Baudžiamoji byla Nr. 2K–58/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.2.4, 2.4.2.4.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Prano Kuconio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,
gynėjams advokatams I. Brazlauskui, S. Zabitai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. L. ir R. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio ir nuteistojo E. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžių.
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu E. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; R. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais bei 9 dalimi, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams; T. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies, 1, 2 punktais bei 9 dalimi, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu bei to paties teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendis pakeistas: E. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už V. P. automobilio duomenys neskelbtini bei jame buvusių daiktų vagystę) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už UAB duomenys neskelbtini priklausančio automobilio duomenys neskelbtini vagystę) – laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams; R. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (už V. P. automobilio duomenys neskelbtini bei jame buvusių daiktų vagystę) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (už UAB duomenys neskelbtini priklausiusio automobilio duomenys neskelbtini vagystę) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, 9 dalimis bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams; T. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (už V. P. automobilio duomenys neskelbtini ir jame buvusių daiktų vagystę) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (už UAB duomenys neskelbtini priklausiusio automobilio duomenys neskelbtini vagystę) – laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, 9 dalimis bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu bei to paties teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. D., T. L. ir R. M. nuteisti už tai, kad: 2006 m. rugsėjo 3 d., apie 24 val., E. D., padedant T. L. ir R. M., Klaipėdoje, iš (duomenys neskelbtini) g. 35–ojo namo kiemo pagrobė V. P. 67 584,75 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais 439 Lt vertės daiktais ir paliko jį laukuose netoli (duomenys neskelbtini) kelio. Sugrįžus į Klaipėdą, 2006 m. rugsėjo 4 d., 2.30–3.00 val. laikotarpiu, E. D., padedant T. L. ir R. M., iš (duomenys neskelbtini) g. 45–ojo namo kiemo pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 78 500 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini). Po to abu automobilius nuvarė į V. P. sodybą, esančią Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir paslėpė garaže.
Pirmosios instancijos teismas, padarytas automobilių vagystes pripažinęs viena tęstine nusikalstama veika, E. D. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o R. M. ir T. L. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, konstatavo, kad nuteistieji padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl nuosprendį pakeitė, E. D. padarytas nusikalstamas veikas atskirai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o R. M. ir T. L. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti paskiriant jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas automobilių vagystes teisingai vertino kaip vieną tęstinį nusikaltimą, nes bylos aplinkybės rodo, jog abiejų automobilių vagystė buvo vieningos tyčios rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai dviejų automobilių vagystę pripažino kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą pasisakė, kad baudžiamosios teisės teorijoje tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, padarytų esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis sudaro savarankiškus nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–307/2004, 2K–288/2007). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad abu automobiliai buvo pagrobti veikiant vieninga tyčia, abiejų automobilių modeliai yra identiški, tarp automobilių pagrobimo vietų atstumas buvo apie 500 metrų, abiem automobiliams pagrobti buvo naudojamos tos pačios priemonės bei būdai. Be to, pirmasis automobilis nebuvo pasiekęs galutinio tikslo – slėptuvės, buvo paliktas laukuose už Klaipėdos miesto ir, tik pagrobus kitą tokį patį automobilį, abu automobiliai buvo nuvaryti į V. P. sodybą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nors nusikaltimo dalyką sudarė analogiško modelio automobiliai ir jie buvo pagrobti vienas po kito, tačiau nusikalstamų veikų skirtumai patvirtina, kad, vagiant kiekvieną automobilį atskirai, nuteistieji veikė ne vieninga tyčia, t. y. kiekvienu atveju jiems kilo atskiras sumanymas pagrobti automobilį. Savo išvadas teismas motyvavo tuo, kad automobiliai pagrobti iš skirtingų asmenų. Tačiau tai, kasatoriaus nuomone, negali būti vertinama kaip vieningos tyčios nebuvimas. Vienodo modelio automobilių vagystė buvo iš anksto suplanuota ir jai buvo pasiruošta. Iš bylos medžiagos matyti, kad panaudoti tapatūs vagystės metodai ir būdai, todėl tikėtis, jog to paties modelio ir metų automobiliai, kainuojantys apie 70 000 Lt, priklauso vienam savininkui, negalima. Be to, teismas savo išvadas motyvavo tuo, kad automobiliai buvo pavogti iš skirtingų vietų (jas skiria apie 500 metrų). Iš liudytojos J. P. parodymų matyti, kad V. P. automobilį laikydavo S. Daukanto gatvės namo kieme, o R. Š. parodė, kad automobilį laikė Šaulių gatvės namo kieme. Šios aplinkybės sudarė idealias sąlygas suplanuoti to paties modelio automobilių vagystę, nes jie buvo netoli vienas nuo kito, laikomi nesaugomoje teritorijoje, be to, ši Klaipėdos miesto dalis jam (kasatoriui) buvo gerai žinoma. Teismas nurodė, kad tarpas tarp vagysčių buvo nuo 2.30 iki 3 val. Iš byloje surinktų duomenų, jo (kasatoriaus) bei kitų nuteistųjų parodymų matyti, jog prieš vagystę jie buvo pasiskirstę vaidmenimis – jis (kasatorius) grobė automobilius, o T. L. ir R. M. padėjo grobti svetimą turtą stebėdami aplinką. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai visų nuteistųjų parodymus vertino kaip nenuoseklius ir nuolat besikeičiančius. Kasatorius sutinka, kad T. L. ir R. M. davė nenuoseklius parodymus, tačiau jis (kasatorius) visose bylos stadijose buvo nuoseklus ir tai yra pripažinta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Jo (kasatoriaus) ir kitų nuteistųjų padaryta nusikalstama veika buvo tęstinė, todėl apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus (BPK 20 straipsnis), neteisėtai ir nepagrįstai nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs jo padarytą nusikaltimą, paskyrė itin griežtą, neatitinkančią bausmės tikslų, bausmę. Bausmės paskirtis turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). BK 54 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kasatorius mano, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltime dalyvavusius asmenis. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad jo teistumas išnykęs, kad jis esąs tik iš dalies darbingas (netekęs 60 proc. darbingumo), tačiau dirba, nes turi išlaikyti sugyventinę bei du nepilnamečius vaikus, bei, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius teigia, kad teismas, skirdamas bausmes, nesilaikė BK 41, 54 straipsnių, 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 61 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. L. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Teismo išvada, kad buvo padarytas ne vienas tęstinis nusikaltimas, o dvi atskiros nusikalstamos veikos, yra neteisinga. Visi nuteistieji parodė, kad pirmąjį automobilį nuvarė ir paliko jie už Klaipėdos miesto esančiuose laukuose, t. y. šio automobilio dar nebuvo paslėpę. Pagrobę antrąjį automobilį, nuvarė jį prie pirmojo pagrobto automobilio ir iš čia abu automobilius nuvarė į V. P. sodybą. Į sodybą vieną vogtą mašiną vairavo E. D., kitą – R. M., o jis (kasatorius) vairavo E. D. automobilį (duomenys neskelbtini). Šis nusikaltimas buvo padarytas per tris valandas.
Be to, kasatorius prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad jis turi nuolatinį darbą, privalo padėti išlaikyti du mažamečius vaikus, sumokėjo dalį teismo paskirtų baudų (1000 Lt), kad gyvena kartu su neįgaliais tėvais, kuriems reikalinga pagalba.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį jo aprašomojoje dalyje įvardijant jį kaip padėjėją.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Teismas nepagrįstai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, nes jis padarė tik vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kurią sudarė du tapatūs veikos epizodai.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendyje turi būti išdėstyti ne tik įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei faktines bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes ir vadovautis tuo, kad teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje. Nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis, visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad pagrindinis tęstinės veikos požymis yra vieningas sumanymas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, t. y. objektyvieji požymiai įrodo, jog buvo padarytas ne vienas tęstinis nusikaltimas, o dvi atskiros nusikalstamos veikos, nes automobiliai pagrobti iš skirtingų vietų, priklausė skirtingiems savininkams, buvo pagrobti skirtingu laiku, be to, nenustatyta, kad abu nusikaltimus sietų vieningas vykdytojo ir jo bendrininkų sumanymas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog jis (kasatorius) su kitais nuteistaisiais iš anksto buvo susitaręs ir sugalvojęs pagrobti nurodytus automobilius. Iš duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, turinio galima daryti išvadą, kad abiejų automobilių pagrobimas buvo vieningos tyčios rezultatas. Kasatoriaus nuomone, nusikaltimo kvalifikavimui neturėtų turėti reikšmės tas faktas, kad pagrobti automobiliai priklausė skirtingiems savininkams, nes jiems tikrieji automobilių savininkai nebuvo žinomi. Vieninga tyčia buvo nukreipta ne į tai, kad būtų pagrobti du automobiliai, priklausantys vienam savininkui, bet į tai, kad iš esmės tuo pačiu metu, tokiu pačiu būdu ir priemonėmis būtų pagrobti tos pačios markės du automobiliai, o tai ir buvo įgyvendinta.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip nusikaltimų daugeto
Kasatorių argumentai, kuriais grindžiamas teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, jų padarytas vagystes kvalifikuodamas kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atmestini.
Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme tęstinės nusikalstamos veikos požymiai ar kriterijai, pagal kuriuos tokia veika atribojama nuo nusikaltimų daugeto, neapibrėžti, todėl didelę svarbą įgauna teismų praktikoje formuojama tęstinės veikos samprata. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. spalio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, pvz., grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–P–412/412).
Byloje nustatyta, kad E. D., T. L. ir R. M. pagrobti automobiliai priklausė skirtingiems savininkams, jie buvo pagrobti iš skirtingų vietų ir skirtingu laiku. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad automobiliai buvo vagiami veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. kiekvieną kartą siekiant užvaldyti konkretų, skirtingiems savininkams priklausantį turtą, kiekvieno automobilio vagystė buvo baigta iki jų paslėpimo V. P. garaže. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nuteistųjų keliama vieningo sumanymo versija, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pačių nuteistųjų parodymais, taip pat yra paneigta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų nuosavybei bylose tęstinė veika nuo nusikaltimų daugeto atribojama remiantis nustatyta tęstinei veikai būdingų požymių visuma, o ne vien kaltinamųjų parodymais. Kaltinamųjų sumanymas per vieną naktį pagrobti iš skirtingų vietų skirtingiems savininkams priklausančius automobilius, nepaisant to, kad automobiliai yra to paties modelio ir pagrobiami analogišku būdu, nėra pakankamas pagrindas vagystes pripažinti viena tęstine nusikalstama veika.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas kaip dvi atskiras veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl nuteistojo E. D. prašymo sušvelninti bausmę
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. E. D. už nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl skiriamų bausmių dydžio yra motyvuotas, prašymo sušvelninti bausmę argumentai, pakartoti ir kasaciniame skunde, išnagrinėti, prašymas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nustatymo, argumentuotai atmestas.
Švelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes skiriant jas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymai nebuvo pažeisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų E. D., T. L. ir R. M. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Pranas Kuconis
Aldona Rakauskienė
