Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo bei palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-4085-1186/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01147-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.11; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 27 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė,

sekretoriaujant Kamilei Valaitienei, Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovui N. R. (per Zoom programą) ir jo atstovui advokatui Georgijui Gromovui (per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. R. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo bei palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys R. B., notarė Inga Balionytė, A. S., G. R., M. R., L. S., L. S.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas N. R. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė teismo 1) ieškovo motinos M. R. palikimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) ieškovas priėmė savo motinos palikimą, t. y., visą jos turimą turtą, tame tarpe ir turtines teises į 5/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti (duomenys neskelbtini) notarės Ingos Balionytės išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. R. 5/8 buto dalies negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir panaikinti jo registraciją Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje; 3) išspręsti klausimą dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai iš atsakovės.

2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog ieškovo motina M. R. turėjo penkis vaikus (pirmos eilės paveldėtojus) – ieškovą N. R., S. R., R. R., gimusius santuokoje su J. R., bei S. S. ir L. S., gimusius pirmojoje M. R. santuokoje. Ieškovas nurodo, jog su S. S. ir L. S. nei jis, nei jo motina nebendravo.

3. Ieškovo motina M. R. iki mirties valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo motinai priklausė 5/8 šio buto dalys, o ieškovui ir jo broliams S. R. ir R. R. po 1/8 dalį.

4. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina M. R. Po motinos mirties Alytaus miesto notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, ieškovas nurodo, jog pirmosios eilės palikėjos įpėdiniai paveldėjimo dokumentų netvarkė, nes žinojo, jog M. R. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą ir visą savo turtą paliko ieškovui. Ieškovo broliai R. R. ir S. R. turėjo daug kreditorių, o kiti palikėjos vaikai gyveno kitur, todėl jiems palikimo priėmimo procedūros nebuvo aktualios.

5. Ieškovas su šeima gyveno kartu su motina bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tačiau po motinos mirties buvo pasimetęs. Ieškovo vertinimu, taip pat reikia įvertinti, jog 2021 m. buvo antrosios COVID-19 pandemijos bangos tęsinys – labai spartaus ligos plitimo ir didelio mirtingumo laikotarpis, todėl šiuo laikotarpiu patekti pas notarą buvo labai sudėtinga. (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė dukra, buvo labai sunki materialinė padėtis, labai daug problemų dėl skolų, sunkiai sirgo ieškovo dukros motina, dėl šios susiklosčiusios situacijos ieškovas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti.

6. Ieškovas nurodo, jog po motinos mirties visą likusį kilnojamąjį turtą – motinos drabužius, namų apyvokos daiktus ir visus jos turėtus daiktus, perėmė ieškovas ir ėmėsi šį turtą valdyti, taip pat ieškovas ėmėsi valdyti ir iki šiol valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį prižiūri, tvarko, moka visus mokesčius bei pagal galimybę grąžina susidariusias skolas. Ieškovui ėmus valdyti visą po motinos mirties likusį turtą, pretenzijų jam niekas nereiškė, ieškovo broliai turto valdyti nenorėjo.

7. Ieškovo brolis R. R. mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje, jo vaikai G. R. ir M. R. į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis. Ieškovo brolio S. R. 1/8 buto dalis (duomenys neskelbtini) buvo parduota iš varžytinių trečiajam asmeniui R. B. M. R. sūnus S. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo vaikai A. S. ir L. S. į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis.

8. Ieškovo vertinimu, (duomenys neskelbtini) notarės Ingos Balionytės išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl perdavimo M. R. 5/8 buto dalis atsakovei yra neteisėtas, nes notarė neįvertino, kad ieškovas po motinos mirties vienas faktiškai valdo visą jos paliktą turtą, tame tarpe ir 5/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), todėl perduoti jo motinos turtą valdyti valstybei nebuvo nei teisinio pagrindo, nei būtinybės.

9. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, jog ieškovas yra M. R. turto paveldėtojas, ieškovas neturi ir gauti tokių dokumentų galimybės taip pat neturi. Šią aplinkybę ieškovas gali įrodyti tik nustačius teisme juridinį faktą, jog ieškovas po motinos M. R. mirties priėmė jos palikimą – visą jos turėtą turtą, taip pat ir turtines teises į 5/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

10. Ieškovas teismui taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) atsakovės raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog atsakovė 2024 m. spalio 22 d. vykusio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatė, jog ieškovas naudojasi 5/8 patalpų dalimi be nuomos sutarties. Taip pat nurodyta, jog net ir nesant sudarytos galiojančios patalpų nuomos sutarties, turi būti mokami komunaliniai mokesčiai už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas. Todėl nuo 2024 m. kovo 26 d. ieškovui perrašytos sąskaitos už atsakovei skaičiuojamus mokesčius už per praėjusį mėnesį suteiktas komunalines paslaugas. Rašte taip pat nurodoma, jog ieškovas informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, kuriuo valstybė paveldėjo patalpas, pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas nurodo, jog būtent iš šio rašto sužinojo apie tai, jog jo motinos M. R. palikimas perėjo valstybei.

11. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas papildomai paaiškino ir nurodė, jog apie palikimo perėjimą valstybei ieškovas sužinojo tik tada (2024 m. lapkričio mėn.), kai gavo raštą apie tai, kad reikia mokėti komunalinius mokesčius atsakovei. Ieškovas po motinos mirties liko gyventi jos bute, priėmė visą palikimą – perėmė ir naudojosi visais motinai priklausiusiais daiktai, niekas kitas jais ir negalėjo naudotis, nes ten niekas kitas negyveno. Ieškovas po motinos mirties pradėjo mokėti mokesčius už butą, iki šiol juos moka, naudojasi butu kaip savo. Ieškovo atstovas pabrėžė, kad iš esmės aplinkybės, kad ieškovas priėmė palikimą po motinos mirties pradėdamas palikimą faktiškai valdyti, byloje niekas neginčija. Atsakovė atsiliepime tik nurodo argumentus, kad ieškovas praleido terminą palikimui priimti ir palikimo perėjimo valstybei liudijimui ginčyti, tačiau ieškovas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, nes palikimą faktiniais veiksmai ieškovas priėmė iš karto po motinos mirties, o liudijimo ginčijimui nustatyto termino ieškovas nepraleido, nes apie palikimo perėjimą valstybei ieškovas sužinojo tik 2024 m. lapkričio mėn. Ieškovas ir ieškovo atstovas posėdžio metu nurodė, jog 2021 m. lapkričio mėn. rašto ieškovas nėra gavęs, su šiuo raštu nebuvo susipažinęs. Taip pat ieškovas paklaustas nurodė, jog nebuvo supažindintas ir su 2024 m. kovo mėn. turto apžiūros aktu. Nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. ieškovas sąskaitas už komunalines paslaugas nurodė gaudavęs paštu tiesiogiai iš paslaugų tiekėjų, ne iš atsakovės.

II. Atsakovės atsikirtimai

12. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė netenkinti ieškovo prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikant ieškinio senatį, ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko atmesti kaip nepagrįstą, civilinę bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

13. Atsiliepime išdėstė, jog buvo gavusi pranešimą apie nepriimtą palikėjos M. R. palikimą. Atsakovė pažymėjo, jog valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Taigi, egzistuojant CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytoms aplinkybėms, atsakovė privalėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kadangi po palikėjos mirties praėjo ne vieni metai, o duomenų apie jos priimtą palikimą gauta nebuvo.

14. Atsakovės vertinimu, ieškovas žinodamas apie susidariusią faktinę situaciją dėl palikėjos palikimo, savo teisę dėl paveldėjimo įgyvendino pasyviai. Įpėdinis, faktiškai pradėjęs palikimą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turėjo įregistruoti šia teisę viešajame registre. Ieškovas iki 2025 m. kovo 27 d. jokių prašymų dėl palikėjos M. R. palikimo nepareiškė, todėl yra akivaizdu, jog pareikšti reikalavimai dėl (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir valstybės paveldėjimo teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra visapusiškai nepagrįsti. Atsakovės vertinimu, ginčo situacija iš esmės susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl jam pačiam turi tekti iš to atsirandančios pasekmės.

15. Atsakovė nesutinka ir su pareikštu reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Atsakovės vertinimu, nagrinėjama civilinė byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl ji nėra laikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir civilinės bylos iniciavimą, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

16. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, išreiškė prašymą civilinę bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinė byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.

III. Trečiųjų asmenų atsiliepimai ir juose išdėstyti argumentai

17. Trečiasis asmuo L. S. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškovo pareikštą ir patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka.

18. Trečiasis asmuo notarė Inga Balionytė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau buvo gautas jos atsiliepimas į pirminį ieškinį, kuriame nurodyta, jog ieškovas į notarą dėl palikimo priėmimo po jo motinos M. R. mirties nei nustatytu terminu, nei suėjus terminui nesikreipė. Ieškovas nereagavo ir į atsakovės (duomenys neskelbtini) išsiųstą raštą „Dėl turto paveldėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, jog ieškovui nesiėmus veiksmų palikimui priimti, palikimą priims valstybė. Tačiau daugiau nei per tris metus po motinos mirties ieškovas nesiėmė jokių veiksmų palikimo priėmimo faktui išviešinti. Notarė taip pat nesutiko su ieškovo teiginiu, jog (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas atsakovei, yra neteisėtas. Nurodė, jog notaras nėra įpareigotas ieškoti mirusių asmenų įpėdinių, priešingai, įpėdinio pareiga yra tinkamai atlikti visus veiksmus, kad jis taptų teisėtu paveldėto turto savininku.

19. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą trečiasis asmuo R. B. informuotas tinkamai, procesiniai dokumentai jam įteikti 2025 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (įteikiant procesinius dokumentus mamai).

20. Tretieji asmenys G. R. ir M. R. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą trečiasis asmuo G. R. ir trečiasis asmuo M. R. informuoti tinkamai, procesiniai dokumentai jiems įteikti 2025 m. gegužės 14 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (įteikiant procesinius dokumentus mamai).

21. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą trečiasis asmuo A. S. informuotas tinkamai, procesiniai dokumentai jam laikomi įteiktais 2025 m. birželio 23 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikant įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo palikimo).

22. Trečiasis asmuo L. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą trečiasis asmuo L. S. informuota tinkamai, procesiniai dokumentai jai įteikti 2025 m. gegužės 20 d. CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu).

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėja M. R. buvo ieškovo N. R. motina (t. 1, el. b. l. 7). M. R. turėjo penkis vaikus – ieškovą, S. R., G. R., L. S. ir S. S. (t. 1, el. b. l. 64). R. R. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 12) ištuokoje, buvo susilaukęs dviejų vaikų: M. R. ir G. R. (t. 1, el. b. l. 28). Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog R. R. palikimas taip pat yra perėjęs valstybei, atsakovė nurodė, jog kreipėsi į įstatyminį įpėdinį, o kitų veiksmų kol kas nesiėmė (t. 1, el. b. l. 84). S. R. priklausiusi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis (duomenys neskelbtini) buvo parduota iš varžytinių trečiajam asmeniui R. B. (t. 1, el. b. l. 9-11). S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l 64, 92), jis buvo susilaukęs dviejų vaikų: A. S. ir L. S. (t. 1, el. b. l. 92).

24. Palikėja M. R. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 6). Palikėja (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, kuriuo išreiškė valią visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, kada beatsirastų ir iš ko besusidėtų, palikti ieškovui (t. 1, el. b. l. 95-96). Šis testamentas testatorės pareiškimu buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 69-70).

25. Ieškovas kartu su šeima iki motinos mirties gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 8). Ieškovas nurodo, jog po motinos mirties toliau liko gyventi šiame bute, juo rūpinosi ir jį tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius, pagal galimybes padengė skolas, kartu su pirminiu ieškiniu teismui pateikė atsiskaitymus už komunalines paslaugas, teiktas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinančius dokumentus (t. 1, el. b. l. 13-17), iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. mėn. ieškovas atliko mokėjimus už komunalines paslaugas.

26. Ieškovas nurodo, jog po motinos mirties nei vienas iš įpėdinių dėl paveldėjimo procedūrų pradėjimo nesikreipė, kadangi M. R. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovui, o šis faktas visiems įpėdiniams buvo žinomas. Po motinos mirties ieškovo asmeniniame gyvenime buvo susiklosčiusi nepalanki situacija, sunkiai sirgo jo vaiko motina, buvo sunki materialinė padėtis, šeimoje neseniai buvo gimęs vaikas, be kita ko, 2021 m. buvo antrosios COVID-19 pandemijos bangos tęsinys, todėl ieškovui buvo sunku patekti pas notarą (t. 1, el. b. l. 94). Ieškovas teismui pateikė atsakovės (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ieškovas nurodo sužinojęs apie motinos palikimo perėjimą valstybei (t. 1, el. b. l. 180). Rašte nurodoma, jog atsakovė 2024 m. spalio 22 d. patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatė, jog ieškovas naudojasi 5/8 dalimis patalpų, nesudaręs nuomos sutarties, šią aplinkybę atsakovė įtvirtino NT objekto faktinio naudojimo nustatymo akte (t. 1, el. b. l. 82-83). Atsakovė minimame dokumente pažymėjo, jog jokie teisės aktai nenumato galimybės naudotis valstybės turtu nesant sudarytos nuomos sutarties, tačiau net ir nesant sudarytos galiojančios patalpų nuomos sutarties, turi būti mokami komunaliniai mokesčiai už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas, kurios apskaitomos pagal skaitiklius ir kurios yra susijusios su patalpų naudojimu. Todėl atsakovė informavo ieškovą, jog nuo 2024 m. kovo 26 d. ieškovui bus perrašomos sąskaitos už atsakovei skaičiuojamus komunalinius mokesčius, už per praėjusį mėnesį patalpoms suteiktas komunalines paslaugas. Taip pat atsakovė nurodė, jog ieškovas ją yra informavęs, jog ketina kreiptis į teismą dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, kuriuo valstybė paveldėjo patalpas pripažinimo negaliojančiu, todėl išreiškė prašymą ieškovui per 3 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos informuoti atsakovę apie pareikštą ieškinį, tuo tarpu sąskaitos už komunalines paslaugas ir toliau bus išrašomos iki kol, atsakovė patalpas valdys patikėjimo teise (t. 1, el. b. l. 181-182).

27. Atsakovė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovą ir trečiąjį asmenį L. S., nurodydama, jog atsakovė vykdo (duomenys neskelbtini) mirusios M. R. nekilnojamojo turto ir kito kilnojamojo turto paveldėjimo valstybės vardu procedūras. Rašte atsakovė išreiškė prašymą imtis veiksmų dėl M. R. priklausiusio turto paveldėjimo (kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo ar terminui palikimui priimti atnaujinimo) bei iki 2021 m. gruodžio 31 d. pateikti tai patvirtinančius įrodymus atsakovei. Rašte taip pat nurodoma, jog palikėjos įpėdiniams nesiėmus veiksmų dėl palikimo priėmimo nurodytu terminu, atsakovė toliau vykdys mirusiosios palikimo perėjimo valstybei procedūras, kreipsis į palikimo vietos atsiradimo notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (t. 1, el. b. l. 71, 65). Atsakovė pateikė papildomą paaiškinimą, jog raštai dėl palikimo priėmimo buvo siunčiami tiems įpėdiniams, kurie nurodyti Gyventojų registre, kadangi raštai atsakovei negrįžo, vadinasi pasiekė adresatus (t. 1, el. b. l. 84). Atsakovė pateiktuose paaiškinimuose taip pat nurodė, jog uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ignitis“ yra sumokėjusi 50,42 Eur bei UAB „Alytaus šilumos tinklai“ yra sumokėjusi 973,64 Eur skolas, susidariusias nuo palikėjos mirties iki turto perėjimo valstybei, tikėtina, jog atsakovė moka ir einamuosius mokėjimus (t. 1, el. b. l. 84). 2023 m. lapkričio mėnesio raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė kreipėsi į Alytaus miesto 5-ajį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kuriame nurodė, jog po M. R. mirties liko nekilnojamasis turtas – 5/8 dalys buto su rūsiu 4,22 kv. m., pažymėtu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, jog kreipėsi į įstatyminius įpėdinius, ragindama imtis veiksmų dėl palikimo priėmimo, tačiau jokio atsakymo negavo (t. 1, el. b. l. 59-64).

28. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

29. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2008">3K-3-210/2008</a>; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>).

30. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

31. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-162/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-162/2008">3K-3-162/2008</a>; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-322/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-322/2009">3K-3-322/2009</a>; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>).

32. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTMtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-693-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-693-378/2015">3K-3-693-378/2015</a>).

33. Ieškovo nurodytos aplinkybės, pateikti jo, jo atstovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po savo motinos M. R. mirties, jis priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – liko ir toliau gyventi motinai nuosavybės teise priklausiusiame bute, turtą prižiūrėjo, pagal savo galimybes mokėjo mokesčius už turtą, ten kartu su ieškovu gyveno ir jo mažametė dukra, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo ieškovas nesikreipė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas po M. R. mirties, priėmė jos likusį palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

34. Teismo vertinimu, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas atliko valinius veiksmus (pradėjo valdyti palikėjos turtą, toliau liko gyventi palikėjai priklausančiame bute, pagal savo galimybes mokėjo su nekilnojamo turto išlaikymu susijusius mokesčius, turtu rūpinosi, palaikė jo būklę), tai yra faktiškai priėmė savo mamos M. R. palikimą, kuriais remiantis galima teigti, kad jis išreiškė savo valią priimti savo motinos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jam testamentu (apie testamento panaikinimą ieškovas nurodė nežinojęs) paliktą turtą.

35. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad ieškovas savo teisę priimti palikimą įgyvendino pasyviai. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas po motinos mirties nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nėra aplinkybė, dėl ko negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kadangi nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, priimant palikimą faktiniu valdymu nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Todėl, kai ieškovas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, jam nekilo pareiga informuoti palikimo atsiradimo vietos notaro apie ketinimą kreiptis į jį dėl palikėjos palikimo paveldėjimo ar į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

36. Byloje esanti pažyma apie patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis patvirtina, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. A. R., jos gyvenamoji vieta netrukus po gimimo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota tuo pačiu adresu, kur gyvena ir ieškovas bei gyveno palikėja ieškovo motina M. R., t. y. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 8). Be kita ko, nurodyto buto 1/8 dalis nuo (duomenys neskelbtini) registruota paties ieškovo vardu (t. 1, el. b. l. 9-11).

37. Atsakovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą N. R., kuriame nurodė, jog prašo ieškovo iki 2021 m. gruodžio 31 d. pateikti įrodymus, kad ieškovas ėmėsi veiksmų dėl paveldėtino turto (t. 1, el. b. l. 71). Atsakovė nurodė, jog jau tada ieškovas turėjo žinoti, kad nesiėmus veiksmų bus kreiptasi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Kita vertus, rašte nurodoma, kad jis siunčiamas registruotu paštu, tačiau teismui nėra pateikta duomenų apie siuntos registracijos numerį, taip pat nėra duomenų, kada nurodytas raštas buvo ir ar iš viso buvo įteiktas ieškovui. Teismo posėdžio metu paklaustas ieškovas nurodė, jog tokio rašto nėra gavęs ir apie palikimo perėjimo valstybei procesą nežinojo, kol negavo atsakovės sąskaitos už komunalines paslaugas 2024 m. lapkričio mėn. Taigi nesant byloje rašytinių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) raštas buvo tinkamai įteiktas ieškovui, negalima daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas žinojo apie palikimo perdavimo valstybei procesą. Atsakovė tokį patį raštą nurodė siuntusi ir trečiajam asmeniui L. S., tačiau apie rašto įteikimą ir šiam asmeniui byloje įrodymų nėra.

38. Atsakovė į bylą taip pat pateikė 2024 m. kovo 26 d. turto apžiūros aktą, tačiau pačiame akte nurodyta, kad į vidų nepatekta, turto būklė patenkinama – bendraturčio teigimu. Koks tai bendraturtis – nėra nurodyta. Taip pat nurodomas N. R. telefono numeris ir žyma „Informavo jog ginčys liudijimą“. Kas ir kaip (telefonu, žodžiu ar pan.) tai nurodė – nepateikta duomenų. Posėdžio metu paklaustas ieškovas nurodė, jog telefonu su juo niekas nesusisiekė, turto apžiūros metu ieškovas nebuvo namuose, turto niekam neaprodė, apie turto apžiūrą nieko nežinojo.

39. Ieškovas nesikreipimą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo grindžia tuo, kad 2020 m. pabaigoje – 2021 m. kovo mėn. buvo antrosios COVID-19 bangos tęsinys, labai spartaus ligos plitimo ir didelio mirtingumo laikotarpis, šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. veiklos ataskaitos ištrauką (t. 1, el. b. l. 94). Taip pat ieškovas turėjo (duomenys neskelbtini) sudarytą M. R. testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, kada beatsirastų ir iš ko besusidėtų, ji paliko ieškovui (t. 1, el. b. l. 95-96). Ieškovas nurodo, kad šios aplinkybės buvo pagrindas jam tikėtis, kad visas motinos palikimas liko jam ir jis yra sąžiningas viso likusio turto savininkas.

40. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė el. paštu 2025 m. balandžio 17 d. gautą (siųstą) informaciją, jog valstybės įmonė Turto bankas UAB „Ignitis“ yra sumokėjusi 50,42 Eur, o UAB „Alytaus šilumos tinklai“ – 973,64 Eur skolas, susidariusias nuo palikėjos mirties iki turto perėjimo valstybei. Taip pat nurodoma, kad raštai dėl palikimo priėmimo buvo siunčiami įpėdiniams, nurodytiems Gyventojų registro išraše, raštai atgal negrįžo, vadinasi pasiekė adresatus (t. 1, el. b. l. 84). Dėl šių atsakovės pateiktų įrodymų pasisakytina, jog tai, kad raštas negrįžo neįteiktas ieškovui, nereiškia, kad jis buvo jam tinkamai įteiktas. Ant raštų buvo pažymėta, kad jie bus siunčiami registruota pašto siunta, kiekviena registruota pašto siunta turi jos sekimo numerį, todėl, pateikus reikiamus duomenis, įmanoma tiksliai nustatyti, kada ir kam konkretus registruotas laiškas buvo pristatytas. Šių duomenų byloje nėra, todėl daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas gavo 2021 m. lapkričio mėn. raštą dėl būtinybės imtis priemonių palikimui priimti, nėra pagrindo. Taip pat aplinkybės, kad yra susidariusių įsiskolinimų komunalinių paslaugų tiekėjams, nepatvirtina, kad ieškovas nesinaudojo paveldėtu turtu kaip savo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo finansinė padėtis sudėtinga, mirus mamai buvo neseniai gimusi ieškovo dukra, ieškovo dukters motina sunkiai sirgo, tikėtina, jog ieškovas turėjo palaidoti motiną, kam irgi buvo reikalingos lėšos, ieškovas nedirbo, paklaustas posėdžio metu nurodė, jog įsiskolinimų už būstą jau buvo motinos mirties momentu. Kita vertus, ieškovas tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu nurodė, kad įsiskolinimus grąžino pagal savo galimybes, taip pat ieškovo pateiktos 2025 m. pradžios sąskaitos patvirtina, kad yra įsiskolinimų kai kuriems komunalinių paslaugų tiekėjams, tačiau ieškovas moka einamuosius mokesčius (dalį sąskaitoje nurodytos sumos), todėl vien tai, kad ieškovas neturi pakankamai lėšų apmokėti susidariusius įsiskolinimus, nereiškia, kad jis aktyviais veiksmai nepriėmė po motinos mirties likusio turto. Teismo vertinimu, net ir dalinis sąskaitų apmokėjimas patvirtina, kad ieškovas laiko butą savo nuosavybe, jame gyvena, naudojasi butui teikiamomis paslaugomis ir už jas pagal išgales susimoka.

41. Visų nurodytų aplinkybių visuma, byloje esanti rašytinė medžiaga, ieškovo ir jo atstovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas iškart po motinos M. R. mirties (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus, kurie akivaizdžiai parodė jo valios išraišką palikimą priimti.

42. Paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2009">3K-3-11/2009</a>). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

43. Nustačius, kad ieškovas motinos M. R. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, konstatuotina, kad jis tapo viso turto, priklaususio M. R., savininku nuo palikimo atsiradimo momento.

44. Asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau buvo faktiniu valdymu priėmęs M. R. palikimą, o apie teisės paveldėti pažeidimą sužinojo tik 2024 m. lapkričio mėn., gavęs sąskaitą iš atsakovės dėl komunalinių mokesčių skolos, darytina išvada, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu Alytaus miesto 5-ojo notaro biuro notarės Ingos Balionytės (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

45. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas patenkinti ieškovo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Teismo nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po M. R. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

46. Atsakovė prašo atmesti patikslintą ieškinį taikant ieškinio senaties terminą. Atsiliepime nurodė, jog pagal CK 5.8 straipsnį paveldėjimo teisei ginčyti nustatytas trumpesnis ieškinio senaties terminas. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), o ieškovas nesiėmė jokių veiksmų iki 2025 m. kovo 27 d. Dėl to ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

47. Ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

48. Atsakovė prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, kadangi ieškovas per metus nuo 2024 m. kovo 26 d., kai buvo atlikta turto apžiūra, nesiėmė jokių veiksmų. Su atsiliepimu atsakovė teismui pateikė 2021 m. lapkričio mėn. raštus dėl turto paveldėjimo, adresuotus ieškovui ir trečiajam asmeniui L. S., taip pat pateikė 2024 m. kovo 26 d. turto apžiūros aktą, o būtent nuo šios datos atsakovė ir prašo skaičiuoti ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, turto apžiūros aktui nesant ieškovo pasirašytam, pačiame akte nurodžius, jog buto būklę kaip patenkinamą, nurodė buto bendraturtis (neįvardintas), į vidų nebuvo patekta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovui nuo tada tapo aišku, kad ginčo butą paveldėjo atsakovė. Be to, ieškovui, priėmusiam motinos palikimą faktiniu valdymu, nebuvo pagrindo imtis papildomų veiksmų, kadangi jis palikimą faktiniu valdymu priėmė iš karto po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), o atsakovei liudijimas išduotas tik (duomenys neskelbtini)

49. Nagrinėjamu atveju ieškovui ginčijant atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo teisėtumą, taikytinas ne sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris, nagrinėjamu atveju, skaičiuojant nuo palikimo atsiradimo dienos (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo (2025 m. kovo 27 d.) nėra praleistas. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės prašymo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, tenkinti nėra teisinio pagrindo.

50. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

51. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos tiesinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, taip pat ieškovas buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio (t. 1, el. b. l. 18–19). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kad už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovui teisme valstybė patyrė 300,00 Eur išlaidas (t. 1, el. b. l. 163).

52. Pagal bendrą taisyklę bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359/2020).

53. Įvertinus tai, kad byloje nebuvo nustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

54. Teismas šioje byloje turėjo 122,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, šis suma taip pat iš atsakovės neišieškotina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

n u s p r e d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė ieškovas N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu Alytaus miesto 5-ojo notaro biuro notarės Ingos Balionytės (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Justina Stančikienė