešto aktą, jį įkainojant, perduodant kreditoriui ir kt.) vykdomojoje byloje nėra.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal CPK 558 straipsnio 2 dalį nepranešus skolininkams apie priimtą hipotekos teisėjo nutartį dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, kuria nustatytas negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių dydis, yra pažeistos skolininkų teisės, kurios negali būti ištaisytos supaprastinto proceso tvarka, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išduoti šią nutartį (Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartis) toliau vykdyti išieškojimą iš kito skolininkų turto. Išieškojimo iš kito skolininkų turto klausimas spręstinas ieškinio teisenos tvarka.
Remiantis aptartais motyvais kasatoriaus skundžiamos nutartys paliktinos galioti. Kasacinio skundo argumentai teisės aiškinimo prasme laikytini iš dalies pagrįstais, tačiau šios teisės taikymo nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo naikinti skundžiamas nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 38,25 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo (j. a. k. 301694694) į valstybės biudžetą 38,25 Lt (trisdešimt aštuonis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Algis Norkūnas
Vincas Verseckas
