L. B. pagal BK 138 str., 369 str., 368 str., 376 str., 140 str., 153 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4451/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26604-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. B. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 8 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo L. B. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą L. B. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimus, lėmusius neteisėtų sprendimų priėmimą. Priešingai negu nurodo teismai, nei kiekvienas įrodymas atskirai, nei jų visuma nepatvirtina, kad L. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinantys duomenys yra subjektyvūs ir nepatikimi, nusistačiusių prieš nuteistąjį, mažamečių nukentėjusiųjų ir mažamečio liudytojo parodymai, taip pat kitų liudytojų parodymai. Nors apeliaciniame skunde ir buvo pasisakyta apie esminius įrodymų prieštaravimus ir jų trūkumus, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė, savo išvadas dėl nuteistojo kaltės taip pat grindė nepašalintais prieštaravimais ir prielaidomis, vertindamas įrodymus, nesivadovavo in dubio pro reo principu.

Pasak kasatoriaus, nuteistojo veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. L. B. žodžiu sudrausmino A. Š. ir paėmė už ausies, tačiau fizinio skausmo sukelti negalėjo, nes ausies nespaudė ir nesuko. Nuteistojo veiksmuose nėra tyčios – tikslas buvo tik sudrausminti vaiką dėl netinkamo elgesio, o ne sukelti fizinį skausmą. Kad mergaitė neverkė ir ausies pasukimo žymių neliko, patvirtino liudytoja S. M., kiti liudytojai įvykio nematė. Išvada apie L. B. kaltumą grindžiama tik prielaidomis ir netiesioginiais duomenimis, o ne neginčijamais kaltės įrodymais. Be to, byloje nėra nustatytos šio įvykio konkrečios aplinkybės, t. y. data ir laikas, taip pat už kokios ausies (kairės ar dešinės) buvo paimta ir ar ausis tikrai buvo paraudusi.

Kasatoriaus teigimu, L. B. nepadarė ir BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Teismų išvados grindžiamos nukentėjusiosios, įvykio nemačiusių liudytojų parodymais bei ekspertizės aktu, kurio išvados neįrodo nuteistojo veiksmuose buvus inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Kasatorius nesutinka ir su L. B. nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ekspertizės akto išvada apie nesunkų sveikatos sutrikdymą padaryta remiantis nukentėjusiosios žodžiais ir yra sąlyginė. Nukentėjusiosios parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir nekeliantys abejonių įrodymai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti nuteistąjį kaltu padarius šią veiką. Kaltinime inkriminuotų veiksmų L. B. neatliko ir tyčios sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą neturėjo.

Teismai negalėjo remtis mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes jų apklausose nuteistasis nedalyvavo. Apie nukentėjusiosios A. Š. apklausą nuteistajam buvo pranešta išvakarėse, o apie A. Š. ir G. Š. apklausas nepranešta. Teismų konstatavimas, kad L. B. žinojo apie būsimas mažamečių apklausas grįstas tik prielaida pagal tyrėjos tarnybinį pranešimą. Dėl šio procesinio pažeidimo, ribojusio kaltinamojo teisę į gynybą ir rungtynišką procesą, mažamečių parodymai nepagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais. Teismai, paaiškėjus, kad L. B. nebuvo informuotas apie mažamečių A. Š. ir G. Š. apklausą, savo iniciatyvą privalėjo šį pažeidimą pašalinti bent peržiūrint apklausų vaizdo įrašus, tačiau to nepadarė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis ar deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti teiginiai dėl vertinant įrodymus padarytų BPK normų pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika bei nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatorius pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina, kad jo ginamasis L. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nepadarė. Kasacinio skundo teiginiai apie BPK reikalavimų nesilaikymą ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą yra deklaratyvūs, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. B. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis