Baudžiamoji byla Nr. 2K-345/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.17.1.; 2.1.4.4.2.; 2.2.4.3.; 2.3.6.4.5.1.;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL (40 500 Lt) dydžio bauda. To paties teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi ištaisyta nuosprendyje padaryta aritmetinė klaida ir nustatyta, kad 300 MGL dydžio bauda yra 39 000 Lt.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas ir nutarta laikyti, kad 300 MGL baudos litais dydis yra 39 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas S. T. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nebuvo paduota ir negauta kasacinių skundų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
R. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. T., iki 2007 m. vasario 28 d., 19.00 val., iš anksto susitarę daryti nusikalstamą veiką – žinomai vogto automobilio „Porsche Cayenne“ gabenimą kontrabandos būdu į Baltarusijos Respubliką, susitarė dėl šio nusikaltimo padarymo aplinkybių – laiko, vietos, būdo, pasiskirstė pareigomis ir nenustatytoje vietoje ant šio vogto automobilio dešinės pusės galinių durelių uždėjo pilkos spalvos magnetinio pagrindo ženklą su užrašu „Porsche“, taip paslėpdami jose mechaniškai prakirstą skylę. R. S. 2007 m. vasario 28 d., apie 18.00 val., susitiko su S. T. prie restorano „McDonald‘s“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po to prie viešbučio „Panorama“, (duomenys neskelbtini), esančio netoli Vilniaus geležinkelio stoties. R. S., susitikęs su S. T., sėdėdami jo žmonai V. T. priklausančiame automobilyje „Honda Accord“ (duomenys neskelbtini), suderino nusikalstamų veiksmų planą. Tuo metu jo akivaizdoje S. T. suklastojo N. V. vardu išduotą įgaliojimą R. S. valdyti, naudoti ir disponuoti automobiliu „Porsche Cayenne“, pasirašydamas jame už N. V. bei Minsko 3 notarų kontoros vedėjo pavaduotoją A. K. Taip pat susitarė, kad S. T. važiuos pirmas ir tikrins, ar kelyje nėra policijos, bei telefonu apie tai jį informuos. 2007 m. vasario 28 d., apie 19.40 val., R. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Šumsko pasienio kontrolės punktą, esantį ties valstybės sienos ženklais Nr. 1102 ir Nr. 1103, kelyje 101 Vilnius-Šumskas, Vilniaus rajone, Kalvelių seniūnijos Šumsko kaime, išvengdamas muitinės kontrolės – ne per muitinės postą, panaudodamas žinomai netikrą Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) ir suklastotą N. V. įgaliojimą R. S. vardu, S. T. nuo nenustatytos vietos Vilniaus mieste, keliu Vilnius-Šumskas iki sankryžos su Vindžiūnų kaimu, t. y. apie 1,6 km atstumu iki Šumsko pasienio kontrolės posto, jį lydint automobiliu „Honda Accord“ (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį gabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją privalomą pateikti muitinei Vokietijoje pavogtą lengvąjį automobilį „Porsche Cayenne“ (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 171 336 Lt, su netikru identifikaciniu automobilio numeriu (VIN) ir buvo sulaikytas.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius pažymi, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą nusikalstamos veikos aprašyme turi būti nurodytas jos padarymo būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Byloje R. S. kaltinamas, kad vairuodamas automobilį gabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją privalomą pateikti muitinei daiktą - Vokietijoje pavogtą lengvąjį automobilį „Porsche Cayenne“ (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 171 336 Lt. Automobilio vertė byloje buvo nustatyta, remiantis Vilniaus teritorinės muitinės 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. 2B-l9.9-6619. Rašte nurodyta, jog vadovaujantis Bendrijos Tarybos 1987 m. liepos 23 d. reglamentu Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl bendrojo muito tarifo“ automobiliams (TARIC kodas 8703249000), importuotiems iš trečiųjų šalių, taikoma 10 procentų importo tarifo norma, o vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme išdėstytomis nuostatomis, automobiliams taikytina 18 procentų importo PVM tarifo norma. Todėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų teigimu, nuo konkretaus automobilio „Porsche Cayenne“ muitinės vertės (132 000 Lt) mokėtini importo mokesčiai: 13 200 Lt importo muito ir 26 136 Lt importo PVM. Vadovaujantis aptarta skaičiavimo metodika, nustatyta R. S. gabento automobilio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo muitus ir mokesčius, iš viso yra 171 336 Lt.
Kasatoriaus įsitikinimu, toks pateikti muitinei privalomo daikto vertės skaičiavimas yra visiškai nepagrįstas, nes jam aiškiai prieštarauja toje pačioje byloje surinkti duomenys. LKPB Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad automobilis „Porsche Cayenne“, (duomenys neskelbtini), yra ieškomas nuo 2006 m. spalio 12 d., kaip vogtas Vokietijoje, kurio savininkas – draudimo kompanija „Allianz Versicherung“. Pasak kasatoriaus, iš bylos medžiagos matyti, kad šiai Vokietijos draudimo kompanijai ir buvo sugrąžintas konkretus automobilis. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog R. S. gabentas automobilis „Porsche Cayenne" būtų importuotas iš trečiųjų šalių, byloje nesurinkta. Todėl, nustatant muitinei privalomo pateikti daikto muitinę vertę, visiškai nepagrįstai taikyta Bendrijos Tarybos 1987 m. liepos 23 d. reglamentu Nr.2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl bendrojo muito tarifo“ automobiliams (TARIC kodas 8703249000), importuotiems iš trečiųjų šalių, apmokestinimo tvarka. Kasatorius pažymi, kad Vokietija nėra priskiriama „trečiosioms šalims“. 1992 m. spalio 12 d. buvo priimtas Europos Tarybos reglamentas Nr. 2913/92, nustatęs Bendrijos muitinės kodeksą. Šio reglamento 3 straipsnyje išvardytos šalys, kurios sudaro Bendrijos muitų teritoriją, į kurią įeina tiek Vokietijos Federacinė Respublika, iš kurios automobilis buvo įvežtas, tiek Lietuva, į kurią automobilis buvo įvežtas. R. S. teigimu, transporto priemonei, registruotai Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kuri buvo įvežta į Lietuvos teritoriją, netaikomi jokie muitai ir importo PVM tarifai, nes prekė yra priskiriama „Bendrijos prekių“ kategorijai. Todėl, anot kasatoriaus, jo gabentam automobiliui negalėjo būti taikoma 10 procentų importo tarifo norma bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatyta 18 procentų importo PVM tarifo norma.
R. S. pabrėžia, kad į teismą buvo perduota baudžiamoji byla, kurios ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes jame aprašytos R. S. inkriminuotos kontrabandos dalyko vertė neteisingai nustatyta. Susidariusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas privalėjo perduoti bylą prokurorui, nes netinkamai surašytas kaltinamasis aktas, pasak kasatoriaus, neabejotinai trukdė nagrinėti bylą. Tačiau bylą išnagrinėjęs ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas to nepadarė, o R. S. buvo priverstas gintis nuo neteisingai surašytų kaltinimų. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. jos padarymo būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė R. S. inkriminuotos kontrabandos aplinkybes, kurias pripažino įrodytomis, tačiau neteisingai nurodė privalomo pateikti muitinei daikto vertę, o tai yra svarbi aplinkybė.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje teigiama, jog nei R. S., nei jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme jokių prašymų dėl automobilio vertės nustatymo nebuvo pareiškę ir jokių papildomų su tuo klausimu susijusių tyrimų neprašė atlikti, o šią versiją R. S. gynėjas iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius pabrėžia, kad iš byloje esančių jo parodymų, užfiksuotų tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad jis nuosekliai neigė ne jam inkriminuotos kontrabandos dalyko muitinę vertę, o savo dalyvavimą žinomai vogto automobilio „Porsche Cayenne“ gabenime kontrabandos būdu į Baltarusijos Respubliką apskritai. Nors automobilio vertės nustatymo pagrįstumas nebuvo analizuojamas apeliaciniame skunde, gynėjui apeliacinės instancijos teismo posėdyje iškėlus kontrabandos dalyko įvertinimo problemą, apeliacinės instancijos teismas pasisakė šiuo klausimu, taip pripažindamas jo svarbą. Tačiau skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartyje dėl iškilusio klausimo padaryta, kasatoriaus nuomone, formalaus pobūdžio išvada visiškai nepateikiant būtinos analizės: „Šis prekių muitinės vertės nustatymo būdas neprieštarauja norminiams aktams, reglamentuojantiems prekių muitinės vertės nustatymo metodus, ir muitinės pažymoje nurodyta automobilio „Porsche Cayenne“ (duomenys neskelbtini), vertė kolegijai nekelia abejonių“. Apeliacinės instancijos posėdyje iškilus automobilio vertės nustatymo klausimui, teismas privalėjo imtis priemonių kilusioms abejonėms pašalinti, bet to nepadarė, o visiškai neanalizuodamas gynybos argumentų, juos atmetė kaip nepagrįstus.
R. S. pabrėžia, kad kasaciniame skunde aptartas pažeidimas laikytinas esminiu, nes dėl jo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos R. S. – kaip kaltinamojo, o vėliau kaip nuteistojo – teisės, nes jis gynėsi nuo kaltinimų, neatitinkančių įstatymo reikalavimų. Kaltinamajame akte netinkamai ir netiksliai suformavus kaltinimo pobūdį bei teismui nepašalinus iš kaltinimo akivaizdžiai nepagrįstų kaltinimų, buvo pažeista kaltinamojo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimu į nuteistojo R. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. BPK 219 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepime nurodoma, kad R. S. buvo pareikšti įtarimai, įvykdžius veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Byloje esančiame kaltinamajame akte aprašytos nusikalstamos veikos aplinkybės tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodyti kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymiai, numatyti BK 199 straipsnio 1 dalyje; nurodytos visos veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios nusikalstamos veikos požymius ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus teritorinės muitinės 2007 m. kovo 23 d. pažymos Nr. 2B-19.9-6619 pagrindu nustatyta, kad automobilio „Porshe Cayenne“, kurį nuteistasis kontrabandos būdu gabeno į Baltarusijos Respubliką, vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo muitus ir mokesčius, yra 171 336 Lt. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis R. S. neginčijo šio dokumento pagrįstumo nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Šiuo dokumentu nesuabejojo ir teismas, kuris padarė pagrįstą išvadą, kad R. S. gabento daikto vertė viršija 250 MGL. Be to, pasak prokurorės, Vilniaus teritorinės muitinės minėtoje pažymoje nurodyta kontrabandos dalyko – automobilio „Porshe Cayenne“ – muitinė vertė be privalomų sumokėti mokesčių yra 132 000 Lt, o tai gerokai viršija 250 MGL. Prokurorė pabrėžia, kad viso proceso metu R. S nėra nurodęs, kad kaltinimas jam nesuprantamas, o kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.
Prokurorė akcentuoja, kad kasatoriaus nesutikimas su kaltinamajame akte nurodyta kontrabandos dalyko vertės skaičiavimo metodika, nėra pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 22 ir 219 straipsnių reikalavimų vykdymo
Kasatorius ginčija kaltinamajame akte nurodytą kontrabandos dalyko automobilio „Porsche Cayenne“ muitinę vertę, laikydamas, kad ji nustatyta pažeidžiant normatyvinių aktų reikalavimus. Pasak kasatoriaus, kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, taip suvaržant jo, kaip kaltinamojo, o vėliau kaip nuteistojo, teises, nes dalyvaudamas baudžiamosios bylos nagrinėjime pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jis gynėsi nuo kaltinimų, neatitinkančių įstatymo reikalavimų.
Su tokiais kasatoriaus argumentais negalima sutikti.
