Administracinė byla Nr. eI3-843-872/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02272-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Džiugu“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Džiugu“ pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. birželio 3 d. įsakymą „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ Nr. V1(19.1)-2764 (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pasiūlymą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Džiugu“ mokėtinos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius perskaičiavimo ir išmokėjimo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja teigia nesutinkanti su Tarnybos Įsakymu. Paaiškina esanti viešojo maitinimo paslaugas teikianti įmonė, patenkanti į darbdavių, kuriems priklauso 6 mėnesių trukmės darbo užmokesčio subsidija ir, kuri patenka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Nurodo, kad 2020 m. spalio 29 d. kreipėsi į Tarnybą dėl subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesius, pateikė tokios subsidijos gavimui reikalingus dokumentus. 2020 m. lapkričio 18 d. Tarnyba el. laišku informavo pareiškėją, kad prašymas išmokėti subsidiją už 2020 m. liepos bei rugpjūčio mėnesius buvo atmestas ir subsidija darbo užmokesčiui pareiškėjai paskaičiuota tik už 2020 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant tokio priimto sprendimo nei faktinių, nei teisinių pagrindų. Tą pačią 2020 m. lapkričio 18 d. pareiškėja el. paštu pateikė paklausimą (prašymą) Tarnybai, kad ši pateiktų įsakymą bei jo priedą, kuriuo buvo skirta subsidija už darbuotojus tik už 2020 m. rugsėjo mėnesį, nes, pareiškėjos įsitikinimu, toks Tarnybos sprendimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas.
Paaiškina, jog 2020 m. lapkričio 30 d. Tarnyba, motyvacijos bei įsakymo dėl atsisakymo skirti prašytą subsidiją už 2020 m. liepos bei rugpjūčio mėn., el. paštu pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė, jog išnagrinėjus pateiktus dokumentus subsidija darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius bus perskaičiuota ir artimiausiu metu bus pervesta į pasiūlyme nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą (toliau – ir 2020 m. lapkričio 30 d. Užimtumo tarnybos sprendimas). Tarnyba nusprendė skirti subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius.
Paaiškina, jog antrojo karantino šalyje metu pareiškėjos vykdoma ūkinė-komercinė veikla pakartotinai buvo apribota, t. y. maisto išsinešimui paslaugos pareiškėja neturėjo galimybių teikti ir neteikė. Teigia turėjusi pagrįstą lūkestį, kad pareiškėjai bus išmokėta 12 140 Eur subsidijos darbo užmokesčiui suma, kurios pagrindu pareiškėja įtikino darbuotojus neišeiti iš darbo, pasirinko prastovų teisinį režimą, įsipareigodama kompensuoti visus ar dalį jų praradimų dėl prastovų. Pareiškėja, neatsižvelgdama į tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 6 d. nevykdė pagrindinės ūkinės-komercinės veiklos ir negeneravo jokių pajamų iš veiklos bei buvo paskelbusi prastovas visų darbuotojų atžvilgiu, 2020 m. gruodžio mėnesį už lapkričio mėnesį išmokėjo visiems darbuotojams jų vidutinį darbo užmokestį bei sumokėjo į valstybės biudžetą visus mokesčius nuo pilnos išmokėtų atlyginimų, o ne prastovos metu leistino išmokėti MMA sumos (5 200 Eur didesnę nei pareiškėja turėjo teisę išmokėti sumą). Pareiškėja atnaujino veiklą ir po antrojo karantino draudimų, kurių metu pareiškėja net 6 mėnesius nevykdė vienintelės vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, panaikinimo. Subsidijos skyrimas buvo reikalingas užtikrinant vykdomos veiklos tęstinumą.
Nurodo 2020 m. gruodžio 18 d. gavusi Tarnybos sprendimą Nr. SD-(19.1.8E) „Dėl 2020 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. SD (19.1)-11977 patikslinimo“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 18 d. Tarnybos sprendimą), kuriame buvo išdėstyta priešinga Tarnybos pozicija, jog nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai darbo užmokesčio subsidijos už liepos ir rugpjūčio mėnesius, kadangi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 41 straipsnio 24 dalies nuostata negali būti aiškinama plečiamai. Tokiu būdu buvo pabloginta pareiškėjos padėtis. Tarnybos aiškinimas (Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies nuostatos) pažeidžia įstatymų leidėjo norą garantuoti valstybės pagalbą įmonėms, esančioms Inspekcijos paskelbtame mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 sąraše, 6 mėnesius po karantino sušvelninimo ir (ar) pasibaigimo.
Paaiškina, jog 2021 m. kovo 18 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir Teismas), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 21R-111 (AG-27/02-2021) (toliau – ir LAGK Sprendimas); 2) panaikinti 2020 m. gruodžio 18 d. Tarnybos sprendimą; 3) įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą dėl UAB „Džiugu“ mokėtinos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius perskaičiavimo ir išmokėjimo į pasiūlyme nurodytą pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą. Teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTI2OTQtNDg0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-2694-484/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-2694-484/2021">eI2-2694-484/2021</a> (toliau – ir Teismo sprendimas) panaikino LAGK Sprendimą, panaikino 2020 m. gruodžio 18 d. Tarnybos sprendimą ir įpareigojo Tarnybą išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl UAB „Džiugu“ pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokėjimo. Teismas nevertino pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Tarnybos atsisakymo išmokėti pareiškėjai išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius (ne)pagrįstumu ir (ne)teisėtumu.
Teigia, kad 2021 m. birželio 3 d. buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, kuriuo buvo nuspręsta neskirti pareiškėjai subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais dirbusius darbuotojus. Tarnyba priimdama Įsakymą netinkamai ir siaurinamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo nuostatas ir minėtą įstatymą įgyvendinančiuose aprašuose įtvirtintą subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką. Įsakymas neatitinka teisinio reguliavimo, kadangi jame nėra konstatuotas ir teisiškai pagrįstas pažeidimas už kurio atlikimą teisėtai ir pagrįstai galėtų būti pareiškėjai taikoma subsidijos neskyrimo sankcija. Įsakymas teisiškai ydingas, todėl turi būti panaikintas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai darbo užmokesčio subsidija turi būti skiriama, t. y. pareiškėja turi teisę į valstybės pagalbos mokėjimą. Tai patvirtina aplinkybė, jog pareiškėjai Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1(19.1)-4950 buvo paskirta subsidija nuo rugsėjo mėnesio bei subsidija už rugsėjo ir spalio mėnesius pervesta į pareiškėjos pasiūlyme nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.
Teigia, jog 2020 m. spalio 29 d. kreipėsi į Tarnybą, todėl ji yra įgyvendinusi savo pagrindinę pareigą ir valstybės siekiamą tikslą – išlaikyti sektoriuje, labiausiai nukentėjusiame nuo COVID-19 darbo vietas po karantino ir išmokėti laiku darbuotojams priklausantį darbo užmokestį. Įsakyme pateiktas Tarnybos Užimtumo įstatymo aiškinimas apsunkina įmonės, patyrusios (patiriančios) sunkumus dėl COVID-19 ir atitinkančios visus kriterijus ir sąlygas teisę gauti subsidiją. Įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas. Užimtumo įstatyme nėra nurodytas pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo pateikimo terminas. Užimtumo įstatyme yra nurodomi tik subsidijos skyrimo ir nutraukimo pagrindai. Tarnyba, išmokėdama pareiškėjai darbo užmokesčio subsidiją už rugsėjo bei spalio mėnesius, patvirtino, jog pareiškėja atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose ir 41 straipsnio 24 dalyje nustatytas sąlygas, kad jai, kaip darbdaviui, būtų skiriama darbo užmokesčio subsidija.
Nurodo, kad nė vienas teisės aktas neįtvirtina pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo pateikimo termino, kurio praleidimas galėtų būti vertinamas kaip pagrindas neskirti subsidijos ar kaip teisės aktuose įtvirtintos pasiūlymo teikimo tvarkos pažeidimas, už kurį Tarnyba turėtų teisę taikyti darbdaviui subsidijos neskyrimo sankciją. 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais ji kaip darbdavys atitiko Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose ir 41 straipsnio 24 dalyje nustatytas sąlygas subsidijai skirti. Tarnyba, neturėjo teisinio pagrindo kvalifikuoti pasiūlymo 2020 m. spalio 29 d. pateikimą kaip sąlygų skirti subsidiją už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius pažeidimą. Pareiškėjai, kuri atitiko tinkamumo subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius gauti kriterijus ir kuri veikė ir veikia kaip sąžiningas ūkio subjektas, pritaikė nepagrįstą, neadekvačią ir neproporcingą subsidijos neskyrimo sankciją. Taip pat pareiškėja remiasi Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Teigia, jog Apraše įtvirtintas terminas iki kada turi būti pateikti išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai, kad darbdavys gautų subsidiją už praėjusį mėnesį. Apraše expressis verbis yra įtvirtinta ir darbdavio teisė į darbo užmokesčio subsidijos už tam tikrą mėnesį mokėjimo perkėlimą.
