Kasacinio skundo Nr. DOK-4416/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15190-2024-7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, spręsdama nuteistojo P. B. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo P. B. gynėjas advokatas S. Kibilda prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl P. B. nuteisimo šešerių metų laisvės atėmimo bausme ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4416/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15190-2024-7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, spręsdama nuteistojo P. B. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo P. B. gynėjas advokatas S. Kibilda prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl P. B. nuteisimo šešerių metų laisvės atėmimo bausme ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo. P. B. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, tinkamai neindividualizuota. Teismų sprendimai yra formalūs, nepakankamai motyvuoti, apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka jos surašymui keliamų reikalavimų. Tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatoriaus nuomone, yra pagrindas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, dar labiau sušvelninti P. B. paskirtą bausmę. Teismai netinkamai atliko BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos vertinimą, dėl to padarė netinkamas išvadas apie P. B. veiksmų pavojingumą ir netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, rodančius mažesnį jo asmenybės pavojingumą.
Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio reikalavimus, neišnagrinėjo dalies apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teisingos ir proporcingos bausmės skyrimu. Taip buvo pažeista nuteistojo P. B. teisė į gynybą ir į apeliaciją. Skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir nevertino apeliaciniame procese pateiktų papildomų individualizuojančių aplinkybių viseto. Kasatorius nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytų P. B. charakterizuojančių duomenų apie nuteistojo resocializaciją, gydymąsi nuo priklausomybės, darbą, mokslą ir kitų pateiktų dokumentų vertinimu. Nevertinta, kad po nusikalstamos veikos padarymo P. B. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, savo iniciatyva gydėsi nuo priklausomybės, toliau dirbo, mokėsi, pateikė kelių gydymo įstaigų dokumentus, patvirtinančius priklausomybės gydymąsi ir tolesnį gydymosi planą. Šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su bausmės tikslais (BK 41 straipsnis), nusikalstamų veikų prevencija ir asmens resocializacija. Apeliacinės instancijos teismas, nepakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pažeidė bausmės individualizavimo, teisingumo bei proporcingumo principus. Įvertinus P. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, galima teigti, kad yra nustatytos išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu tikslinga P. B. paskirti švelnesnę nei šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tai atitiktų baudžiamosios atsakomybės paskirtį ir užtikrintų bendrosios bei specialiosios prevencijos ir humaniškumo principo įgyvendinimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Paduoto kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajam P. B. paskirtos bausmės nerodo kasacijos pagrindų buvimo. Pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Tuo tarpu nuteistojo P. B. gynėjo S. Kibildos kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus kritika apeliacinės instancijos teismui, padariusiam išvadą, kad P. B. pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės dar labiau švelninti nėra pagrindo, ir jie nėra siejami su konkrečiomis šio teismo padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik savu nustatytų aplinkybių interpretavimu. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes kitaip ir padarė kitokias išvadas negu pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad buvo padaryti apeliacinį bylos nagrinėjimą ir nutarties surašymą reglamentuojančių BPK normų pažeidimai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo P. B. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Arūnas Budrys
Eligijus Gladutis