Dėl dalies Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei niekinio sandorio fakto konstatavimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-496/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija“ ieškinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl dalies Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei niekinio sandorio fakto konstatavimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“, UAB „Inkomsta“, uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio vandenys“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami viešojo pirkimo konkurso sąlygų teisinio vertinimo ir lygiateisiškumo principo taikymo klausimai.

2008 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas Pasvalio rajono savivaldybės administracija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Darbų pirkimas. Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“.

Pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas neatmestus pasiūlymus Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisija vertino pagal mažiausią kainą ir 2008 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1 sudarė preliminarią pasiūlymų eilę:

1. Uždaroji akcinė bendrovė,,Pireka“ – darbų kaina 3 561 318 Lt (be PVM);

2. UAB,,Inkomsta“ – darbų kaina 7 321 970 Lt (be PVM);

3. Akcinė bendrovė,,Panevėžio statybos trestas“ ir uždaroji akcinė bendrovė,,Pasvalio melioracija“ – darbų kaina 8 252 370 Lt (be PVM).

Atsakovas, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnyje ir pirkimo dokumentuose, pareikalavo, kad uždaroji akcinė bendrovė,,Pireka“ pagrįstų pasiūlymo kainą, kuri daugiau kaip du kartus mažesnė, negu kitų konkurso dalyvių. Uždaroji akcinė bendrovė,,Pireka“ paaiškinime perkančiajai organizacijai dėl kainų pagrindimo nurodė aplinkybę, kad, kur tik leidžia pirkimo sąlygos, tinklus klos kryptiniu valdomu gręžimo būdu, tai labai sumažina atstatomų dangų kiekius ir viso objekto kainą.

Ieškovų duomenimis, nei uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“, nei UAB „Inkomsta“ neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių bei techninių reikalavimų, todėl šių rangovų pateikti pasiūlymai privalėjo būti atmesti, o preliminarios eilės pirmuoju numeriu turėjo būti įrašyta jungtinės veiklos pagrindu uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija“ ir akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“.

Atsakovui 2008 m. lapkričio 11 d. netenkinus ieškovų pretenzijos, šie, nurodę, kad atsakovo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalis dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ ir UAB „Inkomsta“ atitikties konkurso sąlygų kvalifikaciniams ir techniniams reikalavimams prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalims, Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 punktui, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 9 straipsnio 1 punktui, 3 punktui bei konkurso sąlygoms, prašė pripažinti neteisėta šią sprendimo dalį, ex officio konstatuoti uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ ir atsakovo niekinio sandorio faktą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Viena pagrindinių aplinkybių, kuria ieškovai grindžia savo reikalavimus, yra neįprastai maža uždarosios akcinės bendrovės,,Pireka“ pasiūlymo kaina.

Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu konkurso laimėtoja pripažino uždarąją akcinę bendrovę,,Pireka“, su kuria Pasvalio rajono savivaldybės administracija (perkančioji organizacija) ir UAB,,Pasvalio vandenys“ (užsakovas) 2008 m. lapkričio 26 d. sudarė rangos sutartį. Sutartis kelis kartus buvo keičiama: pakeista darbų vykdymo technologija, nurodant, kad vamzdžiai montuojami betranšėjiniu, kryptinio valdomo gręžimo būdu vietoje atviro būdo (siekiant sutrumpinti darbų atlikimo trukmę ir sumažinti nepatogumus gyventojams darbų vykdymo metu), 1000 mm skersmens gelžbetoniniai šuliniai pakeisti į 315 mm skersmens plastikinius. 2010 m. gruodžio 23 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 2 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: panaikino ginčijamo sprendimo dalį, pripažino niekine 2008 m. lapkričio 26 d. rangos sutartį, bylos dalį dėl restitucijos taikymo perdavė nagrinėti apygardos teismui.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje, nes byloje buvo nuspręsta dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ teisių ir pareigų – ji buvo rangos sutarties, kurios teisėtumą nagrinėjo teismai, šalis.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino ieškinį; panaikino Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“ ir UAB „Inkomsta“ įrašytos į preliminarią pasiūlymų eilę; pripažino, kad 2008 m. lapkričio 26 d. rangos sutartis Nr. ASR-534 „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ sudaryta neteisėtai, bet jos nepripažino negaliojančia, o perkančiajai organizacijai Pasvalio rajono savivaldybės administracijai paskyrė 150 000 Lt baudą.

