Kasacinio skundo Nr. DOK-1801/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00005-2024-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 10 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą kartu su kaltinamuoju aktu perduoti prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1801/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00005-2024-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 10 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą kartu su kaltinamuoju aktu perduoti prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko savo pareigos patikrinti baudžiamąją bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl tikrasis nusikalstamos veikos mechanizmas nebuvo nustatytas. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, jų vertinimu, neatitinka BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad R. A. inicijuos pareiškimą dėl asmens, kuris iš tikrųjų pasisavino pinigus, atsakomybės nustatymo, turėjo aiškintis, ar jis iš tikrųjų inicijavo tokį procesą, kuriame būtų nustatytas tikrasis pinigines lėšas pasisavinęs asmuo bei aiškintis, kas gi tas asmuo, kuris realiai pasisavino įmonės lėšas ir ar pagrįstai R. A. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar pagrįstai jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir ar veika, dėl kurios jis buvo nuteistas, tinkamai kvalifikuota. Svarbu ir tai, ar iš paramos gavėjų gautos lėšos, nebuvo grąžintos atgal paramos gavėjams ar jų atsakingiems asmenims, neapskaitytais pinigais. Kasatoriai pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškintas fiktyvios gynybos terminas. Tokia gynyba reiškia, kad rūpinamasi ne ginamojo R. A. materialiųjų teisinių ir procesinių interesų įgyvendinimu, o tuo, kad baudžiamosios atsakomybės išvengtų kitas asmuo – M. V.. Pasinaudoti konkretaus advokato paslaugomis proceso pirmosios instancijos teisme metu R. A. pasiūlė būtent M. V., o pati proceso eiga, advokato teiktos konsultacijos, kokios pozicijos R. A. laikytis, rodo M. V. interesų įgyvendinimą. R. A. buvo apgautas ne tik M. V., bet ir jo pasiūlyto advokato. Kasatoriai pažymi, kad kasacinio skundo teikimo dieną R. A. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su pareiškimu, kad VšĮ „duomenys neskelbtini“ lėšas užvaldė kitas asmuo – M. V., kuris laikytinas nusikalstamos veikos organizatoriumi. Toliau kasaciniame skunde aptariama baudžiamoji byla, kurioje E. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Kasatoriai kasaciniu skundu nesutinka su žemesnės instancijos teismų sprendimais, kuriais R. A. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį ir tai grindžia netinkamai nustatytu nusikalstamos veikos mechanizmu, fiktyvia gynyba, versija, kad baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti patrauktas kitas asmuo – M. V.. Kartu pasiremdami baudžiamąją byla, kurioje už analogiškas veikas buvo išteisintas E. K., daro prielaidą, kad ir R. A. taip pat turėjo būti išteisintas. Teisinių argumentų, kuriais būtų tiesiogiai pagrindžiamas esminių baudžiamojo proceso pažeidimas ar netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, nepateikiama. Kasacinės instancijos teismas, kaip ne kartą minėta, faktinių bylos aplinkybių nevertina kaip ir nevertina keliamų versijų, susijusių su kitų asmenų galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo atveju nevertintina kasatorių naujai nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką galimai padarė kitas asmuo M. V., dėl kurio jie kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Pažymėtina, kad BPK numatyta galimybė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir taip apginti galimai pažeistas savo teises.
Kasatoriai taip pat kelia klausimą dėl fiktyvios gynybos nurodydami netinkamą R. A. gynybą pirmosios instancijos teisme, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog bylos proceso apeliacinės instancijos teisme metu dalyvavo kitas gynėjas, t. y. R. A. buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Klausimas dėl netinkamos gynybos pirmosios instancijos teisme proceso apeliacinės instancijos teisme metu apskritai nebuvo keliamas. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį šie klausimai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai pagrįstus dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Arūnas Budrys
Eligijus Gladutis
Algimantas Valantinas