BPK 219 straipsnio 3 punkte reikalaujama, kad kaltinamajame akte būtų nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Praktikoje ši kaltinamojo akto dalis sutampa su galutinio pranešimo apie įtarimą turiniu. Kaltinamojo R. S. nusikalstamos veikos aprašymas kaltinamajame akte šiuos reikalavimus atitinka. Jame smulkiai aprašyti visi atitinkantys BK 199 straipsnio 1 dalies dispoziciją kaltinamojo veiksmai, nurodant kontrabandos dalyko muitinę vertę, kuri, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 171 336 Lt. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis nesutinka su kontrabandos dalyko muitine verte, netrukdė teismams nagrinėti bylą ir niekaip nesuvaržė kaltinamojo teisių, numatytų BPK 22 straipsnio 3 dalyje, tarp jų ir ginčyti kaltinamajame akte nurodytą automobilio muitinę vertę. Abiejų instancijų teismai kaltinamajam ir nuteistajam jo teises išaiškino.
Dėl apeliacinio proceso
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. ginčijo savo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, tačiau klausimo dėl kontrabandos dalyko vertės nekėlė. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas prašė iškviesti Muitinės departamento specialistą, kuris galėtų paaiškinti, kokie mokesčiai turėtų būti mokami gabenant automobilį per muitinę. Teismas šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą, o nutartyje atmesti nuteistojo apeliacinį skundą nurodė, kad nuteistasis versiją dėl neteisingai nustatytos automobilio muitinės vertės iškėlė tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje; byloje tokia vertė yra nustatyta, jos nustatymo būdas neprieštarauja norminiams aktams ir apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.
Kasatorius nurodo, kad nors apeliaciniame skunde nebuvo analizuojamas automobilio muitinės vertės nustatymo pagrįstumas, gynėjui apeliacinės instancijos teisme iškėlus šią problemą, teismas šiuo klausimu pasisakė formaliai, taip suvaržydamas jo teises.
Minėta, kad kasatoriaus teisės nebuvo suvaržytos, kasatoriaus argumentai iškelia klausimą, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes priklausomai nuo kontrabandos dalyko vertės kyla arba administracinė, arba baudžiamoji atsakomybė.
Pagal BK 212 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnyje nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Byloje yra duomenų, kad kontrabandos dalyko, 2005 metais pagaminto automobilio „Porsche Cayenne“, muitinė vertė yra 132 000 Lt, o muitinė vertė, įskaitant 10 procentų importo muito tarifo normą ir 18 procentų importo PVM tarifo normą, yra 171 336 Lt. Kasatorius, remdamasis tuo, kad šie tarifai taikomi importuotiems iš trečiųjų šalių automobiliams, o byloje nustatyta, kad šis automobilis pavogtas Vokietijoje, ir nėra duomenų, kad jis būtų importuotas iš trečiųjų šalių, teigia, kad jo gabentam automobiliui negalėjo būti taikomi minėti tarifai. Tokie kasacinio skundo argumentai nepaneigia nuteistojo R. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį teisingumo, nes yra akivaizdu, kad ir be ginčijamų mokesčių kontrabandos dalyko muitinė vertė daugiau kaip keturis kartus viršija 250 MGL dydžio sumą. Automobilis grąžintas jo savininko Vokietijos draudimo bendrovės įgaliotam asmeniui dar ikiteisminio tyrimo metu, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, konkreti automobilio muitinė vertė nebuvo bausmės skyrimo nuteistiesiems motyvas, turto konfiskavimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Taigi BK bendrosios dalies normų taikymui tiksli automobilio muitinė vertė įtakos neturėjo.
Kasatorius taip pat mano, kad buvo pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Vienas iš būtinų BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių yra kontrabandos dalyko vertė, viršijanti 250 MGL sumą. Nustačius, kad automobilio vertė iš tikrųjų viršija šią sumą, konkrečios sumos dydis nėra būtinas veikos kvalifikavimui, kartu negali būti konstatuotas ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas.
Darytina bendrojo pobūdžio išvada, kad pagal kasacinio skundo motyvus nėra BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. S. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Greičius
Tomas Šeškauskas
Vladislovas Ranonis