Mano, jog Tarnyba turi teisę išmokėti subsidiją ne tik už praėjusį mėnesį, tačiau ir už kelis mėnesius ar daugiau priklausomai nuo to, kada darbdavys pateikia dokumentus apie visą darbo užmokesčio sumokėjimą darbuotojui. Pareiškėjos vertinimu, Aprašo 47 punkte yra detalizuojama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo tvarka. Aprašo 47 punkte nurodyta dokumentų subsidijos darbo užmokesčiui gauti pateikimo bei jos išmokėjimo tvarka neprieštarauja Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies nuostatai, o tik ją išplečia iki detalios teikiamų dokumentų apimties, pateikimo tvarkos bei sąlygų, kurioms egzistuojant subsidija darbo užmokesčiui išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos, t. y. kad subsidija darbo užmokesčiui, kaip ir įtvirtinta Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies nuostatoje, išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos, gavus visus Aprašo 47 punkte nurodytus dokumentus ar jų kopijas. Aprašo punkte yra aiškiai nurodytos ir šiame punkte nurodytų dokumentų nepateikimo iki einamojo mėnesio 15 d. pasekmės – subsidijos mokėjimo perkėlimas į kitą mėnesį.
Teigia, jog Aprašo, kurio 2021 papunkčiu Tarnyba rėmėsi priimdama ginčijamą Įsakymą, įtvirtina identišką reguliavimą, kad subsidija darbo užmokesčiui išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Tais atvejais, kai iš darbdavio pateiktų Aprašo 2020 papunktyje nurodytų dokumentų, nustatoma, kad darbuotojui neišmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis už praėjusį mėnesį, subsidija darbo užmokesčiui einamąjį mėnesį nėra mokama iki kol darbdavys pateiks dokumentus, patvirtinančius viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimą. Darbdaviai, pateikę dokumentus už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d., įgyja teisę į subsidijos išmokėjimą iki einamojo mėnesio pabaigos. Darbdaviai, nepateikę dokumentų, pagrindžiančių įdarbintų asmenų darbo užmokesčio apmokėjimus, už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos, nepraranda Užimtumo įstatyme įtvirtintos teisės į subsidijos darbo užmokesčiui skyrimą ir išmokėjimą, tik jis yra perkeliamas į vėlesnį laikotarpį. Dokumentų nepateikimas iki einamojo mėnesio 15 d. negali būti vertinamas kaip Užimtumo įstatyme įtvirtintos teisės į subsidijos gavimą už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius praradimas. Įvertinus Apraše V2 skyriuje įtvirtintą darbdavių pasiūlymų teikimo ir jų vertinimo tvarką, galima daryti išvadą, kad gavus darbdavio pasiūlymą, sprendimas skirti subsidiją yra priimamas įvertinus darbdavio atitikimą nustatytiems kriterijams ir nėra susijęs su darbo užmokesčių žiniaraščių bei darbo užmokesčio sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų pateikimu. Minėtą aplinkybę patvirtina ir Tarnyba. Tai reiškia, kad Tarnybos vertinimu, sprendimas skirti subsidiją gali būti priimtas ir nepateikus šiame punkte nurodytų dokumentų. Šiam ginčui aktualiuose teisės aktuose nėra nurodytas pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo pateikimo terminas, pareiškėjos pasiūlymo pateikimas 2020 m. spalio 29 d. negali būti vertinamas kaip pagrindas neskirti subsidijos.
