Baudžiamoji byla Nr. 2K-559-507/2015
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02007-2008-7
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.6.2
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu D. Ž. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 120 MGL ((15 600 Lt) 4518 Eur)) dydžio bauda.
D. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o baudžiamoj byla pagal 222 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.
A. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 644 877 Lt (186 769 Eur) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti N. N., A. G. ir K. D., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendis pakeistas. D. Ž., pripažintai kalta padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, paskirta 120 MGL (4344,30 Eur) dydžio bauda, A. Ž., pripažintam kaltu, padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, paskirta 100 MGL (3 620,25 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. Ž. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 84 018,93 Eur, o iš A. Ž. – 52 250,98 Eur.
Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad A. Ž. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. gynėjos Alisos Kostiuk apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
D. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 14 d., turėdama išankstinį tikslą, pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 290 100,55 Lt (84 018,93 Eur) UAB „D“ piniginių lėšų: D. Ž., būdama UAB „D“ rūbų rūšiuotoja, turėjusi teisę disponuoti UAB „D“ sąskaita AB „Parex“ banke, nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 14 d., turėdama išankstinį tikslą pasisavinti UAB „D“ turtą – pinigines lėšas, per 7 kartus, AB „Parex“ banke, esančiame Klaipėdoje, Danės g. 21, iš UAB „D“ sąskaitos paėmė grynuosius pinigus – 290 100,55 Lt (84 018,93 Eur), kurių į UAB „D“ kasą neįnešė ir tokiu būdu juos pasisavino, o būtent:
2005 m. vasario 24 d. iš sąskaitos paėmė 49 350 Lt (14 292,75 Eur) ir juos pasisavino,
2005 m. kovo 7 d. iš sąskaitos paėmė 16 815,14 Lt (4869,96 Eur) ir juos pasisavino,
2005 m. kovo 18 d. iš sąskaitos paėmė 49 700 Lt (14 394,11 Eur) ir juos pasisavino,
2005 m. kovo 23 d. iš sąskaitos paėmė 43 816,03 Lt (12 690 Eur) ir juos pasisavino,
2005 m. kovo 30 d. iš sąskaitos paėmė 30 880 Lt (8943,47 Eur) ir juos pasisavino,
2005 m. balandžio 11 d. iš sąskaitos paėmė grynaisiais 49 750 Lt (14 408,60 Eur) ir juos pasisavino,
2005 m. balandžio 14 d. iš sąskaitos paėmė grynaisiais 49 789,38 Lt (14 420 Eur) ir juos pasisavino.
Taip D. Ž. nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 14 d. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 290 100,55 Lt (84 018,93 Eur) UAB „D“ piniginių lėšų.
A. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. spalio 10 d., turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 180 412,20 Lt (52 250,98 Eur) UAB „D“ piniginių lėšų:
A. Ž., būdamas UAB „D“ direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. spalio 10 d., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti UAB „D“ turtą – pinigines lėšas, iš UAB „D“ sąskaitos, esančios AB bankas „Hansabankas“, per 5 kartus paėmė 175 233 Lt (50 750,98 Eur), jų neįtraukė į UAB „D“ apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų gavimo į UAB „D“ kasą, kurių paėmimas iš sąskaitos, esančios AB bankas „Hansabankas“, išraše, ir juos pasisavino, o būtent:
1. 2005 m. liepos 14 d. iš sąskaitos paėmė 40 833 Lt (11 826,05 Eur),
2. 2005 m. rugpjūčio 4 d. iš sąskaitos paėmė grynaisiais – 300 Lt (86,89 Eur),
3. 2005 m. rugpjūčio 5 d. iš sąskaitos paėmė grynaisiais – 40 000 Lt (11 584,8 Eur),
4. 2005 m. rugsėjo 12 d. iš sąskaitos paėmė grynaisiais – 45 400 Lt (13 148,75 Eur),
5. 2005 m. spalio 10 d. iš sąskaitos paėmė grynaisiais – 48 700 Lt (14 104,49 Eur).
Taip nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. spalio 10 d. A. Ž pasisavino 175 233 Lt (50 750,98 Eur) UAB „D“ piniginių lėšų.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Ž., būdamas UAB „D“ direktoriumi, 2005 m. rugpjūčio 3 d., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti UAB „D“ turtą – pinigines lėšas, Klaipėdos mieste, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iš UAB „D“ sąskaitos, esančios AB „Parex“ banke, paėmė 5179,20 Lt (1500 Eur), jų neįtraukė į UAB „D“ apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų gavimo į UAB „D“ kasą, kurių paėmimas iš sąskaitos, esančios AB „Parex“ banke išraše ir juos pasisavino.
Iš viso A. Ž. nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. spalio 10 d. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 180 412,20 Lt (52 250,98 Eur) UAB „D“ piniginių lėšų.
