Civilinė byla Nr. e2-222-470/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21742-2025-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 3 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant R. N.,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. J.,
atsakovui P. P.,
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams P. P., R. Ž. P. su trečiuoju asmeniu IfP&C AS, veikiančiu per Lietuvos IfP&C filialą, dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų P. P. ir R. Ž. P. (toliau – ir atsakovai) po 703,25 Eur žalos atlyginimo, po 32,00 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK 21685). Ieškinyje nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad 2024-08-02 daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), įvyko užliejimas, kurio metu dėl atsakovų kaltės, t. y. vandeniui išsiliejus iš atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) vandens tiekimo įrenginių (šaltinis tiksliai nežinomas), buvo apgadintas apačioje esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir pastarojo buto draudėjo buvo sudaryta būsto draudimo sutartis (draudimo poliso Nr. 1694612), kuria laikotarpiui nuo 2003-08-17 iki 2028-08-16 buvo apdraustas draudėjo turtas. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjui 1550,00 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškiniu reikalaujamas žalos atlyginimas sudaro 1406,51 Eur, nes pritaikytas būsto nusidėvėjimo paskaičiavimas. Buto, kuriame buvo užliejimo šaltinis, savininkai lygiomis dalimis yra atsakovai, todėl jie yra atsakingi už nuostolių atlyginimą ieškovei.
Atsakovai P. P. ir R. Ž. P. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė su ieškiniu nesutinkantys ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo kilmės, žalos fakto ir jos apimties. Atsakovas P. P. teismo posėdžio metu neigė užliejimo iš jo buto faktą ir parodė, kad 2024-08-02 apie 2 valandą nakties jo sutuoktinė miegojo, jis dirbo, kai pas jį atėjo apačioje gyvenantis kaimynas G. M. ir pareiškė esą jie apliejo jo butą. Jokio vandens išsiliejimo jų bute nebuvo, jo ir G. M. pokalbis truko apie 30 sekundžių, jis kaimynui nurodė, kad vandens avarijos nėra. Ieškovės draudiminis įvykis fiksuotas 2024-08-02, tačiau nei jis, nei sutuoktinė apie jį nebuvo informuoti, pirmą kartą apie įvykį sužinojo praėjus daugiau nei 4 mėnesiams iš skolų išieškojimo įmonės. Jiems nebuvo suteikta galimybė dalyvauti žalos apžiūroje ar fiksuoti įrodymus. Ieškovė vienašaliai įvertino žalos dydį. Atsakovams nedalyvaujant gauti įrodymai turi būti vertinami kritiškai ir negali būti laikomi pakankamu pagrindu ieškiniui tenkinti.
Atsakovė R. Ž. P. teismo posėdyje nedalyvauja, pateikė prašymą.
Trečiasis asmuo atsakovų pusėje IfP&C AS, veikianti per Lietuvos IfP&C filialą, atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismo posėdžio metu atstovė prašė ieškinį atmesti, paaiškino analogiškai atsakovui P. P..
2026-01-14 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Jo butas yra po atsakovams priklausančiu butu. 2024-08-02 nakties metu, apie 2 valandą, jis pastebėjo vonioje per lubas tekantį vandenį, šviestuvas buvo pilnas vandens, todėl jį jis tuojau pat atsuko, vandenį išpylė. Suprato, kad vanduo bėga iš viršuje esančio buto, todėl nuėjo į viršutinį (antrame aukšte) esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur duris jam atidarė P. P.. Tuo metu bute, vonios kambario patalpoje, degė šviesa, skalbimo mašina buvo atitraukta į vonios kambario tarpdurį. P. P. nieko plačiai neaiškindamas pasakė: „jau viską sutvarkiau“. Po tokio pareiškimo jis sugrįžo į savo butą. Vanduo kurį laiką dar skverbėsi per lubas, lašėjo, tačiau neilgai trukus lašėjimas liovėsi. Dėl šio įvykio buvo apgadintos jo buto lubos ir sienos, kai jos išdžiūvo, liko „žemėlapis“, nelygumai lubose. Jis gavo draudimo išmoką iš ieškovės įmonės, remonto bute dar neatliko.
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės aplinkybės
Ieškovė, veikdama kaip draudikas, pagal sutartį su draudėju (draudimo poliso Nr. 1694612) laikotarpiu nuo 2003-08-17 iki 2028-08-16 apdraudė draudėjo turtą (duomenys neskelbtini), kas matoma iš pateiktų į bylą iš ieškovės informacinės sistemos paimtų būsto draudimo liudijimo duomenų. Apdraustas butas 2024-08-02 buvo užlietas vandeniu iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausančio atsakovams P. P. ir R. Ž. P.. Atsakovų nuosavybės teisę į butą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys. Ieškovei pranešimą apie įvykį pateikė draudėjas G. M.. Ieškovė pripažino įvykį draudiminiu ir draudėjui G. M. išmokėjo 1550,00 Eur išmoką, kas patvirtinama 2024-08-09 mokėjimo nurodymu Nr. 32862290. Ieškovė reikalauja nuostolių atlyginimo iš atsakovų subrogacijos pagrindu.
Dėl žalos atsiradimo faktinių aplinkybių ir atsakovų kaltės bei priežastinio ryšio
Bendrosios CK 6.245 str. – 6.249 str. nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens neteisėtiems veiksmams, neveikimui, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusių pasekmių, asmens kaltei ir dėl to atsiradusiai žalai.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovų, kaip patalpų, kurios yra užliejimo šaltinis, savininkų atsakomybės.
Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004-04-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009-06-26 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2009">3K-3-304/2009</a> ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
Taikant atsakomybę bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti tris būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Teismų praktikoje galioja taisyklė, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Atsakovo veiksmai, kai tai susiję su žemiau esančio buto užliejimu, yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.
Ieškovė savo reikalavimą atsakovams grindžia tuo, kad jos apdraustas butas buvo užlietas vandeniu, patekusiu iš atsakovo buto, esančio virš užlieto buto. Užliejimo faktą ieškovė įrodinėjo fotonuotraukomis, filmuota medžiaga, telefoniniu draudėjo ir draudiko atstovės pokalbiu, pranešimu apie įvykį bei turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, liudytojo G. M. parodymais. Išnagrinėjus ieškovės pateiktus įrodymus matyti, kad 2024-08-02 name (duomenys neskelbtini), įvyko vandens prasiveržimo atvejis, kai vanduo bėgo bute Nr. (duomenys neskelbtini) iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), sušlapo apatinio buto lubos ir siena. Užliejimo epicentras buvo buto vonios kambaryje, kas patvirtinama liudytojo G. M. parodymais. Ta aplinkybė, kad liudytojas nakties metu, apie 2 valandą, buvo nuėjęs į viršuje esantį butą, atsakovas P. P. jam atidarė duris, neklausiamas pasakė, kad jau viskas sutvarkyta, liudytojas matė uždegtą šviesą vonios kambaryje ir atitrauktą į tarpdurį skalbimo mašiną, akivaizdžiai parodo, kad atsakovo bute buvo vandens ištekėjimas. Liudytojas be to nurodė, kad vanduo jo bute po apsilankymo pas atsakovą liovėsi lašėti. Daugiabutį namą administruojanti bendrija (duomenys neskelbtini) raštu patvirtino, kad nurodyto užliejimo metu nebuvo nustatyta jokių bendro naudojimo objektų avarijų/defektų, niekas neinformavo administratoriaus ir nekvietė avarinės tarnybos likviduoti avariją. Šie įrodymai patvirtina, kad 2024-08-02 vanduo buvo prasiveržęs į draudėjo butą iš viršutinio buto ir padarė žalą. Atsakovams priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra antrame aukšte, butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmame aukšte tiesiai po atsakovams priklausančiu butu.
Ieškovės pateiktų įrodymų visumos pagrindu konstatuojama, kad jos apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovo buto. Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra reikšminga, kokios techninės priežastys nulėmė vandens tekėjimą iš atsakovų buto, pakanka, jog yra nustatyta, iš kur į ieškovės apdraustą butą pateko vanduo, t. y., kad užpylimo židinys buvo atsakovų butas, kitų galimų vandens išsiliejimo priežasčių nenustatyta. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916-2017).
Užpylus ieškovės apdraustą butą iš viršuje esančio atsakovams priklausančio buto, atsakovų neteisėtais veiksmais yra laikomas jų nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Užpylus apačioje esantį butą buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, t. y. atsakovų veiksmai buvo neteisėti dėl pavojingo, turtą gadinančio poveikio.
Teismas atmeta atsakovo atsikirtimus, kad žalos atsiradimo priežastis – ne jo bute įvykęs vandens prasiveržimas, bet kitoje vietoje įvykęs vandens pratekėjimas. Tokias atsikirtimais nurodomas aplinkybes atsakovas privalėjo įrodyti, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis).
Dėl žalos dydžio ir palūkanų
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės apdrausto buto remonto darbai: lubų ir sienų perdažymas, patalpų valymas, šiukšlių išvežimas, drėgmės surinkimas, plėvelinės apsaugos klojimas yra numatyti turo sunaikinimo/sugadinimo akte ir remonto sąmatoje, jie įvertinti (įskaitant 35 procentų nusidėvėjimą) 1406,51 Eur. Atmetami kaip nepagrįsti atsakovo P. P. argumentai esą žalos dydis galėjo būti paskaičiuotas kitaip, jei jam būtų buvę leista dalyvauti įvertinant žalą ir kad esą tokios apimties dažymo darbai nėra reikalingi, galima padažyti tik subėgimo vietas nedažant viso buto lubų ir sienų ploto. Tokie argumentai laikytini išimtinai deklaratyviais, niekuo nepagrįstais. Teismui nustačius, kad dėl užliejimo žala buvo padaryta, bute reikalingas remontas atliekant remonto sąmatoje nurodytus darbus, dažymo darbų apimtis paskaičiuota pagal visą lubų plotą bei tik tą sienų dalį, kurią būtina perdažyti, sprendžiama, kad nurodyta remonto darbų apimtis ir vertė laikytinos pagrįstomis. Ieškovės skaičiavimai atlikti naudojant įprastai visų draudimo bendrovių naudojamą SISTELA programą, nuo įprastų skaičiavimų nėra nukrypta, pritaikyta būsto nusidėvėjimo išskaita. Teismas sprendžia, kad žalos suma apskaičiuota pagrįstai, žalą kaip patirtus nuostolius, iš viso sudaro 1406,51 Eur, ją ieškovei privalo atlyginti atsakovai (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 3 dalis). CK 6.279 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad nukentėjęs asmuo negali reikalauti iš visų už žalą atsakingų asmenų daugiau, negu jis galėtų reikalauti, jeigu atsakingas būtų tik vienas asmuo. Taigi, šiuo atveju ieškovė turi teisę rinktis, ar ji reikalauja solidarios, ar asmeninės atsakomybės. Bendrai reikalaujama priteisti suma nėra didesnė nei numato minėta tiesės norma, todėl ieškinys tenkinamas priteisiant iš atsakovų po ½ dalį nuostolių atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37, 6.210 straipsniais, priteisia ieškovei iš atsakovų po 32,00 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu palūkanos apskaičiuojamos nuo žalos (1406,51 Eur), jų dydis 0,05 procento, praleistų dienų skaičius 332. Palūkanų skaičiavimo pradžia 2024-08-12, kai iš atsakovų pareikalauta žalos atlyginimo plius 15 dienų nuo išsiuntimo momento iki ieškinio teismui dienos (2025-07-30).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovų priteisiamas jos sumokėtas žyminis mokestis – 37,00 Eur, atstovavimo išlaidos 605,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos.
Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 11,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 703,25 žalos atlyginimo, 32,00 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (735,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 321,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš R. Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 703,25 žalos atlyginimo, 32,00 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (735,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 321,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 5,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (valstybei mokėtinos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
