Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka

Civilinė byla Nr. e2-8405-1232/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20013-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 27 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE atstovui Modestui Kuodžiui,

atsakovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui R. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas

nustatė:

I. Ieškovo ieškinio argumentai

1. Ieškovas ERGO Insurance SE (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo R. K. (toliau – atsakovas) 2 007,66 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,00 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas su draudėja uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Žalgirio verslo centru“ (toliau – draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutarties pagrindu atlygino draudėjai 2 007,66 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio, kai buvo apgadintos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), durys. Atsakovas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), išlaužęs parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimo duris, kurios priklauso draudėjai, pasikėsino įsibrauti į (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) nuomojamas patalpas ir iš vidaus pagrobti ką nors vertingo, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė parduotuvės signalizacija. Draudėja nurodė, kad turto sugadinimai ir patirti nuostoliai yra sugadintos patalpų durų varčia ir apgadinta stakta (el. b. l. 1-3).

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Modestas Kuodis palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal pateiktus dokumentus. Žalą sudaro durų, sulaužytų dangtelių pakeitimas, senų gaminių demontavimas, utilizavimas. Visa suma 2 331,29 Eur su PVM, tačiau suma atlyginta be PVM mokesčio. Dar išmokėta papildoma išmoka nustačius įvykio kaltininką – 188,66 Eur. Draudėjai iš viso buvo išmokėta 2 007,66 Eur ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovo kaltę pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Draudiko pareiga atlyginti žalą pagal nustatytą žalos dydį. Yra pateiktas atliktų darbų aktas, todėl tikėtina, kad durys buvo pakeistos, abejoti tuo nėra jokio pagrindo (2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 01 s. – 19 min. 24 s.).

II. Atsakovo atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę reikšti ieškinį baudžiamojoje byloje, kuomet jį teisė, tačiau jo nereiškė. Tai yra bandymas pasipelnyti, nes atsakovas žino kiek žalos padarė objektui. Ieškovo nurodyta suma yra neadekvati, nes durys liko tos pačios. Jis nežino kokius duomenis gavo ieškovas ir ar tikrino objektą fiziškai, ar tiesiog patikėjo pateiktais draudėjo raštais ir atidavė pinigus. Draudėja pasirašė sutartį su ieškovu ir mokėjo fiksuotą mokestį kas mėnesį, kas metus ar panašiai, už pastatą, duris, langus, t. y. už saugumo garantą atsitikus nelaimei, kad turėtų resursų problemai spręsti. Draudimo kompanija gavo naudą iki minimos žalos atsiradimo. Išmokėta pinigų suma draudėjai yra tiesiogiai su ieškovo darbu, veikla susijusios išlaidos, o ne atsakovo padaryta žala (el. b. l. 38-39).

5. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad norėjo įvykdyti nusikaltimą, tačiau jis nuteistas už bandymą įsilaužti. Jis įlenkė tik atbrailą. Jį sulaikė (duomenys neskelbtini) ir skyrė suėmimą. Nuteisė už šitą nusikaltimą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusi teisme ieškinio nereiškė ir todėl jam dabar už šitą nusikalstamą veiką atlikus bausmę ir gauti ieškinį supranta kaip lobizmą. Ieškovas gavo naudą iš draudėjos ir dabar vėl ieško naudos. Pripažįsta, kad sulenkė durų atbrailą ir už tai yra nuteistas laisvės atėmimo bausme. Nesutinka su žalos dydžiu. Jis kiekvieną rytą praeidavo pro minimą parduotuvę ir žino, kad niekas jokių durų nekeitė (2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 12 s. – 28 min. 40 s.).

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas pilnai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir draudėjos UAB „Žalgirio verslo centras“ buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7-10). Draudėja pranešė ieškovui apie draudiminį įvykį, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) suveikus administracinio pastato (duomenys neskelbtini) patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) apsauginei signalizacijai, pastato budėtojas G. K. išėjo iš pastato ir pamatė, kaip nuo pirmo aukšto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) durų pasišalina vyriškis. Nurodė, kad buvo sugadintos patalų durų varčia ir apgadinta stakta (el. b. l. 11).

7. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 2 007,66 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio, kai buvo apgadintos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), durys (el. b. l. 13-14).

Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą

8. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2012">3K-3-415/2012</a>).

10. Priklausomai nuo turto draudimo rūšies reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį perėjimas draudikui gali turėti ypatumų, bet visais atvejais galioja taisyklė, kad subrogacinis reikalavimas negali viršyti draudimo išmokos.

11. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nusprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xODcwLTEyMDEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1870-1201/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1870-1201/2023">1-1870-1201/2023</a> buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojoje kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad (duomenys neskelbtini), būdamas prie UAB,,Žalgirio verslo centras“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužydamas UAB,,Žalgirio verslo centras“ priklausančias lauko duris, kurios buvo užrakintos, pasikėsino įsibrauti į (duomenys neskelbtini) nuomojamas patalpas, kuriose įsikūrusi parduotuvė (duomenys neskelbtini), ir iš jų pavogti ką nors vertingo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sulaužius minėtas duris suveikė parduotuvės signalizacija ir jos išsigandęs jis iš įvykio vietos pasišalino (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13. Atsakovas savo argumentuose nesutinka su apskaičiuotu reikalaujamos žalos dydžiu bei su pačiu faktu, kad jis turi atlyginti žalą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė.

14. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo ir šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas po sugadinimo neatkurtas ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417/2014">3K-3-417/2014</a>, 3K-3-130/2016 ir kt.).

15. Nagrinėjimo atveju ieškovas žalą dėl sugadintos patalpų durų varčios ir apgadintos staktos įrodinėja fotonuotraukomis (el. 23-29), draudėjos pateiktu (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktu, iš kurio matyti, kad durys kainavo 1 649 Eur, sulaužytų durų pakeitimas – 120 Eur, o senų durų demontavimas, utilizavimas – 150 Eur, iš viso 1 919 Eur be PVM (el. b. l. 12). Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, iš kurios matyti, kad buvo atlikti aliuminio-stiklo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbai objekte: (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų kaina 1 919 Eur (el. b. l. 15). 2022 m. gruodžio 1 d. pasiūlymu dėl aliuminio-stiklo konstrukcijų gamybos (sąmatinis skaičiavimas) (el. b. l. 16). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, ieškovas dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio, kai buvo apgadintos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), durys, draudėjai išmokėjo 2 007,66 Eur (el. b. l. 13-14, 19). Nors atsakovas posėdžio metu nesutiko su žalos dydžiu, tačiau atsakovas savo ruožtu, byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės paskaičiuotos žalos dydį.

16. Atsakovo argumentai, kad jis nesutinka atlyginti žalos, nes ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xODcwLTEyMDEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1870-1201/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1870-1201/2023">1-1870-1201/2023</a> nereiškė ieškinio ir jis jau atlieka bausmę už padarytą nusikaltimą, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjktMTA3NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269-1075/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269-1075/2023">3K-3-269-1075/2023</a> yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys, kurios nekonkuruoja tarpusavyje, t. y. ta aplinkybė, kad asmuo yra nuteistas ir jam paskirta baudžiamoji sankcija, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (LAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI2LTQ2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-126-469/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-126-469/2021">e3K-3-126-469/2021</a>). Todėl ieškovas nereikšdamas ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xODcwLTEyMDEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1870-1201/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1870-1201/2023">1-1870-1201/2023</a>, neprarado teisės reikšti ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo civiline tvarka. Taip pat pažymėtina, kad draudikui teisė reikalauti atlyginimo remiantis išmokėtos draudimo išmokos dydžiu atsiranda nuo išmokos draudėjui ar naudos gavėjui išmokėjimo momento, jeigu draudimo sutartyje šalys nesusitarė kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2012">3K-3-415/2012</a>).

17. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atsakovas būdamas prie UAB,,Žalgirio verslo centras“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužė UAB,,Žalgirio verslo centras“ priklausančias lauko duris, kurios buvo užrakintos, pasikėsindamas įsibrauti į (duomenys neskelbtini) nuomojamas patalpas, kuriose įsikūrusi parduotuvė (duomenys neskelbtini), ir iš jų pavogti ką nors vertingo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sulaužius minėtas duris suveikė parduotuvės signalizacija ir jos išsigandęs atsakovas iš įvykio vietos pasišalino. Teismo vertinimu neabejotinai egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, to byloje neneigė ir pats atsakovas.

18. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 199 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtos žalos dydį ir jos atlyginimą, o atsakovas, savo ruožtu, savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė.

19. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2008">3K-3-171/2008</a>).

20. Išanalizavus civilinės bylos medžiagą, įvertinus šalių pateiktus įrodymais bei argumentus, darytina išvada, jog yra nustatytos visos būtinos sąlygos, reikalingos konstatuoti deliktinei atsakomybei dėl atsakovo padarytos ieškovui žalos.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas pilnai ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 2 007,66 Eur žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

22. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2007">3K-3-536/2007</a>; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDQtOTE1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-144-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-144-915/2018">3K-3-144-915/2018</a>, 45 punktas).

24. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis, ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė.

25. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

26. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pripažinus, jog ieškovo ieškinys pagrįstas ir jį tenkinus pilnai, iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 2 007,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: žyminis mokestis – 45,00 Eur (el. b. l. 4). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 302912288, 2 007,66 Eur (dviejų tūkstančių septynių eurų 66 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Venckevičienė