Baudžiamoji byla Nr. 2K-68/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.1, 1.1.9.2, 2.1.12.2
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
gynėjui advokatui Ž. Rutkauskui,
nuteistajam D. D.,
nukentėjusiajai J. Š.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. Š. kasacinį skundą Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio teisėtumo.
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskiriant 20 MGL (2500 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas vienerių metų laikotarpiui. Iš D. D. civilinei ieškovei J. Š. priteista 40 000 Lt, D. Š. – 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ J. Š. priteista 800 Lt ir D. Š. – 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. nuosprendį: panaikino D. D. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, sumažino J. Š. bei D. Š. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį: iš D. D. priteisė 8000 Lt J. Š., 300 Lt – D. Š. neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
D. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 8 d., apie 17.10 val., Utenoje, Aušros g., prie namo Nr. 63, vairuodamas automobilį AUDI 80, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo laikytis, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido jam iš kairės ėjusių pėsčiųjų J. Š. ir D. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliui partrenkus pėsčiuosius, nukentėjusiajai J. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam D. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji J. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. nuosprendį. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, sušvelnindamas nuteistajam paskirtą bausmę, pažeidė BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kasatorės nuomone, panaikinus pirmosios instancijos teismo D. D. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis liko realiai nenubaustas, nes jam paskirta 20 MGL bauda yra aiškiai per maža (pagal BK 47 straipsnį už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 75 MGL dydžio). Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas jai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes tik formaliai nurodė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tačiau tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos pasekmių, nežiūrint to, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Kolegija neįvertino, kad dėl patirtų sužalojimų kasatorė išgyveno didelį fizinį skausmą, pusę metų negalėjo atsistoti ir vaikščioti, jai buvo padarytos dvi sudėtingos operacijos, nukentėjusioji patyrė emocinę depresiją ir dvasinį sukrėtimą, o taip pat neteko galimybės dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, gyventi pilnaverčio gyvenimo. Skunde taip pat akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino nuteistojo turtinės padėties.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės
Kasatorė J. Š. laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistajam D. D. paskirdamas švelnią bausmę ir netaikydamas baudžiamojo poveikio priemonės, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Tokių teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė.
Pagal BK 47 straipsnio 1 dalį bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL dydžio. Kadangi baudos dydis už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį, skirdamas bausmę, nustato teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. D. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 1 dalis), teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kolegijos nuomone, teismas skirdamas nuteistajam BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – 20 MGL baudą, laikėsi BK 41 straipsnio 2 dalies, 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, todėl pagrindo griežtinti jam paskirtą bausmę nėra.
Vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės, o tuo pačių ir baudžiamojo poveikio priemonės, tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Tai suponuoja teismo pareigą skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami. Pagal BK 67 straipsnį, 68 straipsnio 3 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į jos įgyvendinimo tikslus, bylos aplinkybes. Apylinkės teismas, uždrausdamas nuteistajam vairuoti kelių transporto priemones, nenurodė baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumą, išsamiai motyvavo, kodėl ji netaikytina. Panaikinant uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, be kitų aplinkybių buvo atsižvelgta ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas yra būtinas nuteistojo tiesioginiame darbe – darbo praradimas turėtų neigiamos įtakos nuteistojo turtinei padėčiai, kurios pablogėjimas apsunkintų nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio kaltinamajam baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tiems žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos atitinkamos, baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios, civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negali padidinti ar sumažinti teismų pagal faktinius duomenis nustatyto neturtinės žalos dydžio, tik baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka patikrina, ar teismai tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą, ar nepažeidė baudžiamojo proceso normų (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusiosios J. Š. kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas – ji nurodo baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kurį padarė apeliacinės instancijos teismas, nemotyvuotai pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Atsakydama į kasatorės argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įpareigoja teismą savo sprendimą motyvuoti taip, kad nekiltų abejonių dėl jo teisėtumo. Taikydamas BPK 328 straipsnio 4 punktą ir pakeisdamas apskųstą nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas privalėjo nurodyti, kuriuos įrodymus vertina kitaip, kokie tokio vertinimo motyvai, kokios klaidos, turėję įtakos sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, padarytos žemesnės instancijos teismo, tačiau šių reikalavimų nesilaikė. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, išdėstė tas pačias aplinkybes, pakartotinai paminėjo tuo pačius kriterijus ir tik papildomai konstatavo, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, o nukentėjusioji „galėjo būti atsargesnė“, nors nėra duomenų, kad J. Š. eidama pėsčiųjų perėja būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles. Taigi, nustatydamas naują neturtinės žalos dydį apeliacinis teismas tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos pasekmių, o tik sureikšmino žalą padariusio asmens amžių. Pažymėtina, kad nuteistasis D. D. (gimęs 1986 metais) yra sveikas, darbingas, pagal byloje esančius duomenis jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis asmuo, todėl vien tai, kad yra jaunas bei neturi nekilnojamojo turto, negalėjo būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas būtų sumažintas netgi 5 kartus.
Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės formą (sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų), veikos pasekmes (nukentėjusioji dėl autoįvykio metu padarytų kūno sužalojimų „gali judėti tik invalido vežimėlyje“). Teisėjų kolegija, sutikdama su tokiais žalos dydžio nustatymo argumentais, pažymi, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl D. D. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. Š. padaryti tokie sužalojimai kaip dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių. Esant tokioms veikos pasekmėms, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, galėjo nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose (BK 281 straipsnio 1 dalis) ir nustatyti 40 000 litų neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas apylinkės teismo nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. Š., padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina, paliekant galioti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas, 331 straipsnio 2 dalis, 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas 3 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš D. D. priteista J. Š. 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, paliekant galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria iš D. D. nukentėjusiajai J. Š. priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio dalį palikti galioti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas
