Dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, akcinė bendrovė „LTG Infra“)

Administracinė byla Nr. eI3-4508-561/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01918-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kazlų Rūdos savivaldybės skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, akcinė bendrovė „LTG Infra“),

Teismas

nustatė:

Pareiškėja Kazlų Rūdos savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2022 m. balandžio 26 d. raštą Nr. 2ZP-396 „Dėl rengiamo projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinierinės infrastruktūros vystymo plano“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti Kazlų Rūdos savivaldybės siūlymus ir pateikti išsamią informaciją dėl geležinkelio vėžės „Rail Baltica“, kad būtų arčiau automagistralės „Via Baltica“, o magistralėje „Via Baltica“, dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltic“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 (duomenys neskelbtini) su dobilo formos nuovažomis (dviejų lygių sankirtos įrengimo ties Plutiškių kaimu). Iš naujo svarstyti galimybę tiesti „Rail Baltica“ vėžę 6A kitais motyvais dėl išvardintų sąlygų visumos, sprendžiant galimų žalų ir jų kompensavimo klausimus Vyriausybės lygiu.

Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad „Rail Baltica“ projektas yra labai svarbus Kazlų Rūdos savivaldybei ir Kazlų Rūdos miestui, kurių teritorijas esamas geležinkelio transporto koridorius dalina į atskiras dalis. Savivaldybę dalina į tris dalis, tačiau didžiausias poveikis yra Kazlų Rūdos mieste. Visas miestas yra perdalintas geležinkeliu, kurį pervažiuoti galima tik dvejuose vieno lygmens sankryžose. Vieno lygio sankryžos yra (duomenys neskelbtini), bei papildomai yra pėsčiųjų viadukas, tačiau neturintis lifto ir yra sunkiai įveikiamas judėjimo negalią turintiems asmenims. Augant geležinkelio transporto srautams esamos pervažos bus didžiulis kliuvinys miesto gyventojams, norintiems pasiekti anapus geležinkelio esančią miesto dalį.

Planuojamos dvi alternatyvios „Rail Baltica“ naujos vėžės galimybės Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje – pro (duomenys neskelbtini) seniūniją, lygiagrečiai „Via Baltica“ keliui (projektinis variantas 6A) arba nuo (duomenys neskelbtini) miestelio iki (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) sodų (projektinis variantas 1,2,3 A). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 45 straipsniu Kazlų Rūdos savivaldybės meras 2022 m. kovo 18 d. potvarkiu MP-15 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl „Rail Baltika“ greitosios vėžės teritorijos paskelbimo“ paskelbė vietos gyventojų apklausą dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos. Apklausai buvo teikiamas klausimas: „Kuriai Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje planuojamai „Rail Baltica“ geležinkelio linijos modernizavimo koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo alternatyvai A (projektinis variantas 1,2,3A) ar B (projektinis variantas 6A) pritariate?“. Įvykus vietos gyventojų balsavimui Kazlų Rūdos savivaldybės meras 2022 m. balandžio 11 d. potvarkiu MV-35 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos rezultatų paskelbimo“ paskelbė apklausos rezultatus. A variantas surinko 830 balsų (24,57 proc.), B variantas surinko 2516 balsų (74,48 proc.). Kazlų Rūdos vietos gyventojai apklausoje išreiškė nuomonę, kad pritaria B alternatyvai, t. y. kad „Rail Baltica“ vėžė eina per Plutiškių seniūniją, šalia „Via Baltica“ automagistralės (projektinis variantas 6A). Kazlų Rūdos savivaldybės taryba 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu TS-67 „Dėl pritarimo vietos gyventojų apklausoje išreikštai Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų nuomonei dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos“ pritarė vietos gyventojų apklausoje išreikštai nuomonei.

Pažymi, kad įgyvendindama Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų valią, išreikštą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo tvarka, ir siekiant apginti viešąjį interesą 2022 m. balandžio 4 d. Kazlų Rūdos savivaldybė kreipėsi į Ministeriją elektroniniu laišku „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia vystymo plano koncepcinių sprendinių pristatymo” ir papildomai 2022 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – TPDRIS) portale Kazlų Rūdos savivaldybė pateikė pasiūlymus „Dėl „Rail Baltica“ projekto sprendinių alternatyvai tobulinimo“.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus pasiūlymus pateikė Raštą. Savivaldybė su pateiktu Raštu nesutinka ir nurodo, kad Ministerija nesiima veiksmų užtikrinti Savivaldybės, jos gyventojų gėrovės. Pareiškėjos teigimu, atsakovė Rašte nieko neatsakė ir nepasisakė dėl dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 (duomenys neskelbtini) su dobilo formos nuovažomis. Tai yra dviejų lygių sankirtos įrengimo ties (duomenys neskelbtini) kaimu. Rašte nėra atsakyta į visus Kazlų Rūdos savivaldybės iškeltus klausimus ir pasiūlymus, todėl pareiškėjos manymu, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Pareiškėjos vertinimu, Ministerija neatsižvelgė į Savivaldybės gyventojų, politikų nuomonę, prašymus ir siūlymus. Ministerija taip neatkreipė dėmesio į tai, kad siūlomi „Rail Baltica“ sprendiniai padarys dalį Kazlų Rūdos savivaldybės nepanaudojama. Svarstymo metu dėl vėžės pasirinkimo tai nebuvo vertinama. Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos plotas – 554 kv. km. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. pradžios duomenimis, miškais apaugę 58,2 proc. savivaldybės žemių. Tai yra gerokai daugiau nei vidutinis Lietuvos miškingumas (33,1 proc.). Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija patenka į Vidurio Žemumos Lietuvos hidrologinę sritį bei mažesnį jos vienetą – Nemuno žemupio parajonį. Vandenys užima 2,2 proc. visos teritorijos ploto, 6 valstybinės reikšmės upės, 8 valstybinės reikšmės tvenkiniai. Žemės ūkio paskirties žemė sudaro beveik trečdalį savivaldybės teritorijos (29,9 proc.) ir nesiekia šalies vidurkio (52,3 proc.). Kazlų Rūdos savivaldybės žemės priskiriamos III dirvožemių grupei – vyrauja vidutiniškos ūkinės vertės (37,0–42,0 balai) dirvožemiai.

Dėl „Rail Baltica“ 6A alternatyvos Kazlų Rūdos savivaldybė taps nepatraukli dirbti, gyventi ir ilsėtis. Nebus verslui palankios aplinkos, o investuotojų pritraukimas taps neįmanomu. Tai didelė žala miesto ekonomikai. Praradimas, kurio savivaldybė neplanavo, nesitikėjo. Miestas ir jo gyventojai paliekami be perspektyvų ateičiai. Pareiškėjos manymu, tai turi būti svarstoma Vyriausybės lygiu, sprendžiant žalos atsiradimo ir jos kompensavimo klausimus. Jeigu pasirinkta „Rail Baltica“ 6A alternatyva nebus svarstoma iš naujo, naujai peržiūrint Kazlų Rūdos savivaldybės prašymus, pasiūlymus, Kazlų Rūdos savivaldybei turės labai daug neigiamų pasekmių.

Per Kazlų Rūdos savivaldybę einanti magistralė „Via Baltica” yra transporto koridorius, kuris yra labai svarbus Lietuvos transportui šiaurės-pietų kryptimi, Lietuvos gyventojams minimaliai sugaištant laiko patogiai susisiekti su svarbiausiais Lietuvos turizmo, kultūros ir verslo centrais, svarbi logistikos grandinė ir tarptautinis koridorius jungiantis Šiaurės Europos šalis su Pietvakarių Europos šalimis. Lietuvos gyventojams minimaliai sugaištant laiko patogiai susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais. Be dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis, tai yra be dviejų lygių sankirtos įrengimo ties (duomenys neskelbtini) kaimu, Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams, verslininkams, ūkininkams tampa nepasiekiamas per transporto mazgus. Kazlų Rūdos savivaldybėje yra registruoti 867 ūkio vienetai, iš kurių 9 ekologiški ūkiai. To galima išvengti, jei geležinkelio vežė „Rail Baltica“ būtų arčiau automagistralės „Via Baltica“, o magistralėje „Via Baltica“ „Rail Baltic“ vėžėje būtų dviejų lygių sankryža – A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 patvirtinta Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa (toliau – ir Programa), kurioje pažymima, kad ji parengta atsižvelgiant į susisiekimo sektoriaus teikiamą įvairiapusę naudą valstybei, visuomenei ir šalies ūkiui. Kad Programa reikalinga, norint darniai plėtoti Lietuvos susisiekimo sistemą, efektyviai valdyti valstybės išteklius ir didinti susisiekimo sektoriaus konkurencingumą, tačiau Savivaldybė dėl Ministerijos pasirinktos „Rail Baltica” vėžės 6A alternatyvos naudų netenka.

Vertina, kad sprendžiant „Rail Baltica” vėžės 6A pasirinkimą Ministerija neatsižvelgė į Programą bei į Savivaldybės pateiktus dokumentus bei pastebėjimus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skundas yra grindžiamas abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais. Nors skunde yra akcentuojama, kad nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos keliamus klausimus ir pasiūlymus, tačiau plačiau argumentuojama tik dėl atsakymo dėl dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis. Kiti Ministerijos atsakymai nėra kvestionuojami turinio prasme.

Pasisakydama dėl šio pareiškėjos pasiūlymo, atkreipia dėmesį, kad tai savo pobūdžiu nebuvo savarankiškas pasiūlymas, o neatsiejamai susijęs su pagrindiniu pasiūlymu – „priartinti planuojamą „Rail Baltica“ vėžę prie pat magistralinio kelio A5“. Kadangi tik jeigu planuojama geležinkelio vėžė drieksis prie pat Magistralinio kelio A5, tik tuomet bus aktualus dviejų lygių sankryžos su keliu Nr. 2606 projektavimo klausimas. Tačiau pasirinkus alternatyvą 6A, nelieka poreikio tokiam „Rail Baltica” dviejų lygių susikirtimui su magistraliniu keliu A5 ir keliu 2606 su dobilo formos nuovažomis, kadangi geležinkelio vėžė bus toliau nuo magistralinio kelio A5. Svarbu ir tai, kad ir dabar magistralinio kelio A5 sankryža su keliu Nr. 2606 yra dviejų lygių, o planuojama „Rail Baltica“ geležinkelio vežė su visais keliais kirsis skirtinguose lygiuose (tame tarpe ir 2606). Todėl sprendžia, kad šis Savivaldybės reikalavimas lieka visiškai neaktualus.

Pažymi, kad pagrindinis Savivaldybės pasiūlymas buvo, kad „Rail Baltica“ vėžė eitų šalia „Via Baltica“ magistralinio kelio ties Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija pagal pridedamą schemą, numatant dviejų lygių susikirtimą „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis, kas atsakovės manymu reiškia, kad siūloma iš esmės pakeisti alternatyvą 6A. Taigi, Savivaldybė tuo iš esmės ginčija 6A alternatyvą, kuriai pritarė Savivaldybės gyventojai ir Savivaldybės taryba, bet ne Skundžiamo rašto argumentus. Dėl šio pasiūlymo papildomai nurodo, kad Ministerijos rengiamo valstybei svarbaus projekto „Rail Baltica“ (toliau ir – Projektas) geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia ruožo modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (toliau ir – Planas) rengėjas Plano koncepcijos dokumentuose nenumatė atskiros trasavimo alternatyvos, kuri atitiktų 2022 m. balandžio 11 d. Savivaldybės mero raštu pateiktą pasiūlymą (toliau – ir Pasiūlymas). Likę pasiūlymai (reikalavimai) Nr. 1–8 buvo bendro pobūdžio, kurie visiškai nėra susiję su Plano sprendiniais.

Atsakovės teigimu, Rašte išsamiai atsakė į pasiūlymą dėl alternatyvos 6A tobulinimo ir pagrindė parengtų alternatyvų pasirinkimą. Aiškiai išaiškino priežastis, dėl kurių patobulinti alternatyvą 6A priglaudžiant planuojamą vėžę prie pat magistralinio kelio A5 nėra techninių galimybių. Atskirai nebuvo pasisakyta dėl dviejų lygių sankirtos su keliu 2606, kadangi tai nebuvo savarankiškas klausimas. Visi „Rail Baltica“ susikirtimai su keliais bus dviejų lygių. Papildomai pabrėžia, kad pasirinkta 6A alternatyva mažiausiai įtakoja Savivaldybės aplinkos ir savivaldybės gyventojų gerovę, kadangi linija eina pakankamai toli nuo miesto teritorijos, driekiasi tuščiais laukais, aplenkdama didžiausias gyvenvietes. Likęs žemės plotas tarp magistralinio kelio A5 ir geležinkelio vėžės pakankamas, kad ši žemė be trukdžių būtų toliau naudojama pagal paskirtį žemės ūkiui, komercijai ar gyvenamai paskirčiai (patogus patekimas, triukšmo prevencija ir pan.). Kai tuo tarpu pagal savivaldybės siūlymą iš esmės būtų priešingai – susidarytų siauras ir ilgas žemės plotas, į kurį būtų sudėtinga patekti ir naudoti pagal paskirtį, būtų jaučiamas didesnis triukšmas ir tarša, būtų nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti ribojimai, iš esmės įtakojantys veiklą toje vietovėje.

Dėl klausimo Nr. 1 (dėl garso izoliavimo priemonių) Ministerija Rašte išsamiai paaiškino, kad rengiant Plano optimalios alternatyvos konkretizuotus sprendinius (t. y. kitame etape), lygiagrečiai bus atliekamas planuojamos ūkinės veiklos (geležinkelio linijos bei jos infrastruktūros statybos ir veiklos) (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo aprašo reikalavimus bei šiam vertinimui būtinos procedūros, apimančios ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Atsakyme buvo vadovautasi teisės aktais, reglamentuojančiais triukšmo ir vibracijos lygį, nurodyta, kad PAV metu bus detaliai vertinamas šioje alternatyvoje planuojamų geležinkelio sprendinių ir kitos susijusios infrastruktūros įgyvendinimo veiklos sukeliamas triukšmas bei vibracija ir parinktos bei numatytos neigiamo poveikio išvengimo ir/ar sumažinimo priemonės. Taigi Savivaldybė turėjo ir galėjo suprasti, kad triukšmo prevencijos klausimai bus sprendžiami sekančiuose planavimo etapuose – rengiant konkretizuotus sprendinius ir atliekant PAV, bei patvirtinus Planą.

Dėl pasiūlymų Nr. 2–6, kadangi jie susiję su savivaldybės infrastuktūros įgyvendinimu, kuri nėra susijusi su Projektu ir konkrečiais Plano sprendiniais, buvo atsakyta bendrai. Nurodyta, kad pasirinktai Plano optimaliai koncepcinei alternatyvai konkretizavimo stadijoje (t. y. sekančiame etape) bus suplanuoti susisiekimo infrastruktūros (kelių, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai. Esant poreikiui bus perplanuoti esami autokeliai ar gatvės. Detalūs sprendiniai, tokie kaip stočių pastatų ir prieigų rekonstrukcija, parkų ir poilsio zonų pertvarkymas, gatvių asfaltavimas, apšvietimas ir pan., bus numatyti (esant poreikiui) rengiant techninį projektą. Atkreipiame dėmesį, jog gatvių asfaltavimas ar apšvietimas, ar kita inžinerinė infrastruktūra bus įrengta tik naujai planuojamiems „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros objektams ar rekonstruojamiems esamiems susisiekimo komunikacijų objektams (autokeliams, viadukams ar pan.), kurie įtakoja geležinkelio infrastuktūros plėtrą. Atkreiptas dėmesys, kad nesusiję su „Rail Baltica“ projektu gatvių atnaujinimai, kelio dangų remontai, gatvių apšvietimai ar kita inžinerinė infrastruktūra nebus planuojama IIVP sprendiniuose ir nebus finansuojama. Paskirti rangovai statybų vykdymo metu bus atsakingi už naudojamos infrastruktūros atstatymą baigus statybos darbus. Taigi Savivaldybei buvo paaiškinta, kad infrastruktūros objektai, nesusiję su „Rail Baltica“ ir geležinkelio linijos neįtakojami, Plane nebus planuojami kaip ir nebus finansuojami Projekto lėšomis.

Ministerija, atsakydama į pareiškėjos prašymus Nr. 7–8, kuriuose buvo prašoma kompensacijų gyventojams ir savivaldybei neva už turizmo resursų netektį, pažymėjo, kad šioje bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje tokie detalūs klausimai nesprendžiami. Kadangi išties, pagal galiojantį reguliavimą šių kompensacijų apskaičiavimo klausimai nei šioje planavimo stadijoje, nei apskritai Plane nėra ir neturi būti sprendžiami, kadangi tai nėra planavimo ir (ar) Plano dalykas. Savivaldybė turėtų žinoti, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę bei už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą bus apskaičiuojami tik patvirtinus Planą ir pradėjus žemės paėmimo procedūrą vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymu ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu.

Atsakovės manymu, pareiškėja klaidingai remiasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo, kuris šiame ginče nėra taikomas, nuostatomis. Ginčui taikomi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 straipsnio reikalavimai ir mutatis mutandis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatos dėl prašymų nagrinėjimo – šis straipsnis numato bendrus reikalavimus institucijų priimamam administraciniam sprendimui. Atsakovės teigimu, priimtas Raštas visiškai atitinka TPĮ 23 straipsnio ir VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad TPĮ 23 straipsnis nenustato planavimo organizatoriui pareigos atsižvelgti į visus gautus pasiūlymas (prašymus). Aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai formuoja praktiką, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skundas negali būti nagrinėjamas, nes pareiškėja skundžia tik tarpinį Ministerijos sprendimą. Taip pat nurodo, kad nusprendus, jog skundas nagrinėtinas teisme, jį laiko visiškai nepagrįstu.

Pažymi, kad atsakovė, atsakydama į pareiškėjos kreipimąsi pateikė visą turimą informaciją ir įvertino pareiškėjos pateiktus pasiūlymus. Pareiškėjai taip pat buvo nurodyti tolimesni veiksmai, kurie planuojami atlikti ateityje ir apie kuriuos visuomenė bus informuota teisės aktuose nustatyta tvarka. Dėl to, priešingai nei teigia pareiškėja, Ministerija, atsakydama į pareiškėjos paklausimus, išsamiai nurodė esmines aplinkybes, jų vertinimą ir motyvus, kuo remiantis ir buvo priimtas skundžiamas Raštas. Sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti Ministerijos veiksmų neteisėtais.

Pasisakydami dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovė neatsižvelgė į Savivaldybės gyventojų, politikų nuomonę, prašymus ir siūlymus nurodo, kad šie argumentai neatitinka ginčo aplinkybių visumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 1396 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“. Rengiamo Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijos alternatyvos parengtos vadovaujantis planavimo darbų programos, patvirtintos 2019 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-123, reikalavimais. Planavimo darbų programoje nustatyti planavimo tikslai bei uždaviniai, infrastruktūros vystymo plano rengimo uždaviniai bei infrastruktūros vystymo plano rengimo reikalavimai. Šiuo dokumentu nustatytas infrastruktūros vystymo plano planavimo procesas, kurį sudaro parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai. Taip pat Planavimo darbų programoje nustatytas, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas teikia visuomenės supažindinimo su rengiamais ir parengtais poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, gautų klausimų ir pasiūlymų nagrinėjimo, susitikimų protokolų, atsakymų rengimo, derinimo ir išsiuntimo paslaugas. Tai viešas dokumentas, patalpintas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, su kuriuo gali susipažinti visi interesantai. Dėl to daro išvadą, kad apie jį žinojo ir pareiškėja. Pažymi, kad Planavimo darbų programoje taip pat yra numatyta, jog plėtros koncepcijos alternatyvos turi būti formuojamos atsižvelgiant į „Modernizavimo studijoje dėl 1435 mm geležinkelio vėžės linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena –Kaunas–Palemonas atitikties Geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos P2 ir F1 parametrams bei Visuotinio projekto standartams“ identifikuotas alternatyvas.

Atkreipia dėmesį, kad sprendžiant minėtą klausimą įvyko eilė susitikimų, pati pareiškėja paskelbusi gyventojų apklausą pritarė apklausos rezultatams – projektinio pasiūlymo variantui 6A. Nesutinka ir su pareiškėjos argumentais, kad Savivaldybė taps nepatraukli dirbti, gyventi ir ilsėtis. Projekto „Rail Baltica“ tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių sistemą. Įsiliedamos į bendrą Europos geležinkelių erdvę, Baltijos šalys pagerins savo prekybos sąlygas ir galės pasiekti naujas eksporto rinkas, kurių pasiekiamumas pagerės ir taps komerciškai perspektyvus dėl naujų logistikos kanalų. Būtent dėl šių strateginių sumetimų Europos Sąjunga projektą „Rail Baltica“ laiko viena iš pavyzdinių transporto infrastruktūros plėtros iniciatyvų. Projektu „Rail Baltica“ yra siekiama ne tik integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą, kas sudarys daug aukštesnę transporto kokybę ir prieinamumą tiek visuomenei, tiek visam Baltijos regiono verslui, tačiau ir gerinti aplinkosauginius rodiklius (elektrifikacija, triukšmo sauga ir kt.), o taip pat gerinant susisiekimo geležinkelių transportu saugumo reikalavimus, nekalbant apie daug aukštesnę geležinkelių transporto ir susisiekimo kokybę. Projektas „Rail Baltica“ yra naudingas ir Kazlų Rūdos savivaldybei, ir jos gyventojams. Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendiniuose planuojamas susisiekimas esama 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linija su Kazlų Rūdos geležinkelio stotimi, kurioje planuojama regioninė stotis, taip bus užtikrinamas keleivių ir krovinių vežimas. Kazlų Rūdos pramoninėje zonoje numatoma įrengti krovos terminalus su 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelių išvystymu bei reikiama infrastruktūra (keliais, rampomis, aikštelėmis) karinės technikos pakrovimui/iškrovimui ir aptarnavimui. Karinė aikštelė planuojama dvigubo panaudojimo kariniams ir civiliams reikmėms.

konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Susisiekimo ministerijos 2022 m. balandžio 26 d. rašto Nr. 2ZP-396 „Dėl rengiamo projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinierinės infrastruktūros vystymo plano“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Nutarimas Nr. XI-1612) pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 1396 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“.

Ministerija, būdama planavimo organizatorius, 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-123 patvirtino Plano planavimo darbų programą, kurioje buvo nustatyti Plano uždaviniai, rengimo etapai ir kiti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje 2019 m. kovo–balandžio mėn. buvo gautos suinteresuotų institucijų planavimo sąlygos, be kita ko, ir Kazlų Rūdos savivaldybės 2019 m. balandžio 10 d. planavimo sąlygos REG101815. Savivaldybė numatė tokius bendrus reikalavimus: vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimą, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų bei servitutų nustatymą ir keitimą, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų vystymą ir įrengimą, saugomų teritorijų apsaugą. Vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, užtikrinti trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su planavimo tikslais, numatyti triukšmo mažinimo priemones; išlaikyti esamą Kazlų Rūdos mieste „Eurovėžės“ keleivių stotį ir numatyti papildomą krovinių terminalinę stotį; optimizuoti esamas geležinkelio infrastruktūros teritorijas, ypač Kazlų Rūdos mieste; išlaikyti ne žemesnį už esamą autokelių ir takų tinklo rišlumą; numatyti gyvūnų migracijos pralaidų tinklą; įvertinti krašto apsaugos, civilinės ir priešgaisrinės saugos poreikius; išlaikyti vandens turizmo tinklo naudojimo galimybes; prašė atkreipti dėmesį į poreikį realizuoti infrastruktūros tinklus poreikį, Kazlų Rūdos mieste ir priemiestyje skirtinguose lygiuose.

Ministerija su atrinktu plano rengėju UAB „Sweco Lietuva“, veikiančiu kartu su „DB Engineering&Consulting GmbH“ bei AB „LTG Infra“ 2020 m. liepos 16 d. sudarė sutartį Nr. 1F-101 dėl Plano parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo paslaugų pirkimo pardavimo, kuria Plano rengėjas įsipareigojo paslaugas suteikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

2022 m. kovo mėn. buvo parengti Plano koncepcijos dokumentas ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) ataskaita, kurie buvo teisės aktų nustatyta tvarka viešinami, be kita ko, ir savivaldybių interneto svetainėse ir skelbimų lentose.

Kazlų Rūdos savivaldybės meras 2022 m. kovo 18 d. potvarkiu MP-15 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos paskelbimo“ paskelbė vietos gyventojų apklausą dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos.

2022 m. kovo 25 d. įvyko Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcinių sprendinių pristatymas dalyvaujant pareiškėjai bei Kazlų Rūdos savivaldybės atstovams, Susiekimo ministerijos atstovams, AB „LTG Infra“ atstovams, UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GMbH (DB) atstovams bei SĮ „Vilniaus planas“ atstovui. Susitikimo metu pristatyta projekto esama būklė bei jau atlikti darbai, projekto koncepciniai sprendiniai, didesnis dėmesys skirtas į Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje parengtus 4 alternatyvų sprendinius. Buvo paminėta, kad nuo kovo 10 d. pradėtas projekto viešinimas, kad visuomenė gali susipažinti su paviešinta koncepcija ir strateginiu pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (toliau – ir SPAV), o balandžio 11 d. įvyks viešas projekto susirinkimas, kurio metu visos 4 koncepcinės alternatyvos bus pristatytos ir detaliau bus pristatytas SPAV. Susitikimo metu taip pat buvo įvardinta, kad prioritetinė alternatyva yra parinkta 3A. 3A alternatyvos atveju sujungiami pagrindiniai regionai, miestai – Kaunas-Kazlų Rūda-Marijampolė-Kalvarija-Lenkijos pagrindiniai miestai bei yra galimybė prijungti Šeštokus. Kazlų Rūdos savivaldybės meras paminėjo, kad savivaldybė pradėjo gyventojų apklausą dėl alternatyvos pasirinkimo, iki balandžio 11 d. savivaldybė priims tarybos sprendimą ir pateiks atsakymą dėl alternatyvos pasirinkimo. Meras pateikė nuomonę, kad 3A alternatyva nėra optimaliausia pagal valstybės parametrus, t. y. aplinkos apsaugą, miškininkystę, turizmą, rekreaciją. Savivaldybės atstovai labiau pasisakė už 6A alternatyvą, kadangi ji yra toliau nutolusi nuo Kazlų Rūdos miesto.

2022 m. balandžio 11 d., paskelbus 2022 m. kovo 18 d. paskelbtos apklausos dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos rezultatus, nustatyta, kad Kazlų Rūdos vietos gyventojai apklausoje išreiškė nuomonę, kad pritaria „Rail Baltica“ vėžei, einančiai per (duomenys neskelbtini) seniūniją, šalia „Via Baltica“ automagistralės (projektinis variantas 6A). Tam 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu pritarė ir Savivaldybės taryba.

2022 m. balandžio 11 d. įvyko viešas susirinkimas, kurio metu visuomenei buvo pristatyti parengti koncepcijos ir SPAV dokumentai ir siūlomos planuojamos „Rail Baltica“ vėžės alternatyvos.

Programos 15.2 punktu buvo numatyti keturi alternatyvūs maršrutai, kuriais galėtų driektis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Lietuvos bei Lenkijos sienos ir Jiesios. Apibendrintu koncepcinių sprendinių įgyvendinimo (statybos ir veiklos) alternatyvų strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu, atlikus kaštų – naudos ir daugiakriterines analizes, tvaraus vystymosi principais buvo nustatyta, kad mažiausios sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant Plano sprendinius pagal koncepcines alternatyvas 3A ir 6A: alternatyvos 3A atveju naują geležinkelio 1435 mm pločio vėžės dvikelį pasiūlyta tiesti greta esamo 1435 mm vienkelio geležinkelio tam tikrose atkarpose jį ištiesinant. Numatyta, kad geležinkelio linija apeis Marijampolės ir Kazlų Rūdos miestus; alternatyvos 6A atveju naują geležinkelio 1435 mm dvikelį pasiūlyta tiesti naujomis teritorijomis. Numatyta, kad geležinkelio linija apeis Marijampolės miestą, apie 9,5 km atstumu nutols nuo Kazlų Rūdos miesto, nepalies Kalvarijos.

Pareiškėja 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, AB „LTG Infra“ ir UAB „Sweco Lietuva“ su raštu „Dėl Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano“. Pareiškėja, atsižvelgusi į vietos gyventojų nuomonę, konstatavo, kad Kazlų Rūdos savivaldybės visuomenė visuotinėje apklausoje pritarė Plano alternatyvai Nr. 6A. Pareiškėja taip pat iškėlė sąlygas, kad „Rail Baltica“ vėžė eitų šalia „Via Baltica“ magistralinio kelio ties Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija pagal pridedamą schemą, numatant dviejų lygių susikirtimą „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis. Visose Plano alternatyvose prašė numatyti, kad: 1) Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, 300 metrų atstumu nuo „Rail Baltica“ vėžių ašinės linijos, visiems gyvenamosios paskirties pastatams pakeisti išorinius langus ir duris, kurių garso izoliavimo savybės būtų ne žemesnės kaip A klasės; 2) iki 2027 metų Kazlų Rūdos miesto ribose visas pervažas su „Rail Baltica“ vėže įrengti dviejų lygių susikirtimus; 3) iki 2027 metų įrengti vakarinį aplinkkelį su dviejų lygių susikirtimais atsižvelgiant į Kazlų Rūdos miesto bendrojo plano sprendinius; 4) rekonstruoti Kazlų Rūdos geležinkelio stotį bei įrengti neįgaliesiems pritaikytus peronus ir požeminę perėją su keltuvais nutolusiais ne toliau 200 metrų nuo stoties pastato; 5) išasfaltuoti (duomenys neskelbtini) miestelio jungiamąsias gatves, atkurti (duomenys neskelbtini) miestelio parką bei vandens atkurti poilsio zoną, pritaikytą vandens pramogoms; 6) šalia urbanizuotų teritorijų įrengti požemines pėsčiųjų perėjas, kurias skirtų ne daugiau kaip 1 kilometras; 7) urbanizuotos teritorijos, kurios iš visų pusių apribotos geležinkelio vėžėmis, gyvenamosios paskirties turtiniams vienetams išmokėti po 2 000 Eur kompensacijas; 8) kompensuoti Kazlų Rūdos miesto turizmo resursų netektį 5–10 mln. Eur subsidija tiksliniams turizmo objektams.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus pasiūlymus, 2022 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 2Z-396 pateikė pareiškėjai atsakymus. Rašte konstatavo, kad nagrinėtos alternatyvos 3B, 3C, 6C ir 6D toliau nebus detalizuojamos, o parengtos ir pristatytos Plano keturios koncepcijos alternatyvos 1, 2, 3A ir 6A nebus pildomos ar iš esmės keičiamos, tačiau jeigu bus patvirtinta 6A koncepcijos alternatyva, Plano rengėjas konkretizuos sprendinius, nepažeidžiant viešojo intereso ir viešinimo procedūrų, kiek tai leidžia SPAV ir projektavimo gairėse (angl. Design Guidelines) nurodyti parametrai. Atsakydama į pasiūlymą Nr. 1 paaiškino, kad rengiant Plano optimalios alternatyvos konkretizuotus sprendinius (t. y. kitame etape), lygiagrečiai bus atliekamas planuojamos ūkinės veiklos (geležinkelio linijos bei jos infrastruktūros statybos ir veiklos) poveikio aplinkai vertinimas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo aprašo reikalavimus bei šiam vertinimui būtinos procedūros, apimančios ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Atsakyme buvo vadovautasi teisės aktais, reglamentuojančiais triukšmo ir vibracijos lygį, nurodyta, kad PAV metu bus detaliai vertinamas šioje alternatyvoje planuojamų geležinkelio sprendinių ir kitos susijusios infrastruktūros įgyvendinimo veiklos sukeliamas triukšmas bei vibracija ir parinktos bei numatytos neigiamo poveikio išvengimo ir/ar sumažinimo priemonės. Taigi Savivaldybė turėjo ir galėjo suprasti, kad triukšmo prevencijos klausimai bus sprendžiami sekančiuose planavimo etapuose – rengiant konkretizuotus sprendinius ir atliekant PAV, bei patvirtinus Planą; dėl pasiūlymų Nr. 2–6, kadangi jie susiję su savivaldybės infrastuktūros įgyvendinimu, kuri nėra susijusi su Projektu ir konkrečiais Plano sprendiniais, buvo atsakyta bendrai. Nurodyta, kad pasirinktai Plano optimaliai koncepcinei alternatyvai konkretizavimo stadijoje (t. y. sekančiame etape) bus suplanuoti susisiekimo infrastruktūros (kelių, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai. Esant poreikiui bus perplanuoti esami autokeliai ar gatvės. Detalūs sprendiniai, tokie kaip stočių pastatų ir prieigų rekonstrukcija, parkų ir poilsio zonų pertvarkymas, gatvių asfaltavimas, apšvietimas ir pan., bus numatyti (esant poreikiui) rengiant techninį projektą. Atkreipiame dėmesį, jog gatvių asfaltavimas ar apšvietimas, ar kita inžinerinė infrastruktūra bus įrengta tik naujai planuojamiems „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros objektams ar rekonstruojamiems esamiems susisiekimo komunikacijų objektams (autokeliams, viadukams ar pan.), kurie įtakoja geležinkelio infrastuktūros plėtrą. Atkreiptas dėmesys, kad nesusiję su „Rail Baltica“ projektu gatvių atnaujinimai, kelio dangų remontai, gatvių apšvietimai ar kita inžinerinė infrastruktūra nebus planuojama IIVP sprendiniuose ir nebus finansuojama. Paskirti rangovai statybų vykdymo metu bus atsakingi už naudojamos infrastruktūros atstatymą baigus statybos darbus. Taigi Savivaldybei buvo paaiškinta, kad infrastruktūros objektai, nesusiję su „Rail Baltica“ ir geležinkelio linijos neįtakojami, Plane nebus planuojami kaip ir nebus finansuojami Projekto lėšomis; dėl pasiūlymų Nr. 7–8, kuriuose buvo prašoma kompensacijų gyventojams ir savivaldybei neva už turizmo resursų netektį, pažymėjo, kad šioje bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje tokie detalūs klausimai nesprendžiami. Kadangi išties, pagal galiojantį reguliavimą šių kompensacijų apskaičiavimo klausimai nei šioje planavimo stadijoje, nei apskritai Plane nėra ir neturi būti sprendžiami, kadangi tai nėra planavimo ir (ar) Plano dalykas.

2022 m. gegužės 3 d. Susisiekimo ministras įsakymu Nr. 3-230 pritarė SPAV ataskaitai ir pavedė viceministrui pritarti sprendinių koncepcijos alternatyvai.

2022 m. gegužės 4 d. susiekimo viceministras raštu Nr. 2-2015 pritarė Plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai 6A.

Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę pakartotinai nagrinėti pareiškėjos pateiktus pasiūlymus.

Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad atsakovė, priimdama Raštą, neatsakė į visus keliamus klausimus ir pasiūlymus. Atsakovė nurodo priešingai – pareiškėjos skundas grįstas abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais. Nors skunde nurodoma, kad nebuvo atsakyta į visus keliamus klausimus ir pasiūlymus, tačiau argumentai yra pateikiami tik dėl atsakymo dėl dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis. Kiti Ministerijos atsakymai nėra kvestionuojami turinio prasme.

TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo (ir jo metu) ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir jo metu. Po viešo svarstymo ar pasibaigus susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais terminui pateikti pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių nepriimami. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų) nuo viešo svarstymo dienos ar per 15 darbo dienų nuo susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais termino pabaigos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia apibendrintą informaciją apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMzc0LTQ0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2374-442/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2374-442/2016">A-2374-442/2016</a>, 2020 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTAwNy04MjIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1007-822/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1007-822/2020">eA-1007-822/2020</a> ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymus, motyvuotai skundžiamu raštu atsakė pareiškėjai ir tai atliko laikydamasi TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto 10 darbo dienų termino (pasiūlymai pateikti 2022 m. balandžio 11 d., atsakymas priimtas 2022 m. balandžio 26 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakyme nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos Pasiūlymus. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakymuose nurodytais motyvais, jų realumu, nereiškia, kad atsakymai nėra motyvuoti. Pritartina atsakovės pastebėjimui, jog iš esmės pareiškėja nesutinka (argumentuoja) su atsakovės pateikto atsakymo dėl dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2602 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis. Pareiškėja teikia pasiūlymą priartinti planuojamą „Rail Baltica“ vėžę prie pat magistralinio kelio A5. Taigi, kaip teisingai atsakovė pastebi, nagrinėjamu atveju pasirinkus alternatyvą 6A nelieka poreikio tokiam „Rail Baltica“ dviejų lygių susikirtimui su magistraliniu keliu A5 ir keliu 2606 su dobilo formos nuovažomis, kadangi geležinkelio vėžė bus toliau nuo magistralinio kelio A5. Rašte Ministerija detaliai pagrindė ir atsakė dėl alternatyvos 6A tobulinimo, aptarė visas, tiek atmestos (3B, 3C, 6C, 6D), tiek rengėjo parinktos kaip tinkamiausios alternatyvos (1, 2, 3A, 6A), pristatyti jų privalumai ir trūkumai. Detalizavo Plano koncepcinių sprendinių įgyvendinimo (statybos ir veiklos) alternatyvų strateginių pasekmių aplinkai įvertinimą, atlikus kaštų-naudos ir daugiakriterines analizes. Nurodė, kad nustatyta, jog mažiausios sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant Plano sprendinius pagal koncepcines alternatyvas 3A ir 6A. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė aiškiai nurodė ir pagrindė priežastis, kodėl patobulinti alternatyvą 6A priglaudžiant planuojamą vėžę prie pat magistralinio kelio A5 nėra techninių galimybių. Teismas taip pat pažymi, jog ne tik Savivaldybės gyventojai pritarė būtent šiai alternatyvai 6A, tačiau ir Savivaldybės taryba 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu nusprendė pritarti būtent šiai alternatyvai.

Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad dėl pareiškėjos keliamo klausimo Nr. 1 (dėl garso izoliavimo priemonių) atsakovė Rašte paaiškino, kad rengiant Plano optimalios alternatyvos konkretizuotus sprendinius (t. y. kitame etape), lygiagrečiai bus atliekamas planuojamos ūkinės veiklos (geležinkelio linijos bei jos infrastruktūros statybos ir veiklos) poveikio aplinkai vertinimas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo aprašo reikalavimus bei šiam vertinimui būtinos procedūros, apimančios ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Rašte vadovautasi teisės aktais, reglamentuojančiais triukšmo ir vibracijos lygį, nurodyta, kad PAV metu bus detaliai vertinamas šioje alternatyvoje planuojamų geležinkelio sprendinių ir kitos susijusios infrastruktūros įgyvendinimo veiklos sukeliamas triukšmas bei vibracija ir parinktos bei numatytos neigiamo poveikio išvengimo ir/ar sumažinimo priemonės. Dėl pasiūlymų Nr. 2–6 buvo nurodyta, kad pasirinktai Plano optimaliai koncepcinei alternatyvai konkretizavimo stadijoje (t. y. sekančiame etape) bus suplanuoti susisiekimo infrastruktūros (kelių, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai. Esant poreikiui bus perplanuoti esami autokeliai ar gatvės. Detalūs sprendiniai, tokie kaip stočių pastatų ir prieigų rekonstrukcija, parkų ir poilsio zonų pertvarkymas, gatvių asfaltavimas, apšvietimas ir pan., bus numatyti (esant poreikiui) rengiant techninį projektą. Atkreiptas dėmesys, jog gatvių asfaltavimas ar apšvietimas, ar kita inžinerinė infrastruktūra bus įrengta tik naujai planuojamiems „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros objektams ar rekonstruojamiems esamiems susisiekimo komunikacijų objektams (autokeliams, viadukams ar pan.), kurie įtakoja geležinkelio infrastuktūros plėtrą. Pastebėta, kad nesusiję su „Rail Baltica“ projektu gatvių atnaujinimai, kelio dangų remontai, gatvių apšvietimai ar kita inžinerinė infrastruktūra nebus planuojama IIVP sprendiniuose ir nebus finansuojama. Paskirti rangovai statybų vykdymo metu bus atsakingi už naudojamos infrastruktūros atstatymą baigus statybos darbus. Savivaldybei buvo paaiškinta, kad infrastruktūros objektai, nesusiję su „Rail Baltica“ ir geležinkelio linijos neįtakojami, Plane nebus planuojami kaip ir nebus finansuojami Projekto lėšomis. Dėl pasiūlymų Nr. 7–8, kuriuose buvo prašoma kompensacijų gyventojams ir savivaldybei neva už turizmo resursų netektį, pažymėta, kad šioje bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje tokie detalūs klausimai nesprendžiami. Nurodyta, kad pagal galiojantį reguliavimą šių kompensacijų apskaičiavimo klausimai nei šioje planavimo stadijoje, nei apskritai Plane nėra ir neturi būti sprendžiami, kadangi tai nėra planavimo ir (ar) Plano dalykas.

Taigi, įvertinus pareiškėjos pasiūlymus bei atsakovės pateikto Rašto turinį sprendžiama, jog atsakovė išsamiai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, motyvuotai raštu pranešė apie tai pasiūlymus pateikusiai pareiškėjai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013 ir kt.).

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatas. Teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais, nes, kaip teisingai mini atsakovė, šis įstatymas reglamentuoja institucijų turimų duomenų teikimą privatiems asmenims ir jų pakartotinį naudojimą, tačiau ne pasiūlymų teritorijų planavimo procese nagrinėjimą. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėja teismui nenurodo, kokius dokumentus/duomenis prašė atsakovės pateikti, o atsakovė jų nepateikė. Iš pareiškėjos kreipimosi aiškiai matyti, jog pareiškėja teikė savo pasiūlymus Planui.

Pareiškėja prašė teismo įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti Kazlų Rūdos savivaldybės siūlymus ir pateikti išsamią informaciją dėl geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. kad būtų arčiau automagistralės „Via Baltica“, o magistralėje „Via Baltica“ dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltic“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis (dviejų lygių sankirtos įrengimo ties (duomenys neskelbtini) kaimu). Iš naujo svarstyti galimybę tiesti „Rail Baltica“ vėžę 6A kitais motyvais dėl išvardintų sąlygų visumos, sprendžiant galimų žalų ir jų kompensavimo klausimus Vyriausybės lygiu. Toks reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo panaikinti atsakovės Raštą. Teismui konstatavus skundžiamo rašto teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Kazlų Rūdos savivaldybės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Diana Butrimienė

Arūnas Kaminskas

Indrė Pukanasytė-Biekšė