Kasaciniu skundu nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. gynėja advokatė Alisa Kostiuk prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį, kuria D. Ž. ir A. Ž. nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorė teigia, kad D. Ž. ir A. Ž. buvo nepagrįstai nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jų veikoje nebuvo nusikaltimo sudėties – nekilo baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai (turtas nebuvo pasisavintas). Teismas turėjo įvertinti, ar dėl nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. neteisėtų veiksmų kilo reali žala UAB „ D“, tačiau teismai padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad, išgryninę pinigus, nuteistieji įgijo realią galimybe jais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra, taip neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė UAB „D“ turtą, padarydami bendrovei žalą. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį – tiesioginę tyčią.
Kasatorė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos UAB „D“ ūkinės-komercinės veiklos patikrinimai ir surašytos specialisto išvados, tačiau nė vienoje iš išvadų nebuvo suformuluota užduotis nustatyti turtinės žalos dydį. Teismo išvada, kad vien pinigų paėmimas iš sąskaitos yra turto pasisavinimas, nes dėl vėliau atsiradusių įmonės akcininkų nerūpestingumo nebuvo imtasi veiksmų nustatyti žalos dydį ir pareikšti civilinius ieškinius buvusiems įmonės vadovams, ir kad įmonės perleidimas kitiems asmenims reiškia nuteistųjų siekį nuslėpti nusikalstamus veiksmus, nepagrįsta byloje esamais įrodymais ir yra tik prielaida. Taip pat nėra byloje surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji turėjo tikslą pasisavinti neteisėtai išgrynintus pinigus ar juos panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Neįrodyta, kad pinigų paėmimas iš sąskaitų buvo neteisėtas, o specialisto išvadose nėra apskaičiuota ir palyginta, kiek pinigų buvo paimta grynaisiais, o kiek buvo sumokėta pagal sąskaitas faktūras pardavėjams, išrašant kasos pajamų orderių kvitus, kurie yra šioje baudžiamojoje byloje ir kurių turinį galima patikrinti baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis. Byloje nustatyta, kad UAB „D“ vykdė ūkinę-komercinę veiklą, pirkdama iš UAB „E“ ir UAB „T“ prekes ir parduodama šias prekes UAB „R“. Anot kasatorės, byloje nustatyta, kad vyko atsiskaitymai tiek banko pavedimais, tiek grynaisiais pinigais, bet nėra jokių duomenų apie tai, iš kokių lėšų UAB „D“ atsiskaitinėjo su UAB „T“ nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2005 m rugsėjo 30 d. Be to, nepaneigti nuteistųjų argumentai, kad įmonės pinigai buvo panaudoti jos reikmėms, ir neatsižvelgta į tai, kad prekės buvo realiai įgytos.
Nors byloje nustatyta, kad vėliau įmonė buvo perleista kitiems asmenims, tačiau buvo apklausta tik viena iš samdomų darbuotojų – T. L. Tuo tarpu tikrasis įmonės akcininkas, kuris realiai valdė ir vadovavo įmonei, nebuvo nustatytas ir apklaustas. Kadangi kartu su įmone naujam akcininkui buvo perleisti visi buhalteriniai dokumentai, nuteistieji D. Ž. ir A. Ž. negalėjo būti atsakingi už buhalterinių dokumentų trūkumus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistieji galėjo nesilaikyti buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimų disponavo jiems patikėtu turtu, bet tai nereiškia, kad bendrovei dėl to buvo padaryta žala, nes pats pinigų išgryninimo faktas nesudaro nusikaltimo – pasisavinimo – sudėties. Nuteistieji neapskaitytus bendrovės buhalteriniuose dokumentuose pinigus sumokėjo už realiai nupirktas prekes, žala įmonei nebuvo padaryta, nes nurodytos prekės buvo realizuotos ir už jas atsiskaityta, sumokant pinigus UAB „D“ (tai patvirtina banko dokumentai). Byloje yra dokumentai, o būtent, UAB „T“ sąskaitos faktūros, kurie patvirtina, kad pagal kasos pajamų orderius UAB „T“ buvo sumokėta 983 500 Lt (284 841,29 Eur). Kasatorės manymu, byloje neįrodyta, kad UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo realiai neįvykusias ūkines operacijas, jog UAB „D“ parduotos prekės įgytos nelegaliai arba kad apie tai buvo žinoma UAB „D“ vadovams.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai vertintini kaip pasirinktos gynybinės taktikos tąsa. Iš esmės kasaciniame skunde pateikti argumentai (ypač tie, kurie susiję su faktinių byloje nustatytų aplinkybių vertinimu) buvo žinomi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams, jų išnagrinėti ir įvertinti pateikiant atitinkamas išvadas. Byloje nebuvo nustatyta, kaip buvo panaudoti iš įmonės sąskaitos paimti ir į kasą neįnešti pinigai. Tačiau tai, kad nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje.
Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nes perkėlė įrodinėjimo pareigą nuteistiesiems. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.
Konstatuotina, kad šioje byloje teismas nustatė visus būtinus BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas tai padarė laikydamasis BPK 20 straipsnio nustatytų taisyklių, kurios įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai, kad teismo padarytos išvados neatitiko nuteistųjų lūkesčių, nedaro tų teismo išvadų neteisėtų ar nepagrįstų. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus skundžiamojoje nuosprendžio dalyje, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš skundo turinio matyti, kad kasatorė nesutinka su įrodymų vertinimu ir todėl nurodo, kad teismai juos įvertino netinkamai, nes byloje nėra nustatyta būtinojo šios nusikaltimo sudėties požymio – turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam.
Kasaciniame skunde pagrindinis dėmesys skirtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio kritikai dėl A. ir D. Ž. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį motyvuojant tuo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo baudžiamajame procese taisykles, nes iš esmės ne taip, kaip norėjo nuteistieji ir jų gynėja, įvertino byloje surinktus įrodymus, o savo išvadas grindė prielaidomis. Tokie kasacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir aptartos skundžiamame nuosprendyje. Klaipėdos apygardos teismo nutartis šioje byloje atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus, o kasacinio skundo nuoroda į galimus įrodinėjimo taisyklių pažeidimus apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje pateiktą apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus ir todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos BPK 320 straipsnio nuostatas.
Kasaciniame skunde nurodant, kad nuteistiesiems nepagrįstai buvo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes nukentėjusiajam nepadaryta žala, taip pat ginčijamos vienokios ar kitokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bandoma nurodyti kaip vertinti vienus ar kitus byloje surinktus įrodymus, kurias iš nustatytų aplinkybių laikyti įrodymais, o kurios iš jų nustatytos netinkamai, kartu nurodant BPK 20 straipsnio ir kitų procesinių normų reikalavimų menamus pažeidimus bei galimus nukrypimus nuo suformuotos teismų praktikos. Šie kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo yra deklaratyvūs, be to, akivaizdu, kad toks faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir plačiau nesvarstytinas, nes minėtus kasacinių skundų argumentus išsamiai išnagrinėjo ir apsvarstė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą panašiais motyvais. Darytina išvada, kad teismai tinkamai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog ištirtų ir teismų sprendimuose aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistųjų kaltę pasisavinus svetimą turtą. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad BK 183 ar 184 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymu kaltinamo asmens tvirtinimas, kad bendrovės piniginės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimus dėl bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208/2008">2K-208/2008</a>, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-332/2014). Tokia išvada nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–63–507/2015).
Kasacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas nuteistųjų tyčios turinys, jų padaryta žala, kad lėšos, dėl kurių pasisavinimo nuteisti D. Ž. ir A. Ž., buvo panaudotos įmonės veikloje, nėra pagrindas daryti išvadą, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas netinkamai. Iš kasacine tvarka apskųstų teismų sprendimų turinio matyti, jog padaryta žala byloje nustatyta pagal iš įmonės sąskaitų paimtas pinigų sumas. Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagrįstai daryta išvada, kad šių lėšų panaudojimas įmonės reikmėms niekaip nepatvirtintas. Teiginiai apie lėšų panaudojimą atsiskaitymams su kitomis įmonėmis proceso metu buvo tikrinami. Analogiški kasaciniame skunde nurodomiems argumentams buvo dėstomi ir nuteistųjų gynėjos apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas argumentus dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms bei kitus apeliacinio skundo teiginius paneigė išanalizavęs proceso metu užfiksuotus parodymus, kasatorės minimus buhalterinius dokumentus, kitus bylos duomenis. Nėra pagrindo konstatuoti, kad gynybos argumentus paneigiančios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados padarytos iš esmės pažeidžiant BPK nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad kasacinio proceso metu bylos įrodymai iš naujo nėra tiriami ir vertinami. Vadovaudamiesi BPK nustatytomis taisyklėmis įrodymus tiria ir vertina pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Kasacinio proceso metu gali būti tik patikrinama, ar tiriant bei vertinant įrodymus nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.
BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). BPK 20 straipsnio 5 dalies, nustatančios, kad „teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“, esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-253-303/2015). Šioje byloje tokie pažeidimai nenustatyti, todėl kasatorės nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440-976/2015).
Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryti tokie patys pažeidimai, kuriuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nustatė kasacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 2K-P-78/2012. Tarp nagrinėjamos bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 2K-P-78/2012 yra esminių skirtumų. Pagrindinis iš jų yra tas, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012 priimtoje kasacinėje nutartyje buvo konstatuota, jog teismų išvados dėl iš įmonės kasos paimtų pinigų yra prieštaringos, kad nepaneigti kaltinamojo teiginiai, jog buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtintas pinigų paėmimas iš kasos (kaip ir jų panaudojimas) neatitinka realių ūkinių įvykių. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pinigų paėmimo iš įmonės sąskaitų banke faktas yra tinkamai nustatytas ir proceso dalyvių nėra ginčijamas. Tai reiškia, kad esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių padarymo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012 buvo priimtas sprendimas perduoti bylą iš naujo apeliacine tvarka, nagrinėjamoje byloje negalėjo būti ir nebuvo padaryti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Aldona Rakauskienė
Gintaras Goda