Pažymi, kad Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies nuostata negali būti aiškinama siaurai. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies nuostata turi būti aiškinama sistemiškai kartu su kituose teisės aktuose įtvirtinta subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo tvarka ir sąlygomis. Tai reiškia, jog subsidija gali būti mokama daugiau nei už vieną mėnesį, o pareiškėja turi Užimtumo įstatyme įtvirtintą teisę į darbo užmokesčio subsidiją. Tarnyba, kuri yra saistoma teisės aktų reikalavimų, neturi teisės apriboti. Nenuoseklūs Tarnybos veiksmai, t. y. dviejų skirtingų sprendimų dėl subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius pareiškėjai išmokėjimo, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms priėmimas, parodo, kad Tarnyba, kaip subsidijų skyrimą ir išmokėjimą administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, neturi vienareikšmiškos nuomonės dėl pareiškėjos kaip darbdavio pretenduojančio į subsidiją darbo užmokesčiui atlikto darbdavio pareigos pažeidimo bei taikomos poveikio priemonės. Kyla pagrįstų abejonių dėl Tarnybos konstatuoto pareiškėjos padaryto pažeidimo padarymo fakto ir jo pasekmių taikymo – subsidijos neskyrimo sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybos Įsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog Įsakymas priimtas dėl to, kad pasiūlymas ir dokumentai, pagrindžiantys įdarbintų asmenų darbo užmokesčio apmokėjimus už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesius pateiktas 2020 m. spalio 29 d. Jokios kitos pastabos dėl dokumentų turinio ar apimties, pareiškėjos neatitikimo keliamiems reikalavimams Tarnyba nenurodė. Tarnyba 2020 m. spalio 29 d. pareiškėjai pateikus pasiūlymą bei įdarbintų asmenų darbo apmokėjimų už 2020 m. liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesius dokumentus, privalėjo priimti sprendimą skirti ir išmokėti pareiškėjai subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesius. Tarnybos Įsakymo priėmimas parodo netinkamą teisės aktų aiškinimą ir taikymą.
Atkreipia dėmesį, jog Užimtumo įstatyme tiesiogiai numatyti subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo apribojimai nėra siejami su dokumentų darbo užmokesčio subsidijai gauti pateikimo terminu. Užimtumo įstatymas nenustato Tarnybai teisės apriboti darbdavių teisę į valstybės paramą darbo užmokesčiui dėl to, kad jos pateikia dokumentus per protingą terminą, o ne iki einamojo mėnesio 15 dienos ar jo pabaigos, teikiant pirmą kartą. Tarnyba turėjo pareigą atlikti valstybės pagalbos teikimo administravimo veiksmus taip, kad būtų tinkamai įgyvendinamos pareiškėjos teisės Užimtumo įstatymo nuostatų dėl darbdavių teisės į subsidijas prasme. Neskiriant (neišmokant) pareiškėjai darbo užmokesčio subsidijos už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesius būtų pažeistas pareiškėjos pagrįstas ir teisėtas lūkestis bei tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Tarnyba priimdama Įsakymą neskirti darbo užmokesčio subsidijos pareiškėjai nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisių įgyvendinimo apimtį, o tai prieštarauja gero viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principams. Pareiškėja nurodo, kad valstybės ir savivaldybės sprendimais uždraudus pareiškėjos vienintelę vykdomą restorano veiklą, pareiškėja elgėsi apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, vykdydama savo kaip darbdavio, nuomininko pareigas bei įsisavino valstybės paramos priemones, skirtas nuo COVID-19 nukentėjusiam smulkiajam verslui. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus, pareiškėja pateko į Inspekcijos sudarytą įmonių sąrašą, kurias Inspekcija asmeniškai pakvietė teikti paraišką subsidijai gauti. Pareiškėja dėjo maksimalias pastangas, kad po sušvelnintų pirmojo karantino ribojimų pavyktų operatyviai atnaujinti veiklos vykdymą, atstatyti įmonės mokumą, užtikrinti darbo vietas ir darbo užmokesčio mokėjimą. Pareiškėja elgėsi kaip protingas asmuo ir neleidžiantis didėti jai padarytai žalai. Pareiškėja, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalimi, per protingą terminą, pateikė pasiūlymą.
Atsakovė atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2020 m. spalio 29 d. pareiškėja pateikė Tarnybai pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo ir Darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, sąrašą (toliau – ir sąrašas) bei dokumentus už 2020 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais dirbusius darbuotojus.
Paaiškina, jog įstatymų leidėjas aiškiai ir konkrečiai įvardijo, jog subsidija darbo užmokesčiui mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Pagal Aprašo 2021 papunktį, subsidija darbo užmokesčiui išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. 2020 m. lapkričio 18 d. Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-asis skyrius (toliau - Vilniaus miesto 4-asis skyrius) elektroniniu laišku informavo pareiškėją, jog subsidija darbo užmokesčiui bendrovei skiriama tik už 2020 m. rugsėjo mėnesį dirbusius darbuotojus, tačiau neskiriama už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais dirbusius darbuotojus. Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Tarnybą dėl šio, jos manymu, neteisėto sprendimo ir 2020 m. lapkričio 30 d. Užimtumo tarnybos sprendimu informavo pareiškėją, jog subsidija darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais dirbusius darbuotojus bus perskaičiuota ir artimiausiu metu bus išmokėta. Tokio turinio raštas neturėjo būti pateiktas pareiškėjai, kadangi jame išdėstyta informacija prieštarauja tiek Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies, tiek Aprašo 2021 papunkčio nuostatoms.
Atkreipia dėmesį, jog turėdamas tikslą pateikti teisingą informaciją Vilniaus miesto 4-asis skyrius 2020 m. gruodžio 18 d. išsiuntė pareiškėjai 2020 m. gruodžio 18 d. Tarnybos sprendimą, kuriame išsamiai buvo paaiškintos subsidijos neskyrimo už 2020 m liepos ir rugpjūčio mėnesiais dirbusius darbuotojus faktinės aplinkybės, nurodytas teisinis subsidijos neskyrimo pagrindas – Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalis ir Aprašo 2021 punktas, kad subsidija darbo užmokesčiui yra išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį gauti subsidiją. Tarnyba atsisakydama skirti subsidiją už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius pablogino pareiškėjo padėtį. Vien dėlto, kad per klaidą buvo išsiųstas pareiškėjui Vilniaus miesto 4-ojo skyriaus raštas nebuvo pagrindo susiformuoti pareiškėjo teisėtam lūkesčiui, jog Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui bus mokama už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais dirbusius darbuotojus. Pareiškėja būdama atidi ir atsakinga galėjo ir turėjo žinoti teisės aktų reikalavimus subsidijai darbo užmokesčiui gauti, įskaitant ir reikalavimą dėl dokumentų pateikimo ir subsidijos išmokėjimo. Teigti, kad pareiškėjui susiformavo teisėtas lūkestis, jog pareiškėjui neatitikus teisės aktų reikalavimų subsidija vis tiek bus skirta – nėra pagrindo.
Nurodo, kad LAGK atmetė pareiškėjo skundą, o 2021 m. kovo 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Teismą prašydamas panaikinti LAGK priimtą sprendimą, panaikinti 2020 m. gruodžio 18 d. Tarnybos sprendimą ir įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą dėl subsidijos išmokėjimo už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesius. Teismas panaikino LAGK Sprendimą, o Tarnybos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikino tuo pagrindu, jog buvo pažeistos pagrindinės procedūros, tačiau nevertino Tarnybos atsisakymo išmokėti UAB „Džiugu“ subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesius teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnyba, vykdydama Teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo 2020 m. spalio 29 d. pareiškėjo pateiktą pasiūlymą dėl subsidijos skyrimo už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais dirbusius darbuotojus. Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V(19.1)-2764 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ priimtas sprendimas neskirti UAB „Džiugu“ Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui. Tarnyba kartu su minėtu įsakymu išsiuntė pareiškėjai 2021 m. birželio 7 d. raštą Nr. SD(19.1)-6805 „Dėl Jūsų 2020 m. spalio 28 d. pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo“, kuriame nuosekliai buvo išdėstytos šio įsakymo faktinės aplinkybės ir jo priėmimo teisinis pagrindas.
Nurodo, jog Tarnyba, priimdama Įsakymą neskirti subsidijos už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesius, vadovavosi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies nuostatomis, Aprašo 2021 punktu, kai pareiškėjui darbo užmokesčio subsidija gali būti mokama tik už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Teigia, kad darbdavių pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį reglamentuoja Užimtumo įstatymas ir Aprašo V2 skyrius „Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarka“.
Paaiškina, kad nors Užimtumo įstatyme nėra konkrečiai įvardinta kuriuo metu darbdaviai, siekiantys gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytą subsidiją turi pateikti pasiūlymą, tačiau sistemiškai vertinant Užimtumo įstatymo, įskaitant 41 straipsnio 24 dalies, nurodančios, jog subsidijos darbo užmokesčiui yra mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, įgyvendinimo tvarką detalizuojančias Aprašo nuostatas, darytina išvada, jog darbdaviai negali prašyti subsidijos už daugiau nei vieną praėjusį mėnesį. Teisės aktai nustato tvarką ir terminą, nustatantį ir konkretų mėnesį, t. y. už nevėlesnį nei praėjusį mėnesį, už kurį darbdaviams gali būti paskaičiuota ir išmokėta subsidija darbo užmokesčiui. Darbdaviams yra pareiga pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų prašoma subsidijos už nevėlesnį nei praėjusį mėnesį.
Pažymi, jog Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos 2020 m. spalio 29 d. pateiktą pasiūlymą nustatė, kad pareiškėja, teikdama Tarnybai šį pasiūlymą ir kitus dokumentus, reikalingus subsidijai gauti už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais dirbusius darbuotojus, jau 2020 m. spalio 29 d. nebeatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos sąlygos, kad subsidijos darbo užmokesčiui yra mokamos už praėjusį mėnesį, todėl Tarnybai skiriant pareiškėjai subsidiją už minėtą laikotarpį būtų pažeistos šio straipsnio nuostatos. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog Tarnyba nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisių įgyvendinimo apimtį. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje imperatyviai yra nurodyta, jog subsidijos darbo užmokesčiui mokamos už praėjusį kalendorinį mėnesį. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja pasiūlymą pateikė tik 2020 m. spalio 29 d., Tarnyba, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje įtvirtinta nuostata, atsisakė pareiškėjai skirti subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, kadangi yra draudžiama viešojo administravimo subjektui laisvai interpretuoti ir plečiamai aiškinti viešosios teisės, kuriai būdingas imperatyvusis reguliavimo metodas, normas. Įsakyme yra išdėstytos neskirti subsidijos darbo užmokesčiui faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas, jo apskundimo tvarka ir terminas, jis teisėtas ir pagrįstas. Įsakymo naikinti nėra teisinio pagrindo.
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, jog Tarnybos Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTI2OTQtNDg0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-2694-484/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-2694-484/2021">eI2-2694-484/2021</a> (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00861-2021-3) (toliau – ir VAAT Sprendimas). Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) prašydama: 1) panaikinti LAGK Sprendimą; 2) panaikinti 2020 m. gruodžio 18 d. Tarnybos sprendimą; 3) įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą dėl UAB „Džiugu“ mokėtinos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius perskaičiavimo ir išmokėjimo į pasiūlyme nurodytą pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą. VAAT Sprendimu pareiškėjos skundas buvo patenkintas. Panaikintas LAGK Sprendimas, panaikintas 2020 m. gruodžio 18 d. Tarnybos sprendimas bei Tarnyba buvo įpareigota išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjos pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokėjimo. VAAT Sprendime buvo konstatuota, jog pagal Aprašo 2019 punktą Klientų aptarnavimo skyriui tik pavesta informuoti darbdavį apie priimtus Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus sprendimus. Tarnybos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą priėmė ne Klientų aptarnavimo departamento direktorius, o Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-ojo skyriaus vedėja, kuriai priimti tokio pobūdžio sprendimus nėra suteikta teisė. Atsižvelgiant į VAAT Sprendimą, Tarnyba priėmė ginčijamą Įsakymą.
Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė J. B. 2021 m. birželio (diena nenurodyta) informavo, jog buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Įsakyme konstatuota, jog pareiškėja, siekdama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos mėnesį dirbusius darbuotojus, pasiūlymą ir kitus dokumentus Tarnybai pateikė 2020 m. spalio mėnesį, tačiau vėliausiai dokumentus galėjo pateikti iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., o už 2020 m. rugpjūčio mėnesį dirbusius darbuotojus, pasiūlymą ir kitus dokumentus Tarnybai pateikė 2020 m. spalio mėnesį, tačiau vėliausiai galėjo pateikti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Paaiškino, jog vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalimi ir Aprašo 2021 punktu buvo priimtas Tarnybos Įsakymas, kuriuo priimtas sprendimas neskirti pareiškėjai subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius dirbusius darbuotojus.
Iš Tarnybos Įsakymo turinio matyti, jog jis buvo priimtas vykdant VAAT Sprendimą ir vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalimi, 42 straipsniu, Aprašo V2 skiltimi bei įvertinus pareiškėjos pateiktus pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones. Taip pat patvirtintas darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta tvarka, sąrašas. Iš Įsakymo 1 priedo matyti, kad pareiškėjai vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalimi subsidija darbo užmokesčiui neskirta už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 81 d., kadangi Aprašo 2014 papunktyje nurodyti dokumentai už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais dirbusius darbuotojus buvo pateikti pavėluotai.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja Tarnybai 2020 m. spalio 28 d. pateikė pasiūlymą „Įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo“ Nr. (nenurodytas).
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK), Užimtumo įstatymas bei Aprašas.
Darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašas yra pateiktas Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje, t. y. išvardinti darbo rinkoje papildomai remiami užimti asmenys, tarp jų – ir asmenys, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (14 punktas).
DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojama, jog darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui.
Pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą nustato Užimtumo įstatymas (Užimtumo įstatymo 1 straipsnis).
Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta remiamojo įdarbinimo priemones: įdarbinimas subsidijuojant (1 punktas); darbo įgūdžių įgijimo rėmimas (2 punktas). Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 įtvirtina, jog darbdaviams, kuriems šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 51 dalies 1 punkte nustatytu atveju, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir sudaro: pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius (1 punktas): 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (1 punkto a papunktis); darbdavio pasirinkimu – 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą (1 punkto b papunktis); 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, kai su įdarbintu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis (1 punkto c papunktis); trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 50 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, arba ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu su užimtu asmeniu sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis (2 punktas); penktąjį ir šeštąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius – 30 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba ne daugiau kaip dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu darbdavys įtrauktas į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą (3 punktas).
Aprašo V2 skyriuje nustatyta darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarka. Aprašo 2014 papunktis įtvirtina, jog darbdaviai, pageidaujantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 15 ir 16 punktuose nurodytiems užimtiems asmenims, pateikia: pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (toliau – ir pasiūlymas) (Aprašo 91 priedas). Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę už tą patį asmenį teikiamas vieną kartą (2014 (1) papunktis); darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį, išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus (banko išrašą arba pavedimo elektronine bankininkyste kopiją, patvirtintą darbdavio parašu; mokėjimo pavedimo kopiją, mokėjimus atliekant ne elektroninėmis priemonėmis arba kasos išlaidų orderio kopiją, mokėjimus atliekant grynaisiais pinigais; jeigu darbdavys vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio kopiją, patvirtintą darbdavio parašu) (2014 (2) papunktis). Darbdaviai, kurie yra įtraukti į Veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-495/4-401 „Dėl Veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašo patvirtinimo“, taip pat teikia deklaraciją apie veiklų, įtrauktų į veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, vykdymą (Aprašo 71 priedas) (2014(3) papunktis). Pagal Aprašo 2015 papunktį, darbdaviai pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę gali pateikti šiais būdais: elektroniniu paštu, siunčiant kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę į Klientų aptarnavimo departamentą, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra registruota darbdavio buveinė (2015(1) papunktis); paštu, siunčiant į Klientų aptarnavimo skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra registruota darbdavio buveinė (2015(2) papunktis); pateikiant Klientų aptarnavimo skyriui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra registruota darbdavio buveinė (2015 (3) papunktis). Pagal Aprašo 2016 papunktį, gautas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, grąžinamas jį pateikusiam darbdaviui. Pagal Aprašo 2017 papunktį, Klientų aptarnavimo skyrius įvertina pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir: nustačius, jog netinkamai užpildytas pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, siūlo darbdaviui jį patikslinti per 3 darbo dienas (2017 (1) papunktis); patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose ir 41 straipsnio 24 dalyje nustatytas sąlygas (2017(2) papunktis); sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia Klientų aptarnavimo departamento direktoriui, siūlydamas (2017 (3) papunktis); skirti subsidiją darbo užmokesčiui (2017 (3) (1) papunktis); neskirti subsidijos darbo užmokesčiui (2017 (3) (2) papunktis). Pagal Aprašo 2018 papunktį, klientų aptarnavimo direktorius per 3 darbo dienas nuo Aprašo 2017 (3) (1) papunktyje nurodyto sąrašo gavimo dienos, priima sprendimą.
Be kita ko, Aprašo 2019 papunktyje įtvirtinta, jog klientų aptarnavimo skyrius per 3 darbo dienas nuo Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus sprendimo priėmimo dienos Aprašo 2017(3) (1) papunktyje nustatytu atveju, apie priimtą sprendimą informuoja darbdavį nuotolinėmis priemonėmis, o Aprašo 2017 (3) (2) papunktyje nustatytu atveju, apie priimtą sprendimą informuoja darbdavį raštu (paštu ar elektroniniu paštu), nurodant subsidijos darbo užmokesčiui neskyrimo priežastis, teisinius pagrindus ir sprendimo apskundimo tvarką bei terminus. Pagal Aprašo 2020 papunktį, darbdaviai, kuriems priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui, Aprašo 2015 punkte nurodytais būdais mėnesiui pasibaigus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos pateikia darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus (banko išrašą arba pavedimo elektronine bankininkyste kopiją, patvirtintą darbdavio parašu; mokėjimo pavedimo kopiją, mokėjimus atliekant ne elektroninėmis priemonėmis arba kasos išlaidų orderio kopiją, mokėjimus atliekant grynaisiais pinigais; jeigu darbdavys vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio kopiją, patvirtintą darbdavio parašu). Pagal Aprašo 2021 papunktį, subsidija darbo užmokesčiui išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Tais atvejais, kai iš darbdavio pateiktų Aprašo 2020 punkte nurodytų dokumentų, nustatoma, kad darbuotojui neišmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis už praėjusį mėnesį, subsidija darbo užmokesčiui einamąjį mėnesį nėra mokama iki kol darbdavys pateiks dokumentus, patvirtinančius viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimą.
Pareiškėja teigia nesutinkanti su Įsakymu, kadangi ji yra darbdavys, kuriam priklauso 6 mėnesių trukmės darbo užmokesčio subsidija. Jos teigimu, Įsakyme nenurodyti nei faktiniai, nei teisiniai pagrindai. Teigia turėjusi pagrįstą lūkestį, kad pareiškėjai bus išmokėta 12 140 Eur suma. Taip pat teigia nesutinkanti su Tarnybos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies pateiktu aiškinimu, t. y. jog ši nuostata negali būti aiškinama plečiamai. Mano, kad subsidija gali būti mokama ne tik už praėjusį kalendorinį mėnesį, o Tarnyba Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį aiškina netinkamai ir siaurinamai.
Dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies aiškinimo.
Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį aiškina netinkamai ir siaurinimai. Vis dėlto, pareiškėjos manymu, minėta nuostata turi būti aiškinama plečiamai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja pasiūlymą pateikė 2020 m. spalio 28 d.
Kaip ir minėta, pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį, subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Pagal Aprašo 2021 papunktį, subsidija darbo užmokesčiui išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos.
Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Užimtumo įstatyme ir Apraše nėra tiesiogiai nustatytas terminas pasiūlymui pateikti. Vis dėlto, teismo vertinimu, Užimtumo įstatymo ir Aprašo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad darbdaviai negali prašyti subsidijos darbo užmokesčiui daugiau nei už praėjusį kalendorinį mėnesį.
Akcentuotina, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje (teisės sistemos dalis, reguliuojanti viešąjį administravimą) vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (žr. pvz., LVAT 2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzgtNDkyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-38-492/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-38-492/2018">eA-38-492/2018</a>).
Teismas pažymi, jog atsakovė gali elgtis tik taip, kaip leidžia įstatymas. Nagrinėjamu atveju teismas negali imperatyvių įstatymų normų aiškinti plečiamai. Konstatuotina, kad Užimtumo įstatyme ir Apraše nesant aiškiai įtvirtintos nuostatos dėl termino pasiūlymui pateikti Užimtumo tarnyba, priimdama pareiškėjos pageidaujamą sprendimą (aiškindama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies nuostatą plečiamai), veiktų neteisėtai, t. y. viršydama įgaliojimus.
Teismo vertinimu, Tarnyba tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neskirti subsidijos darbo užmokesčiui pareiškėjos darbuotojams.
Dėl pareiškėjos lūkesčio, kad pareiškėjai bus išmokėta 12 140 Eur suma.
Pareiškėjos teigimu, dėl Tarnybos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo nurodyta, jog subsidija darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius bus perskaičiuota ir pervesta pareiškėjai, susiformavo pagrįstas lūkestis, kad jai bus išmokėta 12 140 Eur subsidijos darbo užmokesčiui suma. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad nepaisant Tarnybos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, negalima teigti, jog pareiškėjai susiformavo teisėtas lūkestis, jog neatitikus reikalavimų subsidija vis tiek bus skirta.
Dėl Įsakymo turinio ir formos reikalavimų.
Pareiškėjos teigimu, Įsakyme nenurodyti nei faktiniai, nei teisiniai pagrindai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMDYxLTg1OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3061-858/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3061-858/2015">A-3061-858/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzcwNi03NTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3706-756/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3706-756/2016">eA-3706-756/2016</a>).
Analizuojant skundžiamo Įsakymo turinį, konstatuotina, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Įsakymą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Teismo įsitikinimu, ginčijamas aktas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.
Konstatuojama, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, skundas dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo priimti naujus sprendimus.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Džiugu“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Fausta Vitkienė
Indrė Žvaigždinienė
