Baudžiamoji byla Nr. 2K-348/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1;
1.1.8.6.2;
1.1.10.1(S)
2010 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutarties.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė –teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos paliktas nenagrinėtas, paliekant nukentėjusiajai teisę jį pareikšti civilinio proceso tvarka, o civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam R. P. iš A. B. priteista 48 274 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt proceso išlaidų.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmetė.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,
n u s t a t ė :
A. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo, o kitam – sunkiai sutrikdyta sveikata. 2008 m. rugsėjo 21 d. apie 19.30 val. Vilkaviškio rajone, kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 15,850 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132, 133, 134 punktų reikalavimus, t. y. transporto priemonę vairavo neblaivus; nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui; nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę; pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę; atsiradus kliūčiai, važiuodamas ne mažesniu kaip 60 km/h greičiu, laiku nemažino važiavimo greičio, vairuojamo automobilio priekinės dalies kaire puse trenkėsi į R. P. vairuojamo ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančio automobilio „Citroen ZX“ (duomenys neskelbtini) galinę dešinę pusę ir su juo susidūrė. Šis po smūgio išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį krovininį automobilį „Iveco Stralis“ 430 (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Citroen ZX“ vairuotojo R. P. sveikata ir žuvo šio automobilio keleivis A. B..
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį pakeisti – paskirti švelnesnę bausmę nei BK 281 straipsnio 6 dalyje sankcijoje numatytos bausmės vidurkis ir jos vykdymą atidėti.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes, spręsdami jam skirtinos bausmės dydžio klausimus, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 61 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ nurodyta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu; svarbu, kad kaltininko gailėjimasis įvyktų iki nuosprendžio priėmimo. Taigi teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali teismo būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltinamasis turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad būtų nelogiška reikalauti, jog kaltinamasis gailėjimąsi išreikštų kiekvienos apklausos ar kitų tyrimo veiksmų metu (kasacinė nutartis Nr. 2K-632/2005). Gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos teismo gali būti pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius.
Anot kasatoriaus, jis ikiteisminio tyrimo metu neneigė savo kaltės, pripažino ją iš dalies, nes manė, kad dėl eismo įvykio nukentėjusysis taip pat kaltas, tačiau pripažino esmines bylos aplinkybes, davė nuoseklius, išsamius parodymus, jų nekeitė, teikė kitus įrodymus. Gavęs kvalifikuotą teisinę pagalbą bei teisiškai išaiškinus jo veiką, suprato, kad iš tikrųjų yra kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tai savanoriškai pripažino pirmosios instancijos teisme.
Kasatorius taip pat nurodo, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nepripažindamas jo prisipažinimo ir gailėjimosi lengvinančia aplinkybe, netinkamai pritaikė BK 59 ir 61 straipsnius, paskirdamas per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors, peržvelgus teismų praktiką, akivaizdu, kad už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikaltimą esant panašioms aplinkybėms dažniausiai paskiriama mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį laisvės atėmimo bausmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2006, 2K-703/2007, 2K-564/2006 ir kt). Kasatorius taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2005 metais jis buvo baustas administracine nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė neigiamai jį apibūdina. Tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir paskyrus švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė, suvokė pareigą laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, suprato savo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir priešingumą teisei, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Karčinskas atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą prašo šį atmesti. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į jo asmenybę, į tai, kad jis, anksčiau būdamas baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, nepraėjus ilgesniam laiko tarpui po teisės atgavimo, vėl neblaivus vairavo transporto priemonę, padarė nusikalstamą veiką, sukėlusią nepataisomas pasekmes. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į tai, kad A. B. padarė neatsargų nusikaltimą. Teismas kartu įvertino ir nusikalstamos veikos pobūdį bei padarinius: nusikaltimas padarytas šiurkščiai bei sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; eismo įvykio metu žuvo vienas asmuo, kitam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duoda teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo sąmoningai neatskleidus dalies faktinių aplinkybių, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, nesudaro pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei nustatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad nors kasatorius teisiamajame posėdyje pripažino kaltę, o paskutiniame žodyje atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau proceso metu duodamas parodymus nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė blaivus vairavęs automobilį, iš dalies kaltę dėl eismo įvykio kilimo siekė perkelti nukentėjusiajam ir tik susipažinęs su byloje esančių įrodymų visuma pakeitė poziciją.
Prokuroro teigimu, įvertinus byloje surinktus duomenis, svarbius bausmei skirti, atsižvelgus į tai, kad nuteistajam anksčiau taikyta administracinio pobūdžio priemonė nebuvo veiksminga, kad nuteistasis šiurkščiai pažeidė KET bei transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo būsenos, taip keldamas potencialų pavojų kitiems eismo dalyviams, kad eismo įvykio metu vienas asmuo žuvo, o kitam sunkiai sutrikdyta sveikata, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir kitų bausmės tikslų pasiekimą. Taigi, skiriant nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Nesant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos, nėra teisinio pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymo taikyti šio straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl paskirtos bausmės ir pagrindo atidėti bausmės vykdymą
Kasatoriaus teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Anot kasatoriaus, sumažinus bausmę, atsirastų pagrindas atidėti bausmės vykdymą, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šie teiginiai ir jas pagrindžiantys argumentai atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, nenustatęs kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, paskyrė jam sankcijos vidurkį atitinkančią bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės klausimas teismo nuosprendyje išsamiai aptartas ir padaryta išvada, kad pagrindo pripažinti nuteistajam šią aplinkybę nėra. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad ši aplinkybė gali būti pripažinta tik tuo atveju, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir duoda teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Tuo tarpu kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio kaltas ir nukentėjusysis, taigi nebuvo nuoširdus. Apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas tokio vertinimo pagrįstumą, nurodė ir tai, kad: iš bylos medžiagos matyti, jog A. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoširdus ir savo parodymais klaidino tyrimą bei siekė išvengti atsakomybės; apklaustas kaip įtariamasis (T. 2, b. l. 6-9), teigė vairavęs automobilį blaivus ir net kelis kartus bandė kaltę dėl eismo įvykio perkelti nukentėjusiajam R. P., aiškindamas, jog šio vairuojamas automobilis neleistinai stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje arba per lėtai važiavo be šviesų; tik susipažinęs su surinktais įrodymais bei jų verčiamas, teisiamojo posėdžio metu savo kaltę formaliai prisipažino; nesistengė bent iš dalies atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos. Visa tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, kad A. B. kaltu prisipažino ne savo noru, o dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, ir jo gailėjimasis nebuvo nuoširdus.
Teismų padarytai išvadai pritartina. Pripažįstant 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos, o tai suponuoja išvadą, kad jis laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Teismų nurodyti argumentai, paneigiantys galimybę pripažinti A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra įtikinami, atitinka baudžiamojo įstatymo aiškinimo standartus ir teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-438/2008, 2K-510/2009, 2K-303/2010, 2K-109/2010, 2K-94/2010, 2K-188/2010 ir kt). Pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes ir daryti priešingas išvadas nėra.
BK 281 straipsnio 6 dalis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Nustatydamas skirtiną laisvės atėmimo dydį, teismas aptarė ir atsižvelgė į tai, kad: padarytas nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, kurio metu vienas žmogus žuvo, kitam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo; Kelių eismo taisyklės pažeistos ne susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms, o šiurkščiai, sąmoningai, vairuojant transporto priemonę esant sunkiam girtumo laipsniui, nepasirinkus saugaus greičio ir laiku jo nemažinus, neatsižvelgus į eismo ir meteorologines sąlygas, nors galėjo ir turėjo numatyti. Taip pat atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nedirbantis, Kalvarijos seniūnija dėl A. B. blogo elgesio skundų nėra gavusi. Kita vertus, teismas nurodė, kad kaltinamasis anksčiau baustas pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį (vairavo neblaivus, vidutinis girtumo laipsnis) 1500 Lt bauda ir specialios teisės atėmimu 18 mėnesių ir, nors administracinė nuobauda nėra galiojanti, tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį, nes jis ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėta ir tai, kad kaltinamasis nedėjo jokių pastangų žalai atlyginti. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, lygią sankcijos vidurkiui, o bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas. Paskirtos bausmės pagrįstumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas nerado pagrindo mažinti bausmės arba atidėti jos vykdymo.
Pagrindo kitaip vertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir ją padariusio A. B. asmenybę ir dėl to sumažinti bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra. Parinktos bausmės rūšies ir jos dydžio klausimai nuosprendyje išsamiai motyvuoti bei patikrinti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nepateikta jokių nusikalstamą veiką ir nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, kurias teismas būtų ignoravęs ar nesuteikęs joms deramos reikšmės. Kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinta jo asmenybė. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-303/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas, skirdamas A. B realią laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią sankcijos vidurkį, baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikoje susiformavusių nuostatų nepažeidė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Antanas Klimavičius
Olegas Fedosiukas
