Baudžiamoji byla Nr. 2K-70-746/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11278-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija
2.12.2.4
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Jono Prapiesčio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
išteisintojo A. G. gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,
išteisintojo T. K. gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Lečo kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. ir T. K. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius jų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. A. G. ir T. K. buvo kaltinami tuo, kad 2016 m. kovo 8 d., apie 16.00 val., Palangoje, prie Vytauto g. 51 esančios bažnyčios, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J. ir pagrobė jam priklausantį 48 Eur vertės turtą.
2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroro pavaduotojas S. Lečas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
3. Kasatorius, išdėstęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 straipsnio (Prokuroro teisė užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka) 1, 2 dalių nuostatas, teigia, kad sistemiškai aiškinant pagreitintą procesą reglamentuojančias BPK XXXI skyriaus nuostatas, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas teisę nuspręsti, ar bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, suteikia ne tik prokurorui. Teismui nusprendus, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra pakankamai aiškios, BPK nedraudžia priimti sprendimą grąžinti bylą prokurorui. Pasak kasatoriaus, BPK 429 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui. Kartu kasatorius pažymi, kad teismų praktikoje kategoriškai teigiama, kad ir anksčiau, ir šiuo metu galiojantys įstatymai prokurorui suteikia teisę su pareiškimu užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka kreiptis į teismą tik tokioje byloje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios. Taip pat pripažįstama, kad ir prokuroras, tokiais atvejais perduodamas bylą su pareiškimu dėl jos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o ne organizuodamas ikiteisminio tyrimo atlikimą bendra tvarka ir BPK 219–220 straipsnių pagrindu nesurašydamas kaltinamojo akto, taip pat ir teismas, jeigu tokiais atvejais negrąžina bylos prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti bendra tvarka ir kaltinamajam aktui surašyti, o išnagrinėja ją iš esmės ir priima sprendimą, iš esmės pažeidžia įstatymą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-545-120-2013). Be to, kasatorius nurodo, kad pati baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pagreitinto proceso tvarka esmė (kuo greitesnis bylos išnagrinėjimas ir bausmės paskyrimas) prokuroro teismui perduotoje pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esant neaiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms teismui neleidžia pertraukti tokio proceso vien tik tam, kad teismo iniciatyva būtų atlikti kokie nors proceso veiksmai ar surinkti papildomi įrodymai, kad būtų išsiaiškintos neaiškios aplinkybės.
3. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 22 d. perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir 2016 m. kovo 24 d. priėmė nutartį baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, nurodydamas, kad, teisiamojo posėdžio metu išklausius kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus, paaiškėjo, jog bylos aplinkybės nėra tokios aiškios, kaip nurodyta prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas šią nutartį priėmė neapklausęs pareiškime nurodytų liudytojų, įvykio vietoje sulaikiusio įtariamuosius policijos pareigūno ir neįvertinęs kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų. Kartu kasatorius pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartis grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui buvo panaikinta perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
4. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jam perduotą baudžiamąją bylą, neapsiribojo vien prokuroro pareiškime nurodytų liudytojų apklausa ir baudžiamojoje byloje esančių duomenų vertinimu – jis savo iniciatyva kvietė prokuroro pareiškime nenurodytus liudytojus, iš įstaigos pareikalavo duomenų, tačiau nepatikrino naujai gautų duomenų, nors juose ir buvo prieštaravimų. Pasak kasatoriaus, priimtame pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendyje nurodyta, kad teismo iniciatyva kaip liudytojo apklausto G. A. nurodytas asmuo nebuvo surastas ir apklaustas. Kasatoriaus tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo G. A. parodymais tam, kad paneigtų nukentėjusiojo parodymus, tačiau akistatos tarp jų neatliko. Kasatorius taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad „baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems pateikti kaltinimai grindžiami tik pačių kaltinamųjų pirminiais parodymais, kuriais jie pripažino savo kaltę, ir nukentėjusiojo neišsamiais bei prieštaringais parodymais. Jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų dalyvavimą nusikaltimo padaryme, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta“. Vadinasi, visos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės neišsiaiškintos, netirtos ir nenustatytos, o visi byloje užfiksuoti duomenys, teismo nuomone, yra neišsamūs, užfiksuoti netinkamai ir nesivadovaujant BPK nuostatomis dėl tyrimui reikšmingų duomenų rinkimo bei fiksavimo, todėl, kasatoriaus nuomone, negali būti laikomi įrodymais, kurie rodytų tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes esant neabejotinai aiškiomis. Kartu kasatorius pabrėžia, kad teismai, konstatavę neaiškias nusikalstamos veikos aplinkybes, įvertinę tą aplinkybę, kad baudžiamosios bylos perdavimas teismui nagrinėti ją pagreitinto proceso tvarka yra galimas iš viso tik tada, kai, be kita ko, yra aiškios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, savo praktikoje pripažįsta, kad, be BPK 429 straipsnio 1 dalyje nurodytų tipinių prokuroro pareiškimo dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimo atvejų, yra galimas ir prokuroro pareiškimo atmetimas dėl to, kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios ir todėl baudžiamojoje byloje turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, o vėliau byla nagrinėjama teisme, galbūt, tik bendra tvarka.
5. Taigi, pasak kasatoriaus, šiuo atveju baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad baudžiamosios bylos aplinkybės nėra aiškios, ir matydamas, kad teisme nėra galimybės nustatyti iki dabar nenustatytas ir svarbias baudžiamajai bylai išnagrinėti aplinkybes ar neginčytinai išsiaiškinti iki dabar neaiškias ir abejotinas aplinkybes, turėjo ne priimti nuosprendį, o perduoti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti. Kartu kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog „nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka tėra vienintelė galimybė grąžinti prokurorui pareiškimą, kuri numatyta BPK 429 straipsnio 2 dalyje (analogija su BPK 254 straipsnio 3 dalimi)“, nevertino BPK 426 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad pagreitintas procesas galimas tik tada, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios.
6. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino A. G. ir T. K. išteisinimo pagrįstumo, o tik įvertino procesinę to galimybę. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad pirmosios instancijos teismas, esant neaiškioms aplinkybėms apklausęs liudytojus, jų parodymų nepatikrino BPK numatytais procesiniais veiksmais, juos vertino atskirai nuo kitų parodymų, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Lečo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 429 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi
8. Esminis kasatoriaus argumentas yra tas, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad baudžiamosios bylos aplinkybės nėra aiškios, turėjo ne priimti išteisinamąjį nuosprendį, o perduoti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti. Pasak kasatoriaus, BPK 429 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 429 straipsnio 2 dalies nuostatas.
9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamoji byla gali būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, jeigu: 1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui, 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos kreipiasi į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis).
10. Kai teisme gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuoj pat rengiamas teismo posėdis arba paskiriama kita posėdžio data ir laikas ir apie tai pranešama prokurorui. Išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka priima nustatęs, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas arba tuo atveju, jei nustato, kad byla yra teisminga apygardos teismui. Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui. Teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiami BPK X dalyje (Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas) nustatyta tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis, 428 straipsnio 1, 2 dalys, 429 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Kartu nagrinėjamo kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalies (Bylų procesas pirmosios instancijos teisme) taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 432 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, baudžiamoji byla pagreitinto proceso tvarka vyksta pagal bendras bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisykles, išskyrus tai, kad byloje nėra surašyto kaltinamojo akto ir vietoj jo įrodymų tyrimo pradžioje yra skaitomas, kaip minėta, prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, gali būti priimami tokie pat procesiniai sprendimai, kaip ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą bendra tvarka. Taigi teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, turi teisę atlikti bet kurį procesinį veiksmą, kurį jis gali atlikti nagrinėdamas bylą bendra tvarka (apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, rinkti įrodymus, skirti ekspertizę ir pan.), ir priimti tokių pat rūšių nuosprendžius, kaip ir išnagrinėjęs bylą bendra tvarka.
12. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad, 2016 m. kovo 22 d. prokurorui su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kreipusis į pirmosios instancijos teismą, teismas nusprendė baudžiamąją bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka tuoj pat ir surengė teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad, teisiamajame posėdyje išklausius kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus, paaiškėjo, jog bylos aplinkybės nėra tokios aiškios, kaip nurodyta prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kad prokuroro pareiškime neišsamiai nurodytos visos nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės, dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą, ir konstatavęs, kad prokuroro pareiškimas neatitinka BPK 427 straipsnyje jam keliamų reikalavimų, vadovaudamasis BPK 426 straipsnio 1 dalimi, 427 straipsniu, 429 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. kovo 24 d. priėmė nutartį baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui. Prokuroras su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko ir ją apskundė aukštesniam – Klaipėdos apygardos – teismui, kuris, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą net nebandė išsiaiškinti jam neaiškių aplinkybių, neapklausė liudytojų, netyrė bylos medžiagos, todėl, neištyręs visų įrodymų, negalėjo jų vertinti ir spręsti, ar jų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, konstatavo, kad prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso atitinka visus esminius BPK 427 straipsnio reikalavimus, o pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos abejonės dėl galimybės surašyti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui BPK 429 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. galutine ir neskundžiama nutartimi prokuroro skundą tenkino, pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 26 d. nutartį dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui panaikino ir perdavė bylą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
13. Pirmosios instancijos teismas, kaip to ir reikalaujama BPK 432 straipsnio 1 dalyje, jam Klaipėdos apygardos 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi perduotą A. G. ir T. K. baudžiamąją bylą išnagrinėjo laikydamasis bylų procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir 2016 m. birželio 27 d. priėmė nuosprendį, kuriuo A. G. ir T. K. dėl kaltinimų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisino neįrodžius jų dalyvavimo padarant šį nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad kaltinimai A. G. ir T. K. yra nepagrįsti, paremti tik prielaidomis ir grindžiami tik pačių kaltinamųjų pirminiais parodymais, kuriais jie pripažino savo kaltę, bei nukentėjusiojo neišsamiais, prieštaringais parodymais; tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis bei abejonėmis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, išnaudojus visas galimybes prieštaravimams bei abejonėms pašalinti, teismui to padaryti nepavyko ir nurodė, kad, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai aiškinami kaltininko naudai), visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl prokuroro apeliacinio skundo esminių argumentų, pateikė išsamius motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal BPK 429 straipsnio 2 dalį teismas bylą prokurorui perduoda tada, kai yra surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas, o šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi konstatuota, kad prokuroro pareiškimas atitinka visus esminius BPK 427 straipsnio reikalavimus, ir pažymėjo, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu teismas, bylą nagrinėdamas pagreitinto proceso tvarka, turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmą, kurį jis gali atlikti nagrinėdamas bylą bendra tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių pagreitintą procesą, nepažeidė.
15. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs A. G. ir T. K. baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ir priėmęs išteisinamąjį nuosprendį byloje, pažeidė BPK 429 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Dėl kitų kasatoriaus skundo teiginių ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų
16. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino to, jog pirmosios instancijos teismas, esant neaiškioms aplinkybėms apklausęs liudytojus, jų parodymų nepatikrino BPK numatytais procesiniais veiksmais, juos vertino atskirai nuo kitų parodymų, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad šie kasatoriaus teiginiai yra deklaratyvūs, nes iš esmės yra teisiškai neargumentuoti ir pateikti be konkrečių nuorodų į, kasatoriaus nuomone, pažeistas baudžiamojo proceso įstatymo normas. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kasacinės instancijos teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio teiginiai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Dėl to šie kasatoriaus skundo teiginiai paliekami nenagrinėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas tik dėl baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių pagreitintą procesą, laikymosi nagrinėjant A. G. ir T. K. baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme – argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme jame nebuvo nurodyta, todėl jie apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Lečo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Armanas Abramavičius
Jonas Prapiestis
