R. G. pagal ANK 72 str. 3 d.

Administracinė byla Nr. II-91-445/2024

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00049-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.1.;21.1.4.;21.10.3.;21.10.4.;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 27 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant skundą padavusiems asmenims/pareiškėjams E. B., R. B., jų atstovėms advokatų padėjėjoms Rasai Vaičekauskytei, Svetlanai Šilei (prisijungę nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., jos atstovei advokatei Laurai Daumantaitei (prisijungę nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

ne teismo tvarka priėmusios nutarimą institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Arūnui Pocevičiui (prisijungusiam nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusių asmenų/pareiškėjų E. B., R. B. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto 2025-03-14 priimto nutarimo (nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos) R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 72 straipsnio 3 dalį, panaikinimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Skundą padavę asmenys/pareiškėjai E. B. ir R. B. prašo panaikinti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Aru?no Pocevic?iaus 2025 m. kovo 14 d. priimtą nutarimą nutraukti (neprade?ti) R. G. atz?vilgiu administracinio nusiz?engimo teiseną ir paskirti R. G. administracinę nuobaudą, remiantis ANK 72 straipsnio 3 dalimi – maksimalią vieno s?imto penkiasdes?imties eurų baudą.

Skunde nurodyta, kad faktinės aplinkybės patvirtina, kad telefonas su įjungta įrašymo įranga buvo įsiūta į sūnaus kuprinę ir įrašinėjo visą dieną, todėl šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių šias aplinkybes išsiaiškinti. Antra vertus net garso įrašo ištraukos neleidžia abejoti, kad (duomenys neskelbtini) R. G. neleistinas elgesys buvo naudojamas pamokų metu, prie visų vaikų, taip pat pateiktos ištraukos akivaizdžiai liudija, kad vaiko negatyvias emocijas iššaukė būtent mokytojos ir mokinio padėjėjos elgesys, netinkami veiksmai, kurių jokiais būdais negalima priskirti prie raminimo metodikų.

Pateikti garso įras?ai patvirtina, kad A. B. 2024 m. rugse?jo 25 d. pamokos metu vos pakilus nuo stalo, R. G. demonstruoja akivaizdz?iai pries?is?ką poziciją. Ji nurodo nepilnamec?iam vaikui, kad jai „darosi bloga“: „Jau tikrai, žinok. Trūksta kantrybė su tavim. Viena verkia, kita... vieni juokias, kitas vaikšto, daro ką nori, tada kiti nori taip pat daryti. Jau, žinok, bloga darosi nuo viso šito.“ Garso įrašai patvirtina, kad klasėje šurmulį kelia ne vienas A. B., tačiau šiuo atveju mokytoja visas savo neigiamas emocijas nukreipia į vieną A. B.. Tuo tarpu A. B. pamokų metu dėl priešiškų ir neleistinų mokytojos veiksmų kyla panikos priepuolį, vaikas verkia ir šaukia: „<...> neliesk. Liaukis. Neliesk. Palik mane ramybėje. Liaukis. Liaukis. Nelįsk...“ Pateikta patvirtina, kad vaiko kritinė emocinė būklė nekelia užuojautos nei mokytojai R. G., nei mokinio padėjėjai A. R.. Mokytoja R. G. pamokos metu visų mokinių akivaizdoje įsakmiu tonu įsakė A. B. „nežviegti“: R. G.: „Tu gali nežviegt? Ir man netrukdyt pamokos?“ Vaikas: „Ne, negaliu.“ R. G.: „Negali. Skerdžiamas žviegia čia. Aš tuoj...“.

Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) R. G., tik prasidėjus vaikų pirmiems mokslo metams, visos klasės akivaizdoje pasmerkė A. B., prilygindama jį skerdžiamam gyvuliui. Akcentuotina ir tai, kad Pareiškėjams asmeniškai kreipusis į mokytoją R. G., ji gynėsi nuo bet kokio nepagarbaus bendravimo su jų sūnumi, teigdama, kad niekada tokių išsireiškimų nenaudoja ir tik pateikus garso įrašą, pripažino įvykį. Taip pat akcentuotina, kad Pareiškėjams kreipusis į mokyklos administraciją, ši užsipuolė vaiko tėvus kaltinimais dėl įrašų darymo, kvestionuodama jų teisėtumą. Tuo tarpu Pareiškėjams tai buvo vienintelė galimybė sužinoti tiesą kaip jaučiasi jų sūnus mokykloje ir kodėl jis yra emociškai sugniuždytas.

Sekanc?ios 2024 m. rugse?jo 26 d. garso įras?as patvirtina, kad mokytoja veda su pirmoku A. B. destruktyvų dialogą, reiškia kaltinimus, teikė palyginimus, kad mokykla nėra namai, nors vertinant pokalbio kontekstą, vaikas dėl savo jautrios būklės nebuvo pajėgus mokytojos nei išgirsti, nei suprasti. Taigi (duomenys neskelbtini) R. G., būdama suaugęs žmogus ir turėdama pedagoginį išsilavinimą, visą savo energiją sutelkė ne į vaiko raminimą, o į naujus kaltinimus, siūlė A. B. eiti pas kitą mokytoją, kaltino jį melavus tėvams: Mokytoja: „Gali eit pas kitą mokytoją ir ten savo nuomonę sakyt. Pas mane bus tvarka.“ Vaikas: „Be be be be.“ Mokinio pade?je?ja: „Namie taip bendrauji.“ Mokytoja: „Mamai, te?tei spektaklius tokius surengs. Paz?iu? re?sim, ar labai gerai bus...“<...> Mokytoja: „Tu čia meluoji parėjęs namo. Supratai?“ Vaikas: „Ne, as? nemeluoju. Tu man neais?kini...“ Vaikas rėkia. Mokytoja: „Nežviek, gerai.“ Vaikas re?kia. Vaikas: „Nemeluoju.“ Mokinio pade?je?ja: „Apsiverki pries? mamą... Ko tu mamai taip neais?kini? Ar tu mamai tokius spektaklius irgi sukuri? Irgi viską darai pries?ingai?“ Vaikas: „Nelįsk prie manęs, boba.“ Mokinio pade?je?ja: „As? nelendu prie tavęs. Reikia mokintis... ir isterijų savo kelt. Man tai neįdomu.“ Vaikas: „Boba tu.“ Mokinio padėjėja: „Čia gal tėvas mamą taip vadina?“ Vaikas: „Baik. Boba tu.“ Vaikas re?kia. Mokinio padėjėja: „Tu gal tvarte augi?“ Vaikas re?kia: „Nelįsk tu prie manęs.“ Mokinio pade?je?ja: „Ar nors vienas vaikas...“ Vaikas rėkia.Vaikas: „Nelįsk tu prie manęs.“ Mokinio pade?je?ja: „As? nelendu prie tavęs.“ Vaikas isteris?kai re?kia: „Nelįsk. Ne.“ Mokinio pade?je?ja: „Nu greic?iau įde?tų kameras, tai pamatytų...“ Vaikas isteris?kai re?kia: „Nelįsk prie manęs.“ Mokinio pade?je?ja: „Ne, z?inok reikia ras?yti protokolus. Tegul jis eina į namų mokymą ir viskas. Čia nėra ko su juo žaist. Kaip pasėdėtų motina su tėvu prie pamokų ir tada žinos. Reikia atsinešti protokolus, surašyti.“<...> Vaikas: „Aš tau pradariau dar duris. Aš tau pradariau duris. Palaikiau. Aš daugiau niekada nepalaikysiu ir nebeįleisiu.“ Mokinio pade?je?ja: „As? irgi su tavim graz?iai bendrauju.“ Vaikas: „Nelįsk tu taip prie manęs.“ Mokinio pade?je?ja: „As? nelendu.“ Vaikas re?kia: „Nelįsk, sakau.“ Vaikas isteris?kai re?kia: „Sakau, nelįsk. Nu nelįskit...“ Mokinio padėjėja: „Ko tu nervuojies? Durniki tu... Berneli tu. Prisižiūrėjęs nesąmonių.”

Esamoje situacijoje pateikti įrodymai neleidžia abejoti, kad prieš (duomenys neskelbtini) mokinį A. B. buvo naudojamas psichologinis smurtas. Vaikui ugdymo įstaigoje nebuvo užtikrinta saugi ugdymo(si) aplinka. Šiuo atveju mokytoja R. G. nesiėmė jokių konstruktyvių veiksmų, pamokos metu leido mokinio padėjėjai A. R. naudoti psichologinį smurtą, ji susitapatino su pirmoku, nesiekė vaiko nuraminti ar tiesiog pasitraukti iš konflikto. A. B. nuolat kartoja „nelįsk prie manęs“, tokiu būdu prašė baigti puolimą, tuo tarpu mokytoja visos klasės akivaizdoje tarsi mėgavosi procesu, kas akivaizdžiai liudija mokytojos R. G. ir mokinio padėjėjos A. R. neleistinus kaltus veiksmus A. B. atžvilgiu. Kartu tyrimo duomenys patvirtina, kad po 2024 m. spalio 3 d., kai Pareiškėjai pateikė savo turimus garso įrašus, mokytojai R. G. bei mokinio padėjėjai A. R. mokykloje buvo teikiama psichologo asistento pagalba, tuo tarpu nėra duomenų, jog tomis dienomis, kai vaikas būdavo emociškai išsekintas nuo mokytojos R. G. destruktyvių veiksmų, psichologo pagalba būtų teikiama pačiam A. B..

