S. O. ir D. S. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1725/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40273-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų S. O. ir D. S. (D. S.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistieji S. O. ir D. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir jiems baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, jog žemesnės instancijos teismai, kvalifikuodami nuteistųjų veiksmus pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nesivadovavo teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad kiekvienu atveju vertinant konkrečią situaciją, būtina įvertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį BK 140 straipsnio 3 dalies sudėčiai, bet ir susiklosčiusios situacijos pobūdį Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytu aspektu – ar nustatytais veiksmais nebuvo siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui – bei tuo aspektu, ar motinos (tėvo) reakcija buvo sukelta trumpalaikės panikos, bejėgiškumo ir nevilties, dėl to buvo reaguota pykčiu ir sudavimu, ar tai yra sisteminis šeimos bendravimo, vaikų drausminimo būdas. Bylą nagrinėję teismai dėmesį sutelkė tik į prieš nukentėjusiąją atliktų veiksmų apimtį ir sukeltas pasekmes. Nors teismai nustatė aplinkybes, susijusias su konflikto priežastimi ir jo dalyvių elgesio paskatomis, tačiau šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino BK 140 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste. Dėl to teismai neteisingai nustatė nuteistųjų tyčios turinį ir netinkamai taikė BK 140 straipsnio 3 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, tikslindamas kaltinimo aplinkybę dėl nukentėjusiajai sužalojimo prie dešinės akies padarymo mechanizmo, nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų. Dėl to teismas nepagrįstai nustatė, kad sužalojimą prie dešinės akies nukentėjusiajai padarė būtent S. O. ir jį padarė, suduodama delnu į dešinę veido pusę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti įrodymų vertinimui keliami reikalavimai iš esmės buvo pažeisti, nustatant ir kitų nukentėjusiosios sužalojimų atsiradimo mechanizmą, taip pat pripažįstant nukentėjusiosios parodymus patikimais.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nesprendė S. O. ir D. S. atliktų veiksmų, kuriais buvo siekiama koreguoti nukentėjusiosios elgesį jos pačios interesais, pripažinimo mažareikšmiais ir jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistųjų S. O. ir D. S. paduotame kasaciniame skunde paminėtų BPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikyta. Nors skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai padarė esminius įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 140 straipsnio 3 dalį, tačiau teisiniai argumentai, pagrindžiantys kasacijos pagrindų – proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, buvimą, nėra išdėstyti. Kasaciniame skunde iš esmės dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu (pačių nuteistųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, specialisto išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto ir kt. vertinimu), jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (kad sužalojimus nukentėjusiajai padarė abu nuteistieji, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti nuteistųjų neteisėtais smurtiniais veiksmais, sužalojimą dešinės akies vokų išoriniame kampe padarė S. O., suduodama delnu į dešinę veido pusę, ir kt.) bei teisiniu jų vertinimu, ir pateikiamos savos byloje esančių įrodymų vertinimo interpretacijos, nurodoma, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos ir kaip jos vertintinos baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu. Kitaip tariant, kasaciniu skundu iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas atliktų pakartotinį byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatytų kitokias faktines aplinkybes, ir dėl jų vertinimo baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu padarytų kitokias išvadas, nei jas padarė bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką ir pateikiant savą įrodymų interpretavimą bei savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. O teisinių argumentų, kurie patvirtintų BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasaciniame skunde nėra pateikta.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų S. O. ir D. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas