V. V. pagal BK 64 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-145/2008

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant J. Švabaitei,

dalyvaujant prokurorui S. Bekišui,

gynėjui L. S. Bagdonui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Pagal BK 64 straipsnį šią bausmę subendrinus su bausme pagal pakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį, V. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestas.

Be to, šioje byloje nuteistas ir G. D.. Dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2005 m. sausio 11 d. gavęs iš savivaldybės socialinės paramos skyriaus dešimt nemokamų talonų pietums, bendrininku grupe, su kitu asmeniu pasinaudodami kompiuterine technika, nenustatytoje vietoje pagamino netikrus dokumentus – tariamai savivaldybės socialinės paramos skyriaus išduotus nemokamus talonus pietums, kuriuos perdavė nenustatytiems asmenims.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. V., neginčydamas kaltės ir veikos kvalifikacijos, prašo pakeisti teismų sprendimus ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, kad teismų sprendimai keistini dėl netinkamo BK 59 ir 62 straipsnių taikymo ir esminių BPK pažeidimų. Kasatorius teigia, kad jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui nustatyti tiesą, dėl padarytos veikos prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi, šią veiką jis padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties, nes buvo paleistas iš įkalinimo vietos, tačiau šias aplinkybes teismai įvertino neteisingai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Skiriant bausmę reikėjo atsižvelgti ir į tai, kad minėtas nusikaltimas yra padarytas daugiau kai prieš 2,5 metų, todėl šiuo metu veika yra praradusi pavojingumą, padaryta žala yra atlyginta bei pašalinta, kasatorius – dirba. Visos šios aplinkybės, kasatoriaus nuomone, turėjo būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. V. V. teigia, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti paskiriant jam kur kas švelnesnę tiek pagrindinę, tiek subendrintą bausmę.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl V. V. paskirtos bausmės

Iš kasacinio skundo matyti, kad nuteistasis V. V. kaltės ir veikos kvalifikacijos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neginčija. Kasatoriaus teiginiai dėl jam paskirtos bausmės yra nepagrįsti.

V. V. už minėtą nusikaltimą teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Iš bylos matyti, kad V. V. šį tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, o pagal BK 56 straipsnio nuostatas tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Be to, V. V. nusikalto lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nepraėjus nė mėnesiui po paleidimo. Todėl teismo sprendimas skirti V. V. laisvės atėmimo bausmę laikytinas pagrįstu. Teismas, nustatydamas V. V. laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į jo asmenybę, kitas aplinkybes, tarp jų – į tai, kad byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė mažesnę už BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino ir tai, kad padaryta žala yra atlyginta. Subendrinta bausmė V. V. paskirta nepažeidžiant BK 64 straipsnio reikalavimų, BK 64 straipsnio taikymo neginčija ir kasatorius. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad V. V. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir jos švelninti nėra pagrindo.

Teismo išvada, kad byloje nėra V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra pagrįsta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Iš bylos matyti, kad V. V., duodamas parodymus, nepripažino esminių bylos aplinkybių, susijusių su nusikaltimo padarymu ir bendrininkavimu. Todėl teismams nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad V. V. padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką, nes padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra susijęs su padėjimu išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Kai vienas ar keli kaltininkai ar jų valia kiti asmenys atlygina ar pašalina grupės asmenų padarytą žalą, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama visą žalą atlyginusiems ar pašalinusiems bendrininkams, arba bendrininkams, kurių valia kiti asmenys atlygino ar pašalino grupės asmenų padarytą žalą. Iš bylos matyti, kad V. V. nusikalstama veika padarė žalą veikdamas bendrininku grupe, tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad minėtą žalą atlygino ne V. V. ar jo valia kitas asmuo. Kasatoriaus teiginiai, kad nusikaltimą jis padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties, yra nauji ir nepagrįsti, todėl atmestini. Iš teismų sprendimų taip pat matyti, kad pripažinti V. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kitas jo nurodomas aplinkybes teismams nebuvo pagrindo.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatoriaus teiginiai, kad teismai jam turėjo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, atmestini. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas galima tik esant šio straipsnio dalyse nurodytų sąlygų visumai. Šioje byloje tokių sąlygų visuma nenustatyta. Be to, BK 62 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Todėl taikant BK 62 straipsnį reikia ne tik nustatyti šiame įstatyme nurodytų sąlygų visumą, bet nurodyti dar ir kitas aplinkybes, kodėl tokiam asmeniui galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Padaryta nusikalstama veika gali prarasti pavojingumą dėl objektyvių, nuo kaltininko sąmonės ir valios nepriklausančių veiksnių – politinių, socialinių, ekonominių, organizacinių ir kitų aplinkybių pasikeitimo. Kasatoriaus teiginiai, kad jo veika šiuo metu yra praradusi pavojingumą, siejami tik su tuo, kad minėtas nusikaltimas yra padarytas daugiau kai prieš 2,5 metų. Tokie teiginiai prieštarauja įstatymui, todėl laikytini nepagrįstais.

Kasacinio skundo teiginiai dėl esminių BPK pažeidimų nėra pagrįsti konkrečiais motyvais, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Kiti kasacinio skundo teiginiai nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Josifas Tomaševičius

Albinas Sirvydis