Antra, absoliučiai nepagrįsta ir faktinėms aplinkybėms prieštarauja pateikta išvada, kad mokytojos R. G. veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, o vaiko elgesį iššaukė aplinkybės, nesusijusios su mokytojos elgesiu pamokų metu. Akcentuotina, 2024 m. rugsėjo 24 d. susitikimas buvo vienintelis susitikimas 2024 m. mokslo metais, po kurio Pareiškėjams norint suprasti, kas iš tikrųjų vyksta pamokų metu ir kodėl jų sūnaus elgesys pradėjo taip stipriai keistis, jis darėsi vis labiau uždaras ir pažeidžiamas, Pareiškėjai įsiuvo į sūnaus kuprinę telefoną su įjungtu diktofonu. Akcentuotina, kad apie s?ią aplinkybe? pats su?nus nez?inojo. Tuo tarpu sekanc?ios, t. y. 2024 m. rugse?jo 25 d. garso įras?as patvirtino, kad pries? maz?ametį akivaizdz?iai naudojamas psichologinis smurtas. Mokytoja visą klasę supriešino su A. B.. Toks vaiko žeminimas visos klasės akivaizdoje patvirtina, kad mokytoja R. G. sūnaus bendraklasius įtraukė į patyčias, t. y. psichologinį smurtą naudojo prieš visus (duomenys neskelbtini) besimokančius vaikus.

Kartu akcentuotina, kad mokytojos R. G. elgesys buvo ne tik neetiškas, jis akivaizdžiai buvo nusikalstamas A. B. atžvilgiu.

Mokytoja R. G. akivaizdžiai negerbė ne tik A. B. jausmų, ji savo elgesiu demotyvavo visą klasę. Demonstravo savo negebėjimą pripažinti ir gerbti A. B. skirtybių, paneigė savo pareigą elgtis taip, kad kiekvienas mokinys pamokoje jaustųsi svarbus, vertinamas, vertas pagarbos ir pripažintas unikaliu, o bendravimas su juo paremtas nuoširdumu ir sąžiningumu. Vietoje abipusės pagarbos, ji demonstravo abipusę prieštarą ir šioje nelygioje situacijoje, būdama mokytoja, menkino A. B..

Nagrinėjamu atveju konkretūs mokytojos R. G., dirbančios (duomenys neskelbtini) mokytoja (duomenys neskelbtini) klasėje, veiksmai A. B. atžvilgiu peržengia pedagogo etikos ribas, jie yra tyčiniai ir nukreipti prieš vieną bejėgį vaiką. Kas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Pocevičiaus 2025 m. kovo 14 d. Nutarimas nutraukti (nepradėti) R. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, yra visiškai nepagrįstas, dėl ko naikintinas.

Trečia, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Pocevičiaus 2025 m. kovo 14 d. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, klaidingai vertinama, jog mokytoja R. G. savo veiksmais pamokos metu siekė užtikrinti saugią aplinką visiems pamokoje dalyvavusiems mokiniams. Šiuo atveju daugiau nei akivaizdu, kad mokytojos R. G. veiksmai, kai 2024 m. rugsėjo 25 d. supriešino visą klasę prieš A. B. negali būti vertinami kaip saugios aplinkos visiems mokiniams užtikrinimas.

Taip pat Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Pocevičiaus 2025 m. kovo 14 d. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, klaidingai traktuojama, jog nurodytais veiksmais mokytoja R. G. vykdė savo pareigą, t. y. vertino vaiko darbus, elgesį, skatino vaiką tobulėti, iš ko seka, kad mokytojas turi pareigą išsakyti ir kritiką, siūlyti pagalbą. O konstruktyvi kritika nelaikytina nei smurtu, nei neigiama socialinės aplinkos įtaka.

Pažymėtina, jog dėl (duomenys neskelbtini) mokytojos R. G. netinkamo elgesio su A. B., vaikas stipriai emociškai išgyveno, jam buvo reikalinga medikų pagalba. Nuo 2024 m. spalio 17 d. vaikas lankosi pas psichologą. Dėl A. emocinio išsekimo ir psichosomatinių sutrikimų Pareiškėja 2024 m. spalio 16 d. kreipėsi į gydymo įstaigą. Situacijai nesikeičiant ir toliau A. varginant pilvo skausmams, vaikas buvo nukreiptas inkstų echoskopijai. Nukrypimai nuo normos nustatyti nebuvo, kas patvirtina, kad šiuo atveju tai yra psichosomatiniai skausmai, kurių akivaizdi priežastis yra pradinių klasių mokytojos R. G. veiksmai.

Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) mokytoja R. G. z?odz?iais ir veiksmais paz?eide? A. B. teises. Šaukimas ant A. B., bauginimas nepriimti į klasę, į mokyklą, sulyginimas su žviegiančiu galvijumi, nebuvimas jokios empatijos ir vaiko vedimas prie emocinio išsekimo yra tyčiniai įstatymui prieštaraujantys veiksmai, dėl kurių nepilnametis A. B. patyrė itin didelį psichologinį stresą, kuris padarė įtaką tolimesnei neigiamai vaiko fizinei būklei bei sukėlė ilgalaikius neigiamus vaiko išgyvenimus.

Nagrine?jamu atveju de?l mokytojos R. G. neteise?tų veiksmų A. B. patyre? emocinę įtampą. De?l santykių su mokytoja R. G., jam atsirado nerimo sutrikimai, baime?s, depresijos poz?ymiai, trumpalaikis tikas. Nepilnametis A. B. iki 2024 m. rugse?jo 2 d. nejaute? nerimo. Jis buvo emocis?kai stabilus vaikas. Tuo tarpu pateiktos faktine?s aplinkybe?s akivaizdz?iai patvirtina kritinę nepilnamec?io vaiko bu?klę pamokų metu. Kas patvirtina, kad nepilnamec?io A. B. emocine? bu?sena buvo nulemta konkrec?ių neteise?tų, ANK 72 straipsnio 3 dalies dispozicijos prasme, mokytojos R. G. veiksmų pries? mokinį.Teikiami garso įras?ai akivaizdz?iai patvirtina, kad mokytoja R. G. z?odz?iais ir veiksmais paz?eide? nepilnamec?io vaiko teises, psichinę sveikatą, kartu mokytojos veiksmai tyc?ia buvo nukreipti į nepilnamec?io vaiko teisių paz?eidimą, elgesys buvo sistemingas, kryptingas, tęstinis, ir tike?tina jis bu?tų nesustojęs, jei mokyklos administracijai nebu?tų buvę pateikti garso įras?ai.

Šiuo atveju pateikti objektyvūs įrodymai patvirtina, kad mokytojos R. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 3 dalyje požymių. Šiuo atveju mokytojos tyčiniai veiksmai, nepateisinami jokiomis priemonėmis yra pavojinga veika, kas patvirtina, kad Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Pocevičiaus 2025 m. kovo 14 d. priimtas Nutarimo nutraukti (nepradėti) R. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, yra nepagrįstas ir naikintinas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius paduotu atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad nepilnametis A. B. nuo 2024-09-01 iki 2024-10-13 buvo (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, klasės auklėtoja - mokytoja R. G..

Skunde teigiama, kad A. pradėjus lankyti pirmąją klasę, prieš sūnų buvo naudojamas psichologinis smurtas, jam nėra suteikiama jokia pedagoginė pagalba, dėl ko sūnus nenori eiti į mokyklą, bijo mokytojos R. G., galimai esant sudėtingesniam adaptacijos ugdymo įstaigoje procesui, jam nebuvo suteikta būtina pagalba. Prieš jį mokytoja ėmėsi nepriimtinų destruktyvių veiksmų. Tėvai iš mokytojos buvo išklausę daug kaltinimų (2024-09-24). Mokytoja, tėvų teigimu, išsakė nepasitenkinimą dėl A. elgesio, tačiau jokių problemos sprendimo būdų nepasiūlė. 2024-09-26 vaiko tėvai į sūnaus kuprinę įsiuvo mobilų telefoną su įjungtu diktofonu. Iš garso įrašo tėvai mano, kad mokytoja prieš sūnų naudoja psichologinį smurtą, elgėsi neadekvačiai, emociškai vaiką gniuždė. Mokytoja R. G. paaiškino, kad, A. B. nuo mokslo metų pražios klasėje pamokų metu triukšmavo, šaukdavo, vaikščiodavo, maisto dėžute kirsdavo per galvas kitiems mokiniams, negražiai vadindavo mokytoją ir mokinio padėjėją. Pamokų metu vaiko nuraminti nepavyko todėl, vadovaudamasi mokyklos vidaus taisyklėmis kreipėsi pagalbos į mokyklos socialinę pedagogę, direktorės pavaduotoją ugdymui, visuomenės sveikatos specialistę. Buvo kviečiami į mokyklą tėvai. Vaiko elgesys pasikeisdavo labai trumpai. Iš vaiko tėvų nesulaukė pagalbos. Vaiko elgesys nesikeitė.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad mokytoja R. G. siekė užtikrinti saugią aplinką visiems pamokoje dalyvavusiems mokiniams. Mokytojas turi pareigą vertinti mokinių darbus, elgesį, skatinti mokinius tobulėti, savo elgesiu nepažeidinėti kitų teisių ir pan. Iš to seka, kad mokytojas turi teisę ir pareigą išsakyti ir kritiką, siūlyti pagalbą. Konstruktyvi kritika, nelaikytina nei smurtu, nei neigiama socialinės aplinkos įtaka. Atvirkščiai, pagrįsta mokykloje išsakyta kritika vaikui gali daryti teigiamą įtaką, ir šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad mokytoja R. G. siekė kažko kito nei paskatinti mokinį susilaikyti nuo veiksmų, kurie sukelia nesaugumo ir baimės jausmą kitiems klasės vaikams. Įvertinus visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes 2025-03-14 buvo konstatuota, kad mokytojos R. G. veiksmuose, nėra požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėjai nesutinka su Skyriaus 2025-03-14 priimtu nutarimu nutraukti R. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Skyrius atlikęs tyrimą administracinėje byloje vertino byloje, ne tik pateiktus garso įrašus, bet visus surinktus duomenis. Buvo vertinta 2024-10-21 Pareiškėjų pranešime pateikta informacija, 2024¬10-31 Vaiko A. B. situacijos vertinimo metu nustatyta informacija (vaiko, vaiko tėvų nuomonė, kita informacija), (duomenys neskelbtini) mokyklos pateikta informacija (informacija apie vaiko tėvų iškvietimą dėl vaiko elgesio į mokyklą, TAMO dienyno duomenys, vaiko elgesio svarstymas Vaiko gerovės komisijoje, 2024-2025 mokslo metų mokyklos „Poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams registracijos žurnalo" informacija, vaiko elgesio aptarimai mokykloje su mokinio tėvais, mokyklos susirašinėjimo su vaiko tėvais, vaiko tėvų paaiškinimai, klasės mokinių tėvų pasirašytas kreipimasis į mokyklos administraciją dėl A. B. elgesio, pateikti Pareiškėjų garso įrašai ir kita informacija esanti byloje.

Skyriuje, tiriant vaiko tėvų prašymą dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečio vaiko teisių, 2024-10-31 buvo atliktas vaiko A. B. situacijos vertinimas Nr. 11VSV-2410. Vertinimo metu buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas. Pažeista Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. Vaiko teisė mokytis. Vaiko ugdymo įstaiga neužtikrino vaiko teisių ir teisėtų interesų (9 punktas). Skyriuje vaiko A. B. tėvams buvo išaiškinta, kad esant paslaugų poreikiui turi teisę raštu teikti prašymą socialinių paslaugų įstaigai ((duomenys neskelbtini) paramos centro) dėl pagalbos ir (ar) socialinių paslaugų šeimai teikimo (10.2 punktas).

Vaiko situacijos vertinimo anketoje nėra pasisakoma, kad konkretus (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotojas padarė teisės pažeidimą. Vaiko situacijos vertinimo metu vertinama būtinybė pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, ar reikalinga inicijuoti vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

Skyrius sutinka, kad 2024-09-25 (duomenys neskelbtini) drausmindama A. B. vartojo ir neetiškus žodžius. Tai įrodo 2024-10-21 (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. K5-838, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) mokyklos bendruomenės etikos kodekso, patvirtinto mokyklos direktoriaus 2018-02-01 įsakymu Nr. VI-32 "Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos bendruomenės narių elgesio ir etikos kodekso priežiūros komisijos bei mokyklos bendruomenės etikos kodekso tvirtinimo" 61 punkto ir 61.3 papunkčio, atsižvelgiant į 2024-10-03 gautą informaciją iš (duomenys neskelbtini) mokinio A. B. tėvų dėl R. G. neetiško elgesio pamokų metu su A. B., buvo įspėta pradinio ugdymo mokytoja R. G. dėl darbo pareigų pažeidimo (pedagoginės etikos normų nesilaikymas, pažeidžiant mokyklos bendruomenės etikos kodeksą).

Tyrimo metu nebuvo nustatyta duomenų, Pareiškėjų 2025-03-31 skunde taip pat nenurodoma duomenų, kad mokytojos R. G. pareigų nevykdymas, ar netinkamas vykdymas (kaltas elgesys), iššaukė mokinio A. B. netinkamą elgesį pamokų metu. Pateikti vaiko tėvų garso įrašai taip pat įrodo, kad mokytoja drausmino mokinį tik kai pastarasis nesilaikė elgesio taisyklių pamokos metu. Tai patvirtina ir klasės mokinių tėvų pateikta informacija dėl A. B. elgesio ir mokytojos palaikymas esamoje situacijoje.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad mokytoja R. G. susidūrė su mokinio A. B. elgesio sunkumais pamokų metu (vaikas nereagavo į pastabas, trukdė mokytis kitiems mokiniams, trukdė mokytojai vesti pamoką ir pan.), mokytoja dėjo pastangas mokiniui padėti, kreipėsi pagalbos į mokyklos administraciją, informavo vaiko tėvus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kad mokytoja R. G. tyčia siekė mokiniui A. B. sukurti nesaugią mokymosi aplinką mokykloje. Mokytoja siekė paskatinti mokinį susilaikyti nuo veiksmų, kurie sukelia nesaugumo ir baimės jausmą kitiems klasės vaikams. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neginčijamų duomenų, kad mokytoja R. G., nagrinėjamų aplinkybių metu, padarė teisės pažeidimą numatytą ANK 72 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. pateiktu atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjų skundo. Ji nurodė, kad A. B. negalėdamas kontroliuoti savo elgesio fiziškai ir psichologiškai smurtavo prieš kitus (duomenys neskelbtini) klasės vaikus ir pačią mokytoją, kas suponavo pagrindus mokytojai R. G. spręsti vėl visų vaikų saugumo užtikrinimo. Detalizuojant, 2024-09-02 prasidėjus mokslo metams (duomenys neskelbtini) klasėje buvo 15 mokinių. Visą rugsėjo mėnesį ir iki 2024-10-14 (duomenys neskelbtini) klasėje mokėsi A. B.. Nuo pirmų dienų A. mokykloje sunkiai sekėsi laikytis grupės susitarimų, adaptacija buvo sunki bei užsitęsusi. A. sunkiai sekėsi valdyti emocijas. Pamokų metu A. nedirbo, trukdė kitiems mokiniams atlikti užduotis, stumdė šalia sėdinčius, vaikščiojo po klasę pamokų metu valgė iš priešpiečių dėžutės, su ja trenkdavo kitiems vaikams per galvas, rėkė, piktybiškai beldė į stalą, koja spardė į šalia sėdinčio mokinio kėdę, taip dirgindamas mokinius bei trukdydamas visos klasės ugdymo procesą. A. girdint kitiems vaikams mokytoją R. G. ir padėjėją A. R. vadindavo „šūdinomis mokytojomis”, „bobomis“, liepdavo „nusižudyti”.

A. B. traumavo ir terorizavo visus kitus mokinius, kurie mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, o taip pat ir kitų klasių mokinius pertraukų metu: vaikas be jokios priežasties pradėdavo šaukti, rėkti, kiti vaikai užsidengdavo ausis, mergaitės verkdavo. A. B. nebuvo įrašytas kaip vaikas turintis specialiųjų poreikių, tačiau nukrypimai nuo normalaus (įprasto) septynerių metų amžiaus vaiko elgesio buvo akivaizdūs. R. G. matydama nekontroliuojamą A. B. elgesį stengėsi vaiką raminti žodžiu, tačiau tokios pastangos jokių rezultatų nedavė. Vaiko elgesys keisdavosi nuo visiško ignoravimo iki nevaldomų pykčių. R. G. pamokas vedė vadovaudamasi mokyklos nustatytomis taisyklėmis, stengėsi visiems vaikams, tarp jų ir A. padėti, kreipėsi pagalbos į mokyklos administraciją (t. y. socialinę pedagogę, direktorės pavaduotoją ugdymui, visuomenės sveikatos specialistę).

Pareiškėjų Skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl A. ugdymosi proceso, tėvų informavimo apie pagalbos poreikį A., nėra ginčijamos. Kaip matyti, A. elgesio problemos nėra tik subjektyvus mokytojos R. G. vertinimas. Byloje esantys įrodymai objektyviai pagrindžia kitų (duomenys neskelbtini) klasės mokinių tėvų pagalbos prašymus dėl A. perkėlimo į kitą klasę būtent dėl nepakeliamo A. elgesio: fizinio ir psichologinio smurto prieš kitus vaikus. Ginčo aplinkybių kontekste, vieno vaiko, turinčio elgesio korekcijos problemų, suabsoliutinimas ignoruojant kitus 11 vaikų yra negalimas.

A. tėvai gaudami nuolatinius pranešimus apie vaiko elgesio problemas nesiėmė jokių veiksmų, tokias problemas ignoravo. Tėvai skyrė per mažai dėmesio vaikui ir jo auklėjimui, o visa tai perkėlė mokytojai.

