Baudžiamoji byla Nr. 2K-76-942/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58168-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1;
2.1.7.4; 2.1.15.1.2; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Stasio Lileikio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Stasio Lileikio apeliacinis skundas dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam N. Č. priteista 150 Eur jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant stipriuosius alkoholinius gėrimus. Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam N. Č. priteista 408,76 Eur turtinei ir 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 500 Eur nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 19 d., laikotarpiu nuo 20 iki 21.30 val., savo namuose, esančiuose Molėtų r., Balninkų sen., Girsteitiškio k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties ne mažiau kaip keturis kartus dūrė peiliu pas jį užėjusiam N. Č., padarė jam pjautines žaizdas dešiniame žaste ir dilbyje, smakre, krūtinės ląstos dešinėje pusėje su krūtinplėvės pažeidimu, taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas S. Lileikis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatoriai nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Pasak kasatorių, bylose dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai nešališkam bylos aplinkybių įvertinimui lemiamą reikšmę turi įrodymai, pagrįsti specialiomis ir mokslo žiniomis paremtais tyrimais. Teismai, atmesdami nuteistojo gynėjo prašymą paskirti byloje biologinį DNR tyrimą ir kompleksinę teismo medicinos kriminalistinę-trasologinę ekspertizę, nesilaikė reikalavimo išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes, nes atliekant įvykio vietos ir daiktų apžiūras buvo rasta dėmių, panašių į kraują, tačiau byloje nebuvo atliktas specialus tyrimas nei dėl kraujo priklausomybės konkrečiam asmeniui, nei dėl galimų kraujo pėdsakų susidarymo ant įvairių daiktų mechanizmo. Kasatorių teigimu, atlikus DNR tyrimą ir ekspertizę būtų galima pašalinti prieštaravimus tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymų, patikrinti nukentėjusiojo parodymų dėl jo sužalojimo aplinkybių patikimumą, taip pat patikrinti nuteistojo nurodytą versiją, kad ne jis užpuolė nukentėjusįjį, o atvirkščiai – nukentėjusysis, tik užėjęs į nuteistojo namus, sudavė jam kumščiu į veidą, vėliau jie grūmėsi ir grumtynių metu, gindamasis nuo užpuolimo, nuteistasis sužalojo nukentėjusįjį. Kasatoriai pažymi, kad esminę reikšmę nuteistojo nurodytai smūgio sudavimo kumščiu į galvą aplinkybei patvirtinti turi jo mechanizmo nustatymas. Specialisto išvadoje Nr. G 3538/15(01) nurodyta, kad nuteistojo akies voko sužalojimas padarytas bukabriauniu daiktu, tačiau išvada nepaneigia nuteistojo aiškinimo apie įvykio aplinkybes, todėl tikslinant šią aplinkybę buvo būtina užduoti specialistui klausimą, ar galėjo dešinės nuteistojo akies apatinio voko sužalojimas atsirasti nuo smūgio kumščiu. Kasatorių teigimu, siekiant nešališko ir visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, su specialių žinių pagalba buvo būtina tirti ir kitus galimus sužalojimų atsiradimo mechanizmus. Be to, byloje nėra nustatytas tikslus nukentėjusiojo sužalojimo laikas. Kartu kasatoriai pažymi, kad prašymą skirti ekspertizę teismai atmetė protokolinėmis nutartimis, nei nuosprendyje, nei nutartyje visiškai neargumentuodami, kodėl prašomos papildomai ištirti aplinkybės nėra svarbios teisingai išspręsti bylą.
2.2. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kasacinės instancijos teismo nutartyse baudžiamosios bylose Nr. 2K-21/2014, 2K-29-489/2015, 2K-12-303/2015 suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles dėl apeliacinio proceso. Pasak kasatorių, apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo ginčijamas dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nuosprendžio pagrindimo abejonių keliančiais įrodymais ir visapusiško visų įvykio aplinkybių neištyrimo bei jų teisinio vertinimo, buvo akcentuojama BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžianti apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ignoravo apeliaciniame skunde nurodytus nukentėjusiojo parodymų neatitikimus faktinėms aplinkybėms, nesivadovavo įrodymų visuma, nuteistojo parodymus vertino kaip gynybinę poziciją, neatsižvelgdamas į tai, kad juos iš dalies patvirtina objektyvūs bylos duomenys, o nukentėjusiojo parodymus, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, nepagrįstai laikė pakankamais pripažinti nuteistąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepaneigė apeliacinio skundo argumento, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatyti objektyvūs požymiai (sudaužyta vaza, išmėtyti laikraščiai ir kita netvarka) leidžia daryti išvadą, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo vyko grumtynės, o šią aplinkybę vertinant kartu su kitais įrodymais (nuteistojo parodymais, galima ekspertizės išvada dėl nukentėjusiojo kraujo ant nuteistojo rūbų) buvo galima daryti išvadą, kad nuteistasis buvo būtinosios ginties situacijoje. Remdamiesi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012, kasatoriai pažymi, kad sprendžiant apie būtinosios ginties situacijos buvimą itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas. Anot kasatorių, nors specialisto išvados Nr. G 3538/15(01) 6 punkte nurodyta, kad nuteistajam šonkaulių lūžiai bei kraujosruva kairiojo klubo srityje galėjo atsirasti griuvimo ir atsitrenkimo metu, tačiau nenurodyta, ar šie sužalojimai padaryti dėl vieno griuvimo ar keleto griuvimų, ir nėra identifikuotas daiktas, į kurį griūvant ir atsitrenkiant galėjo kilti nustatyti sužalojimai. Šias aplinkybes nustatyti buvo būtina. Dėl to kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sužalojimo vietos nuteistojo name nustatymas neturi teisinės reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui, priešingai – kasatoriai mano, kad sužalojimo vietos nustatymas svarbus ne tik BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų laikymuisi, bet ir nuteistojo bei nukentėjusiojo parodymų patikimumo vertinimui. Kartu kasatoriai pažymi, kad kadangi nuteistojo dešinės akies apatinio voko sužalojimo mechanizmui nustatyti buvo būtinos specialios (medicinos) žinios, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog sužalojimas nuteistajam negalėjo būti padarytas kumščiu, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, teismas konstatavo nuteistojo girtumą ir alkoholio poveikį jo veiksmams bei elgesiui (spontanišką agresijos proveržį), nors tą galėjo padaryti tik specialistas ar ekspertas.
2.3. Kasatoriai nurodo ir tai, kad nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį teismai pažeidė įrodymų vertinimo dėl žalos dydžio nustatymo taisykles. Pasak kasatorių, teismai vienu iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos dydžio nurodė nukentėjusiojo teiginius apie jam padarytų sužalojimų pasekmes – tebevarginančius skausmus, jaučiamą sužeistų kūno vietų užtirpimą, sumažėjusį darbingumą, greitą pavargimą ir negalėjimą dirbti įprastinių ūkio darbų. Tačiau tokie nukentėjusiojo teiginiai yra subjektyvūs, nepatvirtinti jokiais leistinais įrodymais (medicininėmis išvadomis ir pan.), todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsta, nes neįrodžius padarytų sužalojimų pasekmių nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta nustatyto dydžio neturtinė žala. Kasatoriai pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino nuteistojo turtinės, šeiminės padėties, amžiaus ir kitų aplinkybių, galėjusių lemti paminėtų teisinių kriterijų taikymą.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad teismai pagrįstai nustatė, jog A. M. tyčia peiliu sužalojo nukentėjusįjį N. Č., taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, ir jo veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Pasak prokuroro, teismai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė bei įvertino visus įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išsprendimui: pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos įrodymus, kuriais grindė nuosprendį, pateikė jų vertinimą, išanalizavo įrodymų turinį, palygino juos tarpusavyje, patikrino įrodymų teisėtumą, išdėstė motyvuotas išvadas dėl kiekvienos teismo nustatytos bylos aplinkybės bei informacijos, gautos iš kiekvieno įrodymų šaltinio, įrodymus susiejo tarpusavyje ir įvertino jų visumą. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant A. M. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, padaryta nebuvo. Teismų išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo yra motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos. Prokuroro teigimu, teismai kruopščiai išanalizavo ir įvertino nukentėjusiojo N. Č. parodymus, be kita ko, apie kasaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes dėl sužalojimų A. M. padarymo mechanizmo, dėl vietos, kurioje buvo sužalotas nukentėjusysis, palygino juos su kitais bylos įrodymais ir motyvuotai nustatė, kad nukentėjusiojo parodymai apie esmines, reikšmingas įvykio aplinkybes viso proceso metų buvo nuoseklūs ir pakankamai išsamūs, jo nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus duomenis, todėl nustatydami nusikaltimo padarymo aplinkybes pagrįstai jais vadovavosi. Kartu teismai pateikė pakankamus argumentus, kuriais remiantis atmetė nuteistojo parodymus apie tai, kad nukentėjusysis pirmasis užpuolė A. M., sudavė jam smūgius kumščiu į veido sritį, o nuteistasis gynėsi nuo tokio užpuolimo peiliu sužalodamas nukentėjusįjį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė nuteistojo parodymų, jog A. M. nukentėjusįjį sužalojo gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, motyvuotai atmetė. Anot prokuroro, teismai taip pat išsamiai išnagrinėjo bei įvertino aplinkybę dėl specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų apie nuteistajam nustatytus sužalojimus veide ir pagrįstai konstatavo, kad tokio dydžio ir pobūdžio sužalojimo trenkiant kumščiu padaryti neįmanoma, o aplinkybę dėl nuteistojo girtumo ir jo įtakos nusikaltimo padarymui grindė ne prielaidomis, o byloje ištirtų įrodymų visuma. Nuteistojo ir jo gynėjo prašymai ištirti kraujo dėmes ir jų susidarymo mechanizmą A. M. name, nustatyti nuteistojo sužalojimo mechanizmą, teismų buvo išnagrinėti ir motyvuotai atmesti. Kadangi jokių naujų, neištirtų aplinkybių proceso dalyviai nepateikė, o esminių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, neatlikdamas byloje įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas BPK reikalavimų nepažeidė.
