Baudžiamoji byla Nr. 2K-362/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.7.
1.1.6.3.
1.1.9.2.
1.1.7.1.(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. (V. Z.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir V. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. Z. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
Baudžiamoji byla Nr. 2K-362/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.7.
1.1.6.3.
1.1.9.2.
1.1.7.1.(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. (V. Z.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir V. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. Z. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
V. Z. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 16 d., apie 17.45 val., Vilniuje, Justiniškių g. ties pastatu Nr. 109, vairavo jam priklausantį automobilį „Ford Escort“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Justiniškių g. nuo Rygos g. link Taikos g. ir, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir partrenkė per perėją jo atžvilgiu iš kairės į dešinę ėjusį pėstįjį E. N., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apie eismo įvykį policijai V. Z. nepranešė, eismo įvykio vietoje nepasiliko. Taip V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 231.4 punktų reikalavimus.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo panaikinti teismų sprendimus ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir bylą nutraukti. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad BK 38 straipsnis šioje byloje netaikytinas. V. Z. mano, kad teismas turėjo pagrindą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Kasatorius nurodo, kad nukentėjusysis elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai pėsčiųjų perėjoje, kad jo veiksmai iš dalies lėmė eismo įvykio atsiradimą ir kad ne vienas kasatorius kaltas dėl eismo įvykio atsiradimo. Teismas turėjo pripažinti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo rizikingas elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte). Kasatorius mano, kad jam paskirta bausmė neatitinka jos paskirties ir tikslų, prieštarauja teisingumo principui ir protingumo bei proporcingumo kriterijams. Teismas turėjo galimybę ir pagrindą paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai surašė nuosprendį, konkrečiai nenurodė, kokiais įrodymais įrodyta jo kaltė. Nagrinėjant bylą teismas pažeidė taip pat BPK 20 straipsnio nuostatas.
Atsiliepime į nuteistojo V. Z. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai pagrįstai nustatė, jog po nusikaltimo padarymo V. Z. išvadų nepadarė ir toliau nuolat darė KET pažeidimus. Todėl teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos, todėl BK 38 straipsnio netaikė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Z. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Prokuroro nuomone, nėra pagrindo teigti, kad kasatoriui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kartu atmestinas ir skundo argumentas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo nuteistajam, nes byloje nėra duomenų, jog keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kurios vykdymą teismas atidėjo, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikaltimą lėmė ne rizikingas nukentėjusiojo elgesys, o pavojingi V. Z. veiksmai. Taigi, priešingai, nei teigia kasatorius, nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 301, 305 straipsnių reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas šį V. Z. apeliacinio skundo argumentą išnagrinėjo, todėl teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo nepadarė.
Nuteistojo V. Z. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 383 straipsnio nuostatų vykdymo
Kasatorius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu ir bylą nutraukti.
Nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo kasacinės instancijos teisme pagrindus reguliuoja BPK 383 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatą kasacinės instancijos teismas gali panaikinti ir pakeisti nuosprendį ar nutartį tik tuo atveju, jeigu nustato, kad teismų sprendimuose netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 38 straipsnį, tačiau netaikė, nepagrįstai pritaikė BK 68 straipsnio nuostatas, taip pat netinkamai taikė BK 41 straipsnio nuostatas. Tokie pat argumentai buvo apeliacinio nagrinėjimo dalykas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartimi motyvuotai atmesti. Pažymėtina, kad visos šios normos nėra imperatyvios, jų taikymas patikėtas teismo diskrecijai.
Dėl BK 38 straipsnio netaikymo
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendyje išdėstyta motyvuota išvada dėl BK 38 straipsnio netaikymo V. Z. atveju. Apeliacinės instancijos teismas pripažino įtikinamais pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl BK 38 straipsnio netaikymo ir atmetė apeliacinio skundo argumentus tuo klausimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl BK 38 straipsnio netaikymo pagrįsti ir nekeičiami. BK bendrosios dalies norma netinkamai pritaikoma tada, kai, esant pagrindui ir sąlygoms taikyti konkrečią normą, ji nepritaikoma. Nuteistojo V. Z. atveju teismai pripažino, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Tokios išvados nepaneigia ir kasacinio skundo argumentai.
Dėl BK 68 straipsnio taikymo
BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama kartu su bausme. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžiu V. Z. kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų šiuo klausimu nenuginčijo nuteistojo apeliacinio skundo argumentai. Apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atmetė šį argumentą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tais pačiais motyvais atmetamas ir kasacinio skundo argumentas dėl BK 68 straipsnio pritaikymo.
Dėl BK 41 straipsnio nuostatų
Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas be motyvų atmetė nuteistojo apeliacinį skundą dėl paskirtos bausmės neatitikimo BK 41 straipsnyje apibrėžtai bausmės paskirčiai. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Z. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pradmenų nepažeidė. Nutartyje išdėstyta motyvuota išvada dėl apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatą, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Teisėjų kolegija nenustatė šioje byloje netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo atvejo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. Z. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Rimantas Baumilas
Josifas Tomaševičius