Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 5 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-72-942/2017

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00512-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.19.6. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei,

gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 5 d. nutarties.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu V. R. išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį, nes nepadarė veikos, turinčios BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.

Prokuroro civilinis ieškinys dėl 1 112 521,81 Lt (322 208,59 Eur) priteisimo iš V. R. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos naudai, pareikštas siekiant padarytos turtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 5 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

1. V. R. išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorė (toliau – direktorė), nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2011 metų gegužės mėnesio, dirbdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose, (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, todėl valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija (toliau – Administracija) patyrė didelės turtinės – 1 112 521,81 Lt (322 208,59 Eur) žalos.

1.1. Ji, būdama atsakinga už projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045 Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas) veiklą pagal 1.1.1 punktą Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) (I ir II etapai), žinodama, kad pagal rangos sutartį dėl Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros, nuotekų siurblinių statybos (duomenys neskelbtini) Nr. 1Sd-5-(3.24)IJ-72 (toliau – rangos sutartis) darbų atlikimo data numatyta 2011 m. gegužės 5 d., o jungtinės veiklos dalyviai UAB „Kašgarija“ ir UAB Visagino tiekimas ir statyba (toliau – Rangovas) užsakovui (perkančiosios organizacijos atstovui) (toliau – Užsakovas) pateikė AB Šiaulių banko išduotą 2010 m. balandžio 9 d. sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-22-VY-48627 (pagal kurią AB Šiaulių bankas neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti Administracijai bet kurią sumą, ne didesnę kaip 467 237 Lt (135 321,19 Eur), gavus Administracijos pirmą raštišką originalų mokėjimo reikalavimą (garantinio rašto Nr. G-22-VY-48627), patvirtinantį, kad Rangovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2010 m. balandžio 2 d. rangos sutartį) ir UAB DK „PZU Lietuva“ išduotą 2010 m. balandžio 7 d. išankstinio apmokėjimo laidavimą Nr. 1167974 (pagal kurį Rangovui neįvykdžius savo įsipareigojimų arba juos įvykdžius netinkamai, UAB DK „PZU Lietuva“ įsipareigojo gavusi Administracijos vadovo raštišką reikalavimą registruotu laišku sumokėti jame nurodytas Rangovo pagal Sutartį priklausančias mokėti sumas, neviršijant bendros 1 331 625,56 Lt (385 665,42 Eur) draudimo sumos), pažeisdama:

1.2. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533 su vėlesniais pakeitimais) 4 straipsnio 6 punktą, kuris nustato, kad pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas; Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 6 straipsnio 30 punktą, pagal kurį savarankiškoji savivaldybių funkcija yra <...> geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas; 29 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas <...>; savivaldybės administracijos direktorius pagal 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, pagal 29 straipsnio 8 dalies 2 punktą tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus gali <...> leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams <...> padaliniams <...>, pagal 29 straipsnio 8 dalies 3 punktą organizuoja savivaldybės administracijos darbą <...>, pagal 29 straipsnio 8 dalies 5 punktą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą;

1.3. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1113 su vėlesniais pakeitimais) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį biudžetinės įstaigos vadovo pareigos yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; 2 punktą – užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų; 6 punktą – užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

1.4. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos veiklos nuostatų (patvirtinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-42) 24.1 punktą, pagal kurį Administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei Tarybos sprendimų įgyvendinimą (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 24.2 punktą, pagal kurį Administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali <...> leisti įsakymus, privalomus Administracijos skyriaus, tarnyboms, kitiems struktūriniams padaliniams <...>; 24.3 punktą, pagal kurį Administracijos direktorius organizuoja Administracijos darbą <...>; 24.5 punktą, pagal kurį Administracijos direktorius Tarybos nustatyta tvarka administruoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už (duomenys neskelbtini) savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą <...>; 24.11 punktą, pagal kurį Administracijos direktorius vienvaldiškai ar Tarybos nustatyta tvarka ir atvejais, gavus reikalingą išankstinį jos pritarimą, Administracijos vardu pasirašo sutartis <...>;

1.5. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo (patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-36) 4 punktą, pagal kurį savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybė reikalinga organizuoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbą, administruoti savivaldybės administracijai skirtus asignavimus, <...>, organizuoti savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams <...> padaliniams, pasirašyti finansinius ir kitokius dokumentus; 9 punktą, pagal kurį Administracijos direktoriaus funkcijos yra tiesiogiai atsakyti už įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei savivaldybės tarybos, jos kolegijos sprendimų ir mero potvarkių įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje; 11 punktą – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, organizuoti savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą <...>; 12 punktą – organizuoti ir kontroliuoti savalaikį (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimų bei mero potvarkių įgyvendinimą; 13 punktą – organizuoti savivaldybės administracijos darbą <...>; 14 punktą – organizuoti savivaldybės administracijos veiklos programų ir planų parengimą bei jų įgyvendinimą; 27 punktą – leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams <...> padaliniams <...>; 28 punktą – pasirašyti finansinius ir kitokius dokumentus; 33.1 punktą, pagal kurį Savivaldybės administracijos direktorius atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; 33.2 punktą – savivaldybės biudžeto vykdymą, savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą; 33.3 punktą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos, jos kolegijos sprendimų ir mero potvarkių įgyvendinimą; 33.4 punktą – Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir kitų norminių teisės aktų vykdymą savivaldybės administracijoje;

1.6. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443) 191 punktą, kuriuo nustatoma, kad jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (teisę pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį turi įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas);

1.7. Projekto Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra (duomenys neskelbtini), projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045, finansavimo ir administravimo sutarties 2009 m. gruodžio 22 d. Nr. V/2009/NS/45 Bendrųjų sąlygų 2.1 punktą, kuriuo „projekto vykdytojas įsipareigoja“: 2.1.1 punktas: „siekdamas Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Sutartyje“; 2.1.2 punktas „<...> užtikrinti tinkamą Projekto įgyvendinimą“; 2.1.6 punktas „laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, <...>, susijusių su Projekto įgyvendinimu“; 2.1.13. punktas „<...> susipažinti su dokumentais, susijusiais su Projekto ir Sutarties vykdymu“; Specialiųjų sąlygų 5.2 punktą, kuriuo „Projekto vykdytojas <...> privalo“: 5.2.6 punktas – „pasiekti 1 priede 5 punkte nurodytos projektų veiklų įgyvendinimo rodiklius“; Sutarties Specialiųjų sąlygų 1 priedo 5 punktą, kuriuo projekto vykdytojas 1.1.1 veikloje Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) (I ir II etapai) įsipareigojo pasiekti šiuos fizinius įgyvendinimo rodiklius: naujų tinklų: V-8,6 km; NT-11,3 km.

1.8. Rangos sutarties dėl Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) Nr. 1sd-5-(3.24)/J-72 Konkrečių sutarties sąlygų 2.6 punktą, pagal kurį „Užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų Darbų eigą ir kokybę, Darbų grafiko laikymąsi <...>“; 4.2 punktą, pagal kurį „Rangovas turi užtikrinti, kad Atlikimo užtikrinimas būtų galiojantis ir vykdomas tol, kol Rangovas vykdys ir užbaigs Darbus bei ištaisys visus defektus. Jeigu Atlikimo užtikrinime nurodyta data, iki kurios jis galioja, o Rangovas 28 dienas prieš galiojimo pabaigimą dar negauna Atlikimo pažymos, tai jis privalo pratęsti Atlikimo užtikrinimo galiojimo laiką tol, kol Darbai bus visiškai baigti ir ištaisyti visi defektai“; 14.2 punktą, pagal kurį „<...> Išankstinio mokėjimo užtikrinimas turi galioti iki tol, kol pateikiama paskutinė sąskaitą, kurioje pilnai padengiamas išankstinis mokėjimas <...>“; 15.2 punktą, pagal kurį „Užsakovui turi būti suteikta teisė nutraukti Sutartį, jeigu Rangovas: a) nevykdo 4.2 punkto (Atlikimo užtikrinimas) nuostatų <...>, b) nebevykdo Darbų arba kitaip parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį“; e) „<...> tampa nemokus <...>, turi įsiskolinimų kreditoriams <...>“, „Užsakovas gali bet kuriuo anksčiau išvardintu atveju arba aplinkybėmis, prieš 14 dienų apie tai raštu pranešęs Rangovui, nutraukti Sutartį <...>“;

1.9. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 su vėlesniais pakeitimas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos <...> įstatymų ir kitų teisės aktų; 4 punktą – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5 punktą – laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto <...>;

1.10. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371 su vėlesniais pakeitimas) 3 straipsnio 1 punktą, kuris nustato, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;

1.11. laikotarpiu nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2011 metų gegužės mėnesio netinkamai atliko savo pareigas, nes neužtikrino Projekto veiklos 1.1.1 punkto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) (I ir II etapai) tinkamos kontrolės.

1.12. Be to, V. R., pažeisdama aukščiau paminėtus teisės aktų reikalavimus, žinodama, kad Rangovas iki darbų užbaigimo termino, t. y. iki 2011 m. gegužės 5 d., nepasiekė fizinių įgyvendinimo rodiklių (nenutiesė naujų tinklų: V-8,6 km; NT-11,3 km) ir neturėjo realios galimybės užbaigti darbų bei jų perduoti Užsakovui; kad Rangovas darbų tinkamai nebevykdo ir parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį; kad Rangovas tapo nemokus ir turi įsiskolinimų kreditoriams; kad Rangovas nepateikė avanso užtikrinimo laidavimo ir sutarties įvykdymo garantijos pratęsimo, laiku nepradėjo nepanaudoto avanso susigrąžinimo procedūrų, laiku neinicijavo Sutarties nutraukimo procedūrų ir nenutraukė Sutarties, iki 2011 m. gegužės 9 d. nepasinaudojo AB Šiaulių banko išduota 2010 m. balandžio 9 d. sutarties įvykdymo garantija Nr. G-22-VY-48627 ir iki 2011 m. balandžio 7 d. nepasinaudojo UAB DK „PZU Lietuva“ išduotu 2010 m. balandžio 7 d. išankstinio apmokėjimo laidavimu Nr. 1167974, todėl iš Rangovo nebuvo susigrąžinta 1 112 521,81 Lt (322 208,59 Eur) suma, kuri buvo išmokėta ir už kurią nebuvo atlikta darbų.

1.13. Tokiu netinkamu savo pareigų atlikimu ir savo pareigų neatlikimu V. R. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, kaip valstybinio valdymo institucijos, autoritetą, todėl valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija patyrė didelės turtinės – 1 112 521,81 Lt (322 208,59 Eur) žalos.

2. Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti V. R. motyvavo tuo, kad kaltinimo nurodytu laikotarpiu turtinė žala (duomenys neskelbtini) savivaldybei nebuvo padaryta, be to, byloje nėra pagrindo neabejotinai spręsti, kad rizikos atsiradimo pagrindas yra kaltinamosios netinkamas pareigų atlikimas arba šių pareigų neatlikimas, kaip nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl nepasinaudojimo garantijomis, rangos sutarties nutraukimo po kaltinime nurodyto laikotarpio buvo padaryta nusikalstama veika.

3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Martynas Jovaiša prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, netaikydami V. R. veikai BK 229 straipsnio, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Anot kasatoriaus, teismai netinkamai vertino žalos atsiradimo laiką, darydami išvadą, kad, pašalinus dėl V. R. veiksmų kilusius padarinius, žala neatsirado, ir laikė, kad vėlesni išteisintosios ir kitų asmenų veiksmai, siekiant pašalinti atsiradusią žalą, panaikina patį žalos sukėlimo faktą. Kasatoriaus nuomone, didelė žala (duomenys neskelbtini) savivaldybei atsirado tada, kai V. R. iki AB Šiaulių banko išduotos sutarties įvykdymo garantijos galiojimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. balandžio 9 d., ir iki UAB DK „PZU Lietuva“ išduoto išankstinio apmokėjimo laidavimo galiojimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. balandžio 7 d., neužtikrino, kad būtų kreiptasi į šiuos subjektus dėl garantijų panaudojimo, nes būtent praleidus šiuos terminus nesiėmus priemonių, kad būtų pasinaudota garantais, atsirado didelė žala (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Antai ji neteko galimybės iškart susigrąžinti 322 208,59 Eur (1 112 521,81 Lt) sumą, kuri buvo sumokėta Rangovui ir už kurią nebuvo atlikti darbai. Šia suma disponuoti savivaldybė neturėjo net teorinės galimybės iki tol, kol 2015 m. nebuvo priimtas Arbitražo teismo sprendimas. Kasatorius pažymi, kad BK 229 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimui visiškai neturi reikšmės tai, kokių veiksmų po žalos atsiradimo ėmėsi išteisintoji ar kiti asmenys, kad pašalintų atsiradusią žalą. Civilinio ieškinio pareiškimas, paskolos ėmimas, galimybė sutaupyti iš kitų projektų lemia tik tai, ar padaryta žala bus atlyginta, ar kitomis priemonėmis (sutaupant iš kitų projektų) bus sušvelninti nusikalstamos veikos padariniai. Kasatoriaus teigimu, šios aplinkybės gali būti reikšmingos tik sprendžiant dėl civilinio ieškinio ar bausmės dydžio, o veikos kvalifikavimui yra visiškai nereikšmingos. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad dėl netinkamo išteisintosios V. R. pareigų vykdymo, tinkamai ir savo laiku nepasinaudojus garantais, (duomenys neskelbtini) savivaldybė neatgavo Rangovui sumokėtos 1 112 521,80 Lt (322 208,59 Eur) sumos, už kurią rangovas neatliko darbų. Dėl to darytina išvada, kad didelė žala buvo padaryta, o išteisintosios veikai nepagrįstai netaikytas BK 229 straipsnis.

3.2. Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neatsakė į esminį prokuroro apeliacinio skundo motyvą, kad didelė žala buvo padaryta. Be to, apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl didelės žalos fakto nustatymo yra prieštaringi, nes, viena vertus, teismas nurodė, kad padaryta žala nėra reali, kita vertus, tvirtino, kad išlieka reali galimybė žalą pašalinti kitomis priemonėmis.

4. Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 229 straipsnio taikymo

5. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 229 straipsnį, nes padarė neteisingą išvadą, kad dėl išteisintosios veikos nekilo žala. Anot prokuroro, teismų išvada neteisinga, nes žala atsirado jau tada, kai V. R. nepasinaudojo AB Šiaulių banko išduota sutarties įvykdymo garantija ir UAB „PZU Lietuva“ išduotu išankstinio mokėjimo laidavimu, todėl kitos po to sekusios faktinės bylos aplinkybės (lėšų sutaupymas vykdant kitus projektus ir pan.) neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jos veikos kvalifikavimo.

5.1. BK 229 straipsnyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko, jeigu dėl to juridinis asmuo patyrė didelės žalos. Aiškinant šią normą teismų praktikoje pažymima, kad ši nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už neatlikimą ar netinkamą savo pareigų atlikimą galima tik tada, kai padaroma didelė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2004). Be to, kolegija pažymi, kad tada, kai veika padaroma neveikimu, nusikalstami padariniai paprastai kyla dėl tiesiogiai nuo kaltininko valios nepriklausančių priežasčių – kitų asmenų veikų, gamtos jėgų poveikio ir pan., o baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju pagrindžia tai, kad kaltininkas nesiima veiksmų, kurie užkirstų kelią šių padarinių kilimui, nors turi pareigą ir galimybę tokius veiksmus atlikti (BK 2 straipsnio 3 dalis).