3.2. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos ir jos dydžio, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, teisingai suprato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Pasak prokuroro, teismai įvertino nuteistojo turtinę padėtį ir kitas neturtinės žalos bei jos atlyginimui priteistinos piniginės sumos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, nepažeidė nukentėjusiojo bei nuteistojo interesų pusiausvyros, nuosprendžiu nustatyta piniginė satisfakcija yra teisinga, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą.
3.3. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK reikalavimų, nutartyje pakankamai plačiai pasisakydamas visais bylai svarbiais aspektais. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, apeliacinio skundo esminius argumentus palygino su byloje surinkta medžiaga, patikrino pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisingumą, atskleidė įrodymų esmę, pateikė įrodymų visumos išsamią analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisą loginę grandį, leidusią susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką. Nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstyti sprendimo motyvai, nurodyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, motyvuotai pašalintos apeliaciniame skunde iškeltos abejonės dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Visi ginčijami bylos duomenys buvo įvertinti, pateikiant motyvuotas išvadas dėl jų. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasatorių teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo vertinant bylos įrodymus yra deklaratyvūs, duomenų, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ar asmeniškai teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi, nėra.
4. Nukentėjusysis N. Č. ir jo atstovas advokatas Kęstutis Rakauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš nuteistojo A. M. nukentėjusiojo N. Č. patirtas 150 Eur išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į visus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymu vertinimu ir kodėl atmeta nuteistojo A. M. gynybos versiją, ir padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Atsiliepime pažymima, kad kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų neatitinka apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, yra deklaratyvūs, išreiškia tik kasatorių nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo motyvuotomis išvadomis. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašoma, atsižvelgiant į atskiras aplinkybes, keisti nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą ir tuo pagrindu daryti priešingas apeliacinės instancijos teismo nutarčiai išvadas, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
4.2. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje aptarė neturtinės žalos dydžio kriterijus, nurodydamas kiekvieno iš jų ir visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, nuosprendyje atsižvelgė į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, sužalojimo mastą, žalą padariusio asmens kaltę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl amžiaus ir sunkios finansinės padėties nuo pareigos atlyginti turtinę žalą neatleidžia. Taip pat atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis – 11 000 Eur – nagrinėjamu atveju visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis.
5. Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato S. Lileikio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo
6. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Skunde išdėstyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6.1. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi ginčijamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai faktines bylos aplinkybes nustatė pažeisdami BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
6.3. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra nurodyti, išdėstytos įrodyta pripažintos aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teismas, išanalizavęs išnagrinėtus įrodymus (nuteistojo A. M., nukentėjusiojo N. Č., liudytojų V. Č., R. S., V. A., S. D., P. N. parodymus, specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolų duomenis ir kitą rašytinę bylos medžiagą), palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad A. M. sunkiai sutrikdė N. Č. sveikatą. Teismo nuosprendyje nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados išsamiai išdėstyti ir argumentuoti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis A. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
6.4. Kasatoriai teigia, kad teismai, atmesdami gynybos prašymą paskirti byloje ekspertizę, visapusiškai neištyrė visų įvykio aplinkybių. Su tuo negalima sutikti. Pažymėtina, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamoje byloje gynyba tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teikė prašymą dėl kompleksinės teismo medicinos kriminalistinės-trasologinės ekspertizės skyrimo. Abiejų instancijų teismai gynybos prašymą atmetė protokolinėmis nutartimis. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad gynybos prašyme nurodyti tyrimo veiksmai – kraujo dėmių ir jų susidarymo nuteistojo name mechanizmo ištyrimas, nuteistojo sužalojimo mechanizmo nustatymas – būtų pertekliniai, atlikus juos nebūtų gauta jokių reikšmingų duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas neskirti byloje ekspertizės yra motyvuotas, neprieštaringas, teismo padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą bei pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Tai, kad kasatorių nurodyti įrodymų tyrimo (rinkimo) veiksmai neatlikti, nereiškia, jog šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai reikšminga bylai; taip pat tai nereiškia, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos kasatorių procesinės teisės ar kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylą. Kartu pažymėtina, kad kasatorių pateikta įvykio versija, jog nukentėjusysis, tik užėjęs į nuteistojo namus, sudavė jam kumščiu į veidą, vėliau jie grūmėsi ir grumtynių metu, gindamasis nuo užpuolimo, nuteistasis sužalojo nukentėjusįjį, buvo paneigta bylos medžiaga.
6.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, teismo nutartyje dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta, taip pat, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pateikė motyvus, paaiškinančius, dėl ko apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o skundžiamas nuosprendis pripažįstamas teisingu.
6.6. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismo šališkumas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas, kasatorių nuomone, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, dėl to priėmė nuteistajam A. M. nepalankų sprendimą. Tačiau tai, kad teismas bylos įrodymus, jų pakankamumą vertino ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Dėl būtinosios ginties
7. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016).
7.1. Šioje byloje teismai padarė išvadą, kad nebuvo pavojingo kėsinimosi BK 28 straipsnio prasme, todėl nekilo teisė gintis panaudojant jėgą. Teismai nustatė, kad nukentėjusiajam N. Č. atėjus pas savo pusbrolį A. M. į namus pasižiūrėti, ar pastarasis grįžo, nuteistasis, būdamas neblaivus, puolė nukentėjusįjį peiliu ir padarė sužalojimus, užfiksuotus specialisto išvadoje. Tokios aplinkybės nustatytos įvertinus nukentėjusiojo, nuteistojo ir liudytojų parodymus, specialisto išvadas ir kitus rašytinius bylos įrodymus. Teismai teisingai nustatė, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio skiriasi, ir pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, tapatūs ir atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus, kad nukentėjusysis pirmasis jį užpuolė, galbūt trenkė į galvą, o jis tik gynėsi peiliu, vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją, o ne raliai buvusį pavojingą kėsinimąsi. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs įrodymus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko ir konstatavo, kad nuteistojo parodymai, jog nukentėjusįjį jis sužalojo gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, visiškai nelogiški, neatitinka ištirtų įrodymų visumos, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą, jog nukentėjusysis būtų turėjęs kokią nors priežastį smurtauti prieš nuteistąjį. Teismų atliktas nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų įvertinimas abejonių nekelia, dėl to kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamo įvykio aplinkybių ir daryti priešingų išvadų.
7.2. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismai, netaikydami A. M. BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų, netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl neturtinės žalos dydžio
8. Kasatoriai, nesutikdami su nukentėjusiajam iš nuteistojo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra patikimų nukentėjusiojo patirtos nustatyto dydžio neturtinės žalos įrodymų, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis grindžiamas subjektyviais nukentėjusiojo teiginiais dėl padarytų sužalojimų pasekmių, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, pasak kasatorių, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nebuvo įvertinta nuteistojo turtinė, šeiminė padėtis, amžius ir kitos aplinkybės.
8.1. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas iš esmės yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2013, 2K-150/2014, 2K-181/2014).
8.2. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
8.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, atsižvelgė į nukentėjusiojo teiginius, kad dėl nuteistojo veiksmų jis patyrė didelį fizinį skausmą, šoką, dusulį dėl sužaloto plaučio, nepatogumus, turėjo iškęsti operaciją ir pooperacinį laikotarpį, 49 dienas buvo nedarbingas, skausmą, sužeistų kūno vietų užtirpimą jaučia iki šiol, sumažėjęs darbingumas, greitai pavargsta, negali dirbti įprastų ūkio darbų, dėl to patiria nemalonius išgyvenimus, emocinę depresiją, yra blogos nuotaikos, izoliuotas nuo įprasto bendravimo. Pirmosios instancijos teismas, be šių aplinkybių, įvertinęs ir kitas nustatytas bylai svarbias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir iš nuteistojo priteisė 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nustatytas neturtinės žalos dydis (11 000 Eur) visiškai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir nėra per didelis. Kartu teismas pažymėjo, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl amžiaus ir sunkios finansinės padėties jo nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą neatleidžia ir negali būti neturtinės žalos dydį lemiančiu veiksniu. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, teismai pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatų saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino nuteistojo nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.
8.4. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjant bei sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą buvo pažeistos baudžiamojo proceso ar (ir) civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą.
9. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties.
Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti
10. Nukentėjusysis N. Č. ir jo atstovas advokatas K. Rakauskas prašo teismo priteisti nukentėjusiajam N. Č. iš nuteistojo A. M. turėtas 150 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus.
10.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
10.2. Vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgusi į advokato darbo apimtį rašytinio proceso tvarka išnagrinėtoje kasacinėje byloje, į pateikto atsiliepimo turinį, kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, kuris nukentėjusiajam palankus, kolegija nusprendžia iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam N. Č. priteisti 150 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Stasio Lileikio kasacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam N. Č. priteisti 150 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
Aurelijus Gutauskas
