Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-6997-1186/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02347-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.6.15.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 spalio 27 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė,

sekretoriaujant Kamilei Valaitienei, Jolitai Matulienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Egidijui Balčiui,

suinteresuoto asmens M. K. įstatyminei atstovei E. A. (per Zoom programą) ir jo atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei (per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. K., atstovaujamam įstatyminės atstovės E. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) patikslintu pareiškimu bei vėliau papildomai patikslinęs reiškiamus reikalavimus prašė teismo:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, 135,09 kv. m. bendro ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinius – inžinerinius statinius – šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų valyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžinerinius tinklus – vandentiekio liniją, kanalizacijos liniją ir kabelinę elektros liniją;

2) nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutą (tarnaujantį daiktą) gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (viešpataujantis daiktas) pagal individualios įmonės „Žemata“ (duomenys neskelbtini) servituto nustatymo planą, su teise naudotis inžineriniais tinklais (vandentiekio linija su šuliniu, kanalizacijos linija su nuotekų valykla ir kabeline elektros linija), esančiais žemės sklype, siekiant gyvenamuoju namu tinkamai naudotis ir jį prižiūrėti;

3) išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

2. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, jog 2001 m. pareiškėjas grįžo gyventi į gimtąjį (duomenys neskelbtini) kaimą bei apsigyveno savo motinai A. K. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškėju apsigyveno ir D. D., su kuria pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros.

3. Pareiškėjo motinai priklausęs 0,47 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: 0,1807 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,3373 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmajame iš padalintų žemės sklypų buvo nugriautas ūkinis pastatas ir pradėtas statyti gyvenamasis pastatas. Pareiškėjo motina pareiškėjui suteikė įgaliojimą dėl gyvenamojo namo projekto žemės sklype parengimo. Besirengiant būsimo gyvenamojo namo statybos darbams 2011-2012 m. buvo skolinamasi pinigai, perkamos tam reikalingos statybinės medžiagos. 2011 m. už D. D. pinigus Lenkijoje buvo nupirkti akyto betono blokeliai „SOLBET“ ir armatūra.

4. 2013 m. rugsėjo mėnesį uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lazdijų projektas“ parengė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį numatyta pastatyti vieno buto gyvenamąjį namą (užstatymo plotas – (duomenys neskelbtini), bendras plotas – (duomenys neskelbtini), statybinis tūris – (duomenys neskelbtini), gyvenamasis plotas – (duomenys neskelbtini), pastato aukštis – (duomenys neskelbtini), aukštų skaičius – (duomenys neskelbtini)) su šachtiniu šuliniu, buitinių nuotekų valymo įrenginiu (našumas – (duomenys neskelbtini)) ir inžineriniais tinklais (elektros kabeliu ((duomenys neskelbtini)), vandentiekio linija ((duomenys neskelbtini)), nuotekų linija ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracija pareiškėjo motinai išdavė leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius) / rekonstruoti statinį(-ius) / atnaujinti (modernizuoti pastatą(-us) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal parengtą aukščiau minėtą projektą „leidžiama: 1. statyti naują(-us) statinį(-ius): 1.1. statinio paskirtis – Nuotekų šalinimo tinklų (inžineriniai tinklai), kategorija – Nesudėtingas 1.2. statinio paskirtis – Vandentiekio tinklų (inžineriniai tinklai), kategorija – Nesudėtingas 1.3. statinio paskirtis – Gyvenamoji (vieno buto pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas“.

5. Su D. D. pareiškėjas nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. A., su kuria (duomenys neskelbtini) pareiškėjas susilaukė sūnaus – M. K. (el. b. l. 40).

6. Statybų darbai vyko ūkio būdu, kai kuriems darbams buvo pasitelkiami kiti asmenys, statybinės medžiagos buvo įsigyjamos Lenkijoje ir Lietuvoje. Statybų darbai iš esmės buvo baigti 2015 m. pavasario pabaigoje. Tuomet pareiškėjas iš senojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su savo šeima bei motina persikėlė gyventi į naująjį namą, kur visi kartu ir gyveno. Su žmona susilaukė dar dviejų vaikų, laikė naminius gyvulius ir paukščius, įsigijo žemės ūkio technikos.

7. (duomenys neskelbtini) pabaigoje E. A. kartu su vaikais išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl bendras jos ir pareiškėjo gyvenimas nutrūko, santuoka buvo nutraukta. Pareiškėjas ir toliau liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, rūpinosi savo motina, prižiūrėjo ir valdė gyvenamąjį namą kaip savo.

8. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo motinai priklausiusį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esančius du ūkinius pastatus paveldėjo suinteresuotas asmuo M. K.

9. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį iki šiol nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Tinkamai nėra įformintas ir gyvenamojo namo statybos užbaigimas, nors 2019 m. valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras atliko kadastrinius matavimus ir (duomenys neskelbtini) suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.

10. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 3 d. gavo suinteresuoto asmens atstovės I. V. (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame buvo nurodyta: „per 7 (septynias) dienas nuo šio pranešimo dienos savo sąskaita ir pastangomis atlaisvinti M. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, kuris nėra baigtas statyti ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bei malkinę“. Pareiškėjo vertinimu, suinteresuotas asmuo per savo įgaliotą atstovę siekia neteisėtai pareiškėją iškeldinti iš gyvenamojo namo, nors tam neturi jokio teisinio pagrindo, nes suinteresuotas asmuo paveldėjo tik žemės sklypą ir jame esančius du ūkinius pastatus.

11. Pareiškėjas nurodo, jog jis sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ilgiau nei 10 metų, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius – inžinerinius statinius – šulinį, kurio unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų valyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

11.1. pareiškėjo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2015 m. pavasario pabaigos iki šiol yra (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kapčiamiesčio seniūnijos (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini);

11.2. pareiškėjas taip pat nuo 2015 m. pavasario pabaigos iki 2024 m. sausio/vasario mėnesio mokėdavo už elektros energiją, tiekiamą iš senojo namo, nes atskiro elektros skaitiklio naujajame name nebuvo įrengta. 2024 m. sausio/vasario mėnesį E. A. ir kitos senojo namo paveldėtojos atjungė elektros energijos tiekimą į gyvenamąjį namą, tad pareiškėjas elektros energiją nuo 2024 m. liepos mėnesio pasigamina pats naudodamas kaimyno dovanotą saulės šviesos energijos elektrinę.

12. Teismui patenkinus pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priklausiniais, siekiant tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises būtų reikalingas tam tikras žemės plotas, todėl papildomai pareiškėjas išreiškė prašymą nustatyti gyvenamojo namo atžvilgiu (viešpataujantis daiktas) žemės sklypo dalies, kurio plotas 327 kv. m. (0,0327 ha), servitutą (tarnaujantį daiktą) su teise naudotis inžineriniais tinklais (vandentiekio linija su šuliniu, kanalizacijos linija su nuotekų valykla ir kabeline elektros linija), esančiais žemės sklype, siekiant gyvenamuoju namu tinkamai naudotis ir jį prižiūrėti.

13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad į ginčo namo statybas investavo visas savo lėšas, viską darė pats, su draugų pagalba, t. y. namą statė „ūkio būdu“. Statyboms pradėjo ruoštis dar 2011–2012 m. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog statybos užbaigtos ir namas pilnai įrengtas 2015 m.

14. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė patikslintą pareiškimą, prašė jį tenkinti. Dėl servituto nustatymo nurodė, jog dalis servituto sutampa su išorine sklypo riba, todėl koordinatės nenurodytos. Pareiškėjo atstovo vertinimu, prašomas nustatyti servitutas apibrėžtas aiškiai, servitutas yra reikalingas/būtinas, norint naudotis ir prižiūrėti ginčo gyvenamąjį namą.

II. Suinteresuoto asmens atsikirtimai ir argumentai

15. Suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui.

16. Atsiliepime išdėstė, jog iš paties pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog gyvenamojo namo projektavimo darbus (duomenys neskelbtini) užsakė A. K., statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) A. K. Pagal kadastrinių matavimų duomenis namas pradėtas statyti 2015 m. ir baigtas 2019 m. – taigi teisėta statytoja ir namo savininkė buvo A. K. iki (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. iki 2022 m. ginčo turtas turėjo teisėtą savininkę – A. K., o po jos mirties nuosavybės teisės perėjo paveldėtojui pagal testamentą M. K. Todėl darytina išvada, jog ginčo objektas niekada nebuvo bešeimininkis, o tai yra būtina įgyjamosios senaties sąlyga.

17. (duomenys neskelbtini) testamente A. K. išreiškė savo valią ir nurodė, kad jos mirties dieną visą namų valdos žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1807ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su šiame sklype esančiais visais pastatais bei įrenginiais ji palieka suinteresuotam asmeniui M. K. (duomenys neskelbtini) mirus A. K. šis turtas buvo paveldėtas pagal testamentą, todėl suinteresuoto asmens vertinimu, turėjo savininką visą laiką.

18. Tai, kad pareiškėjas A. K. galimai dalyvavo statybose ar naudojosi A. K. priklausiusiu namu, nors VĮ Registrų centras duomenys rodo, kad pareiškėjas net nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos ginčo name, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti jam nuosavybės teisių. Įgyjamoji senatis negali būti taikoma turtui, kuris turi savininką, net jeigu daiktinės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

19. Suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė konkretaus plano ar schemos, iš kurios būtų galima tiksliai nustatyti servituto ribas, dydį, vietą ir pobūdį. Be servituto brėžinio neįmanoma įvertinti, ar prašomas servitutas yra būtinas, nustatyti, kokį konkretų sklypo plotą ir kokia apimtimi jis ribos, ir priimti sprendimo, kuris galėtų būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be kita ko, suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas neišnaudojo visų įstatymo nustatytų galimybių taikiam susitarimui dėl servituto nustatymo pasiekti.

20. Pareiškėjui patikslinus reikalavimą dėl servituto nustatymo suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Servitutas gali apimti tik tokį plotą, kuris yra būtinas tikslui pasiekti ir minimaliai riboti tarnaujančio daikto interesus. Jei servitutas susijęs su infrastruktūra, jo plotą nustato specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl, suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo prašomas nustatyti 256 kv. m. ploto servitutas aiškiai prasilenkia su proporcingumo principu. Prašydamas nustatyti tokio ploto servitutą, pareiškėjas turėjo pagrįsti, kad jam gyvybiškai būtinas būtent tokio ploto servitutas.

6.2. Pareiškėjo pateiktas planas turi trūkumų, servituto ribos turi būti tiksliai nustatytos, kad būtų aišku, kuri teritorija priklauso servituto zonai. Pareiškėjo pateiktame plane nėra apibrėžtos ribos aplink statinį, tarp taškų 1 ir 2 bei 1 ir 8, kas gali lemti neaiškumus dėl naudojimo ar poveikio sklypui. Kadangi pareiškėjas prie plano nėra pridėjęs jokio aiškinamojo rašto, todėl, suinteresuoto asmens manymu, planas yra ydingas, vadovautis tokiu planu priimant procesinį sprendimą negalima.

21. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens įstatyminė atstovė E. A. nurodė, jog pavargo nuo pareiškėjo keliamų bylų, pareiškėjas savo sūnaus atžvilgiu inicijavo ne pirmą bylą. Pareiškimo tenkinimo klausimą suinteresuoto asmens įstatyminė atstovė paliko spręsti teismo nuožiūra.

22. Suinteresuoto asmens atstovė advokatė Vilma Petrauskienė teismo posėdžio metu nurodė, jog tikėtina, kad pareiškėjas sąmoningai neįsiregistravo namo, nors buvo įgaliotas tą padaryti. Pagal pareiškėją, 2015 m. baigta namo statyba, 2019 m. atlikti kadastriniai matavimai, taigi A. K. testamento surašymo metu ginčo gyvenamasis namas jau buvo baigtas statyti, todėl jis turi atitekti M. K. pagal testamentą. Pareiškimo tenkinimo klausimą suinteresuoto asmens atstovė prašė spręsti teismo nuožiūra, nusprendus pareiškimą tenkinti – prašė pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens nepriteisti.

k o n s t a t u o j a :

patikslintas pareiškimas atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog A. K. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 1).

24. (duomenys neskelbtini) UAB „Geonetas“ aiškinamajame rašte pažymėta, jog bendras žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas nebuvo sudarytas, kadangi pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, formuojamo žemės sklypo ribos turi sudaryti uždarą kontūrą, o žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai, turi būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai, todėl, esant dviem atskiriems sklypams, kuriuos skiria vidaus keliai, buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai (0,1807 ha ir 0,3373 ha ploto) (Priedo Nr. 2, 1 lapas). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtintos UAB „Geonetas“ matininko D. B. (duomenys neskelbtini) parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos bei patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,3373 ha, ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1807 ha, kadastro duomenys (Priedo Nr. 2, 2 lapas). (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas yra parengtas teisingai (Priedo Nr. 2, 3 lapas). Nuo (duomenys neskelbtini). šie duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (Priedas Nr. 3).

25. (duomenys neskelbtini) A. K. įgaliojo pareiškėją tvarkyti, valdyti, pilnai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,1807 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančiais pastatais, statiniais bei įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas pareiškėjui išduotas iki (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 4).

26. 2011 m. liepos 29 d. A. K. iš J. B. pasiskolino 5 000,00 Lt (priedas Nr. 5). 2010 m. D. D. už savo lėšas, viso 7 000,00 Lt, nupirko statybinius blokelius ir armatūrą, skirtą būsimo namo statybai (priedas Nr. 6).

27. UAB „Lazdijų projektas“ 2013 m. užsakovės A. K., pagal įgaliojimą atstovaujamos A. K., užsakymu parengė gyvenamojo namo, inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Už šio projekto parengimą (duomenys neskelbtini) A. K. buvo išrašyta sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), viso 4 551,60 Lt sumai (priedas Nr. 7). (duomenys neskelbtini) statytojai A. K. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista statyti naują statinį, kurio paskirtis gyvenamoji, kategorija – neypatingas, bei statinį, kurio paskirtis nuotekų šalinimo tinklų, kategorija nesudėtingas, ir statinį, kurio paskirtis vandentiekio tinklų, kategorija – nesudėtingas (priedas Nr. 8).

28. Pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog 2011 m. kovo 31 d., 2011 m. gegužės 28 d., 2013 m. spalio 21 d., 2014 m. sausio 8 d., 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. birželio 20 d., 2014 m. liepos 23 d., 2014 m. rugpjūčio 4 d., 2014 m. rugsėjo 8 d., 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. rugsėjo 14 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. vasario 23 d., 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. spalio 10 d. pirko įvairias statybines medžiagas iš skirtingų pardavėjų Lenkijoje (Priedas Nr. 9, 22-40 lapai). Taip pat 2013 m. kovo 12 d., 2014 m. kovo 26 d., 2014 m. gegužės 26 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 30 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. spalio 3 d., 2014 m. lapkričio 8 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 21 d., 2015 m. gegužės 22 d., 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 8 d., 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2023 m. sausio 15 d. ir 2023 m. sausio 16 d. pirko įvairias statybines medžiagas iš skirtingų pardavėjų Lietuvoje (Priedas Nr. 10).

29. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-98-887/2024 nutraukta E. K. (po santuokos nuraukimo – (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 11).

30. (duomenys neskelbtini) testamentu palikėja A. K. savo mirties atveju M. K. paliko namų valdos žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1807 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančius visus pastatus, statinius bei įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 12).

31. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro buvo sudaryta žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuoti pastato ir jo sudėtinių dalių, kitų inžinerinių statinių ir jų dalių, nuotekų šalinimo tinklų kadastriniai duomenys (Priedas Nr. 14), tačiau kaip matyti iš teismui pateikto VĮ Registrų centro atsakymo į užklausą, duomenų, susijusių statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registravimo įstaiga neturi, nes minėtas statinys bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, šio statinio statusas,,Formuojamas“, statinio archyvinė dokumentų byla teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuota (Priedas Nr. 13).

32. (duomenys neskelbtini) pranešimu, adresuotu A. K., buvo pareikalauta savo sąskaita ir pastangomis per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos atlaisvinti M. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esantį gyvenamąjį namą, kuris nėra baigtas statyti ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bei malkinę (Priedas Nr. 15).

33. Pareiškėjas teismui pateikė (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kapčiamiesčio seniūnijos raštą, kuriame patvirtinama, jog pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta nuo 2015 m. pavasario pabaigos iki šiol yra adresu (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 16). Pareiškėjas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas mokėjo už tiektą elektros energiją, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. (Priedas Nr. 17). Pagal (duomenys neskelbtini) gyventojų registro išrašą, pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (el. b. l. 44).

34. Suinteresuotas asmuo teismui pateikė Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašą, iš kurio matyti, jog M. K. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 42).

35. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzI4LTQ3MC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-328-470/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-328-470/2024">e2-328-470/2024</a>, buvo išspręstas kitas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir jo nepilnamečio sūnaus M. K. Suinteresuoto asmens įstatyminė atstovė nurodė, jog pareiškėjas iškelia ne pirmą bylą savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Minimoje civilinėje byloje buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančiais pavelėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, išduotus po A. K. mirties palikimą priėmusiems asmenims (tarp jų ir M. K.) bei nustatyti, kad A. K. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, nustatyti jam privalomąją palikimo dalį. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovo reikalavimai buvo atmesti.

36. Liudytoja byloje apklausta D. D. parodė, jog ji su pareiškėju kartu gyveno, pradėjo ruoštis namo statyboms. Liudytoja pareiškėjui davė 7 000,00 litų, už kuriuos buvo pirktos statybinės medžiagos. Pareiškėjas su motina labai gerai sutarė, mama visą laiką padėjo pareiškėjui, turėjo daug miško, tai duodavo medžius ruošti malkoms. Pareiškėjas parduodavo malkas, gaudavo lėšų, kurias ir naudojo statybinėms medžiagoms pirkti. Pareiškėjas taip pat pragyveno iš lėšų, gautų pardavus grybus, uogas, gaudavo invalidumą. (duomenys neskelbtini) jie išsiskyrė. Liudytoja nurodė, jog būtų teisinga, jei namas, kurį pareiškėjas statė savo ir skolintomis lėšomis ir savu darbu, liktų jam, arba ji norėtų atgauti tuos paskolintus pinigus. Nors su pareiškėju nevedė bendro ūkio, tačiau ji atveždavo pas pareiškėją jų dukrą, taigi matydavo, kad statomas namas, be kita ko, prie namo statybų dirbo liudytojos giminaitis – švogeris.

37. Liudytoja byloje apklausta D. S. parodė, jog pareiškėjas namą pradėjo statytis apie 2012 m., kai dar su D. D. gyveno. Liudytoja nurodė, jog buvo pareiškėjo kaimynė, praktiškai augo kartu, todėl matė, kad namą statosi pareiškėjas. Be to, statybose pareiškėjui pradėjo liudytojos tėvas ir brolis. Pareiškėjas su mama gerai sutarė, jis mamą ir slaugė, kai ji nepajėgė. Taip pat liudytoja nurodė, jog šeima gyveno ūkiškai, augino paukščius, gyvulius. Už kokias lėšas pareiškėjas statėsi namą, liudytojo nurodė nežinanti, tačiau tikėtina, jog jam padėjo mama.

38. Liudytoju byloje apklaustas A. Š. parodė, jog pareiškėją pažįsta nuo 1980 m. Kai pareiškėjas pradėjo namo statybas, tai liudytojas jam daug padėjo, atvažiuodavo savaitgaliais. Liudytojas nurodė dirbęs ne už atlygį, tai buvo pagalba už pagalbą, pareiškėjas jam mainais suardavo žemę, nes turėjo technikos. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas gerai sutarė su mama, ji jam leido sau statytis namą, nes jaunas žmogus, norėjo turėti kažką savo. Liudytojas nurodė dirbęs įvairius darbus, pradėjo statyti nuo blokelių, paskui ir stogą dengė, statybos užtruko apie 2 metus. 2015 m. rudenį buvo įkurtuvėse. Statybose taip pat padėjo liudytojo brolis, kaimynai, kai kuriems darbams buvo samdomi ir meistrai. Statybos procesui vadovavo pats pareiškėjas.

39. Liudytoju byloje apklaustas A. B. parodė, jog gyvena netoli pareiškėjo, pažįsta pareiškėją nuo vaikystės. Liudytojas nurodė padėdavęs pareiškėjui parsivežti statybines medžiagas iš Lenkijos, taip pat padėdavo pagalbiniais darbais. Pažinojo pareiškėjo mamą, pareiškėjas su mama gerai sutarė. Liudytojas nurodė, jog pareiškėjas savo name gyvena nuo 2015 m. Namą pasistatė per kelis metus.

40. Liudytoju byloje apklaustas M. G. parodė, jog pareiškėjas su D. D. (liudytojo žmonos sesuo) paprašė padėti pasistatyti namą. Liudytojas statybose padėjo nuo pamatų, apie 2013 m. pavasarį liejo pamatus, vėliau padėjo mūryti. Pamatus liejo pagal projektą. Vėliau liudytojas su draugu iš Druskininkų perdangą darė, vėliau plyteles viduje dėjo, apšiltino namą. Stogą dengė kiti asmenys. Pareiškėjas namą per kelis metus pasistatė, 2015 m. jau įsikėlė gyventi, 2015 m. rudenį įkurtuvės buvo.

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį. Įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąją senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

42. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2009">3K-3-176/2009</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-113/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-113/2010">3K-3-113/2010</a>; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>; 2016 m/ lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYzLTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-263-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-263-701/2016">e3K-3-263-701/2016</a>, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-54-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-54-611/2018">e3K-3-54-611/2018</a>, 21 punktas).

43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2013">3K-3-85/2013</a>).

44. CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektais, tokiu atveju laikoma, kad nėra visų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODctNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287-706/2016">3K-3-287-706/2016</a>).

45. Būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti visų sąlygų įgyjamosios senaties taikymui egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad daiktas yra sukurtas statybos būdu, o pareiškėjas yra teisėtas, sąžiningas statinio(-ių) valdytojas, visų pirma turi pareigą pateikti įrodymus, kad daiktas, į kurį ketinama įgyti nuosavybės teisę, buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

46. Iš pareiškėjo, jo atstovo paaiškinimų bei byloje ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Lazdijų projektas“ 2013 m. užsakovės A. K., pagal įgaliojimą atstovaujamos A. K., užsakymu parengė gyvenamojo namo, inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) statytojai A. K. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista statyti naują statinį, kurio paskirtis gyvenamoji, kategorija – neypatingas, bei statinį, kurio paskirtis nuotekų šalinimo tinklų, kategorija nesudėtingas, ir statinį, kurio paskirtis vandentiekio tinklų, kategorija – nesudėtingas (priedas Nr. 8). (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro buvo sudaryta žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuoti pastato ir jo sudėtinių dalių, kitų inžinerinių statinių ir jų dalių, nuotekų šalinimo tinklų kadastriniai duomenys (Priedas Nr. 14).

47. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog nekilnojamasis turtas buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu – byloje pateiktas statybos leidimas, techninis darbo projektas patvirtina, kad namas buvo statomas pagal teisės aktų reikalavimus, o per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas.

48. Kaip jau buvo minėta, tam, kad būtų konstatuojamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas, privalo būti nustatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visetas. Viena iš šių sąlygų yra ta, kad asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

49. Sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

50. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2015).

51. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, žinodamas, kad statybos leidimas išduotas jo motinai, taip pat žinodamas, kad žemės sklypas priklauso jo motinai, statė ginčo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė ir liudytojų parodymais įrodinėjo, kad namo statybos užbaigtos 2015 m. Kaip matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos, kadastrinių matavimų byla įregistruota 2019 m. Tolimesni statybos užbaigimą patvirtinantys veiksmai neatlikti, t. y. iki galo dokumentai nesutvarkyti, neatlikta pastato teisinė registracija ir neįregistruotos daiktinės teisės į pastatą. Nors pareiškėjo motina A. K. yra mirusi, tačiau jos teises gali perimti jos paveldėtojai. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, visą laiką žinodamas, jog jo motinos vardu išduoto statybos leidimo pagrindu pastatyto gyvenamojo namo teisėta savininkė turėjo būti jo motina, o po motinos mirties palikimą priėmęs pareiškėjo sūnus M. K. paveldėjo žemės sklypą su visais jame esančiais pastatai, t.y. ir ginčo gyvenamąjį namą, taigi jis taip pat turi teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą, negali būti pripažintas sąžiningu valdytoju ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Kitu atveju, tokio pareiškimo tenkinimas neatitiktų CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo, t. y. kai toks asmuo, nors ir žino, kad jo valdomas daiktas ar turto dalis turi savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turto dalį. Toks asmens elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisėtu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103-219/2015">3K-3-103-219/2015</a>, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU2Ny03NTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-567-755/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-567-755/2021">e2A-567-755/2021</a>, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTktMzcyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-9-372/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-9-372/2022">e2A-9-372/2022</a>).

52. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jo motina A. K. turėjo teisę į ginčo pastatą, be kita ko, pareiškėjas turėjo jam išduotą įgaliojimą – (duomenys neskelbtini) A. K. įgaliojo pareiškėją tvarkyti, valdyti, pilnai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,1807 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančiais pastatais, statiniais bei įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini) (įgaliojimas pareiškėjui buvo išduotas iki (duomenys neskelbtini)), tačiau tinkamai statybos užbaigimo neįformino, nesutvarkė dokumentų iki galo. Vėliau motinai mirus žinojo, kad testamentu A. K. pareiškėjo sūnui M. K. paliko namų valdos žemės sklypą ir šiame žemės sklype esančius visus pastatus, statinius bei įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 12), taigi žinojo, kad yra asmenų, turinčių teisę į ginčo namą, todėl negali būti pripažintas sąžiningu valdytoju ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti.

53. Nagrinėjamu atveju byloje apklausti liudytojais A. Š., A. B., M. G. labai aiškiai, tiksliai, vienodomis frazėmis nurodė, jog A. K. namo statybas užbaigė 2015 m., tų metų vasarą jau gyveno name, bet dar užbaiginėjo įsirengimą, o 2015 m. rudenį įvyko įkurtuvės. Pareiškėjo atstovas liudytojams klausimus formulavo kryptingai, klausdamas, ar dalyvavo liudytojai įkurtuvėse, kada tai buvo. Tikėtina, kad liudytojų pozicija ir parodymai buvo suderinti iš anksto, tikėtina dėl to, kad būtų patvirtinta viena įgyjamosios senaties sąlygų – daikto valdymas dešimt metų laikotarpį. Teismas sprendžia, jog ir šios įgyjamosios senaties sąlygos pareiškėjas neabejotinai neįrodė: liudytojų parodymai, teismo vertinimu, buvo akivaizdžiai tendencingi, suderinti, o jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aptariamos sąlygos egzistavimą, pareiškėjas teismui nepateikė. Teismui pateikti statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinantys dokumentai (kvitai, sąskaitos ir pan.) taip pat yra išrašyti laikotarpiu nuo 2011 m. pradžios iki 2017 m., o keletas kvitų – netgi 2023 m. Atsižvelgiant į tai, daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas jau 10 metų valdo ginčo namą, nėra pagrindo.

54. Papildomai pažymėtina, jog suinteresuoto asmens M. K. įstatyminė atstovė E. A. posėdžio metu nurodė, jog tai ne pirmas teisminis procesas, kurį inicijuoja pareiškėjas savo sūnaus M. K. atžvilgiu. Kaip minėta šio Sprendimo 35 punkte, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2024 m. lapkričio 5 d. buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzI4LTQ3MC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-328-470/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-328-470/2024">e2-328-470/2024</a>, kuriuo ieškovo A. K. reikalavimai pripažinti iš dalies negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, išduotus po pareiškėjo motinos A. K. mirties, ir nustatyti, kad A. K. mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, nustatyti jam privalomąją palikimo dalį, buvo atmesti. Šiuo atveju svarbu paiminėti, kad nurodytame įsiteisėjusiame teismo sprendime išdėstyta, kad A. K. paaiškino, jog paskutinius 5 metus iki motinos mirties (motina mirė (duomenys neskelbtini)) jis su motina ir savo šeima gyveno motinai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), namas nėra baigtas statyti, jis neregistruotas viešuose registruose. Posėdžio metu A. K. nurodė, jog nori, kad minėtame gyvenamajame name jam būtų skirtas nors vienas kambarys, bijo, kad buvusi sutuoktinė jį iškeldins iš to gyvenamojo namo. Taigi matyti, kad pareiškėjas kitoje byloje tas pačias aplinkybes nurodė ir vertino kitaip – tikėtina, kad gyvenamasis namas nėra baigtas statyti iki šiol, todėl neregistruotas viešajame registre, o tinkamas gyventi buvo apie 2017 m. (penki metai iki (duomenys neskelbtini)) ir jame nuo maždaug 2017 m. gyveno pareiškėjas su motina ir buvusia sutuoktine bei trimis nepilnamečiais vaikais. Be kita ko, minimoje byloje pareiškėjas pats nurodė, jog namas priklausė jo motinai, t. y. jis suprato, kad yra asmenų, turinčių daugiau teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą nei jis. Atitinkamai palikimą priėmęs suinteresuotas asmuo M. K. turi teisę užbaigti ginčo nekilnojamojo turto registraciją ir paveldėti šį turtą kartu su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

55. Tokių nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas nesielgia sąžiningai, o įvairiais būdais siekia užsitikrinti ir įsiteisinti savo nuosavybės teisę į motinai priklausiusį, o dabar jo paties nepilnamečio sūnaus paveldėtą, nekilnojamąjį turtą.

56. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

57. Atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, atitinkamai atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl servituto nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė išlaidų dydį patvirtinančius rašytinius įrodymus (el. b. l. 69–76). Pareiškimą atmetus, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos.

60. Pareiškėjui Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies (114,00 Eur) mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (el. b. l. 2–5). Pareiškimą atmetus, atidėta žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš pareiškėjo.

61. Suinteresuotam asmeniui M. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos tiesinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba (el. b. l. 32–33). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kad už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui M. K. valstybė patyrė 387,48 Eur išlaidas (el. b. l. 77–80). Pareiškimą atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo.

62. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (4,04 Eur), todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

n u s p r e d ž i a :

pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 114,00 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – „žyminis mokestis“.

Priteisti iš pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 387,48 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 47 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – „teisinės pagalbos išlaidos“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Justina Stančikienė