Iš įrašų nėra aišku kuriuo tiksliai dienos laiku buvo jie padaryti. Nėra įrašų apimančių vieną pamoką, ar vieną mokymosi dieną. Iš įrašų nėra aišku kas buvo prieš įrašą, dėl ko ir kaip prasidėjo mokinio girdimas elgesys, kokius mokinio raminimo metodus taikė R. G. be užfiksuotų įrašuose. Pareiškėjai atliko neteisėtus veiksmus neribotą laiką nesant sutikimo ir informavimo slapta įrašinėjant kitus mažamečius vaikus ir R. G.. Iš esmės slaptų įrašų darymas prilygsta operatyvinei veiklai, o šią veiklą gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys. R. G. neprisimina ką ir kaip tiksliai kada yra pasakiusi, dėl ko objektyviai vertinant negalėtų patvirtinti, kad tai kas fiksuota įrašuose tikrai buvo pasakyta R. G.. Šioje stadijoje nėra galimybės įsitikinti, kad įrašuose fiksuoti garsai nebuvo sukurti naudojant dirbtinio intelekto įrankius. Vien faktas, kad įrašai yra iškarpyti pagrindžia jų neoriginalumą ir originalaus failo (jei toks iš viso buvo) korekcijas. Įrašuose nėra fiksuota, kad R. G. vadintų A. „skerdžiamu gyvuliu“ kaip nurodyta skunde. Skundo 61 p., jau nurodoma, kad neva R. G. sulygino A. su „žviegiančiu galvijumi“, tačiau tokių pasisakymų garso įrašuose taip pat nebuvo.

Įrašuose nėra fiksuota psichologinio ar fizinio smurto, kuris atitiktų ANK 73 str. pažeidimą. Būtent Pareiškėjai patys savarankiškai priėmė sprendimą dėl neteisėto ir slapto mokytojos R. G. ir kitų mažamečių vaikų įrašinėjimo (sekimo) bei savo neteisėtus veiksmus bando pateisinti tuo, jog neva negalėjo gauti informacijos apie A. elgesį ir to priežastis, įskaitant kas iš tikrųjų vyksta mokykloje. Net ir laikant, kad R. G. pasisakymai buvo neetiški ir netinkami, už tai jau yra pritaikyta drausminė atsakomybė.

Teismo posėdyje E. B. paaiškino, jog garso įrašai buvo padaryti slaptai įsiuvus į vaiko A. kuprinę mobilaus ryšio telefoną su įjungta diktafono funkcija. Garso įrašai buvo padaryti 2024 m. rugsėjo 26-27 d. Sūnaus A. B. mokymosi sutartį su (duomenys neskelbtini) mokykla ji sudarė. Šios sutarties kaip ir nesilaikė, kadangi mokykloje draudžiama įrašinėti, bet vaikas to ir nežinojo. Su mokyklos direktorės įsakymu dėl mokinių naudojimosi mobiliojo ryšio telefonais ir kitais mobiliaisiais įrenginiais tvarkos skaitė, tik sutartyje. Dėl garso įrašo žinojo ji ir R. B.. Skyrėsi vaiko ir mokytojos versijos, nusprendė įsitikinti. Pirmą kartą informavo apie netinkamą vaiko elgesį pirmą savaitę. Susitikdavo su mokytoja praktiškai kiekvieną dieną (tiek ji, tiek R. B.). Mokykla atsisakė suteikti psichologinę pagalbą. 2023-2024 m. pradžioje vaikas buvo konsultuojamas psichologų. Dabar teikiama į savaitę kartą. Kai vaikui teikiama psichologo pagalba, vaiko elgesys pasikeisdavo. Mokytoja pažeidė: netinkamai bendravo, šaukė, neužtikrino saugios aplinkos, menkino A.. Vaikas pripažino, kad trenkė maisto dėžute Ū. per galvą. Klasėje nereikėjo provokuoti tokio A. elgesio. Girdint įrašą, kaip kiti vaikai drausminami, bet A. skirdavo ypatingą.

Teismo posėdyje R. B. paaiškino, kad E. B. viską nurodė. Kai kviesdavo į mokyklą, visada atvykdavo. Sprendė, kad jo elgesį išprovokuoja. Apie įrašą sužinojo pareiškėjai ir asmenys, kurie sėdėjo susirinkime mokykloje. A. būdavo sunku savo emocijas išlaikyti. Apie įrašus nepranešė mokyklos administracijai. Vaikas socialiai nepasiruošęs pereiti iš darželio į mokyklą.

k o n s t a t u o j a :

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, bei įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas (įstatymo redakcija nuo 2020 01 01 iki 2024 11 01).

Skunde nurodoma, kad <...> Pateiktos faktinės aplinkybės nėra ir negali būti susijusios su pareiškėjų nenoru girdėti savo sūnaus problemų. Priešingai, pateikta patvirtina, kad A. B. elgesys ir jį lydinti bloga savijauta buvo tiesiogiai susijusi su netinkamu mokytojos pareigų atlikimu – kaltu elgesiu. Tai patvirtina aplinkybė, kad 2024 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius, įsakymu Nr. K5-838, dėl R. G. neetiško elgesio pamokų metu su A. B., įspėta (pedagoginės etikos normų nesilaikymas, pažeidžiant mokyklos bendruomenės etikos kodeksą) <...>.

Pagal (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2024-10-21 įsakymą, R. G. įspėta dėl darbo pareigų pažeidimo (pedagoginės etikos normų nesilaikymas, pažeidžiant mokyklos bendruomenės etikos kodeksą).

Visų mokyklos darbuotojų bendro pobūdžio darbinės pareigos yra nurodytos Darbo kodekse, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Švietimo įstatyme, įstaigos darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje sutartyje, profesinės etikos kodeksuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Pagal atliekamo darbo pobūdį specialios pareigos yra konkrečiau nurodomos kiekvieno darbuotojo pareigybės aprašyme (pareiginiuose nuostatuose, pareiginėje instrukcijoje). Pagal darbo teisę drausminė atsakomybė galima tik tarp subjektų, kuriuos tarpusavyje sieja teisiniai darbo santykiai.

Pagal pradinių klasių mokytojo pareigybės aprašymą (patvirtintą (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.K5-149), šias pareigas einančio mokytojo funkcijos:

5.1. ugdo pradinių klasių mokinius pagal pradinio ugdymo bendrąją programą ir jai įgyvendinti mokyklos ugdymo planuose numatytas valandas, įskaitant neformaliojo Švietimo valandas ir valandas, skirtas mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti bei mokymosi pagalbai teikti;

5.2. planuoja ugdomąją veiklą, ruošiasi pamokoms ir kitoms ugdomosioms veikloms, vertina mokinių, pasiekimus ir informuoja apie mokymosi pažangą mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokyklos vadovus, esant poreikiui bendradarbiauja su kitais mokyklos pedagoginiais darbuotojais, analizuoja ir įsivertina savo pedagoginę veiklą, tobulina profesines kompetencijas;

5.3. vadovauja klasei: planuoja, organizuoja klasės vaikų ugdomąją ir kitą edukacinę veiklą, bendradarbiauja su pagalbos mokiniui specialistais ir kitais mokyklos pedagoginiais darbuotojais, sprendžiant mokinių ugdymosi) sunkumus, tvarko mokinių ugdomosios veiklos dokumentus, vertina mokinių, elgesį, savijautą, mokymosi pažangą, nustatyta tvarka informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), mokyklos vadovus apie ugdymo procese iškilusius sunkumus, prireikus imasi prevencinių priemonių; dalyvauja mokyklos organizuojamuose pasitarimuose, posėdžiuose, pradinio.ugdymo mokytojų metodinės grupės veikioje, mokyklos organizuojamuose renginiuose, bendradarbiauja- juos rengiant, vykdo kitas mokinių ugdomąsias veiklas už mokyklos ribų, pagal kompetenciją dalyvauja darbo grupėse.

Nurodytas pareigybės aprašymas turi trūkumų, jame nėra numatytas atsakomybės klausimas, būtent už ką atsako pradinių klasių mokytojas. Paprastai mokytojas atsako už Europos Sąjungos reglamentų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimą savo pareigų ribose, šios pareigybės aprašymo, mokymo-ugdymo įstaigos nuostatų, darbo tvarkos taisyklių, mokytojo etikos normų laikymąsi. Be to nėra numatyta, kaip mokytojas už savo pareigų netinkamą vykdymą atsako pagal įstaigos darbo tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Prie bylos yra pateikti E. B. slaptai daryto garso įrašo priedai (6 priedai).

Pagal pradinių klasių mokytojo pareigybės aprašymą, nėra konstatuota, jog mokytoja R. G. pažeidė pareigybės aprašyme numatytas ir jai priskirtas funkcijas, kadangi nėra nurodyta kokį(ius) pareigybės aprašyme nurodytus punktus pažeidė, nevykdydama savo pareigų arba netinkamai vykdydama (paskirtas įspėjimas už pedagoginės etikos normų nesilaikymą, pažeidžiant mokyklos bendruomenės etikos kodeksą).

E. B. ir R. B. paduotame skunde taip pat nėra nurodyta į aplinkybes, kad pradinių klasių mokytoja R. G. nevykdė arba netinkamai vykdė kokias nors konkrečias pagal pareigybės aprašymą nurodytas pradinių klasių mokytojos pareigas.

Tai, kad mokytoja R. G. nevykdė arba netinkamai vykdė pareigas pagal pradinių klasių mokytojo pareigybės aprašymą, nenustatė ir institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi nutarimą byloje. Tokių nuostatų pažeidimo nekonstatuoja ir apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Privačių asmenų, kaip ir teisėsaugos institucijų, surinkti bei pateikti duomenys automatiškai įrodymais netampa. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra administracinio nusižengimo byla, o pagrindiniai reikalavimai, keliami įrodymams yra įtvirtinti administracinių nusižengimų kodekse (o kiek jų nereglamentuoja šis kodeksas, baudžiamojo proceso kodekse). Vienas jų – įrodymais gali būti tik teisėtais būdais, t. y. įstatymų nustatyta tvarka, gauti duomenys. Sprendžiant klausimą, ar duomenys gauti teisėtais būdais, svarbią reikšmę turi tai, kas šiuos duomenis surinko ir pateikė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad valstybės institucijos – pareigūnai – bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tiesiogiai Baudžiamojo proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais būdais (taikomas principas „galima tai, kas leidžiama įstatymo“) ir nepažeisdami įstatyme nustatytos duomenų gavimo tvarkos. Tuo tarpu vertinant privačių asmenų teikiamus duomenis, taikomas principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“, t. y. privačių asmenų pateikti duomenys nepripažįstami įrodymais tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu.

Teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, pareiga tinkamai pritaikyti įstatymą reiškia ne tik tai, kad turi būti nustatyta įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, bet ir tai, kad asmens veiksmai turi būti vertinami atitinkamų įstatymuose numatytų teisinių atsakomybių (pavojingumo) aspektu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420-895/2016">2K-420-895/2016</a>).

Nagrinėjamu atveju skundą padavusi E. B. nurodė ir patvirtino aplinkybes, kad <...> telefonas su įjungta įrašymo įranga buvo įsiūta į sūnaus kuprinę ir įrašinėjo visą dieną... <...>. Pagal skundą ir skundą padavusių asmenų paaiškinimus garso įrašas buvo daromas dvi dienas. Tai, kad garso įrašas buvo daromas slaptai, nežinant asmenims, kurių kalba buvo įrašyta, patvirtino E. B. ir R. B.. Skundą padavęs asmuo E. B. nurodė, jog slaptai įrašinėjo (darė slaptus garso įrašus) (duomenys neskelbtini) mokykloje, neturėdama nei kitų vaikų tėvų(globėjų) nei mokyklos darbuotojų sutikimo tokiems įrašams daryti.

Pagal R. G. atsiliepimą į skundą ir jos paaiškinimą teismo posėdyje, ji tokio sutikimo daryti jos garso įrašus mokykloje pamokų metu, nebuvo davusi.

Skundą padavę asmenys perklausę garso įrašus padarė išvadą, kad mokytojos R. G. veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai prieš nepilnametį A. B.. Visi žeminantys žodžiai suprantami kaip ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytas psichinis vaiko žalojimas ir tyčia nukreiptas į vaiko teisių pažeidimą.

Skundą padavęs asmuo E. B. patvirtino aplinkybes, kad ji sudarė ir pasirašė 2024-09-01 mokymo sutartį Nr.845 (toliau-Sutartis) su (duomenys neskelbtini) mokykla, kad mokykla įsipareigoja A. B. mokyti pagal pradinio ugdymo programą ir pagal galimybes sudaryti sąlygas tenkinti mokinio saviraiškos poreikius. Šioje sutartyje - Tėvai įsipareigoja, 6.13 papunktyje nurodyta, nefotografuoti, neįrašinėti, neplatinti internete kitų Mokinių, lankančių Mokyklą, atvaizdų be jų tėvų (globėjų) sutikimo, taip pat darbuotojų – be jų sutikimo. Sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki Mokinys baigs pradinio ugdymo programą arba Mokinys pakeis Mokyklą.

Sutartyje (6.2 papunktis) nurodyta, kad tėvai įsipareigoja bendradarbiauti su mokyklos direktoriumi ir kt., vykdyti jų rekomendacijas.

Pagal Mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ir kitais mobiliais įrenginiais (duomenys neskelbtini) mokykloje taisyklės (patvirtintos (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.V1-20) 6 punktą mobilieji telefonai ir kiti mobilieji įrenginiai pamokoje gali būti naudojami kaip mokymo priemonė tik mokytojui leidus.

Nagrinėjamu atveju esant galiojančiai mokymo sutarčiai, skundą padavęs asmuo privalėjo vadovautis sudaryta mokymo sutartimi, laikytis sutartyje numatytų sąlygų, tame tarpe ir garso įrašus daryti tik esant kitų mokyklą lankančių vaikų tėvų (globėjų) sutikimams, kaip ir darbuotojų (mokytojos, mokytojos padėjėjos) sutikimui. Taip pat laikytis ir mokykloje nustatytos tvarkos naudojantis mobiliaisiais telefonais (naudotis tik leidus mokytojui).

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Pagal šio straipsnio 3 dalį mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau – įstatai), mokyklos steigimo sandorį. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio normas, atsižvelgdama į Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Ar mokykla yra vieša vieta, atsakyti galima, kad tai specifinė vieša vieta, į kurios teritoriją patekimas pašalinių asmenų yra ribojamas. Būtent pati mokykla nusistato mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) patekimą į mokyklos patalpas, kaip įleidžiami pašaliniai asmenys, kokia tvarka mokiniai patenka ir paimami iš mokyklos ir kita.

Viešosios vietos sąvoka minima ne viename teisės akte, tačiau šios sąvokos aiškinimas ir samprata yra ne vienodas. Siekiant išsiaiškinti šios sąvokos sampratą ir su jos taikymu susijusias problemas, atsižvelgiama ir į teismų formuojamą praktiką. Bendrąja prasme viešoji vieta – tai vieta, kuri yra nuolat ar nustatytu laiku prieinama visuomenei ar jos daliai laisvai ar komerciniu, narystės pagrindu ar kitaip, yra naudojama verslo, pramogų ar kitais teisėtais tikslais, taip pat apimanti ir nuošalias vietas tiek, kiek jose nėra realizuojama teisė į privatų gyvenimą.

ANK 72 straipsnio 3 dalis neišskiria vietos, kurioje ji gali būti padaryta – tiek viešoje vietoje (mokymo įstaigų darbuotojų pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas), tiek privačioje (fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas).

Nors garso įrašas padarytas viešoje vietoje (mokslo įstaigoje), tačiau kaip galima elgtis šioje mokslo įstaigoje, yra nustatytas teisinis reguliavimas. Būtent mokymo sutartis dėl konkretaus vaiko mokymosi (duomenys neskelbtini) mokykloje numato tėvų įsipareigojimus, tame tarpe ir draudimą daryti garso įrašus be tėvų (globėjų) ar darbuotojų sutikimo, o mobiliaisiais telefonais ir įrenginiais galima naudotis tik pagal mokyklos administracijos nustatytą tvarką (pamokoje galima naudotis tik kaip mokymo priemone ir tik leidus mokytojui).

Pareiškėjai E. B. ir R. B. skunde nurodo ir teigia teismo posėdyje, kad nebuvo kito būdo, kaip jiems, kaip tėvams įsitikinti, kodėl pasikeitė vaiko elgesys mokantis (duomenys neskelbtini) klasėje, todėl slaptai E. B. įsiuvo į vaiko kuprinę mobilaus ryšio telefoną su įjungta diktafono įrašymo funkcija.

Kaip ir kodėl pasikeitė vaiko elgesys, galima nustatyti ir įsitikinti teikiant psichologo-psichiatro paslaugas, vaikui atskleidžiant elgesio pasikeitimo priežastis. Kita vertus vaiko tėvai turi bendradarbiauti su mokslo įstaiga, t. y. kreiptis į mokslo įstaigos administraciją dėl tam tikrų aplinkybių išsiaiškinimo, kiek tai susiję su vaiko elgesio pasikeitimu, t.y., kad jo elgesys pamokų metu būtų stebimas mokyklos administracijos, jeigu kyla įtarimų dėl netinkamo mokytojos elgesio pamokų metu, kreiptis į mokyklos administraciją leisti patiems tėvams dalyvauti pamokose, kur mokosi jų vaikas ir pan.

Mokslo įstaigos administracija taip pat turi laikytis jos priimtų ir nustatytų tiek moksleiviams, tiek jų tėvams, tiek mokslo įstaigai įsipareigojimų dėl garso įrašų darymo pamokų metu, todėl negali duoti sutikimo daryti tokius garso įrašus be vaikų tėvų ar mokslo įstaigos darbuotojų sutikimo. Kita vertus tėvų siekiami tikslai – įsitikinti ir nustatyti dėl kokių priežasčių pasikeitė jų vaiko elgesys, neturi pažeisti kitų tuo metu klasėje esančių vaikų interesų ir teisių, kaip ir pačių, tuo metu su vaikais dirbančių darbuotojų teisių ir interesų. Tai, kad vaikui A. B. iki 2024 m. mokslo pradžios buvo teikiama psichologinė pagalba, tėvai E. B. ir R. B. pripažįsta. Tai, kad vaikui A. B. 2024 m. mokslo pradžioje nebuvo teikiama psichologo pagalba, mokytojos R. G. kaltės nėra, nes jai nesuteikti valdingi įgalinimai spręsti kam teikti psichologinę pagalbą mokykloje.

E. B., R. B. nurodė, kad slaptai padaryto garso įrašo atskiros vietos buvo pateiktos susipažinti R. G., mokyklos direktorei, direktorės pavaduotojai, socialinei pedagogei, psichologo padėjėjai (asistentei), t.y. tokiu būdu išplatino slaptai darytą garso įrašą, leisdami nurodytiems asmenims susipažinti su garso įrašu.

Pagal slapta įrašytą garso įrašą, duodami paaiškinimus, E. B. ir R. B. analizuoja ir kitų vaikų veiksmus (kodėl atkreiptas dėmesys, ką rodo jų sūnus A., o kodėl nebuvo atkreiptas dėmesys, kai tokį patį veiksmą atliko kitas vaikas, konkrečiai nurodydami to vaiko vardą).

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Sutikimą skelbti informaciją apie nepilnamečio asmens privatų gyvenimą gali duoti jo įstatyminiai atstovai – tėvai (įtėviai, globėjai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 4 dalis).

Svarbu ir tai, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 98 straipsnį nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) mokykloje 2024-09-02 - 2024-09-27 tiriamu laikotarpiu, buvo nustatytas teisinis garso įrašų darymo reguliavimas – vidiniais teisės aktais (mokymo sutartimi, naudojimosi mobiliais telefonais tvarka mokslo įstaigoje), kuris draudė daryti garso įrašus be tėvų (globėjų) ar darbuotojų sutikimo.

Be to privataus asmens padarytas garso įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas bylos sprendimo aplinkybes, patikrinus jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinus jo patikimumu, gali būti pripažintas įrodymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-122/2010, 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014).

Kaip atsirado garso įrašas yra nustatyta – E. B. slaptai įsiuvus mobilaus ryšio telefoną su įjungta diktafono funkcija į vaiko A. B. kuprinę.

Kada buvo padaryti garso įrašai, nėra vienareikšmiškai nustatyta. E. B. ir R. B. skunde nurodyta, kad garso įrašai padaryti 2024 rugsėjo 25 d. ir 26 d. Teismo posėdyje E. B. jau nurodė, kad garso įrašai padaryti 2024 m. rugsėjo 26 ir 27 d. Kada iš tikrųjų padaryti įrašai, nustatyti nėra galimybės, kadangi nėra objektyvių duomenų apie garso darymo laiką, kitomis ANK numatytomis priemonėmis, nėra galimybės patikrinti šio įrodymo patikimumą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. kelia abejones dėl garso įrašo autentiškumo (tikrumo), t. y. ar jis nėra koreguotas (iškarpytas ir sudėliotas, ar yra ištisas). Garso įraše dalyvaujančių asmenų identifikavimas aiškus tik skundą padavusiems asmenims, kai tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. šių įrašų nepripažįsta, nurodo, kad girdėti ir kitų asmenų balsai.

Paduodant skundą, pateikti tik atskiri fragmentai iš garso įrašo, selektyviai atrinkti skundą padavusių asmenų. Institucijai, atlikusiai tyrimą ir priėmusiai nutarimą nebuvo pateiktas garso įrašas, kuriame nurodoma: <...> „Negali. Skerdžiamas žviegia čia. Aš tuoj...“ <...> Toks įrašas nebuvo apžiūrėtas ir (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjos 2024-12-04 apžiūros protokole.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2007">2K-590/2007</a>, 2K-439/2011, 2K-67-699/2018, 2K-204-689/2019).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad E. B. ir R. B. pateikti garso įrašai nelaikytini įrodymais, kadangi jie gauti pažeidžiant tokių įrašų darymo nustatytą tvarką, kuri buvo privaloma ir skundą padavusiems asmenims.

Nors vaikų apsaugos ir jų teisių bei interesų užtikrinimas yra vienas iš valstybės uždavinių, o į šias vertybes nukreipti teisės pažeidimai yra pavojingi, nes gali sukelti ilgalaikius padarinius, tačiau sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-139/2016">2AT-24-139/2016</a>, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-693/2019">2AT-35-693/2019</a>, 2AT-38-976/2020 ir kt.).

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai), tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Administracinis nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta nusižengimo sudėtis, asmens veikoje. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-693/2018">2AT-10-693/2018</a>).

Be teisių, mokinys turi ir pareigų: sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos; nuosekliai ir stropiai mokytis, atlikti mokytojo pateiktas mokymosi užduotis; laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų ir kita (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).

Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Net ir vertinant pateikus garso įrašus, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, kad R. G. nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas, padarė fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą, t. y. kad mokytoja žodžiais ar veiksmais būtų pažeidusi mokinio A. B. teises, jog jie tyčia būtų buvę nukreipti į vaiko teisių pažeidimą, ir kad toks elgesys vaiko atžvilgiu būtų sistemingas, kryptingas, tęstinis.

Visų pirma, konfliktines situacijas iššaukė netinkamas vaiko A. B. elgesys pamokų metu, jam besimokant 2024 m. (duomenys neskelbtini) mokykloje. Tokias aplinkybes patvirtina: (duomenys neskelbtini) mokyklos vaiko gerovės komisijos 2024-10-09 posėdžio protokolas Nr.15, kuriuo nutarta tėvų prašymu perkelti į kitą klasę; E. B. prašymas perkelti A. B. į kitą klasę; 11-os tėvų prašymas perkelti A. B. į kitą klasę; (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kurioje nurodyta: R. G. pastabos: 2024-09-18 lietuvių kalbos pamokoje nedirbo. Trukdė pamoką, stumdė šalia sėdinčią mergaitę, išmėtė savo daiktus ant žemės, neatliko nei vienos užduoties iš pratybų sąsiuvinio; 2024-09-25 triukšmavo (šaukė) pamokos metu, trukdė kitiems mokiniams atlikti užduotis; 2025-09-26 pamokos metu trukdė, vaikščiojo, šaukė. Vadino mokytoją ir padėjėjas bobomis. Pasibaigus pamokai pradėjo šaukti „išžudysiu visus“; 2024-09-26 trukdė pamoką, triukšmavo, beldė į stalą, neįmanoma dirbti ir vesti pamoką mokytojai;2024-09-27 visą pamoką trukdė ją vesti mokytojai. Sėdėjo ant palangės, šūkavo. Rodė vidurinį pirštą. Pasibaigus pamokai trenkė su maisto dėžute per galvą. Mokytojas R. G. įvertinimas: 2024-09-23 – puikiai (už eilėraštį); 2024-09-24 - matematika, pakankamai geras darbas(savarankiškas darbas). Pagal motinos (E. B.) siųstas žinutes: 2024-09-04 - informacija, kad A. nebus mokykloje; 2024-09-24 - kuriame nurodyta, kad motiną tenkina gauti rezultatai; 2024-09-30 – A. nebus mokykloje; 2024-09-07- prašymas atsiųsti pavaduotojos telefono numerį; R. G. pateikta informacija tėvams laikotarpiu nuo 2024-09-05 iki 2024-10-15, viso 24 pranešimai dėl užsiėmimų, būrelių, pamokų tvarkaraščio, dėl rūbinės, renginių ir kita.

Tokios aplinkybės nurodo į tai, kad nuo 2024-09-02 mokslo metų pradžios (duomenys neskelbtini) mokykloje A. B. sunkiai sekėsi laikytis mokinio elgesio taisyklių, t. y. pamokų metu laikytis mokytojos nustatytos darbo tvarkos.

Psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUzLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-553-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-553-942/2015">2K-553-942/2015</a>, 2K-157-495/2021).

Pagal pradinių klasių mokytojo pareigybės aprašymą (patvirtintą (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.K5-149), šias pareigas einantis mokytojas <...> vertina mokinių, elgesį, savijautą, mokymosi pažangą, nustatyta tvarka informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), mokyklos vadovus apie ugdymo procese iškilusius sunkumus, prireikus imasi prevencinių priemonių <...>. Taigi tam tikrais atvejais mokytojas privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar mokytojo vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo neatitikimu įstatymų reikalavimams, uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Pagal (duomenys neskelbtini) atsakymą (Tamo dienyno duomenys) matyti, kad mokytoja R. G. teikė duomenis apie vaiko A. B. elgesį, jo vertinimą (puikiai, pakankamai geras darbas), informaciją tėvams apie dėl užsiėmimų, būrelių, pamokų tvarkaraščio, dėl rūbinės, renginių ir kita. Pagal R. G. paaiškinimą teismo posėdyje ji dėl netinkamo A. B. elgesio skambindavo jo tėvams telefonu ir informuodavo. Mokytoja R. G. informavo mokyklos vadovus apie ugdymo procese iškilusius sunkumus ir buvo imtasi prevencinių priemonių. (duomenys neskelbtini) mokyklos poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams registracijos žurnale 2024-2025 m. padarytame įraše matyti, kad 2024-09-18 2, 3 pamokos - A. B. pamokos metu stumdė suolą, skriaudė kitus vaikus, mėtė daiktus; mokyklos darbuotojas suteikęs pagalbą – V. M., pagalbos (budinčio mokyklos vadovo, mokyklos darbuotojų veiksmai ir kt.) – pravestas pokalbis. 2024-09-25 2 pamoka – A. B. pamokos metu nedirbo ir trukdė vesti pamoką - mokyklos darbuotojas suteikęs pagalbą – V. M., pagalbos (budinčio mokyklos vadovo, mokyklos darbuotojų veiksmai ir kt.) – niekur nėjo, nekalbėjo, darė toliau tą patį. 2024-09-26 1 pamoka – A. B. trukdė vesti pamoką; pagalbos (budinčio mokyklos vadovo, mokyklos darbuotojų veiksmai ir kt.) – niekur nėjo, nekalbėjo, darė toliau tą patį. Rėkė.

Skundą padavę asmenys E. B. ir R. B. neneigė, jog nebendravo su mokytoja R. G..

Vaiko stebėjimo pamokoje kortelėje 2024-09-27 pagal vaiko veiklos aprašą nurodyta, kad vaikas atsisako išsiimti vadovėlį, kai visi pradeda dirbt, jis vaikšto po klasę, pasėdėjo suole, tada nuėjo ir atsisėdo ant palangės, užduočių nedaro, trukdo pamoką, keldamas garsus, į pastabas atsako – be, be, be, tranko kėdę. Pamokoje sėdi su kojinėmis, batai klasės gale. Daro ką nori, į pastabas neraguoja ir t.t.

Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad mokytoja R. G. šaukdavo ant vaiko A. B.. Pagal garso įrašą girdėti moterų ir vaikų balsai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad garso įrašas gali iškreipti balso garsą, kadangi jis labiau girdimas tuo atveju, kuo arčiau įrašymo įrenginio yra žodžius sakantis asmuo. Net ir tai, kad moteris kalbėjo pakeltu balso tonu nereiškia, kad šaukia, o tik nori atkreipti dėmesį ir išsako žodžius, kad visa klasė girdėtų, o be to ir nurodo priežastį dėl ko taip daro – vaikai skundžiasi jo elgesiu.

Byloje nenustatytos aplinkybės, kad R. G. vartojo keiksmažodžius. Tai, kad garso įraše girdėti moters balsas, kad tegul jis eina į namų mokymą, yra viena iš mokymų formų ir tokia mokymo forma realiai egzistuoja. Tai nėra bauginimas ar kokia nors bausmė. Tai, kad girdėti garso įraše moters balsas pas mane bus tvarka, nurodo į taikymą tam tikrų drausminimo metodų, kuriuo siekė daryti vaikui auklėjamąjį poveikį, o ne naudotą psichinę ir fizinę prievartą.

Skunde nurodyta, kad pradinių klasių mokytoja R. G. z?odz?iais ir veiksmais paz?eide? A. B. teises. Tačiau skunde nėra nurodyta kokiais veiksmais buvo pažeistos vaiko teisės, t. y. mokytoja lietė, stūmė, traukė vaiką ar atliko kokius nors kitus fizinius veiksmus. Iš garso įrašo girdėti tik vaikišku balsu sakoma - nelįsk prie manęs, tačiau kuo tai pasireiškia, nėra nurodoma ir byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad buvo koks nors fizinis kontaktas. Iš garso įrašo galima suprasti, kad vaikas nesilaikė mokinio elgesio normų, neprisitaikius prie vaiko, nepaklusus vaiko norams, sukyla jo emocijos ir puolama į isteriją. Todėl byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad R. G. nevykdė arba netinkamai vykdė, pradinių klasių mokytojos pareigas.

Skundą padavęs asmuo R. B., duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad vaikas socialiai buvo nepasiruošęs pereiti iš darželio į mokyklą. Bet tai nepateisina vaiko elgesio pamokų metu. Sudaryta vaiko mokymo sutartis patvirtina faktą, kad vaikas bus mokamas pagal pradinio ugdymo programą, t. y. tėvai leido vaikui eiti į mokyklą.

Teismo posėdyje E. B. duodama paaiškinimus nurodė, kad mokytoja pažeidė: netinkamai bendravo (su vaiku), šaukė, nesudarė saugios aplinkos, menkino vaiką. Taip pat nurodė, kad netinkamas bendravimas pasireiškė tuo, kad A. pasako šaukdama, pakėlusi toną. Jei A. ką nors padaro, viskas suaštrinama. Kai vaiką suaugę žmonės puola, tai jis netekęs kantrybės išsako (vadina bobomis, sako išžudysiu visus). Klasėje nereikėjo provokuoti tokio A. elgesio.

Teismo posėdyje R. B. duodamas paaiškinimus nurodė, kad sprendė, kad vaiko elgesį išprovokuoja. A. būdavo sunku savo emocijas išlaikyti. Mokytojos išprovokuodavo.

Išklausius garso įrašus, pateiktus ir apžiūrėtus (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjos, pagal 1 priedą: moteriškas balsas giria vaikus - šaunuoliai, rašom. Girdisi beldimas į kietą daiktą ir sprendžiant pagal garsą, galima įtarti, kad beldžiama netoliese garso įrašymo įrenginio. Vaikai kelia triukšmą, moteris ramina; 2 priedas: vaikas kelia triukšmą, moteris ramina; 3 priedas: moters balso praktiškai nesigirdi, girdisi vaiko isteriškas riksmas; 4 priedas: moteriškas balsas (sunkiai suprantamas) „tu gali nežviegt“; 5 priedas: vaikas prieštarauja kad mokykloje bendra tvarka, sako be be, be, isteriškai šaukia, moteriškai balsai bando raminti; 6 priedas: moteriškas balsas aiškina, kad turi elgtis gražiai, vaikas prieštarauja. Moteriškas balsas – pakelia balso toną, kai nori atkreipti dėmesį. Moteriškas balas, ramina, vaikai verkia.

Žodis žviegti reiškia garsiai rėkti (www.žodynas.lt) ir tai nėra nepadorus ar įžeidžiantis žodis. Skunde taip pat nurodyta : <...> Skerdžiamas žviegia... <...>. Skerdžiamas žviegia reiškia smarkiai rėkia (www.žodynas.lt). Tai nėra nepadorūs ir įžeidžiantys žodžiai.

Negalima visais atvejais bet kokį pedagogo ir mokinio žodinį konfliktą, neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje, ar pedagogo išsakytą sudrausminimą mokiniui dėl mokymo įstaigoje nustatytų taisyklių nesilaikymo ir pan., vertinti kaip teisės pažeidimą. Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).

Mokytojos R. G. darbdavys („(duomenys neskelbtini) mokyklos vadovas) įvertino mokytojos skunde nurodytą situaciją ir mokytojai paskyrė įspėjimą už darbo pareigų pažeidimą (pedagoginės etikos normų nesilaikymą, pažeidžiant mokyklos bendruomenės etikos kodeksą). (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus įsakymu A. B. perkėlė iš (duomenys neskelbtini) klasę. Taip buvo išspręsta susidariusi situacija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 11-ka tėvų (nurodyta, kad klasėje buvo 15 vaikų) pateikė motyvuotą prašymą perkelti A. B. į kitą klasę. Šiame prašyme nurodytos konkrečios priežastys, kodėl prašo A. B. perkelti į kitą klasę (truko mokytis, kelia chaosą, rėkia, neklauso, trukdo kitiems dirbti ir pan.). Ir šios priežastys atsirado ne per vieną ar ne per dvi dienas, o per visą A. B. mokymosi laikotarpį (nuo 2024-09-02 iki prašymo pateikimo 2024-10-07). Kiekviena situacija vertintina pagal pateiktus duomenis, o ne subjektyviai pagal vienos ar kitos pusės pateikiamus argumentus.

Atmestini skundo argumentai dėl vaikui sukeltų tiesioginių sveikatos sutrikimų, t. y. dėl A. emocinio išsekimo ir psichosomatinių sutrikimų pareiškėja 2024 m. spalio 16 d. kreipėsi į gydymo įstaigą. Situacijai nesikeičiant ir toliau A. varginant pilvo skausmams, vaikas buvo nukreiptas inkstų echoskopijai. Nukrypimai nuo normos nustatyti nebuvo, kas patvirtina, kad šiuo atveju tai yra psichosomatiniai skausmai, kurių akivaizdi priežastis yra pradinių klasių mokytojos R. G. veiksmai.

Vaiko sveikatos įvertinimas, reikalauja specialių žinių iš teismo psichiatrijos, medicinos sričių. Vaikui nebuvo atliktas specialus tyrimas (nėra pateikta specialisto išvada, eksperto išvada) dėl sveikatos stovio įvertinimo, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nurodytas vaiko sveikatos stovis yra tiesiogiai susijęs su mokytojos R. G. veiksmais pamokų metu.

Skunde nurodoma <...> Mokytoja visą klasę supriešino su A. B.. Toks vaiko žeminimas visos klasės akivaizdoje patvirtina, kad mokytoja R. G. sūnaus bendraklasius įtraukė į patyčias, t. y. psichologinį smurtą naudojo prieš visus (duomenys neskelbtini) klasėje besimokančius vaikus.... Nagrinėjamu atveju A. B. prilyginimas žviegiančiam galvijui, deklaravimas, kad sekančią dieną jis bus nepriimtas į pamoką ir visos kitos mokytojos R. G. asmeninės emocijos negali būti tapatinamos su objektyviu vertinimu, juolab paskatinimu ar konstruktyvia kritika... <...>.

Vaiką žalojantis elgesys – tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimas arba neveikimas vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.

Emocinė prievarta – tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą, ir ribojant normalias socialines sąveikas.

Nagrinėjamu atveju A. B. ne tik buvo neigiamai vertinamas, bet ir pagiriamas (įrašai TAMO dienyne, moteriško balsu garso įraše sakymas vaikams – šaunuoliai ir pan.). Nėra pateiktuose institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusiai nutarimą garso įrašuose vaiko prilyginimo žviegiančiam galvijui (pagal reikšmę smarkiai rėkiančiam). Teisė perkelti vaiką į kitą klasę yra numatyta ir ji realiai realizuota vaiko A. B. atžvilgiu. Kritiką vaikas sulaukdavo ne vien dėl to, kad jis neklauso mokytojos nurodymų, bet ir dėl to, kad trukdo visai klasei dirbti, smurtauja prieš kitus vaikus (E. B. paaiškinimas, pripažino, kad trenkė konkrečiam vaikui per galvą). Tai, kad vaikas turėjo psichologinių elgesio problemų, pripažįsta ir skundą padavę asmenys. Už vaiką saugumą yra atsakinga ne tik ugdymo įstaiga, bet ir vaiko tėvai. Būtent sudarytoje mokymo sutartyje yra nurodyta, kad tėvai įsipareigoja bendradarbiauti su Mokyklos direktoriumi, mokytojais ir t.t., sprendžiant mokinio ugdymo klausimus (6.2 papunktis), kontroliuoti ir koreguoti mokinio elgesį (6.4 papunktis). 2024 metais mokyklai neteikiant psichologo paslaugų, žinant vaiko elgesio problemas, aktyviai dalyvauti koreguojant vaiko elgesį (kreipiantis ir teikiant pagalbą kitais numatytais būdais - (duomenys neskelbtini) paramos centre), o ne palikti vienai mokytojai spręsti mokinio elgesio problemas.

Negatyvus ir netinkamas vaiko elgesys pamokų metu negalėjo būti toleruojamas, kadangi klasėje mokėsi ne vienas moksleivis, o ir ne tam skirta pradinio ugdymo programa. Kokia yra vaikui A. B. blogos savijautos sukėlimo priežastis – jo elgesio sutrikimas, nenoras laikytis nustatytų moksleivio elgesio taisyklių, netinkamas mokytojos elgesys ir pan., byloje objektyviai nėra nustatyta ir patvirtinta. Todėl nėra nustatytas ir mokytojos emocinis vaiką žalojantis elgesys.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Vaiko teisių apsaugos principas nėra viršesnis už nekaltumo prezumpcijos principą, nes tai prieštarautų vyraujančiai teismų praktikai.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta aukščiau, apylinkės teismas konstatuoja, kad skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, iš esmės pritartina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto 2025-03-14 nutarime nurodytiems motyvams ir argumentams, nutarimą laikyti teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nėra pagrindo, o skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo

Skundą padavusių asmenų E. B., R. B. atstovės prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Toks prašymas netenkintinas, kadangi netenkinus skundo, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą asmenims, tokių išlaidų priteisti nėra teisinio pagrindo.

Asmuo, kurį buvo siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn R. G. teisminio nagrinėjimo metu patyrė 2791,07 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, patirtų išlaidų faktas ir dydis yra patvirtinti teismui pateiktais rašytiniais dokumentais - PVM sąskaitų faktūrų, ataskaitų su darbų detalizacija ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijomis.

R. G. atstovė teismo prašė priteisti jos naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, vėliau teismo posėdyje dar nurodė ir iš skundą padavusių asmenų - 2 791,07 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 07 ct) proceso išlaidų advokatės Lauros Daumantaitės paslaugoms apmokėti administracinio nusižengimo byloje.

Teismas iš pradžių turi išspręsti klausimą ar yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš valstybės.

Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktą arba šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio (2023 m. gegužės 11 d. redakcija) 1 punktą, šio asmens išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio nuostatomis, advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, jei prireikia, kartu taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatas; iš nukentėjusių nuo administracinio teisės nusižengimo asmenų ar kitų asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą, tokių išlaidų priteisti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMjMtOTc2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-23-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-23-976/2024">2AT-7-23-976/2024</a>).

Įstatymas nesuteikia teismui diskrecijos, sprendžiant asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėjimą priteisti iš valstybės ar asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą. Tokia teismo išvada atitinka minėtą Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 2 dalyje nustatytas baigtinis tokių išlaidų atlyginimo šaltinių sąrašas, kuris reiškia, kad šių būtinų ir pagrįstų išlaidų negalima atlyginti iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens net ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 3 dalį. Tokios nuostatos formuojamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE5LTQ5NS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-19-495/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-19-495/2025">2AT-19-495/2025</a>).

Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad R. G. šia nutartimi lieka nepatraukta administracinėn atsakomybėn (jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena lieka nutraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis taikydamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, o būtent Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalį, taip pat vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nepatrauktos administracinėn atsakomybėn R. G. patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti priteisti iš valstybės, o ne iš teisminį procesą inicijavusių ir jo nelaimėjusių asmenų E. B. ir R. B..

Teismas dar turi nustatyti ar 2791,07 Eur išlaidų dydis advokatės pagalbai apmokėti yra pagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų dydžio pagrįstumo vadovaujasi Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti, kurios patvirtintos 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 (toliau - Rekomendacijos) numatytais kriterijais, nustatytais rekomenduojamais maksimaliais dydžiais ir kitomis šiose Rekomendacijose nustatytomis taisyklėmis.

Kaip matyti iš 2025-08-07 ataskaitos (darbų detalizacijos), kuri pateikta teismui kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, už dalį darbų apskaičiuotos sumos yra didesnės nei Rekomendacijų IV skyriuje numatyti Administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai. Kaip matyti, už 2025-08-20 teismo posėdį advokatė yra apskaičiavusi 254,10 Eur mokėtiną sumą su PVM, kaip už 1,5 valandos posėdį, pasirengimas teismo posėdžiui nenurodytas. Teismas nustatė, kad maksimali rekomenduojama suma buvo galima 233,77 Eur (1 val. x 0,1 x 2337,70 Eur). 2025-08-20 teismo posėdis faktiškai truko 35 min, vadovaujantis Rekomendacijų 13 punktu, tai skaičiuojama kaip 1 valanda, taikomas 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 12.7 punktas), kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Aktualaus laikotarpio dydis yra 2337,70 Eur.

Kaip matyti, už atsiliepimo į pareiškėjų E. B. ir R. B. 2025-04-09 patikslintą skundą parengimą, bylos teisinę analizę advokatė yra apskaičiavusi 1355,20 Eur mokėtiną sumą su PVM, kaip už 8 valandų trukmės darbą. Teismas nustatė, kad maksimali rekomenduojama suma už šio dokumento parengimą buvo galima 934,36 Eur (0,4 x 2335,90 Eur), kadangi už pasirengimą rengti rašytinį dokumentą, to tikslu atliekamą bylos teisinę analizę nėra atskirai apmokama (pagal Rekomendacijas yra apmokama tik už pasirengimą kontaktiniam atstovavimui posėdžiuose). Už dokumento parengimą taikomas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 12.6 punktas), kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Aktualaus laikotarpio dydis yra 2335,90 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į Rekomendacijų 4.1 – 4.10 punktuose nustatytus kriterijus, susijusius su bylos sudėtingumu, apimtimi, teisinių paslaugų kompleksiškumu, specialiųjų žinių poreikiu ir kitus, sprendžia, kad yra pagrįstos R. G. advokatės nusistatytos ir nurodytos, tos kurios neviršija maksimalių dydžių, sumos už atliktus veiksmus (darbus) ginamosios interesais, t. y. nėra pagrindo tas sumas mažinti kaip neatitinkančias bylos sudėtingumo, apimties ar specialiųjų žinių poreikio. Taip pat atsižvelgdamas į šiuos nurodytus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, bylos aplinkybes, į tai, kad dydžiai yra rekomendaciniai, teismas sprendžia, kad pagal nagrinėjamos bylos sudėtingumą nėra pagrindo už dalį šioje nutartyje atskirai aptartų darbų, tų kurie viršija maksimalius dydžius, priteisti šiuos dydžius viršijančias sumas. Teismas nustatė, kad 2791,07 Eur išlaidų dydis R. G. advokatės pagalbai apmokėti dėl atstovavimo 2025-08-20 teismo posėdyje (maksimalus dydis viršijamas 20,33 Eur) ir dėl atsiliepimo į patikslintą skundą rengimo (maksimalus dydis viršijamas 420,84 Eur) nėra visiškai pagrįstas, todėl priteisia 2349,90 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 666 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti, patvirtintų 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184, 12.6, 12.7 punktais, teismas

n u t a r i a :

palikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto 2025-03-14 nutarimą (ROIK:24259976058) nepakeistą ir skundo netenkinti.

Priteisti asmens, kurį buvo siekiama patraukti už administracinį nusižengimą R. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš valstybės 2349,90 Eur jos patirtų išlaidų už advokato pagalbą.

Netenkinti skundą padavusių asmenų E. B., R. B. atstovių prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis