Baudžiamoji byla Nr. 2K-367/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.10.1.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per tris metus atlyginti nukentėjusiajai V. A. padarytą turtinę žalą. Nuteistajam V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Iš nuteistojo V. S. nukentėjusiajai V. A. priteista 8956, 51 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis) ir nustatant paskirto laisvės atėmimo trejiems metams atlikimo vietą atvirojoje kolonijoje bei pailginant atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą iki trejų metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
V. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 13 d., apie 18.52 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mazda 626“ (duomenys neskelbtini), važiavo Tuskulėnų gatve nuo Rinktinės g. Žirmūnų gatvės link antrąja eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties Tuskulėnų g. 40 pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido jam iš kairės į dešinę perėja ėjusios pėsčiosios G. P., partrenkė ją ir mirtinai sužalojo. Taip V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 -ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendruosius bausmių skyrimo principus, todėl nepagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Nuteistasis V. S. pažymi, kad, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, tačiau, nenustatęs jokių naujų aplinkybių, padarė visiškai priešingą išvadą dėl galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Kasatoriaus teigimu, panaikindamas BK 75 straipsnio taikymą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino V. S. ankstesnius jau nebegaliojančius administracinius teisės pažeidimus ir ankstesnį jau išnykusį teistumą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad V. S. šešis kartus baustas už tai, kad vairavo neblaivus, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau tuo laikotarpiu jis ir toliau neteisėtai vairavo transporto priemones. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leido manyti, kad V. S. nepadarė tinkamų išvadų ir toliau pažeidinėjo KET. Nuteistasis pažymi, kad, prieštaraudamas pats sau, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad po paskutinės nuobaudos už KET pažeidimus (2007 m. gegužės 30 d. nutarimas) V. S. nepadarė naujų pažeidimų, nors tame pačiame nuosprendyje nurodo, kad nuobaudos yra galiojančios. Kasatoriaus įsitikinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad negaliojančios nuobaudos nesuteikia pagrindo išvadai, jog V. S. pasitaisė ir nebedarys naujų pažeidimų, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo. Tokios išvados nesuprantamos dėl jų prieštaringumo, be to, ATPK 36 straipsnis numato, kad asmeniui, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarius naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nuostatos, kad turi būti vertinama aplinkybių visuma. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenurodė įtikinamų teisinių argumentų, kodėl bausmės tikslai atidėjus bausmės vykdymą negali būti pasiekti, t. y. kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisingu.
Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad V. S. nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai ir paskirtos bausmės, kuri savo dydžiu neviršijo maksimalaus laisvės atėmimo bausmės už neatsargų nusikaltimą, nustatyto BK 75 straipsnio 1 dalyje, vykdymas gali būti atidėtas. Pasak nuteistojo, nagrinėdamas bylą teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik parinkdamas bausmę, tačiau ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nepateikė pakankamų motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas BK 75 straipsnio taikymą, visiškai neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes – V. S. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai didintų jo pavojingumą visuomenei, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dėl padarytos veikos aplinkybių nustatymo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nekilo jokių sunkumų.
Atsiliepimu į nuteistojo V. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl apylinkės teismo išvada dėl BK 75 straipsnio taikymo yra nepagrįsta ir nepakankamai motyvuota. Pasak prokuroro, nors kasatorius cituoja ATPK 36 straipsnį, iš jo kasacinio skundo argumentų galima suprasti, kad V. S. nuobaudos galiojimo terminą skaičiuoja ne nuo pažeidimo iki šio nusikaltimo padarymo dienos, o nuo pažeidimo iki teismų priimtų sprendimų, o tai – nepagrįsta. Prokuroras pabrėžia, jog tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuobaudų galiojimo yra pagrįsta ir nedviprasmiška, parodo ir pažyma apie kasatoriaus padarytus KET pažeidimus. Prokuroro teigimu, ta aplinkybė, kad kasatorius automobilį vairavo blaivus, nėra joks jo nuopelnas. Girtumas – kvalifikuojamasis požymis, toks nusikaltimas numatytas tame pačiame straipsnyje, tik kitoje dalyje – su kita sankcija. Be to, nepagrįsto apeliacinio skundo motyvo atmetimas nėra pagrindas tenkinti nepagrįstą kasacinio skundo motyvą.
Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta dėl visų apeliacinio skundo motyvų, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas (BK 75 straipsnis) aiškiai ir išsamiai motyvuotas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios dvi sąlygos atidėti bausmės vykdymą nuteistajam V. S. tinka, jis nuteistas už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimu trejiems metams. Galimybę atidėti bausmės vykdymą už neatsargius nusikaltimus nuteistiems asmenims aptariama BK norma sieja su šešerių metų riba.
Pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio taikymą motyvavo tuo, kad nusikaltimas yra neatsargus, kaltininkas prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailisi, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmesnis jo teistumas yra išnykęs, iš šių aplinkybių padarydamas išvadą, kad nuteistajam V. S. gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią savo išvadą teismas pagrindė tuo, kad nuteistasis dešimt kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, iš kurių net šešis kartus už vairavimą esant neblaiviam, visos nuobaudos galiojančios. Nuteistajam V. S. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis ir toliau neteisėtai vairavo, todėl teismas sprendė nesant pagrindo manyti, kad jis nebedarys naujų šiurkščių KET pažeidimų, nors po paskutinės nuobaudos 2007 m. gegužės 30 d. iki nusikaltimo, sukėlusio nebepataisomus padarinius, naujų pažeidimų nebuvo padaręs.
Kasatorius šiuose argumentuose įžvelgia prieštaravimus, laikydamas, kad administracinių nuobaudų galiojimas jau buvo pasibaigęs, todėl teismas negalėjęs į jas atsižvelgti. Tokie kasatoriaus argumentai prieštarauja įstatymo nuostatoms.
Pagal ATPK 36 straipsnį, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.
Nuteistajam V. S. už transporto priemonės vairavimą, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, 2006 m. gegužės 4 d. paskirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymas pasibaigė 2007 m. lapkričio 4 d., o eismo įvykis, kurio metu dėl nuteistojo kaltės žuvo pėsčioji G. P., įvyko 2008 m. spalio 13 d., dar nepraėjus metams, kai pasibaigė šios nuobaudos vykdymas. Pažymėtina ir tai, jog kasatorius nepaisė, kad jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, ir daugybę kartų buvo baustas už tai, jog vairavo būdamas girtas. Dėl išdėstytų argumentų visos šios nuobaudos eismo įvykio metu buvo galiojančios, todėl apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pagrįstai į jas atsižvelgė.
Kitas kasatoriaus argumentas, esą teismas pernelyg sureikšmino administracinius nusižengimus ir neatsižvelgė į kitas BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, irgi nepagrįstas. Kasatorius nurodo tuos pačius duomenis, į kuriuos atsižvelgė apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė yra teisinga, tačiau tie duomenys nepaneigia argumentų, dėl kurių teismas neturėjo pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pats nuteistojo V. S. padarytas KET pažeidimas itin šiurkštus, rodantis didelę nepagarbą kitiems eismo dalyviams, o tai, kad dėl pažeidimo akivaizdumo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nekilo jokių sunkumų nustatant įvykio aplinkybes, nėra joks nuteistojo nuopelnas.
Nenustačius bent vienos iš įstatymo pritaikymui būtinų sąlygų (šiuo atveju pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo), tas įstatymas negali būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, įvykdė savo paskirtį ir užtikrino, kad neįsiteisėtų neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. S. kasacinį skundą.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Rimantas Baumilas
Vladislovas Ranonis
