Dėl Lietuvos apeliacinio Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1750

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01184-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkės), Irmanto Šulco ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2026 m. gegužės 8 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovės atlikto įskaitymo dalį, viršijančią 142 379,88 Eur, negaliojančia; įskaitęs tenkintinus reikalavimus, priteisė iš ieškovės atsakovei 5 198,80 Eur skolos, 11,40 procentų procesines palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė praleido apdailos darbų atlikimo terminą.

Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai ginčo santykiams netinkamai taikė rangos teisiniuose santykiuose darbų perdavimą ir priėmimą reguliuojančias teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė rangos sutarties sąlygas, neištyrė ir neįvertino visų ginčui dėl ginčijamo netesybų dydžio išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl to tarp šalių susiklostę rangos santykiai buvo neleistinai iškreipti ir konstatuotos neteisėtos pasekmės. Teismai nesivadovavo nuosekliai ir gausiai suformuota teismų praktika dėl privalomos užsakovo pareigos pradėti darbų priėmimą, dėl darbų perdavimo-priėmimo akto sukuriamų teisinių padarinių bei vienašalio perdavimo akto juridinės galios. Priešingai, nei vertino teismai, ieškovė neturėjo teisės atsisakyti pradėti darbų priėmimą dėl to, kad buvo nustatyti tokie apdailos darbų defektai, kurie yra ištaisomi.

2. Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes netinkamai aiškino sutarties 8.4 punkto nuostatas, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes nevertino ieškovės pareigos priimti darbus pagal pateiktą pranešimą ir atliktų darbų aktą, pažeidė CK 6.662 straipsnio 1 dalį, CK 6.694 straipsnio 1, 4, 6 dalis. Kadangi teismai nenustatė aplinkybių, kad kokie nors darbai būtų neatlikti arba iš esmės neatitikę sutarties reikalavimų, negalimi naudoti pagal paskirtį ir nepašalintini, tai ieškovė privalėjo pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, kartu pridedant nustatytų defektų sąrašą. Kadangi ieškovė tokių veiksmų neatliko, aktą pasirašyti atsisakė, teismai privalėjo juos įvertinti kaip neteisėtus ir atitinkamai spręsti, ar ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti netesybas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ (j. a. k. 180346182) 2 160 (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. gegužės 8 d. banke Artea, mokėjimo nurodymo Nr. 0508150731327), mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP48312.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Irmantas Šulcas

Agnė Tikniūtė