Baudžiamoji byla Nr. 2K-102/2008
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.1.2.2
2008 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant R. Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui S. Stulginskui,
gynėjui advokatui V.Vasilionokui,
kaltinamajam M. K.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo M. K. gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartimi baudžiamoji byla M. K. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nutraukta. Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys (1 750 000 Lt) paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, kaltinamojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. K. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, 2004 m. balandžio 9 d., apie 15.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei nesugebėjo automobilio sustabdyti ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu „Opel Ascona“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu Ž. M., ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 54, 68, 173 punktų reikalavimus. Nuo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Opel Ascona“ vairuotoja Ž. M. mirė ligoninėje, keleiviai R. M. ir K. M. žuvo įvykio vietoje, automobilio „Mercedes Benz“ keleivei Ž. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kasaciniu skundu kaltinamojo M. K. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kasatorius su apeliacinės instancijos teismo nutartimi nesutinka, nes teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį, BK 2 straipsnio 6 dalį, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 235 straipsnį, 232 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnį.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi išvardytų teisės aktų visuma ir teisingai nusprendė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra negalimas, nes priešingu atveju būtų pažeistas draudimas pakartotinai persekioti už tą pačią veiką. Ši procesinė kliūtis daro baudžiamąjį procesą negalimą, nes kaltinamasis M. K. dėl dalies kaltinime nurodytos veikos – vairavimo esant neblaiviam – jau yra nubaustas, nuobauda galioja ir nepanaikinta. Ši aplinkybė atsirado dar iki atiduodant baudžiamąją bylą į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad proceso pradėjimas ir bylos nagrinėjimas teisme iš anksto žinant, kad išnagrinėjus bylą nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, galėtų būti vertinamas ir kaip neleistinas žmogaus teisių suvaržymas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu France Fischer prieš Austriją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika, Nr. 21, p. 311-313). Toje byloje pareiškėjas, vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, partrenkė dviratininką, kuris nuo sužalojimų mirė. Administracinės valdžios institucija pripažino pareiškėją kaltu dėl kelių transporto taisyklių pažeidimų. Vienas iš minėtų pažeidimų buvo vairavimas apsvaigus nuo alkoholio pažeidžiant 1960 m. Kelių eismo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir 99 straipsnio 1 dalies a punktą, už kurį pareiškėjui buvo paskirta 9 000 ATS dydžio bauda, o šio sprendimo neįvykdymo atveju – kalinimas 9 dienoms. Vėliau apygardos teismas dėl to paties įvykio pripažino pareiškėją kaltu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 2 dalį už neatsargų gyvybės atėmimą būnant neblaiviam ir nuteisė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Pareiškėjas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą nurodydamas, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtintas draudimas du kartus bausti už tą pačią veiką. Teismas pripažino pažeidimą, nes esant tam pačiam požymiui (asmens neblaivumas) kaltininkas buvo persekiojamas bei nubaustas ir už administracinį teisės pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam), ir už nusikaltimą (neatsargų gyvybės atėmimą esant neblaiviam). Kartu Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės-narės yra laisvos nustatyti, už kurį iš dviejų teisės pažeidimų turi būti persekiojama /...../. Jeigu dėl padarytos pavojingos veikos, kuri Konvencijos prasme atitinka Teismo suformuluotus nusikalstamos veikos kriterijus, /...../ asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o vėliau paaiškėjo, kad tokia veika atitinka nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tai pakartotinis procesas ir nubaudimas dėl jos tampa negalimi. Minėtai aplinkybei paaiškėjus ikiteisminio tyrimo arba bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio nagrinėjimo metu, atitinkamai priimamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą arba nutartis nutraukti bylą“ (Teismų praktika, Nr. 21, p. 312).
Kasatoriaus teigimu, analogiška situacija susidarė ir M. K. byloje. Nutarimas skirti jam administracinę baudą nėra panaikintas. Ikiteisminio tyrimo atlikimo metu buvo priimtas nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą ir perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą Vilniaus miesto VPK EPT spręsti M. K. administracinės atsakomybės klausimą. Taigi buvo įvertinti visi M. K. veiksmai eismo įvykio metu ir nuspręsta, kad jis padarė tik administracinį pažeidimą. Todėl pakartotinis M. K. baudžiamasis persekiojimas yra negalimas.
Kasatorius taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išsakyta nuomone, kad byloje France Fischer prieš Austriją nurodytos aplinkybės nėra aktualios M. K. bylai dėl Austrijos ir Lietuvos įstatymų skirtumų. Anot kasatoriaus, minėtoje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinti dvigubo persekiojimo ir dvigubo baudimo uždraudimo principai galioja visoms valstybėms, prisijungusioms prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką
Bylos medžiaga rodo, kad 2004 m. balandžio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo trys žmonės ir vienam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pagal nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymius. 2004 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes eismo įvykio kaltininkė Ž. M. avarijos metu žuvo (T. 1, b.l. 76). Šiuo nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto VPK EPT spręsti M. K. administracinės atsakomybės klausimą. 2004 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto VPK EPT nutarimu M. K. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda.
2005 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą šioje byloje (T. 1, b.l. 113), tačiau 2006 m. sausio 26 d. ikiteisminis tyrimas vėl nutrauktas (T. 1, b.l. 118). 2006 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patenkintas nukentėjusiojo atstovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (T. 2, b.l. 47), o 2006 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra dar kartą atnaujino ikiteisminį tyrimą (T. 1, b.l. 138). Atlikus ikiteisminį tyrimą M. K. apkaltintas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį (T. 2 b.l. 77-82), byla perduota Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, kuris 2007 m. liepos 30 d. nutartimi baudžiamąją bylą nutraukė (T.2, b.l. 101). Šis sprendimas motyvuojamas tuo, kad yra procesinė kliūtis vykdyti baudžiamąjį procesą – M. K. dėl kaltinime nurodytos veikos dalies yra nubaustas administracine tvarka, nuobauda nėra panaikinta, o pakartotinis jo nubaudimas pagal BK 281 straipsnį reikštų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas su šia pozicija nesutiko ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino (T. 2, b.l. 123-125) nurodydamas, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos veikos nėra tapačios. Teismo nuomone, svarstytinas klausimas, ar asmeniui, kaltinamam pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, būtina inkriminuoti KET 68 punkto pažeidimą, tačiau šį klausimą turi spręsti teismas, nagrinėjantis bylą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo analogiška France Fischer prieš Austriją byla, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pagrįsta Austrijos Respublikos įstatymais, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus byla nutraukta neteisėtai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką šios nuostatos tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, jog sutaptų bent vienas esminių veikos požymių, pvz., apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Taigi sprendžiant M. K. atsakomybės klausimą, būtina išvengti jo nubaudimo ir pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ir BK 281 straipsnio 6 dalį.
Kita vertus, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nubaudus asmenį administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, baudžiamasis procesas dėl BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos veikos iš esmės negalimas. Naujesnių EŽTT sprendimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutarčių turinys leidžia daryti išvadą, kad faktas, jog asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. Štai 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu dėl priimtinumo byloje Falkner prieš Austriją (Falkner v. Austria, no. 6072/02, decision of 30 September 2004) EŽTT atmetė skundą dėl non bis in idem principo pažeidimo kaip aiškiai nepagrįstą. Tokį sprendimą nulėmė tai, kad po Gradinger prieš Austriją bylos Austrijos Respublikos Kelių eismo akte buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią už administracinį teisės pažeidimą nėra persekiojama, jeigu jis grindžiamas faktais, kvalifikuotinais kaip vien tik bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai priklausanti veika (nuostata, iš esmės analogiška LR ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai taisyklei). Taigi pakeitus Austrijos Respublikos įstatymus, neatsargus sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas, padarytas vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, nebegali užtraukti administracinio nubaudimo už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir gali būti nagrinėjamas tik bendrosios kompetencijos teismo. Nustačius, kad pareiškėjai Falkner ankstesnis administracinis procesas buvo anuliuotas, o sumokėta bauda gražinta, konstatuota, jog non bis in idem principas nėra pažeistas.
Panašios pozicijos EŽTT laikėsi ir 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Ščiukina prieš Lietuvą (Ščiukina v. Lithuania, no. 19251/02, decision of 5 December 2006). Pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas nustačius, kad jos byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino dvigubo nubaudimo faktą, nurodęs, jog jai paskirta administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą (2001 m. lapkričio 13 d. kasacinė nutartis Nr. 2K–863/2001). Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja EŽTT neteigė, jog administracinės nuobaudos panaikinimo galimybė, kuria ji nepasinaudojo, dėl kokių nors priežasčių buvo jai neprieinama praktiniu požiūriu.
Atsižvelgdama į šių naujesnių EŽTT sprendimų turinį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 13 d. kasacinėje nutartyje suformulavo nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Kartu nutartyje pažymėta, kad nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-686/2007).
Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad administracinė nuobauda M. K. paskirta dėl klaidos, kurią nulėmė nepagrįstas ikiteisminio tyrimo nutraukimas. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nurodė ikiteisminio tyrimo institucijai imtis priemonių panaikinti neteisėtai paskirtą administracinę nuobaudą. Tokių priemonių buvo imtasi (T. 2, b.l. 13, 23, 25), tačiau jos buvo nesėkmingos dėl praleisto termino paduoti atskirtąjį skundą administracinės jurisdikcijos teismui. Kita vertus, pastangos panaikinti administracinę nuobaudą kol nepabaigtas baudžiamasis procesas vargu ar galėjo būti sėkmingos apskritai, nes administracinių teismų praktikoje ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl atitinkamos nusikalstamos veikos (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. N18-1663/07).
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo. Pirma, administracinė nuobauda M. K. paskirta dėl klaidos, kuri paaiškėjo atnaujinus nepagrįstai nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Antra, M. K. kaltinamas dėl Kelių eismo taisyklių 53, 54, 68, 173 punktų reikalavimų pažeidimo, sukėlusio sunkius padarinius – trijų asmenų žūtį ir vieno asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu administracine tvarka jis nubaustas tik už vieną KET pažeidimą (68 punkto) – vairavimą esant neblaiviam. Trečia, kaltinamojo pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir atitinkamo kaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo atveju paskirta administracinė nuobauda galėtų būti panaikinta ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka, taip išvengus dvigubo nubaudimo draudimo pažeidimo.
Kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kaltinamojo M. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Antanas Klimavičius
Olegas Fedosiukas
