Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.1.; 1.1.8.8.; 1.2.14.7.;
1.2.29.2.; 2.2.5.
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant J. Švabaitei,
dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas:
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (P. M. turto plėšimo epizodas) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (M. D. turto plėšimo epizodas) – laisvės atėmimu trejiems metams;
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (A. D. turto plėšimo epizodas) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – areštu keturiasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir R. V. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams vienam mėnesiui.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. V. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo mėnesį, nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. M., purtydamas jį, sučiupęs už rūbų atlapų, reikalaudamas vertingų daiktų, iš P. M. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną “Siemens A 50”, kurio vertė 499 Lt, ir pinigus – 3 Lt, padarydamas bendrą 502 Lt žalą.
Be to, R. V. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gruodžio mėnesį, nenustatytą dieną (duomenys neskelbtini) Panevėžyje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, panaudodamas prieš P. M. psichinę prievartą, t. y. grasindamas panaudoti fizinį smurtą, atvirai reikalavo savo naudai perduoti - 150 Lt bei 2006 m. gruodžio 20 d., apie 12.35 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas prieš nukentėjusįjį P. M. fizinį smurtą – du kartus ranka smūgiuodamas jam į kairįjį smilkinį, atvirai reikalavo savo naudai perduoti 200 Lt.
Taip pat R. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 26 d., apie 13.00 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas prieš nukentėjusįjį M. D. – tris kartus smogdamas jam į veido sritį, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė M. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 123 Lt.
Be to, R. V. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir nenustatytu būdu įgijo ir iki 2006 m. gruodžio 26 d. savo bute, esančiame Panevėžyje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo laikė S. T. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini).
Šiuo nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl A. D. turto plėšimo. 2006 m. kovo 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį BK 38 straipsnio pagrindu (kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju), tačiau jis per vienerius metus padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl nuteistas ir už šį nusikaltimą.
Kasaciniu skundu R. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir bylą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba sumažinti jam paskirtą bausmę.
Kasatorius nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes, pasak R. V., šio straipsnio dispozicija nenumato baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą asmens dokumento – paso laikymą.
R. V. nuomone, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Be to, skiriant bausmes nebuvo laikomasi BK 61 straipsnio reikalavimų. R. V. nuteistas už kelis nusikaltimus. Jo veikose sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o P. M. turto plėšimo epizode nenustatyta lengvinančių aplinkybių, ir paskirta laivės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams; M. D. turto plėšimo epizode yra nustatyta lengvinanti aplinkybė, bet paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Be to, teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje.
Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo nusikalstamą veiką prieš P. M. kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kaip turto prievartavimą. Nuteistasis nurodo, kad P. M. jam buvo skolingas, todėl jis realizavo savo teisę atgauti nukentėjusiojo ginčijamą skolą. Be to, Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas R. V. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. V. atsisakė duoti parodymus, todėl ir paskutinį jo žodį teismas įvertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
R. V. teigia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pažeidžiant BPK 190 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai skyrėsi nuo nukentėjusiųjų asmenų parodymų, todėl turėjo būti atlikta akistata, nes pagal BPK 190 straipsnio 1 dalį į akistatą suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad akistata nebuvo atlikta, nes ikiteisminio tyrimo metu niekas nesiekė sužinoti prieštaravimų priežasčių ir juos pašalinti.
Nuteistojo R. V. kasacinis skundas atmestinas.
BK 54 ir 61 straipsnių taikymas
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, neperžengdamas Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų.
Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu R. V. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, už antrą plėšimą – trejiems metams, už trečią plėšimą – vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtas keturiasdešimt penkių parų areštas. Visos bausmės paskirtos neperžengiant straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijų ribų.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, teismas, skirdamas R. V. bausmes už atskirus nusikaltimus, vadovavosi ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažintos plėšimų, padarytų prieš M. D. ir G. T., epizoduose.
Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, netinkamai taikė BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Visos bausmės paskirtos ne didesnės kaip straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti bausmių vidurkiai. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį P. M. plėšimo epizode paskirdamas švelnesnę bausmę nei už plėšimą M. D. epizode, teismas motyvavo tuo, kad pirmą plėšimą R. V. padarė būdamas nepilnametis. Toks teismo sprendimas neprieštarauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktų nuostatoms.
Dėl BK 181 straipsnio 2 dalies taikymo
Turto prievartavimas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje, tai atviras ar užmaskuotas savo ar kitų asmenų naudai, nesant teisėto pagrindo, vertimas kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, panaudojant fizinį smurtą, atimant asmeninę laisvę, sunaikinant ar sugadinant jo turtą arba kitokiu būdu padarant jam didelės turtinės žalos.
R. V. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad, panaudodamas prieš nukentėjusįjį P. M. fizinį smurtą, atvirai reikalavo perduoti jam 200 Lt.
Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, nes yra visi šio nusikaltimo požymiai. Turto prievartavimą kvalifikuojantis požymis – fizinio smurto panaudojimas – apima smūgių sudavimą, kitokius veiksmus, dėl kurių asmuo kenčia fizines kančias ar apribojama jo laisvė, taip pat nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl kasacinio skundo motyvai dėl bylos aplinkybių nustatymo ir teismo išvadų pagrįstumo vertinant įrodymus nenagrinėtini. Tais pačiais motyvais buvo paduotas nuteistojo apeliacinis skundas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi motyvuotai atmestos.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta išsami išvada dėl R. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Kasacinio skundo motyvai šios išvados nepaneigia. Kasatorius pakartojo apeliacinio skundo motyvus ir nenurodė apeliacinės instancijos teismo nutarties apskundimo pagrindų bei motyvų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. V. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma pagal BK 181 straipsnio 2 dalį R. V. išteisinti.
Dėl BK 302 straipsnio 1 dalies taikymo
R. V. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė S. T. pasą.
Vienas iš BK 302 straipsnio dispozicijoje įvardintų nusikaltimo dalykų yra dokumentas. Dokumentu baudžiamojoje teisėje paprastai laikomas kiekvienas rašytinis aktas, kuriuo fizinis ar juridinis asmuo liudija teisinį faktą, turintį teisinę reikšmę.
R. V. kasacinio skundo motyvas, kad BK 302 straipsnyje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už paso laikymą, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2 straipsnio nuostatą pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas. Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį paimti iš piliečio pasą draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu teisingai nustatyta, kad R. V. neturėjo teisėto pagrindo laikyti S. T. pasą.
Pabrėžtina, kad BK 302 straipsnyje nurodyta veika gali būti padaroma aktyviais alternatyviais veiksmais. Vienas tokių veiksmų nurodytas „laikymas“.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalies dispoziciją šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir nereikalauja nustatinėti nusikaltimo padarinių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad S. T. pasas, kuris dingo iš jos buto 2006 m. rugpjūčio mėnesį, buvo rastas 2006 m. gruodžio 26 d. kratos metu pas R. V. R. V. tuo klausimu atsisakė duoti parodymus ir teismas pagrįstai jį nuteisė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog kaltinamasis atsisakė duoti parodymus teismui, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas išnagrinėjo bylą šališkai, nes kaltinamojo apklausa yra numatyta BPK 272 straipsnyje ir jos rezultatai fiksuojami nuosprendyje.
Dėl BPK 190 straipsnio 1 dalies reikalavimų
Akistata, numatyta BPK 190 straipsnyje, yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuris atliekamas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti. Akistata daroma ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimu. Paprastai akistata atliekama tada, kai ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymams būdingi esminiai prieštaravimai. Pabrėžtina, kad akistatos darymas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro teisė, o ne pareiga. Prašyti atlikti šį ikiteisminio tyrimo veiksmą turi teisę įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nei R. V., nei jo gynėjas neprašė atlikti akistatų su ikiteisminio tyrimo metu apklaustais asmenimis. Kasacinio skundo motyvas, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pažeidžiant BPK 190 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Egidijus Bieliūnas
Josifas Tomaševičius