Teismas pažymėjo, kad pagal pirkimo dokumentų (techninės specifikacijos) reikalavimus nuotekų vamzdžiai turėjo būti klojami tranšėjose (pirkimo dokumentų 3 skyriaus 2.2.5 punktas); pirkimo objektas buvo statybos darbai, kurių apimtys ir naudojamos medžiagos numatytos pirkimo dokumentuose (pirkimo dokumentų 1 skyriaus 2 punktas); darbų žiniaraščiuose nurodyti reikalaujami atlikti darbai ir jų apimtys – dangų išardymas ir atstatymas, žemės darbai, tranšėjų užpylimas smėliu, smėlio pasluoksnio įrengimas, atliekami klojant vamzdžius į tranšėjas; tik maža dalis darbų pagal pirkimo dokumentų reikalavimus turėjo būti atlikta ne klojant vamzdžius į tranšėjas, o prastumiant juos po kelio danga; pagal pirkimo sąlygas kainą už vamzdyno įrengimą prastūmimo būdu dalyviai turėjo nurodyti atskirai pagal kiekvieną poziciją, išskirtą pagal vamzdžių ilgį – taigi perkančioji organizacija Pasvalio rajono savivaldybės administracija pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje, darbų žiniaraščiuose) apibūdino reikalavimus pirkimo objektui – statybos darbams įrengti nuotekų vamzdžius ir vandens siurblines. Teismas konstatavo, kad uždaroji akcinė bendrovė,,Pireka“ pakeitė pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, t. y. nurodė, kad vamzdžių įrengimą atliks kryptiniu valdomu gręžimo būdu, kur leidžia pirkimo sąlygos, tačiau pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, nei kad nurodyta žiniaraščiuose, ir kuriuos uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“ užpildė pagal reikalavimus; tai patvirtina ir tas faktas, kad net tris kartus buvo keičiama su uždarąja akcine bendrove „Pireka“ pasirašyta rangos sutartis. Teismas nurodė, kad, pripažįstant uždarąją akcinę bendrovę „Pireka“ viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju ir su ja sudarant rangos sutartį, pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų nebuvo tinkamai laikytasi. Teismas pažymėjo, kad kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) nustato specialius reikalavimus pirkimo objektui, dalyvių pasiūlymai turi juos atitikti, nes priešingu atveju neįmanomas objektyvus pasiūlymų palyginimas; šiuo atveju uždaroji akcinė bendrovė,,Pireka“ iš esmės pakeitė pasiūlymą, kuris neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų ir todėl jo kaina, palyginti su kitų dalyvių pasiūlytomis, yra neįprastai maža; pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, keliamų pirkimo objektui, todėl turėjo būti atmestas (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Perkančioji organizacija, vertindama konkurso dalyvių pasiūlymus, visiems dalyviams vertinimo kriterijus privalo taikyti objektyviai ir vienodai, taip užtikrinti lygiateisiškumo principą bei sąžiningą konkurenciją. Nors uždaroji akcinė bendrovė,,Pireka“ pasiūlyme pagal pirkimo dokumentų reikalavimus nurodė, kad atliks žemės darbus, dangos ardymą ir atstatymą, tranšėjų užpylimą smėliu, smėlio pasluoksniu, tačiau perkančiajai organizacijai buvo aišku, kad žiniaraščiuose nurodytų darbų už tokias kainas neįmanoma atlikti. Teismas konstatavo, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracija, priėmusi šį pasiūlymą ir pripažinusi uždarąją akcinę bendrovę „Pireka“ konkurso laimėtoja, pažeidė lygiateisiškumo principą, neužtikrino visiems dalyviams vienodų sąlygų konkuruoti dėl viešojo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo; nustačius, kad uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“ pripažinta konkurso laimėtoja nepagrįstai, negali būti pripažįstama teisėta su ja sudaryta rangos sutartis bei vėlesni jos pakeitimai. Įvertinęs tai, kad sutartis įvykdyta, vykdomi atliktų darbų ir sumontuotų įrengimų bandymai ir ruošiamasi objektą pripažinti tinkamu naudoti, rangovui sumokėta 2 036 577,25 Lt, sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas neatitiktų viešojo intereso, sąžiningumo, protingumo, teisingumo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), teismas pripažino, jog tikslinga išsaugoti sutarties padarinius – įrengtus Pasvalio miesto nuotekų tinklus, ir, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2010 m. kovo 3 d.) 95² straipsnio 2 dalimi, skyrė atsakovui 150 000 Lt baudą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą – panaikino Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta paskirti 150 000 Lt baudą atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, pripažįstant tiekėją uždarąją akcinę bendrovę „Pireka“ viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju ir sudarant rangos sutartį, nesilaikyta nustatytų reikalavimų, pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) nustatytų specialių reikalavimų pirkimo objektui, todėl turėjo būti atmestas, sprendimas įrašyti uždarąją akcinę bendrovę,,Pireka“ į preliminarią pasiūlymų eilę pirmuoju numeriu prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl naikintinas (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 straipsnio 1 dalis), negali būti pripažįstama teisėta ir 2008 m. lapkričio 26 d. Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtros rangos sutartis ir jos pakeitimai (CK 1.80 straipsnis, 1.78 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija nurodė, kad, paskirdamas atsakovui baudą, numatytą Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2010 m. kovo 3 d.) 95² straipsnio 4 dalyje, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymą – ginčo viešojo pirkimo konkurso paskelbimo dieną (2008 m. rugpjūčio 15 d.) galiojusi Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija nenumatė alternatyvių sankcijų taikymo perkančiosioms organizacijoms, be to, 2010 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. XI-678 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2010 m. kovo 2 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal ankstesnės Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos nuostatas, todėl perkančiajai organizacijai už pažeidimus, padarytus vykdant ginčo viešąjį pirkimą, pradėtą 2008 m. rugpjūčio 15 d., negalėjo būti taikomos sankcijos, nustatytos vėlesniu įstatymu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Pasvalio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo panaikinta Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalis dėl UAB „Pireka“ įrašymo į Konkurso „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ preliminariąją pasiūlymų eilę ir pripažinta, kad 2008 m. lapkričio 26 d. Rangos sutartis Nr. ASR-534 „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ sudaryta neteisėtai, o likusias Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties dalis palikti nepakeistas; priteisti kasatoriui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį už apeliacinį ir kasacinį skundus). Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3, 25, 39, 40 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Teismai netinkamai ir nevisapusiškai išnagrinėjo konkurso sąlygas, inter alia techninę specifikaciją. Kasatorius pirkimo objektą nurodė apibūdindamas norimą rezultatą ir funkcinius reikalavimus ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę nurodė bendrąsias technines specifikacijas. Toks pirkimo objekto apibūdinimas atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi konkurso paskelbimo dieną) 25 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nustatytus reikalavimus. Akivaizdu, kad uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“ pateikė nenuginčijamus įrodymus, jog jos siūlomas techninis vamzdžių klojimo sprendimas (betranšėjinės technologijos) yra ne tik lygiavertis, bet ir daug pranašesnis už tranšėjų kasimo techninį sprendimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 4, 5 dalys). Įstatymų leidėjas Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 27 punkte darbų atlikimą sieja išimtinai su darbu kaip visumos rezultatu, o ne su statybos darbų atlikimo būdu. Teismai nenustatė ir nekonstatavo jokių aplinkybių, kad konkurso laimėtojo pasiūlymas neužtikrina kasatoriaus perkamų statybos darbų kaip visumos rezultato pasiekimo, taigi nėra jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo naikinti 2010 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl pasiūlymo įtraukimo į konkurso preliminarią pasiūlymų eilę ir konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimą. Skirtingas nepalyginamų situacijų vertinimas nereiškia diskriminacijos. Šiuo atveju susidarė teisinė ir faktinė situacija, kai skirtingi konkurso dalyviai pateikė pasiūlymus, kuriuose buvo pateikti skirtingi techniniai sprendimai, tačiau abu sprendimai tenkino perkančiosios organizacijos poreikius ir neprieštaravo konkurso sąlygų reikalavimams (techninėms specifikacijoms). Uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“ nenukrypo nuo konkurso sąlygų, priešingai, nurodė, kad naudos betranšėjines technologijas tik ten, kur leidžia konkurso sąlygos. Kasatorius atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad konkurso Techninė specifikacija jokiu būdu nedraudė rangovui (kaip konkurso laimėtojui, taip ir bet kuriam kitam konkurso dalyviui) naudoti kitokio darbų būdo, negu atviras tranšėjų kasimas (Konkurso dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos“ 1.4. punktas). Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio ir Konkurso sąlygų 27.7 punkto kasatorius įpareigotas, vertinant konkurso dalyvių pateiktus neįprastai mažos kainos paaiškinimus, atsižvelgti į dalyvio nurodyto statybos metodo ekonomiškumą, pasirinktus techninius sprendimus, siūlomų darbų originalumą. Vertindamas konkurso dalyvių pasiūlymus, kasatorius visus pasiūlymus vertino vienodai, nė vienam dalyviui nesuteikdamas jokio išankstinio pranašumo ir nediskriminuodamas kitų tiekėjų, taigi nėra jokio teisėto pagrindo konstatuoti jo veiksmuose lygiateisiškumo principo pažeidimo.

2. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bylose, kurių ratio decidendi yra išspręsti analogiški klausimai, susiję su viešųjų pirkimų principų taikymu bei perkančiųjų organizacijų sprendimų panaikinimu. Konkurso laimėtojo pasiūlymas ir neva neįprastai mažos kainos pagrindimas grindžiamas tuo, ką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įvardijęs kaip „paslaugų teikimo racionalizavimas (todėl taupomos lėšos)“. Teismai neatsižvelgė į konkurso laimėtojo pasiūlymo racionalumą ir būtent dėl to atsiradusį skirtingą ieškovų ir atsakovų numatomų išlaidų apskaičiavimą, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2011. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009 ir joje nurodyta praktika), lygiateisiškumo principo pažeidimas gali būti nustatytas, o viešojo pirkimo sutartis gali būti pripažinta niekine (neteisėtai sudaryta) tik nustačius, kad vykdant viešuosius pirkimus buvo padaryta esminių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, turėjusių lemiamos įtakos konkurso laimėto nustatymui ir sutarties su juo sudarymui. Kasatorius laikėsi visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir principų reikalavimų ir nustatė konkurso laimėtoją griežtai laikydamasis konkurso sąlygų nuostatų ir pirkimo tikslo – sudaryti pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas teigti, kad buvo nusižengta viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui ar pažeistas lygiateisiškumo principas. Šio principo pažeidimą galima būtų konstatuoti tik tokiu atveju, jei kasatorius vieną pasiūlymą su betranšėjinėmis technologijomis atmestų, o kitą pripažintų tinkamu. Konkurso laimėtojo atžvilgiu kasatorius neatliko jokių veiksmų, kurie pagerintų jo situaciją (vertinimą), palyginti su kitais Konkurso dalyviais, arba pablogintų kitų konkurso dalyvių galimybes konkuruoti – neatmetė nė vieno pasiūlymo dėl neatitikties techninėms specifikacijoms, o konkursą laimėjo dalyvis, pasiūlęs mažiausią visų perkamų darbų kainą ir ją tinkamai pagrindęs. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį kasatoriui dėl žalos, padarytos ieškovui neva neteisėtu šioje byloje ginčijamu kasatoriaus sprendimu dėl konkurso preliminarios eilės sudarymo, atlyginimo, t. y. įsiteisėjusia nutartimi nustatyta, kad ieškovas jokios žalos dėl ginčijamų kasatoriaus sprendimų nepatyrė – jo ir kitų konkurso dalyvių teisinė padėtis konkurse pabloginta ar pakeista nebuvo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog ieškovų ar kitų konkurso dalyvių atžvilgiu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“ ir Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prisideda prie kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnis). Nors kasacinis procesas apima tik teisės klausimų analizę, tačiau kasacinis skundas grindžiamas faktinių aplinkybių vertinimu, analizuojant pateiktų įrodymų turinį, dėl kurių teismai yra pasisakę. Kasatoriui nepateikus teisinių argumentų, patvirtinančių teismo sprendime ir nutartyje padarytų esminių Viešųjų pirkimų įstatymo ir įrodinėjimo proceso teisės pažeidimų bei nepagrindus jų įtakos vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, neturėtų būti pagrindo konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto kasacijos pagrindo.

2. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mažos kainos pagrindimą dėl darbų metodo pakeitimo, todėl pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, yra nepagrįsti bei prieštarauja CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 353 straipsnio 1 daliai. Skundo argumentai dėl Viešųjų pirkimų įstatymo netinkamo taikymo ir aiškinimo, atsižvelgiant į konkurso sąlygose nurodytą techninę specifikaciją, grindžiami faktinių aplinkybių vertinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties aiškinimas yra fakto klausimas. Taikant analogiją, konkurso sąlygų techninės specifikacijos aiškinimas taip pat turėtų būti vertinamas kaip fakto klausimas. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Kasatorius netinkamai aiškina konkurso sąlygose techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Jose buvo aiškiai nurodyta, kad tiekėjai privalo apskaičiuoti ir pateikti kainą pagal pateiktą projektą bei darbų kiekių žiniaraščius, kuriuose buvo aiškiai nurodyta, kokie darbai yra atliekami tranšėjiniu ir kokie – betranšėjiniu būdu. Taigi šalys privalėjo pateikti pasiūlymą pagal minėtus dokumentus ir juose nebuvo nurodyta, kad visus darbus galima atlikti betranšėjiniu būdu. Uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“ pateikė pasiūlymą dėl darbų kiekių, kurie pagal projektą ir darbų kiekių žiniaraščius turėjo būti atliekami tranšėjiniu būdu, įrašydama į darbų kiekių žiniaraščius aiškiai per mažas kainas, todėl teismai tinkamai įvertino šias aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei nutartį, jog už tokias pasiūlytas kainas yra neįmanoma atlikti įvardytų darbų. Kasatoriaus argumentai, kad jis konkurso sąlygose siekė apibūdinti norimą rezultatą ir funkcinius reikalavimus, darbų atlikimą siejo su darbų, kaip visumos, rezultatu, o ne su atlikimo būdu, nepagrįsti ir prieštarauja jo paties motyvams – darbų rezultatas buvo įvardytas projekte ir darbų kiekių žiniaraščiuose, kuriuose buvo nurodyta, kad didžioji dalis darbų yra susijusi su seno asfalto nuėmimu ir naujo paklojimu bei kitų darbų atlikimu, kurie padidina atlikimo kainą. Taigi, kasatoriui pakeitus sutarties sąlygas, nors tai draudė sutarties 8 punktas, jis atsisakė didžiosios dalies darbų rezultato ir leido uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“ pateikti alternatyvų pasiūlymą, tai buvo draudžiama ir taip diskriminuoti kiti tiekėjai, nes sąlygose imperatyviai nustatyta, jog pasiūlymas turi atitikti techninėje specifikacijoje ir projekte įvardytus darbus, todėl buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Nebeaišku, kodėl buvo atsisakyta didžiosios dalies darbų apimties, nebuvo reikalaujama atlikti asfalto nuėmimo ir naujo paklojimo bei kitų darbų kokiu nors kitu statybos darbų atlikimo būdu. Taigi, norimas rezultatas, įvardytas pirkimo dokumentuose, nebuvo pasiektas. Konkurso sąlygos buvo aiškios, darbų pobūdis, apimtis buvo įvardyti darbų kiekių žiniaraščiuose bei projekte, jie buvo sudedamoji pirkimo sutarties dalis, buvo nurodyta, kad sutarties sąlygos negali būti keičiamos, todėl, uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“ pasiūlyme nurodžius, kad ji atliks darbus tranšėjiniu būdu (tam tikrų darbų kaina buvo įvardinta 1 Lt), o paskui kasatoriui leidus pakeisti sutarties sąlygas, atsisakant nurodytų darbų, buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

3. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys ir jose analizuojamos aplinkybės nėra tapačios. Projektas nebuvo pakeistas ir jame nurodyti visi darbai nebuvo atlikti, sutartis draudė keisti sąlygas, tačiau jos buvo pakeistos, todėl kasatorius skunde nurodyta praktika negali remtis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl projekto „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ darbų atlikimo rangovo konkurso sąlygų turinio teisinio vertinimo

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisinis įvertinimas yra ginčo santykių teisinio kvalifikavimo sudedamoji dalis, tai yra teisės klausimas, kurį kasacinis teismas turi teisę ir privalo spręsti.

Vertindama kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai ir nevisapusiškai išnagrinėjo projekto „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ darbų atlikimo rangovo konkurso sąlygas, inter alia technines specifikacijas, todėl nepagrįstai sprendė, kad, pripažįstant tiekėją UAB „Pireka“ viešojo pirkimo konkurso nugalėtoja ir sudarant rangos sutartį, pažeistas lygiateisiškumo principas, nesilaikyta pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, pasiūlymas neatitiko techninėse specifikacijose nustatytų specialių reikalavimų pirkimo objektui, todėl turėjo būti atmestas, teisėjų kolegija kartu pasisako dėl ieškovo pozicijos, kad kasacinis skundas grindžiamas faktinių aplinkybių vertinimu, analizuojant pateiktų įrodymų turinį, dėl kurių teismai yra pasisakę – konkurso sąlygų techninės specifikacijos aiškinimas yra fakto klausimas, kuris nėra kasacijos dalykas.

Pažymėtina, kad viešojo pirkimo konkurso sąlygų turinio analizė yra bylai reikšmingų faktų teisinis įvertinimas, o tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas suponuoja išvadas dėl tinkamo teisės (Viešųjų pirkimų įstatymo) pritaikymo ir aiškinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovo argumentą, kad pirkimo konkurso sąlygų analizė nėra kasacijos dalykas.

Analizuodama projekto „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ statybos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas (toliau – Konkurso sąlygos), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konkurso sąlygų 1 skirsnio 17 punktą alternatyvūs dalyvių pasiūlymai neleidžiami ir nenagrinėjami. Tačiau alternatyvomis nelaikomi dalyvių pasiūlyti techniniai sprendimai, įrengimai arba medžiagos, kuriuos pagal parengto techninio projekto reikalavimus privalo parinkti arba detalizuoti pats dalyvis, laikydamasis minimalių techninių specifikacijų reikalavimų ir nustatytų funkcinių savybių. Konkurso sąlygų III skyriuje Bendrųjų techninių specifikacijų, apibrėžiančių statybos darbų vykdymo ir organizavimo reikalavimus, 1.4 punkte nurodyta, kad, jeigu rangovas nori panaudoti būdą, kuris neatitinka projekto dokumentacijoje nurodyto, jis turi prašyti techninės priežiūros vadovo leidimo. Visi darbai turi būti atliekami pagal projekto dokumentacijoje numatytus sprendinius ir gamintojo pateiktas instrukcijas bei taikant tinkamus darbo metodus, taip pat naudingą gamybinę patirtį. Detaliosiose techninėse specifikacijose įtvirtintos vamzdžių klojimo sąlygos (2.2.5 punktas) – vamzdžiai klojami atviru būdu – tranšėjoje ant įrengto pagal projektą suformuoto pagrindo, nurodomu nuolydžiu ir t. t. Vamzdžių klojimo atviras būdas nurodytas ir darbų kiekių žiniaraščiuose.

Vertinant nurodytas sąlygas kaip vieningą bendrųjų techninių specifikacijų, apibūdinančių perkamų darbų savybes (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalis), visumą ir atsižvelgiant į tai, jog techninė specifikacija gali būti parengta nurodant bendrąsias technines specifikacijas (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punktas), darytina išvada, kad ginčo teisiniams santykiams yra pagrindas taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį tais atvejais, kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Šį Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą atspindi bei jį atitinka ir jau minėtos projekto „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ statybos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygos, kad alternatyviais pasiūlymais nelaikomi dalyvių pasiūlyti techniniai sprendimai, įrengimai arba medžiagos, kuriuos pagal parengto techninio projekto reikalavimus privalo parinkti arba detalizuoti pats dalyvis, laikydamasis minimalių techninių specifikacijų reikalavimų ir nustatytų funkcinių savybių, gavęs techninės priežiūros vadovo leidimą.

UAB „Pireka“ pasiūlytas techninis vamzdžių klojimo sprendimas (betranšėjinės technologijos) atitiko sprendimų lygiavertiškumo kriterijų. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, kad konkurso laimėtojo pasiūlymas neužtikrina kasatoriaus perkamų statybos darbų kaip visumos rezultato pasiekimo. Priešingai, tas pats rezultatas pasiekiamas ekonomiškai naudingiausiu būdu, ką rodo ir sutarties sąlygų pakeitimai atsisakant dalies darbų, kurie tapo nereikalingi dėl betranšėjinės technologijos pritaikymo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ pasiūlymo atitikties konkurso sąlygoms ir padarę išvadą, jog šis pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų pirkimo objektui (techninės specifikacijos), netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 4 dalį.

Dėl lygiateisiškumo principo taikymo

Nurodytų teisinių argumentų kontekste kolegija pasisako ir dėl teismų konstatuoto lygiateisiškumo principo pažeidimo.

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją lygiateisiškumo ir su juo itin susijęs nediskriminavimo principai bendrąja prasme reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą tapačias situacijas vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jeigu toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Arnold André, C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Kartu pažymėtina, kad Teisingumo Teismo nurodyta ir tai, jog tam tikrais atvejais tapačių ar panašių aplinkybių skirtingas vertinimas arba netapačių situacijų vienodas vertinimas savaime nereiškia lygiateisiškumo principo pažeidimo ar diskriminacijos, jeigu toks vertinimas objektyviai pateisinamas ir proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002 m. kovo 19 d. Sprendimą Komisija prieš Italiją, C-224/00, Rink. 2002, p. I-2965; 2002 m. balandžio 25 d. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C-52/00, Rink., 2002, p. I-3827).

Taigi lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti.

Taikant lygiateisiškumo principą, siekiama užtikrinti efektyvią tiekėjų konkurenciją. Lygiateisiškumo principas taikomas tiek rangovams rengiant pasiūlymus, tiek perkančiajai organizacijai juos vertinant. Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia ir perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams. Lygiateisiškumo principas bus neišvengiamai pažeistas, jeigu skirtingiems tiekėjams bus nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės ir pirkimo dokumentų normos (žr., pvz., 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725).

Atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte, šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas ir tai, kad UAB „Pireka“ pasiūlytas techninis vamzdžių klojimo sprendimas (betranšėjinės technologijos) atitiko sprendimų pagal Konkurso sąlygas lygiavertiškumo kriterijų, konkurso laimėtojo pasiūlymas užtikrino kasatoriaus perkamų statybos darbų kaip visumos rezultato pasiekimą mažiausia kaina (Konkurso sąlygų 1 skirsnio F dalis), o ieškovų pasiūlymai savo sprendimais, nors ir taip pat kaip ir laimėjęs pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygas, tačiau tapo nekonkurencingi dėl laimėtojui nustatyti taikyto mažiausios kainos kriterijaus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad perkančioji organizacija laikėsi lygiateisiškumo principo turinio reikalavimų skirtingiems tiekėjams vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų teisės ir pirkimo dokumentų normas, tiek vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, tiek tik tapačias situacijas vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, todėl nebuvo teisinių pagrindų teisme panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Pireka“ įrašyta į preliminarią pasiūlymų eilę, ir pripažinti, kad 2008 m. lapkričio 26 d. rangos sutartis Nr. ASR-534 „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ sudaryta neteisėtai.

Atsižvelgiant į tai, kad konkurso laimėtoja teisėtai pripažinta ir sutartis sudaryta su UAB „Pireka“, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovai nebeturi teisinio suinteresuotumo (CPK 5 straipsnio 1 dalis) dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria į preliminarią pasiūlymų eilę antroje vietoje įrašyta UAB „Inkomsta“.

Dėl nurodytų argumentų kasacinis teismas:

1) palieka nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas ir panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta paskirti 150 000 Lt baudą atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, ir palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimas;

2) kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria likusi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikina ir

3) panaikina Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys – panaikinta Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalis, kuria UAB „Pireka“ ir UAB „Inkomsta“ įrašytos į preliminarią pasiūlymų eilę, bei pripažinta, kad 2008 m. lapkričio 26 d. rangos sutartis Nr. ASR-534 „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ sudaryta neteisėtai, bet ji nepripažinta negaliojančia, ir

4) priima naują sprendimą – atmeta ieškovų AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ ieškinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl dalies Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei niekinio sandorio fakto konstatavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamoje byloje kasatorius patyrė 133,20 Lt žyminiam mokesčiui už apeliacinį ir 137 Lt – už kasacinį skundą sumokėti. Patenkinus kasacinį skundą ir priėmus sprendimą atmesti ieškinį, kasacinis teismas išsprendžia šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus priežastis, dėl kurių jos susidarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą atmesti ieškinį apeliacine tvarka skundė tik ieškovas akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“, kitas ieškovas – uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio melioracija“ – po nurodyto teismo sprendimo priėmimo nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, neteikė procesinių dokumentų, taigi paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos susidarė procese aktyviai veikiant tik vienam ieškovui – akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, todėl kasatoriui priteistinos tik iš jo.

Šioje byloje kasaciniame teisme patirta 167,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, patenkinus kasacinį skundą ir atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ į valstybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas ir panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta paskirti 150 000 Lt baudą atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, ir palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimas.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria likusi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikinti.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys – panaikinta Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešo pirkimo komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalis, kuria UAB „Pireka“ ir UAB „Inkomsta“ įrašytos į preliminarią pasiūlymų eilę, bei pripažinta, kad 2008 m. lapkričio 26 d. rangos sutartis Nr. ASR-534 „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ sudaryta neteisėtai, bet ji nepripažinta negaliojančia.

Ieškovų AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ ieškinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalies, kuria UAB „Pireka“ ir UAB „Inkomsta“ įrašytos į preliminarią pasiūlymų eilę, panaikinimo bei niekinio sandorio fakto konstatavimo atmesti.

Priteisti Pasvalio rajono savivaldybės administracijai (kodas 188753657) iš akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (kodas 147732969) 270,20 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (kodas 147732969)167,29 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas