Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-13-791/2026
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01110-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.7; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.11; 1.7; 16.11.1; 16.11.9; 16.11.17; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 4 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,
sekretoriaujant V. V.,
dalyvaujant pareiškėjo A. M. atstovui advokatui M. M.,
nedalyvaujant pareiškėjui A. M.,
nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato M. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-18185-2025 pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. M. (toliau ir – Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. (toliau ir – Institucija) 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-18185-2025 (toliau ir – Nutarimas) nubaustas 900 Eur bauda, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių – už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 8 d., 14.15 val., (duomenys neskelbtini, vairavo elektrinį mopedą (turintį 2 sėdimas vietas, kurio konstrukcinis greitis 40 km/h) neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam buvo atimta, bet pasibaigus atėmimo terminui jis neįvykdė sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti. Vairuotojas padarė šį pažeidimą turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju draudimu. Vairuotojas vairavo mopedą be apsauginio šalmo ir vežė nepilnametį keleivį be apsauginio šalmo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14, 204 ir 226 punktų reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinus nusižengimus.
A. M. atstovas advokatas M. M., nesutikdamas su 2025 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. nutarimu, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 30 d. ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodo, kad dviratis protokole ir nutarime neteisėtai ir nepagrįstai kvalifikuotas kaip mopedas. Remdamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, apibrėžia motorinio dviračio ir mopedo sąvoka. Teigia, kad nagrinėjamu atveju dviračio naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, o projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., todėl atitinkamai dviratis turėjo būti kvalifikuotas kaip motorinis dviratis. Pabrėžia, kad prieš išleisdamas į rinką dviračio (duomenys neskelbtini) gamintojas sertifikuotos techninės kontrolės įstaigų, nepriklausomų transporto ekspertų, turinčių laboratorinę įrangą (pvz.: dinamometrinius stendus, GPS matavimo sistemą) pagalba atliko bandymus ir nustatė, jog šios transporto priemonės maksimalus konstrukcinis (projektinis) greitis yra ne didesnis kaip 25 km/h. Tai, kad dviračio galia yra 1 kW, o projektinis greitis – 25 km/val., patvirtina ne vien dviračio gamintojo išduota deklaracija dėl dviračio techninių charakteristikų, bet ir pagal dviračio kėbulo numerį išduotas individualus techninių duomenų pasas. Pareiškėjas nurodo, kad gamintojo išduota deklaracija laikytina objektyviausiu ir patikimiausiu įrodymu, nes ją išdavė pats gamintojas – tiesioginis produkto kūrėjas, turintis išsamius techninius duomenis apie gaminį. Skunde teigiama, kad nutarimą priėmęs asmuo nepaneigė ir net nebandė paneigti oficialiuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, dėl šių vairuotojo pateiktų įrodymų ir jų įrodomosios galios apskritai nepasisakė, todėl nutarimas yra ne tik neteisėtas ir nepagrįstas dėl tos priežasties, jog grindžiamas netinkama faktinių aplinkybių interpretacija, tačiau dėl tos priežasties, jog yra iš esmės nemotyvuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų. Skunde remiamasi ir Europos Sąjungos nustatytu reguliavimu dėl transporto priemonių išleidimo į rinką ir jų konstrukcinio greičio nustatymu procedūrų, taip pagrindžiant gamintojo deklaracijoje esančių duomenų patikimumą. Pareiškėjo atstovas teigia, kad bet kokios policijos pareigūnų abejonės ar bandymai ginčyti deklaracijoje bei techninių duomenų pase nurodytus parametrus neturi teisinio pagrindo, nes jie prieštarauja tiek ES teisės aktų nuostatoms, tiek pačiai tipų patvirtinimo procedūros logikai, pagal kurią šie dokumentai laikytini patikimais, oficialiais ir pirminiais įrodymais. Taip pat, remdamasis Lietuvos teismų praktika konstatuoja, jog esant transporto priemonės gamintojo išduotiems dokumentams, pagrindžiantiems, jog konkrečios transporto priemonės galia nėra didesnė nei 1000W, o konstrukcinis greitis nėra didesnis nei 25 km/h, neegzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti tokią transporto priemonę kaip mopedą, o ne elektrinį dviratį. Apibendrindamas teigia, kad pirmiau nurodyti įrodymai sudaro patikimą ir pakankamą pagrindą konstatuoti, kad dviračio galia yra 1 kW, o projektinis greitis – 25 km/val. Skunde pasisakoma ir dėl netinkamai atlikto eksperimento duomenų nepagrįstumo, t. y., kad 2025 m. rugsėjo 8 d. 14:15 val. atlikus eksperimentą – pakėlus dviračio ratą ir paspaudus akseleratorių dviračio prietaisai, tariamai, parodė skaičių 40. Pareiškėjas teigia, kad protokolą ir nutarimą surašę asmenys niekaip neįrodė, jog dviračio gamintojo išduotose oficialiuose dokumentuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys dviračio parametrai. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti gamintojo deklaracijos ar techninių duomenų paso autentiškumu, turinio tikrumu. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog nuspaudus akseleratorių dviračio ekranas, tariamai, parodė skaičių 40 savaime nereiškia, jog ekrane buvo rodomas būtent besisukančio dviračio galinio rato greitis. Teigiama, jog kartu su protokolu ir nutarimu nebuvo pateikti jokie duomenys, kad dviračio ekrano parodymai yra metrologiškai patvirtinti kaip teisingi, t. y. bet kuriuo atveju egzistuoja spidometro paklaida, todėl vien rato sukimosi greitis, nevertinant GPS ir kitų papildomų duomenų realiomis sąlygomis, nepatvirtina galimybės tokį greitį išvystyti realiomis sąlygomis ar juo labiau, negali paneigti transporto priemonės gamintojo nustatyto transporto priemonės maksimalaus konstrukcinio greičio teisingumo. Pabrėžia, kad nebuvo nustatyta, jog vairuotojas dviračiu faktiškai važiavo 40 km/h ar didesniu nei 25 km/h greičiu, nors tokią techninę galimybę policijos pareigūnai turėjo. Pažymima, kad net ir tuo atveju, jei laisvai ore besisukančio dviračio rato greitis ir galėtų būti 40 km/h, tai jokia apimtimi nepaneigtų dviračio gamintojo oficialiuose dokumentuose nurodytų dviračio techninių charakteristikų teisingumo. Pareiškėjo atstovas teigia, kad atliktas eksperimentas metodologiškai, bet kuriuo atveju, nėra tikslus, nes bet kokios transporto priemonės ratą galima įsukti iš esmės iki kokio tik nori greičio, kuris neturi nieko bendra su transporto priemonės gamintojo numatytu konstrukciniu greičiu. Skunde pateikiama, kad tokio nekvalifikuotų asmenų netinkamai metodologiškai atliktą eksperimentą ir jo rezultatus paneigia vairuotojo iniciatyva atliktas eksperimentas, kurio rezultatus faktinių aplinkybių protokole užfiksavo antstolis M. P.. Pareiškėjas, atsiėmęs dviratį iš priverstinio nuvežimo aikštelės atliko eksperimentą protokole ir nutarime nurodytomis sąlygomis, tačiau papildomai įvertinant faktinį maksimalų dviračio greitį. Šiame protokole užfiksuota, jog pakėlus dviračio ratą ir nuspaudus akseleratorių iki galo, dviračio prietaisų skydelyje buvo rodomas maksimalus 58 km/h greitis. Taip pat antstoliui tuo pačiu dviračiu važiuojant realiomis sąlygomis (šiek tiek nuokalne) buvo pasiektas maksimalus momentinis greitis – 26 km/h, kuris nedelsiant ir automatiškai dviračio buvo apribotas iki maksimalaus pastovaus 25 km/h greičio. Šios nurodytos ir antstolio protokole užfiksuotos faktinės aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokius policijos protokole ir nutarime nurodytus ir išimtinai tik deklaratyviomis prielaidomis grindžiamus teiginius, kad dviračio konstrukcinis greitis yra 40 km/h. Prieštaraujama nutarime nurodytai aplinkybei, kad: „Transporto priemonės pardavėjo puslapyje taip pat nurodyta, kad <...> dviratis pasižymi 1000W variklio galia, leidžiančia pasiekti iki 40 km/h greitį (be ribotuvo) ir nuvažiuoti iki 60 km su viena baterija <...>“. Teigia, kad pareiškėjui nėra aišku nei kokio konkrečiai transporto priemonės pardavėjo puslapyje skleidžiama tokia reklaminio pobūdžio informacija, nei kaip ji susijusi būtent su konkrečios komplektacijos ir techninių charakteristikų dviračiu, nei kaip ši reklaminio pobūdžio informacija galėtų paneigti dviračio gamintojo išduotų oficialių dokumentų teisingumą. Pareiškėjo manymu, institucija remiasi išimtinai tik nenustatyto pardavėjo puslapyje nurodyta reklamine informacija, todėl jos pozicija tampa deklaratyvi ir be faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad reklaminio pobūdžio informacija negali paneigti ar suabejoti gamintojo išduotų oficialių dokumentų teisingumu. Skunde daroma išvada, kad tinkamos kvalifikacijos, įrangos ir įrankių neturinčių pareigūnų teorinėmis važiavimo sąlygomis atliktas eksperimentas tėra tik pareigūnų saviveikla, kurios rezultatas bet kuriuo atveju negali paneigti dviračio gamintojo išduotose oficialiuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumo. Esant visomis išdėstytomis aplinkybėmis, prašoma panaikinti 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Institucija pateikė atsiliepimą į Skundą, kuriuo prašo A. M. atstovo advokato M. M. skundo netenkinti, Institucijos nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 8 d. vairavo elektrinį mopedą (turintį 2 sėdimas vietas, kurio konstrukcinis greitis 40 km/h) neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam buvo atimta, bet pasibaigus atėmimo terminui jis neįvykdė sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti. Vairuotojas padarė šį pažeidimą turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju draudimu. Vairuotojas vairavo mopedą be apsauginio šalmo ir vežė nepilnametį keleivį be apsauginio šalmo. Institucija, remdamasi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – ir SEAKĮ), atsiliepime pateikia elektrinės mikrojudumo priemonės, mopedo ir motorinio dviračio sampratų skirtumus. Taip pat, remdamasi SEAKĮ 171 straipsnio 5 dalimi, nurodo, kad su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas ginčija, kad jo vairuota transporto priemonė yra priskiriama prie elektroninių dviračių, tačiau tokios dviračių kategorijos net nėra, taip pat su skundu pateikia neva transporto priemonės charakteristiką. Institucija pažymi, kad pareiškėjo pateikiama dviračio gamintojo išduota deklaracija ir dviračiui išduotas techninių duomenų pasas nėra kaip jis sako nei oficialūs, nei esminę reikšmę bylai turintys duomenys. Atkreipė dėmesį į skunde minimus – Reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviejų ar trijų ratų transporto priemonių ir keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros nuostatas ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 44/2014, kuris detalizuoja Reglamento 168/2013 nuostatas ir nustato techninius reikalavimus bei bandymų metodus L kategorijos transporto priemonėms, bei nurodė, kad pareiškėjas akcentuodamas minėtas Reglamento (ES) direktyvas pats paneigia savo nurodomo duomenų: dviračio gamintojo išduotos deklaracijos ir dviračiui išduoto techninių duomenų paso reikšmę byloje, kadangi jie akivaizdžiai neatitinka minėtų direktyvų reikalavimų ir pati transporto priemonė nėra sertifikuota ir įstatymų nustatyta tvarka, jai nėra atliktas atitikties įvertinimas. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro objektui priskirtinos priemonės valdytojas privalo turėti ir pateikti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse nurodytus transporto priemonės kilmės ir patvirtinimo dokumentus ir atlikti kitas Taisyklėse nustatytas procedūras (deklaruoti priemonės nuosavybę, apdrausti ir pan.). Europos Sąjungos rinkai pagaminta ir skirta registruojama motorinė transporto priemonė ar jos priekaba privalo turėti patvirtinimo dokumentą – gamintojo išduotą atitikties liudijimą, kuriame nurodytas europinis patvirtinimo numeris, transporto priemonės identifikavimo duomenys, klasė ir kategorija ir pan. Atsiliepime pažymima, kad atitikties liudijimas (sertifikatas) – tai gamintojo pareiškimas, kad transporto priemonė atitinka ES tipo patvirtinimo reikalavimus. Gamintojas turi užtikrinti savo gaminių atitiktį patvirtintam tipui. Kitaip tariant tai yra oficialus transporto priemonės gamintojo išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad transporto priemonė atitinka Europos Sąjungos (ES) nustatytus techninius reikalavimus. Taigi pareiškėjo byloje pateikti dokumentai apie transporto priemonę neatitinka transporto priemonės atitikties nustatymo dokumentų ir reikalavimų. Atsiliepime, remiantis bylos duomenis nurodoma, kad pareiškėjo vairuota transporto priemonė negali būti klasifikuojama nei kaip motorinis dviratis, nei kaip elektrinė mikrojudumo priemonė, kadangi transporto priemonė neatitinka nei vienos iš nurodytų priemonių parametrų. Pareiškėjo vairuota transporto priemonė įvardijama kaip elektrinis dviratis motoroleris (duomenys neskelbtini), kuris yra varomas elektros varikliu. Variklio galingumas: 1000 W, maksimalus greitis – 40 km/h, maksimali apkrova – 200 kg., dviguba sėdynė, greitis įjungus ribotuvą – 25 km/h, turi spidometrą, posūkius, amortizatorius. Institucija vertindama tiek mikrojudumo priemonės apibrėžtį, tiek ir motorinio dviračio, konstatuoja, kad pareiškėjo vairuota transporto priemonė pagal techninius parametrus neatitinka nei vienos iš paminėtų priemonių sąvokų, kriterijų ir yra klasifikuojama kaip mopedas, kadangi net pati transporto priemonės išvaizda atitinka mopedą. Remdamasi SEAKĮ numatyta motorinio dviračio samprata bei pareiškėjo vairuotos transporto priemonės charakteristika ir konstrukcija, institucija konstatuoja, kad šiuo atveju nagrinėjama transporto priemonė nėra varoma asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, kadangi jų transporto priemonėje nėra įrengta, ši transporto priemonė yra varoma tik elektros varikliu, taip pat konstrukcinis greitis yra 40 km/h, kas taip pat neatitinka motorinio dviračio kriterijų. Ši transporto priemonė atitinkamai negali būti klasifikuojama ir kaip elektrinė mikrojudumo priemonė, kadangi ji skirta ne vienam asmeniui važiuoti, o dviems, projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, atskaitos taško aukštis yra didesnis kaip 540 mm., kadangi paties pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad sėdimosios vietos aukštis yra 84 cm. Institucija nurodo, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonė gali išvystyti net iki 58 km/val. greitį (vaizdo įrašas 1757333334790679.mp4). Pažymi ir tai, kad esant transporto priemonės konstrukciniam greičiui 25 km/h, jos greitis jokiomis sąlygomis negalėtų būti didesnis nei 25 km/h. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pats pareiškėjas įvykio vietoje pareigūnams pripažino, kad transporto priemonė išvysto didesnį greitį nei 25 km/h – vaizdo įraše pavadinimu „export-a4csq.mp4“ nuo 02:50 min. iki 03:15 min., pareigūnui uždavus klausimą pareiškėjui, kokiu greičiu važiuoja transporto priemonė, pareiškėjas atsako, kad esant idealioms sąlygoms gali važiuoti 45 km/h greičiu. Atsiliepime nurodoma, kad byloje buvo surinkti iš viešai prieinamų internetinių svetainių duomenų, duomenys apie pareiškėjo vairuotos transporto priemonės techninę charakteristiką. Pateikiami transporto priemonės techniniai duomenys iš trijų skirtingų duomenų šaltinių pridėti prie administracinio nusižengimo bylos, visuose tinklalapiuose nurodomi analogiški transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techniniai parametrai, tai yra, kad transporto priemonės maksimalus greitis 40 km/h. Pažymi, kad vienas iš informacijos šaltinių yra būtent įmonė, iš kurios pareiškėjas įsigijo transporto priemonę. Institucija pažymi ir tai, kad nesvarbu ar įvykio metu transporto priemonės greitis būtų apribotas iki 25 km/h, tai vis tiek nekeistų transporto priemonės klasifikacijos ir ji automatiškai netaptų dviračiu, kadangi aktualus yra projektinis greitis, kuris yra 40 km/h, nesvarbu ar yra greičio ribotuvas ar nėra, kadangi bet kuriuo momentu apribotą greitį galima atstatyti į gamyklinius parametrus. Įvykio metu pats pareiškėjas pripažino, kad ribotuvas įvykio metu nebuvo įjungtas nurodydamas: „reiškia reikia įjungti ribotuvą“ (vaizdo įrašas export-3tsyf.mp4 nuo 00:35 min. iki 00:45 min.). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo vairuota transporto priemonė tiek pažeidimo padarymo metu, tiek ir po jo yra klasifikuojama kaip mopedas, kuriam vairuoti reikalinga teisė, taip pat ji turi atitikti įstatymų nustatytus anksčiau paminėtus reikalavimus, norint su ja dalyvauti viešajame eisme. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra išnaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka pareiškėjo kaltei pagrįsti. Papildomai pažymi, kad vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti transporto priemones bei jais domėtis nuolatos, teisės aktai yra viešai skelbtini ir visiems prieinami. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Institucija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta ir į administracinio nusižengimo byloje esančią informaciją, prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Institucija atsiliepime taip pat išreiškė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. M. atstovas advokatas skundą palaikė, paaiškino, kad papildomų prašymų neturi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra susipažinęs su vaizdo įrašais. Policija buvo pateikusi tam tikrą nuorodą, iš kurios buvo galima parsisiųsti tuos duomenis, bet kelis kartus bandėme ir nuoroda neveikė, todėl tų duomenų nepavyko parsisiųsti. Jiems tos aplinkybės nėra žinomos. Nepageidauja susipažinti su vaizdo įrašais. Neginčija aplinkybių, kurios yra nurodytos, laikome jas teisingomis, pasitikime Institucija. Pokalbių citatos ar kažkokie faktai yra teisingi tokie, kokie nurodyti atsiliepime į skundą, jie jų neginčija ir nemato poreikio papildomai ir išsamiai susipažinti su vaizdo įrašu. Nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas vairuojantis elektrinį motorinį dviratį. Jį sustabdžius, tarp pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kilo ne ginčas, bet išsiskyrė jų nuomonės, kaip šią transporto priemonę reikėtų teisiškai kvalifikuoti, kuriai transporto priemonių kategorijai priskirti, ar tai yra motorinis dviratis, ar tai yra mopedas. Atkreipė teismo dėmesį į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kur apibrėžiami motorinį dviratį kvalifikuojantys požymiai, t. y. jis turi du ar daugiau ratus, transporto priemonės elektrinis variklis neturi būti galingesnis kaip 1 kW. Ginčas kilo tik dėl pakutinės sąlygos – elektrinio dviračio projektinio greičio. Teisės akte numatyta, kad jis negali būti didesnis kaip 25 km/h. Pareigūnai sustabdę administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atliko eksperimentą, kurio metu pakėlė dviračio ratą į orą ir maksimaliai nuspaudę akseleratorių užfiksavo, jog prietaisų skydelyje yra rodomas 58 km/h greitis. Iš to padarė išvadą, kad realiomis sąlygomis važiuojant šiuo elektriniu dviračiu įmanoma pasiekti didesnį nei 25 km/h greitį. Tiek tada, tiek dabar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su tokio eksperimento eiga ir rezultatais dėl kelių priežasčių. Toks eksperimentas neturi jokio metodologinio ar teisinio pagrindimo, jiems nėra žinomas nei vienas teisės aktas, kuris būtent tokiu būdu reglamentuotų, jog turėtų būti nustatomas arba paneigiamas gamintojo nustatytas projektinis transporto priemonės greitis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano ir vertina, kad tai, kokiu greičiu sukasi ratas ore be jokio oro pasipriešinimo, trinties, svorio tiek pačios transporto priemonės, tiek ir keleivio, jis neparodo, kokiu faktiniu greičiu transporto priemonė realiomis sąlygomis galėtų važiuoti. Jeigu toks eksperimentas būtų reglamentuotas teisės aktuose kaip paneigiantis ar patvirtinantis projektinį greitį, tai byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šį eksperimentą atlikę policijos pareigūnai turėtų reikiamą kvalifikaciją atlikti tokį eksperimentą, kad jie būtų apmokyti, kad jie laikėsi visų reikalavimų. Atsiėmus transporto priemonę iš konfiskuotų transporto priemonių saugojimo aikštelės, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kartu su antstolio pagalba atliko šį eksperimentą iki galo, lygiai taip pat pakėlus transporto priemonės ratą ir nuspaudus akseleratorių buvo prietaisų skydelyje parodytas maksimalus teorinis 58 km/h greitis. Antstoliui M. P. sėdus važiuoti šia transporto priemone ir lygiai taip pat maksimaliai nuspaudus akseleratorių buvo pasiektas maksimalus 25 km/h greitis. Šios aplinkybės, kurios yra užfiksuotos antstolio, tik dar kartą patvirtina, kad šios transporto priemonės projektinis greitis nėra didesnis nei 25 km/h, dėl ko ši transporto priemonė turėtų būti teisiškai kvalifikuojama ir vertinama kaip motorinis dviratis, o ne mopedas ar kažkas kitas. Policija surašė administracinio nusižengimo protokolą su kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko ir papildomai 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė paaiškinimus raštu ir su jais pateikė svarbius dokumentus, kurie išduoti transporto priemonės gamintojo. Šios transporto priemonės gamintojo išduota techninių parametrų deklaracija, kurioje aiškiai parašyta, kad maksimalus transporto priemonės greitis yra 25 km/h. Kartu su parodymais raštu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė šiam konkrečiam motoriniam dviračiui išduotą techninių duomenų pasą. Pase detaliai yra nurodytas kėbulo numeris, kuris leidžia identifikuoti konkrečiai šios transporto priemonės duomenis. Šių duomenų paso prieš paskutinėje eilutėje lietuvių kalba nurodytas maksimalus greitis 25 km/h. Deja, bet policija 2025 m. rugsėjo 30 d. surašė šioje byloje ginčijamą nutarimą, iš kurio turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, faktai bei įrodymai nebuvo vertinami, nutarime jokia apimtimi nėra pasisakyta. Plačiau pasisakė apie atsiliepimą į skundą ir atkreipė dėmesį, kad jame yra nurodomos visiškai naujos aplinkybės, kurios jokia apimtimi nėra nurodytos nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime. Pirma, policija nurodo, kad vienas iš pagrindų, kodėl policija kvalifikavo šią transporto priemonę kaip mopedą, tai yra faktas, jog policijai vizualiai ši transporto priemonė atrodo kaip mopedas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija policijos skonio ar vizualinio supratimo, bet kaip matėme iš pacituotų teisės aktų, vizualinis panašumas ar nepanašumas nėra vertinamas kategorizuojant transporto priemonę – mopedą ar motorinį dviratį. Vizualinis supratimas yra subjektyvaus pobūdžio dalykas. Jie mano, kad ši nurodyta aplinkybė apskritai neturėtų būti nagrinėjama, nes jokia apimtimi nenurodyta ginčijamame nutarime, bet jeigu būtų vertinama, tai turėtų būti atmesta kaip nepagrįsta, niekaip nesusijusi su nagrinėjama byla. Antras, policija atsiliepime įrodinėja, kad ši transporto priemonė neturi pedalų, o turi tik elektros variklį. Tenka pripažinti, kad šie policijos teiginiai yra akivaizdžiai melagingi ir pateikti bandant suklaidinti teismą. Tiek iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kartu su juo pateiktų nuotraukų, tiek iš policijos pateiktų tokių transporto priemonių pardavimo skelbimų, aiškiai matyti, kad transporto priemonė yra su dviem pedalais. Policija nurodo ir trečią aplinkybę, kuri jokia apimtimi nėra nurodyta nutarime, policija teigia, kad ši transporto priemonė neatitinka ES teisės aktuose numatytų reikalavimų, nes nėra paženklinta CE ženklu, dėl to išduoti gamintojo patvirtinimai, tam tikros techninės charakteristikos, transporto priemonės duomenų pasai, nėra tinkamas įrodymas, norint įrodyti šios transporto priemonės projektinį maksimalų greitį. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, antstolio konstatavimo protokolo bei jame pateiktų nuotraukų, šios transporto priemonės techninių duomenų lentelėje, kuri yra prikabinta prie transporto priemonės, aiškiai matyti, kad transporto priemonė yra paženklinta CE sertifikatu. Tai reiškia, kad gamintojas prieš išleisdamas šią transporto priemonę į rinką, atitiko visus ES nustatytus reikalavimus, atitinkamai ir techninių duomenų lentelės, charakteristikos, duomenų pasai yra išduoti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nors policija su tuo ir nesutinka, bet artikuliuotai to niekaip neginčija. Nutarime nurodyti visiškai nauji argumentai apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasisakymus jį sustabdžius, sulaikius. Kalbant apie šiuos policijos motyvus, jie niekaip nesusiję su byla, nes nenurodyti nutarime, kuris yra ginčijamas. Nori atkreipti teismo dėmesį į perteklinius policijos veiksmus šioje situacijoje: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sulaikytas su mažamečiu vaiku daugiau nei valandai laiko, policija konfiskavo transporto priemonę ir priverstinai ją nuvežė. Visi vairuotojo pasisakymai turėtų būti vertinami šių aplinkybių kontekste. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, kad galbūt egzistuoja kažkokios teorinės situacijos, kai pedalais minant galbūt ir galima pasiekti didesnį greitį, bet jie kalba apie tai, koks yra šios transporto priemonės gamintojo nustatytas projektinis greitis, taip kaip reikalauja ir apibrėžia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymai. Visi byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad jis yra ne didesnis kaip 25 km/h, tą patvirtina ir byloje pateiktas antstolio M. P. pasirašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad antstoliui faktiškai nepavyko pasiekti didesnio nei 25 km/h greičio. Visų šių aplinkybių, argumentų ir įrodymų kontekste, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano ir vertina, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti Kauno AVPK 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kartu įpareigojant Kauno AVPK atlyginti 149 Eur elektrinio dviračio nuvežimo išlaidas ir 140 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas. Į teisėjos klausimus pasisakė, kad ši transporto priemonė priskiriama motoriniams dviračiams, nes jo minėtame įstatyme pasakyta, kad elektros variklį turinti transporto priemonė yra priskiriama motoriniams dviračiams, tai mes taip ir laikome, kad tai yra motorinis dviratis, turintis pedalus ir kartu elektros variklį, kurio galia ne didesnė kaip 1000 W ir kurio projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Šis motorinis dviratis gali būti vedamas pedalais ir papildomai elektros motoras padeda jam važiuoti. Neįjungus variklio jis gali būti vedamas tik pedalais. Ieškojo keleto antstolių, kurie galėtų tą pačią dieną konstatuoti faktines aplinkybes, bet susidūrė su tam tikrais iššūkiais, vieni antstoliai sirgo, didžioji dauguma antstolių atsisakė konstatuoti tokias faktines aplinkybes, nes nenorėjo fiziškai važiuoti su ta transporto priemone ir tuo pačiu filmuoti. Vienintelis M. P. sudarė tokią galimybę atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą. Jo teko palaukti kelias dienas. Tik atsiėmę iš aikštelės jie norėjo užfiksuoti tas faktines aplinkybes. Svarbu paminėti, kad policija buvo konfiskavusi transporto priemonę, bet byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtų nustačiusi, jog buvo atliktos kažkokios modifikacijos, kas būtų leidę padidinti gamintojo nustatytą projektinį greitį. Asmuo nusipirko daiktą ir juo naudojosi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi kažkokio inžinerinio išsilavinimo ar fizinės galimybės modifikuoti šią transporto priemonę taip, kad ji viršytų reikalavimus, projektinį greitį. Policija naudoja tokį motyvą ir pateikia reklaminio pobūdžio skrajutes apie tai, kad ši transporto priemonė atlikus kažkokias modifikacijas galėtų važiuoti greičiau, galbūt ir taip, bet nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta tokių modifikacijų. Policija nėra įrodžiusi, esant priešingai, nėra pateikta jokių įrodymų apie modifikacijas, nors policija turėjo visas galimybes nustatyti, ar buvo atliktos tokios modifikacijos, juolab atlikti eksperimentą tinkamai, taip kaip atliko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su antstolio pagalba. Faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas prie pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tai yra akligatvis. Toje gatvėje šiek tiek yra nuokalnė, bet net faktinių aplinkybių konstatavimo metu šiek tiek nuokalne važiavo tas dviratis ir nepasiekė to didesnio greičio. A. M. atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas, kur jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jie neginčija praeities, kokia ji buvo matyti iš policijos atsiliepimo, labai akcentuojamos tos aplinkybės, matyt bandant formuoti neigiamą teismo nuomonę apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, bet jie mano, kad praeities situacijos ir atvejai nesudaro pagrindo aplaidžiai ar tendencingai vertinti asmens elgesį, darant akivaizdžias teisės aktų taikymo klaidas.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTUwMy05MjYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-503-926/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-503-926/2019">AN2-503-926/2019</a>).
Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalys). Visa tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEyNS01MzEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-125-531/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-125-531/2018">AN2-125-531/2018</a>).
ANK 415 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus. ANK 415 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. ANK 415 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.
ANK 424 straipsnis numato administracinę atsakomybę už pakartotinių veiksmų padarymą, t. y. transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ar transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos 2025 m. rugsėjo 30 d. A. M. atžvilgiu priimtas nutarimas Nr. 20-ANR_N-18185-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 25284482327) dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 8 d. 14.15 val. (duomenys neskelbtini)vairavo elektrinį mopedą (turintį 2 sėdimas vietas, kurio konstrukcinis greitis 40 km/h) neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam buvo atimta, bet pasibaigus atėmimo terminui jis neįvykdė sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti. Vairuotojas padarė šį pažeidimą turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju draudimu. Vairuotojas vairavo mopedą be apsauginio šalmo ir vežė nepilnametį keleivį be apsauginio šalmo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14, 204 ir 226 punktų reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Nutarimu A. M. paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.
Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvius, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo padaryta esminių tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimų, kurių pagrindu skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas. Tokią savo poziciją teismas grindžia žemiau aptariamais motyvais.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 311 punktas nustato, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Šio įstatymo 2 straipsnio 40 punkte nustatyta, kad motorinis dviratis tai transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Šio įstatymo 2 straipsnio 33 punkte nustatyta, kad mopedas, tai dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Šio įstatymo 2 straipsnio 34 punkte nustatyta, kad motociklas yra dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
Skundu A. M. atstovas teigia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuota transporto priemonė yra kvalifikuojama kaip motorinis dviratis. Atsiliepime Institucija nurodo, kad ši transporto priemonė neatitinka nei elektrinio mikrojudumo priemonės, nei motorinio dviračio apibrėžimų. Iš byloje esančių, pareiškėjo skundu pateiktų duomenų – (duomenys neskelbtini) transporto priemonės gamintojo išduotos techninių parametrų deklaracijos, matyti, kad A. M.vairuotos transporto priemonės didžiausia naudingoji galia yra 1000 W, kas atitinka 1 kW, t. y. atitinka elektrinėmis mikrojudumo priemonėms ir motoriniams dviračiams klasifikuojamų transporto priemonių maksimalią galią. Techninių parametrų deklaracijoje nurodyta, kad transporto priemonės sėdynės aukštis yra 80 cm (800 mm), t. y. viršijantis įstatyme reglamentuotą elektroninio mikrojudumo priemonės sėdynės aukštį – 540 mm. Taip pat svarbi aplinkybė, kad pareiškėjo vairuotoje transporto priemonėje yra įrengtos dvi sėdėjimo vietos, kas taip pat neatitinka elektroninio mikrojudumo priemonės apibrėžimo reikalavimų. Nors sutiktina su skundo argumentu, kad transporto priemonės gamintojo išduotos techninių parametrų deklaracijoje nurodyta, jog jos maksimalus greitis yra 25 km/h, kas iš esmės atitiktų klasifikavimo kaip elektrinės mikrojudumo priemonės ar motorinio dviračio pagrįstumą, tačiau byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad realus transporto priemonės viršija 25 km/h.
Peržiūrėjus visus byloje Institucijos pateiktus vaizdo įrašus, matyti, kad vaizdo įraše „export-a4csq.mp4“ nuo 02:50 min. iki 03:15 min. pareigūnui uždavus klausimą administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M., kokiu greičiu važiuoja transporto priemonė, asmuo pareigūnams atsakė, kad esant idealioms sąlygoms ši transporto priemonė gali važiuoti 45 km/h greičiu. Ši aplinkybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kad vairuotos transporto priemonės maksimalus greitis gali viršyti 25 km/h ribą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad policija naudoja motyvą ir pateikia reklaminio pobūdžio skrajutes apie tai, kad ši transporto priemonė atlikus modifikacijas galėtų važiuoti greičiau, tačiau pati policija nėra įrodžiusi, esant priešingai, nėra pateikta jokių įrodymų apie modifikacijas, nors ir turėjo visas galimybes nustatyti, ar buvo atliktos tokios modifikacijos. Institucija atsiliepime nurodė, kad byloje buvo surinkti ir pateikti transporto priemonės techniniai duomenys iš trijų skirtingų duomenų šaltinių, tarp jų ir įmonės, iš kurios pareiškėjas įsigijo transporto priemonę, informacija, kuriuose nurodomos analogiškos aplinkybės, t. y., kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) maksimalus greitis – 40 km/h. Vaizdo įraše „export-3tsyf.mp4“ nuo 00:35 min. iki 00:45 min. taip pat girdima, kaip įvykio vietoje A. M. nurodė: „reiškia reikia įjungti ribotuvą“, kas pagrindžia, jog įvykio metu ribotuvas nebuvo įjungtas. Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad asmuo žinojo, kokių techninių parametrų transporto priemonę pirko bei kokios yra jos techninės galimybės. Tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (12 straipsnio 2 dalis), tiek Kelių eismo taisyklės (5 punktas) nustato pareigą eismo dalyviams privalomai išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Taigi, eismo dalyvis, vairuodamas transporto priemonę ir su ja dalyvaudamas viešajame eisme, privalo pats žinoti vairuojamai transporto priemonei keliamus reikalavimus ir jų laikytis. Pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei institucijos surinkti duomenys pagrindžia, kad šios transporto priemonės projektinis greitis viršija 25 km/h ribą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėtoje transporto priemonėje buvo įmontuotas ribotuvas, kuris apribotų transporto priemonės greitį iki 25 km/h. Be to, bet kuriuo atveju turi būti vertinamas būtent projektinis transporto priemonės greitis, o ne faktiškai galimas išvystyti greitis (esant ar nesant įrengtam ribotuvui). Taip pat teismas kritiškai vertina į bylą pateiktą antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo 2025 m. spalio 8 d. protokolą, iš kurio matyti, kad antstoliui faktiškai nepavyko pasiekti didesnio nei 25 km/h greičio, kadangi faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas po transporto priemonės grąžinimo savininkui A. M., nedalyvaujant Institucijos, atlikusios tyrimą, atstovui bei asmeniui, turinčiam specialių žinių.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 6610 punkte išskiriami požymiai, kuriais vadovaujantis į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašios transporto priemonėms: 1) kurių didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kurios negali būti klasifikuojamos kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, tik atlikus visas motorinėms transporto priemonėms privalomas procedūras ir jos vairuotojui vykdant Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus. Kadangi visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo vairuota transporto priemonė neatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės ar motorinio dviračio klasifikacijai numatytų reikalavimų ir atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius duomenis A. M. transporto priemonė nebuvo įregistruota ir neturėjo valstybinio numerio, jai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir neturėjo galiojančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, taip pat vairuotojas vairavo mopedą be apsauginio šalmo ir vežė nepilnametį keleivį be apsauginio šalmo, o įvykio dieną pareiškėjui vis dar buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, teismas konstatuoja, jog A. M. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonė pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, ir 432 straipsnio 1 dalį.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; ir kt.). Teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius skundo argumentus, todėl teismas kitų šio skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucija atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, surinko visus reikiamus įrodymus, skirtus teisingai ir objektyviai kvalifikuoti A. M. veiksmus pagal ANK. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Institucijos 2025 m. rugsėjo 30 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25284482327) yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo, todėl Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o A. M. atstovo advokato M. M. skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti A. M. atstovo advokato M. M. skundą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-18185-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Dapkevičienė