5.2. Nagrinėjamoje byloje V. R. išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad būdama valstybės tarnautoja netinkamai atliko pareigas, nes laiku nepradėjo nepanaudoto avanso susigrąžinimo iš Rangovo procedūrų, laiku neinicijavo rangos sutarties nutraukimo procedūrų ir nenutraukė šios sutarties, nepasinaudojo AB Šiaulių banko išduota sutarties įvykdymo garantija bei UAB DK „PZU Lietuva“ išduotu išankstinio apmokėjimo laidavimu, todėl iš Rangovo nebuvo susigrąžinta 1 112 521,81 Lt (322 208,59 Eur) suma, kuri buvo išmokėta ir už kurią nebuvo atlikta darbų ir dėl to ji diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, kaip valstybinio valdymo institucijos, autoritetą, o valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija patyrė didelės turtinės – 1 112 521,81 Lt (322 208,59 Eur) – žalos.

5.3. Kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad Projektas, kuriam įgyvendinti buvo sudaryta rangos sutartis tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir Rangovo, buvo įvykdytas, nes nagrinėjant bylą gautas ir ištirtas 2014 m. spalio 17 d. Statybos darbų užbaigimo aktas Nr. SUA-00-1411017-00399, kuriuo patvirtinta, kad Projektas sėkmingai baigtas ir priduotas Valstybinei komisijai. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gautas Arbitražo teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinis sprendimas, pagal kurį iš atsakovų, kurie buvo Rangovas pagal rangos sutartį (UAB „Kašgarija“ ir UAB Visagino tiekimas ir statyba), priteista 322 208,59 Eur (1 112 521,81 Lt) negražintų lėšų, 62 247,88 Eur (214 929,48 Lt) delspinigių ir 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Arbitraže iki galutinio sprendimo visiško įvykdymo ir kad bent vienas iš atsakovų turi turto, savo verte viršijančio iš jų priteistą pinigų sumą ir todėl galinčių padengti iš jų Arbitražo galutiniu sprendimu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priteistą pinigų sumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokuroras kasaciniame skunde didelės žalos kilimo faktą sieja tik su aplinkybe, kad dėl V. R. veikos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nepasinaudojo rangos sutarties įvykdymo garantija ir išankstinio apmokėjimo laidavimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. R. buvo kaltinama dėl neveikimu padarytos veikos, taigi jos baudžiamajai atsakomybei pagrįsti reikia nustatyti tai, kad ji turėdama pareigą ir galimybę nesiėmė veiksmų, kad nekiltų baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnį laidavimas ir garantija yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai, todėl prievolės užtikrinimas garantija ar laidavimu savaime nepašalina kreditoriaus teisės pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdus ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (žr. mutatis mutandis kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nors tikėtina, kad šiuo atveju pažeistos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos teisės galėjo būti veiksmingiau apgintos pasinaudojus AB Šiaulių banko suteikta garantija ir UAB DK „PZU Lietuva“ išduotu išankstinio apmokėjimo laidavimu, tačiau (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, atstovaujamai V. R., pasirinkus savo pažeistas teises ginti Arbitražo teisme nukreipiant reikalavimą į Rangovus (UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir tiekimas“), o Arbitražo teismui šį reikalavimą patenkinus ir bent vienam iš atsakovų esant mokiam, nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybei buvo padaryta reali didelė turtinė žala. Dėl to pagal prokuroro kasaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai BK 229 straipsnį taikė netinkamai.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio taikymo

6. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes nutartyje neišdėstė motyvų dėl esminio apeliacinio skundo argumento, kad savivaldybei buvo padaryta didelė žala. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje detaliai pasisakė dėl šio prokuroro apeliacinio skundo argumento, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Projektas įvykdytas, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinis ieškinio reikalavimas dėl kaltinime nurodytos sumos susigrąžinimo iš atsakovų Rangovų pagal rangos sutartį patenkintas, kad bent vienas iš atsakovų yra mokus ir kitas aplinkybes. Nors kasatorius skunde pagrįstai atkreipia teismo dėmesį į tam tikrą teismo išvadų nenuoseklumą dėl to, ar atsirado reali didelė žala, tačiau, kolegijos nuomone, ši aplinkybė nesutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį, nes iš nutarties teksto visumos matyti, kokią išvadą dėl šios aplinkybės ir kodėl padarė apeliacinės instancijos teismas. Dėl to darytina išvada, kad pagal kasaciniame skunde nurodomus argumentus apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimų pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Alvydas Pikelis

Aurelijus Gutauskas