T. T. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-540-489/2015 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00856-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu T. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį vienuolikos metų laisvės atėmimu. Šiuo nuosprendžiu V. Ch. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi nuteistojo T. T. gynėjo advokato I. Motužio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

T. T. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 12 d., apie 18.00 val., R. B. namuose Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su R. B. metu, sudavė šiam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas – ne mažiau kaip 9 smūgius į galvą ir ne mažiau kaip 8 į krūtinę, taip padarė R. B. didelę kraujosruvą kairiojo smilkinio raumenyje, kraujosruvas abiejose veido pusėse, akiduobėse, smilkiniuose, žanduose, kramtomuosiuose raumenyse, paausiuose, kairės ausies kaušelio užpakaliniame paviršiuje, užausyje ir paausyje; kraujosruvas po akių junginėmis, apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kaklo ir gerklų kairės pusės minkštuosiuose audiniuose – raumenyse; kairiojo žando gleivinės muštinę žaizdą, krūtinkaulio ir kairės pusės III, IV, V, VI, VII šonkaulių lūžius; didelę kraujosruvą krūtinkaulio vidiniame paviršiuje; kraujosruvas krūtinės ląstos kairiojo šoninio paviršiaus raumenyse, smulkias kraujosruvas odoje nugaros kairės pusės mentėje ir kairiojo peties sąnario užpakaliniame paviršiuje; poodinę kraujosruvą kairėje mentėje, kraujosruvas nugaros raumenyse – abiejose mentėse ir po kairiąja mentimi, kairiojo žasto apatinio trečdalio vidinio paviršiaus odoje. Dėl T. T. padaryto R. B. galvos sumušimo šiam po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame didžiajame pusrutulyje išsiliejo kraujas, kuris suspaudė smegenis, išsivystė antrinės kraujosruvos smegenų kamiene ir galvos smegenų pabrinkimas, dėl to tą patį vakarą R. B. mirė.

Nuteistojo T. T. gynėjas advokatas Irmantas Motužis kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, nuosprendžio trūkumų, neišnagrinėjo apeliacinio skundo esminių argumentų, iškraipydamas bylos duomenis padarė paviršutiniškas ir logiškai nepaaiškinamas išvadas.

Kasaciniame skunde, remiantis kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-589/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-589/2006">2K-589/2006</a>, 2K-440/2010, 2K-309/2011), teigiama, kad asmenų parodymai vertintini kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, nesant pašalinės įtakos, gebant būti objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Pirmosios instancijos teismas, anot kasatoriaus, nepagrįstai rėmėsi nepatikimais išteisintojo šioje byloje V. Ch. ir liudytojo S. M. parodymais, ignoravo jiems prieštaraujančius įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas šios spragos neištaisė. Apeliaciniame skunde teigta, kad liudytojo S. M., išteisintojo V. Ch. parodymai dėl to, kokiomis aplinkybėmis V. Ch. S. M. galėjo papasakoti apie savo ir T. T. buvimo R. B. bute ir R. B. sužalojimo aplinkybes, neatitinka telefono skambučių išklotinių turinio (teismų nustatytas pagal asmenų parodymus V. Ch. skambinimo S. M. ir šio skambinimo V. Ch. laikas nesutampa su telefono pokalbių išklotinėse užfiksuotu jų kontaktavimo telefonu laiku). V. Ch., anot kasatoriaus, derino savo parodymus su liudytojo S. M. klaidinančia ikiteisminį tyrimą pozicija. Apeliaciniame skunde taip pat buvo teigta, kad V. Ch. proceso metu keitė savo parodymus, susijusius su T. T. veiksmų pobūdžiu, jų apimtimi, jo paties veiksmų R. B. bute apibūdinimu. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, bylos įrodymų nevertino kaip visumos, taigi pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 320 straipsnio 3 dalį. V. Ch. ir liudytojo S. M. parodymai, be to, prieštarauja specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenims. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad V. Ch. parodymais yra pagrindo tikėti labiau nei nuteistojo T. T. parodymais, neanalizavo V. Ch. parodymų raidos, prieštaravimų objektyvios kilmės įrodymams. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad V. Ch. parodymai turėtų būti vertinami ypač kruopščiai, atsižvelgiant ir į tai, kad jis viso proceso metu buvo įtariamasis ir kaltinamasis dėl R. B. nužudymo, tad, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės dėl galbūt jo paties įvykdyto nužudymo, gali apkalbėti T. T.

Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tik pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus dėl liudytojos M. T. parodymų, neatsižvelgęs į jos parodymų turinį, užfiksuotą teismo posėdžio protokolo sudėtinėje dalyje – garso įraše, iškreipiant jų esmę. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad apeliaciniu skundu nuteistojo T. T. gynėjas, remdamasis liudytojų M. T., V. T. ir M. Ž. parodymais, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė smurtinių veiksmų, sukėlusių R. B. mirtį, atlikimo laiką. Apeliaciniame skunde, pasak kasatoriaus, R. B. mirtį sukėlusių sužalojimų laikas nebuvo ginčijamas, tačiau remiantis bylos duomenimis kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis buvo atmesti liudytojų M. T., V. T. ir M. Ž. parodymai, patvirtinantys, jog nuteistasis T. T. iš R. B. buto išėjo žymiai anksčiau, nei tai nurodė išteisintasis V. Ch. Apeliaciniame skunde buvo atkreiptas dėmesys į liudytojos M. T. parodymus, (atitinkančius būtent nuteistojo T. T. parodymus apie tai, kad, jiems su V. Ch. apie 18.00 val. atėjus į R. B. namus, šio namuose dar nebuvo, o iš R. B. namų į savo namus T. T. grįžo netrukus po 18.00 val.), paneigiančius išteisintojo V. Ch. parodymus apie tai, kad, jiems su T. T. atėjus pas R. B. į butą, šis jau buvo namuose, kuriuose jie trise girtavo, kai buvo sumuštas R. B. Per liudytojos M. T. nurodytą laikotarpį, įvertinant ir laiką, per kurį R. B. turėjo iš T. K. buto grįžti į savo namus, o T. T. iš R. B. namų – į savuosius, negalėjo įvykti išteisintojo V. Ch. nurodyti įvykiai R. B. bute. Apeliaciniu skundu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka liudytojos M. T. nurodyto laiko, kad ji prieš pat 18.00 val. matė gyvą R. B. einantį pas T. K., o tarp 18.15 ir 18.20 val. matė savo namuose T. T., kuris, pagal V. Ch. parodymus, tuo metu turėjo girtauti R. B. namuose. Būtent liudytojos M. T. parodymų iškraipymas lėmė klaidingas pirmosios instancijos teismo išvadas. Kasatorius teigia, kad tai, jog M. T. R. B. turėjo matyti apie 18.10–18.15 val. yra visiškai nesuderinama su teismo išvada, kad R. B., iki 18.00 val. atėjus pas jį į namus T. T. ir V. Ch., iki 18.00 val. jau buvo namuose. Teisiamojo posėdžio garso įraše užfiksuoti kitokie, nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, liudytojos M. T. parodymai: liudytoja patikino, kad kai grįžo T. T., nebuvo daugiau nei 18.20 val., o R. B. matė prieš prasidedant serialui „Namai kur širdis“ (šis serialas prasideda 18.00 val.), tačiau teismas darė nepagrįstą išvadą, kad liudytoja M. T. parodė, jog R. B. matė laikotarpiu nuo 18.00 iki 18.15 val. Apeliacinės instancijos teismas, cituodamas specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, iškraipė jos duomenis (joje nėra nurodytas tikslus smūgių sudavimo nukentėjusiajam laikas). Anot nuteistojo gynėjo, nei teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti 2013 m. lapkričio 12 d. vakare, nei specialisto paaiškinimai, jog nukentėjusysis po patirtų smūgių negalėjo nueiti toli vienas, nepaneigia T. T. ir liudytojų M. T. bei V. T. parodymų ir pagal juos darytinos išvados, kad T. T. R. B. bute galėjo būti 18.00–18.20 val., po to ten paliko R. B. su V. Ch.

Atsiliepimu į nuteistojo T. T. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad iš nuteistojo T. T. ir išteisintojo V. Ch. parodymų matyti, jog jie 2013 m. lapkričio 12 d., apie 18.00 val., buvo atėję pas nukentėjusįjį R. B., gėrė alkoholinius gėrimus, susipyko ir T. T. prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą; sumuštas nukentėjusysis buvo paliktas namuose ir 2013 m. lapkričio 13 d., apie 1.00 val., rastas miręs. Teismo medicinos specialisto išvada ir jo paaiškinimais teisme nustatyta, kad visi kūno sužalojimai, iš jų ir sukėlę mirtį, R. B. buvo padaryti 2013 m. lapkričio 12 d., apie 18.00–19.00 val., suduodant smūgius ir spardant kojomis. V. Ch. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos iš dalies patvirtino liudytojų S. M. ir G. P. parodymai. T. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad V. Ch. kartu su juo apie 18.00 val. būtų mušęs nukentėjusįjį R. B. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino kaip visumą, tinkamai kvalifikavo T. T. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, BPK 320–324 straipsnių pažeidimų nepadarė, išsamiai pasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų, išteisintojo V. Ch., liudytojų S. M., G. P., M. T., V. T. bei nuteistojo T. T. parodymų vertinimo, atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškindamas, kodėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino objektyviai, palygino iš skirtingų šaltinių gautus duomenis tarpusavyje, vertino juos tiek atskirai, tiek kartu, BPK 20 straipsnio 5 dalies nepažeidė.

Nuteistojo T. T. gynėjo advokato I. Motužio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

Kasaciniu skundu nuteistojo T. T. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius šio teismo padarytas teisės taikymo klaidas įžvelgia apeliacinės instancijos teismui, kaip galutinei instancijai pirmosios instancijos teismo nuosprendį tikrinti pagrįstumo aspektu, dar kartą įvertinus byloje esančius įrodymus ir padarius nenuoseklias bei nelogiškas išvadas dėl nustatytų byloje aplinkybių, prieštaringai atskleidus atskirų įrodymų patikimumą, pateikus neįtikinamus motyvus dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Atsakant į tokius argumentus visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).

Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Taigi kasacinio skundo teiginiai, kuriais prašoma įvertinti atskirtus įrodymus būtent šiuo aspektu, patikrinti išteisintojo V. Ch. parodymų raidą, įvertinti atskirų liudytojų parodymų patikimumą, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies pažeidimų

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Nagrinėjamoje byloje šis teismas pagal paduoto apeliacinio skundo argumentus tikrindamas T. T. pateiktą įvykio versiją, nurodė bylos duomenis, iš kurių nustatyta, kad T. T. ir V. Ch. 2013 m. lapkričio 12 d., apie 18.00 val., atėję pas nukentėjusįjį R. B., čia girtavo, ir, kilus konfliktui tarp T. T. ir R. B., supykęs ant nukentėjusiojo T. T. jį sumušė, sudavė R. B. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, išsamiai pasisakė dėl paties nuteistojo, išteisintojo V. Ch., liudytojų S. M., G. P., M. T., V. T. parodymų reikšmės nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes.

Teismas išdėstė argumentus dėl apeliaciniame skunde ginčyto byloje nustatyto R. B. nužudymo laiko, nurodė, kokia bylos medžiaga paneigia liudytojų M. T. ir V. T. parodymus. Įvertinęs liudytojų M. T., V. T., T. K., M. Ž. parodymus kaip visumą, palyginęs su kitais bylos duomenimis, teismas išdėstė aiškias išvadas, kodėl šie liudytojai apie 18.00 val. negalėjo matyti R. B., nurodė, kaip atskirų liudytojų parodymus paneigia teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei šią išvadą patikslinantys specialisto parodymai pirmosios instancijos teisme.

Kasaciniame skunde akcentuojamas specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamas vertinimas, kurioje nustatyta, kad didelė tikimybė, jog T. T. drabužiai (striukė, bliuzonas, kelnės) ir batai, paimti pas T. T., kontaktavo su R. B. drabužiais (megztiniu ir marškinėliais), ir labai didelė tikimybė, kad V. Ch. drabužiai (striukė, bliuzonas, kelnės) ir batai kontaktavo su R. B. drabužiais (megztiniu ir marškinėliais). Tačiau pluoštų tyrimo tikimybinės išvados nesukelia prieštaravimų dėl T. T. kaltumo, nes tiek V. Ch., tiek teismo medicinos specialisto parodymai teisme patvirtina, kad R. B. padėtis po smūgių sudavimo buvo pakeista, abiem įvykio vietoje buvusiems asmenims po T. T. suduotų smūgių paguldžius nukentėjusįjį į lovą.

Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad teismas suklydo remdamasis teismo medicinos specialisto išvada dėl veikos prieš R. B. padarymo laiko, pažymėjęs, jog veikos padarymo laikas – apie 18.00 val., o ne „vakare“, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo apklaustas teismo medicinos specialistas D. Vitkus, kuris parodė, kad smūgiai nukentėjusiajam galėjo būti suduoti 18.00–19.00 val. Taip pat apklausiamas specialistas paneigė galimybę R. B. susižaloti pačiam, pažymėjo daugelio smūgių sudavimo faktą, aplinkybę, kad po tokių sužalojimų jis negalėjo apsirengti, apsiauti batų ir eiti.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką svarbus reikalavimas nustatant tikrąsias bylos aplinkybes yra įrodymų vertinimas vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikimo BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–587/2014).

Atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, tokio pobūdžio esminių BPK pažeidimų kolegija nekonstatuoja. Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 2–17 lapuose išdėstytų įrodymų, kuriais nustatytas T. T. kaltumas ir R. B. nužudymo laikas, vertinimą, apeliantas įrodymų tyrimo atlikti neprašė. Kasaciniame skunde išdėstyti prieštaravimai dėl šių ir kitų įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių nesudaro pagrindo manyti, kad teismai įrodymus vertino nesivadovaudami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų, nutartyje dar kartą atskleidė įvykio mechanizmą, įvertino iš įvairių šaltinių gautus įrodymus kaip visumą, sprendė dėl jų pakankamumo, visumos, pagrindžiančios atskirų byloje nustatytinų faktinių aplinkybių buvimą, tai atliko išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl apeliacinio skundo, nes apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo gynėjo skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu neperžengdama kasacinio skundo ribų, kolegija sprendžia, kad nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kurie leistų šią nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. T. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas