V. S. pagal BK 183 str., 369 str., 368 str., 376 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1735/2026

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00008-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nuteistojo V. S. atžvilgiu nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abu žemesniųjų instancijų teismai netinkamai aiškino materialiąją baudžiamąją teisę, kiek tai susiję su visų nusikalstamų veikų, dėl kurių V. S. pripažintas kaltu, požymių aiškinimu; esminių teisės taikymo klaidų padarė toje dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį. Abu žemesniųjų instancijų teismai, pasak kasatorių, klydo ir dėl subjektyviųjų bendrininkavimo požymių, bendrininkavimo turinio, tapatindami vienokius ar kitokius mirusiojo V. S. veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas V. S. nusikalstamas veikas tęstinėmis, peržengė apeliacinio skundo ribas bei pablogino jo teisinę padėtį, pažeidė non reformatio in peuis, in dubio pro reo principus. Priimdami skundžiamus nuosprendžius, žemesniųjų instancijų teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. apžvalgos „Bylos perdavimas prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties baudžiamojo proceso kodekso nustatytiems reikalavimams ar iš naujo nagrinėti teismui“. Buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, kai nenustačius bendrininkų tyčios turinio ir nesant jokių duomenų, kad V. S. būtų gavęs bet kurią piniginių lėšų, buvusių įmonės „duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje ir išgrynintų iš bankomatų, dalį, visą tokią sumą pripažino užvaldytą kasatoriaus; taip pat šios aplinkybės turi reikšmės ir civilinių ieškinių išsprendimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Kasacinis skundas, prašant panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nuteistojo V. S. atžvilgiu nutraukti, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK?368?straipsnio 2?dalyje nustatytų reikalavimų ir 369?straipsnyje nustatytų pagrindų. Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.

Naujai pateiktas kasacinis skundas nors ir pakoreguotas pašalinant kai kurias ankstesnio kasacinio skundo dalis bei pateikiant platesnius argumentus dėl galimų kaltinamojo akto trūkumų, non reformatio in peuis principo pažeidimo, tačiau šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Kaip ir pirmame skunde, kasatoriai, pateikdami savą faktinių bylos aplinkybių vertinimą, iš esmės neigia V. S. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, t. y. nesutinka su bendrininkavimo fakto su V. S. bei nenustatytu asmeniu „Raimis“ nustatymu, jam inkriminuotų piniginių lėšų užvaldymu ir pan. Non reformato in peius principo pažeidimą šiuo atveju sieja su nepagrįstu V. S. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimu kaip vieno tęstinio nusikaltimo, neva inkriminuotomis naujomis bylos aplinkybėmis apeliacinės instancijos teisme, netinkamai aiškintais BK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiais. Šiai pozicijai pagrįsti kasatorius remiasi teismų praktika pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-56-594 ir 2K-10-976/2026.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad argumentai dėl kaltinamojo akto galimų trūkumų yra deklaratyvūs, o skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 43, 55, 61 punktuose nustatė naujas faktines aplinkybes, nėra tikslūs. Apeliacinės instancijos teismas naujų faktinių aplinkybių nenustatė, V. S. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip vieną tęstinę (o ne perkvalifikavo) bei sušvelnino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Taigi teismas nepasunkino V. S. teisinės padėties BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme. Kasatorių nurodoma teismų praktika šioje byloje nėra aktuali, nes paminėtose bylose nustatytos faktinės aplinkybės nėra identiškos nustatytosioms V. S. byloje.

Teisėjų atrankos kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad naujai pateiktame kasaciniame skunde teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu ir patvirtinančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar/ir padarytus esminius BPK pažeidimus kasaciniame skunde nepateikiama. Teisėjų atrankos kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kurie jau buvo vertinti minėtoje 2026 m. balandžio 7 d. atrankos kolegijos nutartyje. Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas