Dėl Maironio lietuvių literatūros muziejaus vykdyto supaprastinto atviro konkurso sąlygų prieštaravimo skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principams, privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymo ir vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros teisėtumo

Civilinė byla Nr. 3K-3-509/2011

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00742-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.4

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovui Maironio lietuvių literatūros muziejui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl Maironio lietuvių literatūros muziejaus vykdyto supaprastinto atviro konkurso sąlygų prieštaravimo skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principams, privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymo ir vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

UAB „Statybos restauravimo darbai“ (toliau – kasatorius) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais „Maironio lietuvių literatūros muziejaus vakarinio, šiaurinio ir pietinio fasadų medinių stogo konstrukcijų ir čerpinės stogo dangos, įrengiant stoglangius ir apšiltinant, pastogės perdangos su paslėptais inžineriniais tinklais, kaminų, fasadų karnizo, centrinio frontono puošybos elementų ir skulptūrų, Maironio buto interjero saugomų elementų ir II a. langų su palangėmis, autentiškais varstymo mechanizmais bei rankenėlėmis restauravimo darbų“ supaprastinto atviro konkurso sąlygas bei 2010 m. balandžio 26 d. supaprastinto atviro konkurso vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą. Ieškinyje kasatorius nurodė, kad jis 2010 m. balandžio 9 d. priėmė kvietimą dalyvauti atsakovo organizuojamame supaprastintame atvirame konkurse (toliau – konkursas). Tačiau, susipažinus su konkurso sąlygomis, tarp jų ir prieduose pateikta informacija, kasatorius 2010 m. balandžio 23 d. atsakovui bei Viešųjų pirkimų tarnybai raštu įteikė pretenziją dėl Maironio lietuvių literatūros muziejaus organizuojamo konkurso. Pretenzijoje kasatorius pateikė priežastis (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio „Techninė specifikacija“ nuostatų nesilaikymas), dėl kurių jis negali pateikti savo kaip šio konkurso dalyvio pasiūlymo ir, kad konkurso sąlygose informacijos, būtinos tinkamam pasiūlymui parengti, nebuvimas klaidinamai veikia suinteresuotus asmenis, daro įtaką sąžiningą konkurso eigą bei diskriminuojamai veikia konkurso dalyvius. Kasatorius nurodė, kad atsakovas ignoravo privalomą ikiteisminę ginčių sprendimo procedūrą, šiurkščiai pažeisdamas suinteresuotų dalyvių teises.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikia teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą aplinkybę, kad supaprastinto atviro konkurso (pirkimo Nr. 87430) sąlygos prieštarauja skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principų reikalavimams. Atsakovas kasatoriui, kaip ir kitiems tiekėjams, priėmusiems kvietimą dalyvauti konkurse, pateikė visą vykdomo konkurso medžiagą internetinėje erdvėje CVP IS sistemoje. 2010 m. balandžio 23 d. 12 val. ieškovo atstovui atvykus į perkančiosios organizacijos buveinę papildomai buvo paaiškintos konkurso sąlygos, atsakyta į pateiktus klausimus bei papildomai pateiktas Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato rekonstrukcijos techninis projekto 1-13 ir 15 tomai, tarp jų - ir tomas Nr. 4 „Konstrukcinė dalis", bei pasiūlyta padaryti reikalingas kopijas, tačiau kasatorius jų nepageidavo. Atsakovas nurodė, kad, kviesdamas tiekėjus dalyvauti vykdomame supaprastintame atvirame konkurse, užtikrino, jog vykdant pirkimo procedūras bus laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. 2010 m. balandžio 23 d. 14 val. 16 min. kasatorius atsakovo sekretoriate užregistravo pretenziją Nr. 38, adresuotą Viešųjų pirkimų tarnybai su prierašu Maironio lietuvių literatūros muziejui (žiniai). Atsakovo atstovei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkei J. I. šis raštas buvo įteiktas 15 val. 15 min. (atsakovo darbo laikas penktadienį iki 15 val. 45 min.), todėl Perkančioji organizacija Maironio lietuvių literatūros muziejus gautą Pretenziją svarstė Viešojo pirkimo komisijos posėdyje 2010 m. balandžio 26 d. 8 val., t. y pirmą darbo dieną, einančią po dviejų poilsio dienų. Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad pasiūlymų pateikimo terminas yra 2010 m. balandžio 26 d. 9 val., vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis užtikrinti visų tiekėjų, priėmusių kvietimą dalyvauti konkurse lygiateisiškumą ir teisėtus interesus, protokolu Nr. 3, priėmė sprendimą nenagrinėti pavėluoto iki pasiūlymo pateikimo termino, likus 2 kalendorinėms dienoms, kurios buvo ne darbo dienos, tiekėjo UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ Pretenzijos ir 2010 m. balandžio 26 d. įvykdė vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo procedūrą, nustatė konkursą laimėjusį tiekėją, 2010 m. gegužės 7 d. su konkursą laimėjusiu tiekėju UAB „Restauracija“ pasirašė darbų pirkimo sutartį Nr. MLLM/10/01, nes konkurse dalyvavo vienintelis tiekėjas (Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio l punktas). Atsakovo teigimu, jis neignoravo privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, o kasatoriaus 2010 m. balandžio 23 d. pateikta Pretenzija neatitinka VPĮ V skyriaus 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes adresuota ne atsakovui (perkančiajai organizacijai). Be to, ieškinį teismui dėl atsakovo veiksmų ieškovas pateikė praleidęs VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą penkių darbo dienų terminą. Atsakovas nurodė kategoriškai nesutinkąs su ieškovo teiginiu, kad Konkurso sąlygose nebuvo informacijos, būtinos tinkamam pasiūlymui parengti, ir pateikė motyvus, dėl kurių, jo nuomone, konkurso sąlygos buvo tinkamos, o priešingas ieškinio teiginys yra nepagrįstas.

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš kasatoriaus priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovas – Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2010 m. balandžio 9 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė viešąjį pirkimą – „Maironio lietuvių literatūros muziejaus vakarinio, šiaurinio ir pietinio fasadų medinių stogo konstrukcijų ir čerpių stogo dangos, įrengiant stoglangius ir apšiltinant, pastogės perdangos su paslėptais inžineriniais tinklais, kaminų, fasadų karnizo, centrinio frontono puošybos elementų ir skulptūrų, Maironio buto interjero saugomų elementų ir II a. langų su palangėmis, autentiškais varstymo mechanizmais bei rankenėlėmis restauravimo darbų“ supaprastintą atvirą konkursą, pirkimo Nr. 87430, ir ieškovas tą pačią dieną priėmė kvietimą teikti pasiūlymus. Galutinis pasiūlymų teikimo terminas – 2010 m. balandžio 26 d. 9 val. Tačiau 2010 m. balandžio 23 d. atsakovas pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai bei atsakovui pretenziją dėl atsakovo organizuojamo Konkurso, kurią atsakovas gavo tą pačią dieną 14 val. 16 min., nurodydamas, kad atsakovas pažeidė VPĮ 25 straipsnio „Techninė specifikacija“ nuostatas ir dėl to ieškovas negali pateikti savo pasiūlymo, taip pat kad Konkurso Sąlygose nėra informacijos, būtinos tinkamam pasiūlymui parengti, nes Konkurso medžiagoje nepateikti net minimalūs konstruktyviniai objekto brėžiniai Konkurso darbų kiekių žiniaraščiuose numatytiems darbams atlikti. Ieškovas taip pat teigė, kad, neturint šių sprendinių, neįmanoma įvertinti darbų sudėtingumo. Tačiau Konkurso komisijos posėdyje 2010 m. balandžio 26 d. buvo atlikta vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo procedūra ir paskelbtas vienintelis laimėtojas UAB „Restauracija“, su kuriuo buvo sudarytas (2010 m. gegužės 7 d.) darbų pirkimo sutartis.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo pretenzijos ir vokų atplėšimo procedūros, padarė išvadą, kad, esant neaiškumui dėl Konkurso Sąlygų išaiškinimo, ieškovas turėjo teisę kreiptis į atsakovą nuo 2010 m. balandžio 9 d., tačiau kreipėsi paskutinę darbo dieną iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Teismas sprendė, kad, tikėtina, jog ieškovas dėl savo kaltės, o ne dėl Konkurso Sąlygų, su kuriomis pats išsamiai nesusipažino, neturėjo laiko parengti pasiūlymą. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovo pretenzija buvo adresuota Viešųjų pirkimų tarnybai, o atsakovui pateikta tik žiniai, ir tai neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriaus 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes adresuota ne atsakovui (perkančiajai organizacijai). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas apie sprendimą ieškovui pranešė 2010 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 3-44 apie tai, kad pasiūlymų pateikimo terminas baigėsi 2010 m. balandžio 26 d. 9 val., ieškovo raštas nenagrinėtinas ir pirkimo procedūros nestabdomos. Ieškovo pretenzija buvo pateikta 2010 m. balandžio 23 d., kai vokų atplėšimo procedūra nebuvo įvykusi, todėl nebuvo ir teisinių prielaidų pretenzijai pareikšti. Be to, pretenzijoje ieškovas nesutiko su paskelbta Konkurso medžiaga, o ne ginčijo kokį nors atsakovo Konkurso komisijos sprendimą. Po vokų atplėšimo procedūros jokia pretenzija atsakovui nebuvo pateikta (Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pasirašė su Konkursą laimėjusiu vieninteliu tiekėju UAB „Restauracija“ darbų pirkimo sutartį Nr. MLLM/10/01 (Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 punktas) pagrįstai, nes ieškovo pretenzijų po 2010 m. balandžio 26 d. priimto Komisijos sprendimo nebuvo gauta. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškinys teismui dėl atsakovo veiksmų pateiktas 2010 m. gegužės 5 d., praleidus Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio l dalies 2 punkte nustatytą penkių darbo dienų terminą, ir sprendė, kad atsakovas, nesustabdydamas viešojo pirkimo procedūrų, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio nuostatų bei ikiteisminių ginčų sprendimo procedūras reglamentuojančių nuostatų.

Taip pat teismas pasisakė ir dėl supaprastinto atvirojo Konkurso Sąlygų. Supaprastintą pirkimą atsakovas vykdė vadovaudamasis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-49. Šių taisyklių 18 ir 19 punktuose nustatyta skelbimų ir informacinių pranešimų apie sprendimą pirkti paslaugas ar darbus tvarka, prieš tai pateikus Viešųjų pirkimų tarnybai pagal jos nustatytus skelbiamos informacijos privalomuosius reikalavimus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų šiuos reikalavimus pažeidęs.

Teismas, vadovaudamasis VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, sprendė, kad pirkimas pasibaigia, sudarius pirkimo sutartis arba nustačius projekto konkurso laimėtoją. Atsakovas sudarė darbų pirkimo sutartį su Konkursą laimėjusiu tiekėju ir tiekėjas atliko darbus grafike nustatytais terminais. Teismo nuomone, ieškovas neturi subjektinės teisės reikalauti pripažinti negaliojančiomis supaprastinto atviro Konkurso sąlygas bei 2010 m. balandžio 26 d. supaprastinto atviro Konkurso vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties esmė

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi atmetė kasatoriaus apeliacinį skundą. Apeliacinis teismas nurodė, kad byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas atsisakymu svarstyti pretenziją nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos bei kitų šio įstatymo nuostatų, taip pat reikšmingi ir apelianto veiksmai, t. y. ar jis nepiktnaudžiavo teise ir veikė laikydamasis VPĮ bei perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalis). Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti būdus, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdus, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus (Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 15 punktas). Iš byloje esančių atsakovo pirkimo dokumentų akivaizdu, kad tokia nuostata įvykdyta; byloje taip pat nustatyta, kad kasatorius pateikė raštišką pretenziją 2010 m. balandžio 23 d., t. y. prieš tris, o ne prieš keturias dienas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Iš apelianto 2010 m. balandžio 23 d. rašytinio dokumento, įvardyto pretenzija (T. 1., b. l. 114–115), turinio akivaizdu, kad jis nukreiptas ne atsakovui (perkančiajai organizacijai), o Viešųjų pirkimų tarnybai. Ji (pretenzija) adresuota pirmam adresatui – Viešųjų pirkimų tarnybai, atsakovui – perkančiajai organizacijai, pretenzija siunčiama tik žiniai. Apeliantas teigė, kad adresatų vietos rašte sukeistos dėl apsirikimo. Tačiau tokį teiginį paneigia pretenzijos turinys, iš kurio akivaizdu, kad apeliantas skundžia atsakovo veiksmus būtent Viešųjų pirkimų tarnybai, reikalaudamas, kad ši institucija padarytų poveikį perkančiajai organizacijai ir įpareigotų ją nutraukti pirkimą bei sustabdyti vokų atplėšimo procedūrą. Apelianto atstovė apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad pretenziją rašė Viešųjų pirkimu tarnybai, jog būtų užtikrintas skaidrumas. Pretenzijoje išreikštas nesutikimas su pirkimo dokumentais (Sąlygomis) dėl duomenų, apelianto nuomone, nepakankamumo ir pertekliaus, taigi tokia pretenzija, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nėra prašymas paaiškinti pirkimo sąlygas. Apelianto atstovė teisme pripažino, kad paaiškinti Sąlygų neprašė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad apeliantas, reikšdamas pretenziją, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 93, 94–941 straipsnių nuostatų, taip pat, kad atsakovas, dėl nustatytų faktinių aplinkybių, neturėjo pareigos svarstyti pretenzijos ar prašymo, kurių tiesiogiai nebuvo gavęs. Pripažinta, kad apeliantas, nepateikęs pretenzijos perkančiajai organizacijai nustatyta tvarka ir terminais, nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo tvarkos pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl pirkimo Sąlygų, todėl teismas neturėjo pagrindo ginčą dėl Sąlygų nagrinėti ir jas (Sąlygas) vertinti, o atsakovui nebuvo pagrindo stabdyti pirkimo procedūrų. 2010 m. balandžio 28 d Viešųjų pirkimų tarnybos raštas atsakovui ir apeliantui (atsakovas jį gavo 2010 m. balandžio 28 d., jau galiojant atsakovo sprendimui dėl preliminarios eilės ir laimėtojo nustatymo), paaiškinant VPĮ nuostatas, reglamentuojančias pretenzijų nagrinėjimo tvarką, bei tai, kad perkančioji organizacija turi išnagrinėti gautą pretenziją ir į ją atsakyti, turėtų tiesioginės įtakos atsakovo veiksmams tuo atveju, jei tokią pretenziją atsakovas būtų gavęs, jos nenagrinėjęs ir į ją neatsakęs. Kaip jau minėta, dėl byloje nustatytos situacijos, atsakovas neturėjo pareigos svarstyti to, ko nebuvo gavęs.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančios nuostatos privalomos visiems pirkimų dalyviams – ne tik perkančiajai organizacijai. Tiekėjas neturi dirbtinai trukdyti operatyviam viešojo pirkimo procesui, o prieš pradėdamas rengti pasiūlymą, įsigilinti į Sąlygas. Iš bylos duomenų bei apelianto atstovų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nesugebėjo tiksliai įvardyti priežasties, sukliudžiusios laiku pateikti tinkamai parengtą pasiūlymą. Vienu metu jis teigė, kad Sąlygos nebuvo diskriminacinės ir pagal jas buvo galima parengit pasiūlymą, nurodant ir jo kainą, bet, norint parengti konkurencingą pasiūlymą, tam trukdė sąlygų neaiškumai. Po to apeliantas keitė poziciją ir ėmė aiškinti, kad Sąlygos buvo su trūkumais: nepakako brėžinių, kitų duomenų; dalis duomenų buvo pertekliniai ir dėl to sąlygos buvo neskaidrios, pažeidžiančios sąžiningą konkurenciją; pretenziją vertino taip pat skirtingai: kaip prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas ir kaip nesutikimą su pirkimo sąlygomis. Jis nurodė, kad pasiūlymą rengė skirtingos grupės, o kad dėl sąlygų neaiškumų negalima parengti tinkamo pasiūlymo, buvo pastebėta tik balandžio 22 d., t. y. likus keturioms dienoms iki pasiūlymų pateikimo datos, kai visa medžiaga buvo pateikta sąmatininkui. Visos šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nepakankamai įsigilinęs į viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, pasiūlymą pradėjo rengti neįsigilinęs į konkurso sąlygas. Visų bylos faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad būtent apeliantas dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo buvo eliminuotas iš atsakovo organizuoto viešojo supaprastinto konkurso.

Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasatorius 2011 m. rugpjūčio 20 d. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančiais „Maironio lietuvių literatūros muziejaus vakarinio, šiaurinio ir pietinio fasadų medinių stogo konstrukcijų ir čerpinės stogo dangos, įrengiant stoglangius ir apšiltinant, pastogės perdangos su paslėptais inžineriniais tinklais, kaminų, fasadų karnizo, centrinio frontono puošybos elementų ir skulptūrų, Maironio buto interjero saugomų elementų ir II a. langų su palangėmis, autentiškais varstymo mechanizmais bei rankenėlėmis restauravimo darbų“ supaprastinto atviro konkurso sąlygas, pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 26 d. supaprastinto atviro Konkurso vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą ir pripažinti negaliojančia 2010 m. gegužės 7 d. darbų pirkimo sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju UAB „Restauracija“. Kasatorius savo kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Kasatorius nurodo, kad jis 2010 m. balandžio 23 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurioje nurodė priežastis, dėl kurių jis negali pateikti savo kaip supaprastinto atviro konkurso dalyvio pasiūlymo ir kad tai, jog konkurso sąlygose nėra informacijos, būtinos tinkamam pasiūlymui parengti, klaidinamai veikia suinteresuotus asmenis, daro įtaką sąžiningai konkurso eigai ir diskriminuojamai veikia konkurso dalyvius. Kasatorius nurodė, kad pagal VPĮ 941 straipsnio nuostatas atsakovas, gavęs pretenziją, nedelsiant turėjo sustabdyti pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta kasatoriaus pretenzija ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos gavimo ją išnagrinėti ir priimti motyvuotą sprendimą, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą. Be to, kasatoriaus teigimu, atsakovas negalėjo sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam kasatoriui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos. Kasatoriaus teigimu, atsakovas ignoravo privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo procedūrą ir 2010 m. balandžio 26 d. įvykdė supaprastinto atviro konkurso vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą, tokiu būdų šiurkščiai pažeisdamas suinteresuotų dalyvių teises. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl to, kad atsakovas teisėtai nesilaikė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes kasatorius atsakovui pretenziją pateikė prieš tris dienas iki vokų atplėšimo procedūros, dėl to, kad kasatorius turėjo pakankamai laiko kreiptis į atsakovą dėl pretenzijoje nurodytų aplinkybių anksčiau ir veikti rūpestingai, ir tai iš esmės buvo pakankama priežastis atsakovui toliau vykdyti vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą, nustatyti konkurso laimėtoją bei sudaryti su laimėtoju darbų pirkimo sutartį, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, susijusiai su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu.

Kasatorius nurodė, kad, remiantis CPK 235 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus pateiktus įrodymus apklausiant byloje dalyvaujančius asmenis, išklausant liudytojų parodymus, susipažįstant su rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais. Tinkamas šios teismo pareigos įvykdymas lemia nešališką ir visapusišką įrodymų viseto išnagrinėjimą ir formuoja vidinį teismo įsitikinimą dėl įrodymų tikrumo ir leistinumo, taip pat įrodymų pakankamumo teisingai ir teisėtai išvadai pateikti. Kasatoriaus teigimu, atsakovas, priešingai nei nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatos, ignoravo privalomą pirkimo sutarties sudarymo procedūros sustabdymą, toliau vykdė supaprastinto atviro konkurso procedūrą ir 2010 m. gegužės 7 d. su konkursą laimėjusiu tiekėju UAB „Restauracija“ pasirašė darbų pirkimo sutartį, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdamas imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus bei suinteresuotų dalyvių teises. Taigi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tapo neįgyvendinama, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis. Kasatoriaus teigimu, šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad atsakovas siekė kuo skubiau įvykdyti darbų pirkimo procedūrą, nes žinojo, kad Kauno apygardos teismui tenkinus kasatoriaus 2010 m. gegužės 5 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti supaprastinto atviro konkurso procedūrą), tokia nutartis bus nukreipta į pirkimo procedūrą, kuri tuo metu jau bus baigta. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo teisėtumo bei pateiktų kasatoriaus argumentų, ir tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Taigi teismai pažeidė betarpiškumo bei įrodymų tyrimo ir įvertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, nes dalies įrodymų visiškai neįvertino ir neaptarė.

Kasatorius taip pat teigia, kad bylą nagrinėję teismai nesilaikė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Kasatorius nurodė, kad jis išdėstė savo poziciją dėl atsakovo netinkamai parengtos konkurso medžiagos, nes joje trūko atitinkamų duomenų tinkamam konkurso pasiūlymo parengimui, o nesant reikalingų duomenų, negalima pateikti detalizuoto konkursinio pasiūlymo. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų atsakovo veiksmuose, t. y. kad nebuvo pateikti tam tikri pasiūlymo pateikimui reikalingi duomenys, be to, visiškai nevertino UAB „Skena“ ekspertų išvados, kaip rašytinio įrodymo, nors šiose išvadose aiškiai buvo išdėstyta, kad konkurso medžiagoje nepateikta objekto techninio projekto konstrukcinė dalis ir kasatorius iš atsakovo pateiktos medžiagos neturėjo galimybės pateikti detalizuotą konkurso pasiūlymą. Kasatoriaus teigimu, teismai nevertino šios dviejų ekspertų pasirašytos išvados, o apsiribojo tik tuo, kad kasatorius, rengdamas pasiūlymą, galėjo gauti reikalingą medžiagą iš atsakovo, nors teismams pateiktame rašytiniame įrodyme – Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 4S–4070 yra parašyta, kad tiekėjo prašomus papildomus, būtinus pasiūlymui parengti dokumentus perkančioji organizacija privalo paskelbti CVPIS ir pateikti tiekėjui. Kasatoriaus teigimu, analogiškų viešųjų konkursų salygų vertinimo kriterijų savo praktikoje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o teismai, nevertindami UAB „Skena“ kvalifikuotų ekspertų išvados pažeidė imperatyviąsias įrodymų leistinumo ir sąsajumo bei kitų įrodinėjimo taisyklių nuostatas. Kasatoriaus teigimu, teismai nevertino ir neanalizavo bylos nagrinėjimo teismuose metu pateiktos įrodymų visumos, be to, nesilaikė CPK 270 ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytos pareigos motyvuojamojoje teismo sprendimo/nutarties dalyje išdėstyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistus ir priteisti iš kasatoriaus visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame procese. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su kasatoriaus kasaciniu skundu ir savo nesutikimą grindžia toliau nurodytais motyvais:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų, kuriomis remiasi kasatorius, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, be to, atsakovo teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl vokų atplėšimo procedūros teisėtumo, ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo pagrįstumo ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo nebuvimo. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant viešųjų pirkimų ginčus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra svarbu, ar aplinkybės, kuriomis ieškovas remiasi ieškinyje, buvo keliamos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo procedūroje. Atsakovo teigimu, kasatorius savo 2010 m. balandžio 26 d. pretenzijoje kelė klausimą dėl pirkimo procedūros nutraukimo bei vokų atplėšimo atidėjimo, įpareigojant užsakovą pateikti reikiamą dokumentaciją ir koreguoti konkurso sąlygas, užtikrinant konkurso skaidrumą. Tuo tarpu pareikštame ieškinyje ieškovas kėlė klausimą dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, o savo reikalavimą grindė tariamais pažeidimais, kurie nebuvo iškelti pretenzijoje, adresuotoje Viešųjų pirkimų tarnybai, o ne perkančiajai organizacijai. Atsakovo teigimu, jis laikėsi visų nustatytų procedūrų, o ginčo dėl antrosios pretenzijos (kurią kasatorius pateikė po vokų atplėšimo procedūros 2010 m. balandžio 26 d.) kasatorius byloje nekėlė. Atsakovas nurodė, kad kasatorius, reikšdamas 2010 m. balandžio 26 d. pretenziją, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 93, 94 ir 941 straipsnių nuostatų. Dėl to atsakovui nebuvo pagrindo stabdyti pirkimo procedūrų, nes pretenzijos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jis nebuvo gavęs, o teismų išvada dėl to, kad atsakovas neturėjo pareigos svarstyti pretenzijos ar prašymo, kurių nebuvo gavęs, yra pagrįsta.

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su kasatorius pateiktu terminų skaičiavimu, pagal kurį jis turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme iki 2010 m. gegužės 7 d. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius ieškinį teismui pateikė praleidęs Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą penkių darbo dienų terminą, ir tokia išvada, atsakovo teigimu, yra pagrįsta. Atsakovas taip pat nurodė, kad atmestinas kasatoriaus argumentas dėl to, jog atsakovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą 15 dienų terminą, per kurį atsakovas negalėjo sudaryti pirkimo sutarties su tiekėju. Atsakovas nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 9 dalį viešojo pirkimo sutartis sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau nei pasibaigė atidėjimo terminas, kuris gali būti netaikomas, kai vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ir daugiau nėra suinteresuotų kandidatų. Kadangi, atsakovo teigimu, jis apie kasatoriaus ieškinį buvo informuotas tik 2010 m. gegužės 10 d., tai jis, sudarydamas pirkimo sutartį 20110 m. gegužės 7 d., nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Atsakovo teigimu, kasatoriaus argumentai, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados prieštarauja viešųjų pirkimų principų aiškinimui, suformuotam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, yra nepagrįsti, nes kasatorius nenurodo jokių konkrečių veiksmų ar argumentų, kuriais pagrįstų tokį galimą pažeidimą. Be to, atsakovo teigimu, kasatorius neįrodė, kad jam buvo suvaržyta galimybė pateikti pasiūlymą ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nes kasatorius nebuvo pareiškęs prašymų paaiškinti ar patikslinti ginčijamo konkurso sąlygas, o viešojo pirkimo konkurso pažeidimo faktas taip pat nebuvo įrodytas.

Atsakovo argumentai dėl to, kad teismai nevertino ir neanalizavo bylos nagrinėjimo metu kasatoriaus pateiktų įrodymų yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja teismo sprendime padarytoms išvadoms ir motyvams, o teismai tinkamai taikė VPĮ 93, 94 ir 941 straipsnių nuostatas. Be to, kasatorius reikalavimą pripažinti 2010 m. gegužės 7 d. darbų pirkimo sutartį negaliojančia reiškia tik kasaciniame skunde, jo nereiškė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taip pat atsakovas nurodė, kad teismai gali pripažinti sandorį niekiniu viešųjų pirkimų srityje tiek bylos dalyviams pareiškus tokį prašymą, tiek jo nepareiškus, be to, atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodydamas, kodėl šioje byloje nereikėtų taikyti restitucijos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tiekėjo teisės gauti paaiškinimus dėl pirkimo sąlygų ir ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos atribojimo

Nagrinėjamame ginče yra taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 2 d iki 2010 m. lapkričio 27 d., nes viešasis pirkimas, dėl kurio byloje kilo ginčas, buvo paskelbtas 2010 m. balandžio 9 d. („Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“ Nr. 26, pirkimo Nr. 87430), todėl toliau šioje nutartyje pateikiamos nuorodos į šią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją.

Tiekėjų teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus reglamentuojama Viešųjų pirkimų įstatymo 93–941 straipsniuose. Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnis numato tiekėjo teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, o jo 3 dalis įtvirtina privalomą ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūrą: „Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. <...>. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka“. Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi ginčo nagrinėjimo metu, nustatė, kad „Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia): 1) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologija GmbH Vs. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-307/2011). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisyklė dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, jos privalomumo ir apimties taikytina ir kitose bylose, tai reiškia, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tam, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi tinkamai, kiekviename jų etape privaloma laikytis pagrindinių viešųjų pirkimų principų, nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje. Įgyvendinant skaidrumo principą, įstatymų leidėjas perkančiajai organizacijai numato tam tikrus imperatyvius įpareigojimus, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnyje nustatydamas, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (išskyrus tam tikrus įstatyme numatytus atvejus). Šio straipsnio 2 dalies 15 punktas įpareigoja perkančiąją organizaciją pirkimo dokumentuose nurodyti būdus, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus.

Taigi dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose tiekėjai įgyvendina savo teises ir jas gina skirtingais būdais: tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų, ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją. Jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais (pvz. perkančioji organizacija viešųjų pirkimų procedūrose leidžia dalyvauti tiekėjui, kurie, kito tiekėjo nuomone, neatitinka kvalifikacijai keliamų reikalavimų) ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalis), o toks pretenzijos pateikimas yra laikomas būtina sąlyga siekiant pasinaudoti ikiteisminiu savo teisių gynimo būdu; tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja ikiteismine savo teisių gynimo procedūra ir jo pretenzija nėra patenkinama, tiekėjas turi teisę perkančiosios organizacijos veiksmus skųsti teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Viešųjų pirkimų įstatymo teikiamą tiekėjų teisių apsaugą, pažymi, kad tiekėjo teisė prašyti paaiškinti pirkimo dokumentų reikalavimus ir tiekėjo teisė į perkančiąją organizaciją kreiptis su pretenzija yra du skirtingi ir vienas nuo kito nepriklausomi tiekėjų teisių įgyvendinimo ir gynimo būdai, kuriais tiekėjai naudojasi laikydamiesi teisės aktuose ir pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Tuo atveju, jei tiekėjas siekia pasinaudoti savo teise prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, jis privalo į perkančiąją organizaciją kreiptis per pirkimo dokumentuose nustatytą terminą ir pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems abiem suteikta iniciatyvos teisė siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio: tiekėjų teisė paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančiosios organizacijos teisė neprašytai jas patikslinti. Dėl to, jei nė vienas iš jų nepasinaudojo šia jiems Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta teise, nė vienam jų tik dėl to ir neturi tekti neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, tretysis asmuo UAB „Kašgarija“, bylos Nr. 3K-3-158/2011).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimas atsakovo buvo įvykdytas – tai numatė Konkurso sąlygų 7.1–7.4 punktai. Konkurso Sąlygų 7.1 punktu pats atsakovas įsipareigojo atsakyti tiekėjui (paaiškinti pirkimo dokumentus), jei prašymas gautas ne vėliau kaip prieš keturias dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino dienos. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, kasatorius šios Konkurso sąlygų nuostatos neginčijo ir ši jam turėjo būti žinoma. Kasatorius nurodo, kad jis 2010 m. balandžio 23 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją. Kadangi kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), šioje byloje, vertinant kasatoriaus pateiktos pretenzijos turinį, teisėjų kolegija taip pat remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatė, kad kasatorius pateikė raštišką pretenziją 2010 m. balandžio 23 d., t. y. prieš tris, o ne prieš keturias dienas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Iš kasatoriaus 2010 m. balandžio 23 d. rašytinio dokumento, įvardyto pretenzija (T. 1, b. l. 114-115), turinio apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad jis nukreiptas ne atsakovui (perkančiajai organizacijai), o Viešųjų pirkimų tarnybai. Ji (pretenzija) adresuota pirmam adresatui – Viešųjų pirkimų tarnybai, atsakovui – perkančiajai organizacijai, siunčiama tik žiniai ir, nors kasatorius teigė, kad adresatų vietos rašte sukeistos dėl apsirikimo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tokią kasatoriaus poziciją paneigia pretenzijos turinys, iš kurio akivaizdu, kad apeliantas skundžia atsakovo veiksmus būtent Viešųjų pirkimų tarnybai, reikalaudamas, kad ši institucija padarytų poveikį perkančiajai organizacijai ir įpareigotų ją nutraukti pirkimą bei sustabdyti vokų atplėšimo procedūrą. Taigi kasatoriaus 2010 m. balandžio 23 d. raštas negali būti laikomas prašymu patikslinti pirkimo dokumentų sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kasatoriaus 2010 m. balandžio 23 d. raštą būtų pripažinę prašymu paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, toks prašymas būtų paduotas praleidus perkančiosios atsakovo Konkurso sąlygose nustatytą terminą.

Remiantis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis šioje byloje, ši pretenzija taip pat negali būti laikoma pretenzija ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalies prasme, nes adresuota ne tam adresatui. Ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje pretenziją tiekėjas turi pateikti perkančiajai organizacijai, tačiau šiuo atveju kasatorius ją pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas – perkančioji organizacija – dėl nustatytų faktinių aplinkybių, neturėjo pareigos svarstyti pretenzijos ar prašymo, kurių tiesiogiai nebuvo gavęs. Kaip pagrįstai nutartyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, viešuosius pirkimus reglamentuojančios nuostatos privalomos visiems pirkimų dalyviams – ne tik perkančiajai organizacijai. Tiekėjas neturi dirbtinai trukdyti operatyviam viešojo pirkimo procesui, o prieš pradėdamas rengti pasiūlymą, privalo įsigilinti į konkurso sąlygas. Įvertinęs visus kasatoriaus paaiškinimus, pateiktus teismui bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu, teismas padarė išvadą, kad kasatorius nepakankamai įsigilinęs į viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, pasiūlymą pradėjo rengti neįsigilinęs į Konkurso Sąlygas ir būtent kasatorius dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo buvo eliminuotas iš atsakovo organizuoto viešo supaprastinto konkurso.

Atmestinas ir kasatoriaus argumentas dėl to, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nustato vienintelę pretenzijos pateikimo ribojančią sąlygą – pretenzija turi būti pateikta iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Net jei kasatoriaus 2011 m. balandžio 23 d. pretenzija būtų buvusi pateikta perkančiajai organizacijai, ji pateikta praleidus jos pateikimo terminą, nustatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Plačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu reikšmingais teisės klausimais, kaip neturinčiais reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui, nepasisako.

Kadangi nagrinėjamoje byloje kasatorius nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nustatytais terminais atsakovui nepateikdamas pretenzijos dėl atsakovo veiksmų ar sprendimų iki pirkimo sutarties sudarymo, tai atsakovas neturėjo pareigos svarstyti pretenzijos ar prašymo, kurių tiesiogiai nebuvo gavęs. Kaip teisėjų kolegija pažymėjo pirmiau, pretenzijoje nurodyti pažeidimai sudaro ginčo, nagrinėtino teisme, apimtį, todėl kasatoriui nepateikus pretenzijos dėl konkurso sąlygų, teismai neturėjo pagrindo nagrinėti tokio kasatoriaus reikalavimo jam pareiškus ieškinį teisme. Todėl kaip nepagrįstas atmestinas ir trečiasis kasacinio skundo argumentas dėl to, kad teismai nepagrįstai nevertino Konkurso Sąlygų, taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl konkurso sąlygų kriterijų vertinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog kasatorius nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros, nėra pagrindo vertinti ir nagrinėti pirkimo sutarties sudarymo teisėtumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytų pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo turėtas kasaciniame teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo

sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai ir į atsakovo pateiktus įrodymus (2011 m. spalio 4 d. Mokėjimo nurodymo kopija), atsakovui iš kasatoriaus priteistina 1000 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme.

Iš kasatoriaus Lietuvos valstybei priteistina 71,18 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ priteisti atsakovui Maironio lietuvių literatūros muziejui 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 71,18 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė