Dėl turtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. eI2-2786-872/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00302-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 104,36 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigia, jog kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimą.

Paaiškina, jog pareiškėjo vardu buvo registruotas automobilis „Peugeot“ 205, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. jam priklausantį automobilį buvo palikęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno. Tą dieną buvo vėjuota, o apie 13.30 val. pareiškėjas iš policijos gavo pranešimą, jog ant automobilio yra užvirtęs medis. Nuėjęs į įvykio vietą rado savo automobilį, ant kurio buvo užvirtęs šalia augęs medis. Krisdamas skersai automobilio visu savo svoriu, medis visiškai jį sugadino - įlenktas stogas, pažeistas kapotas, automobilio durelės, išdužo automobilio stiklai, sugadintas automobilio salonas. Dėl apgadinto automobilio pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą, kuris fiksavo įvykį bei išdavė pareiškėjui pažymą apie asmens kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Žodžiu pareiškėjas buvo informuotas, jog dėl automobiliui padarytos žalos jis turi kreiptis į Administraciją. Apie sugadintą automobilį pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. el. paštu [email protected] informavo Administraciją, kaip instituciją, atsakingą už Vilniaus mieste esančių medžių, augalų bei želdinių priežiūrą, prašydamas kompensuoti jo patirtus nuostolius.

Pažymi, jog pareiškėjo automobilis buvo sugadintas nepataisomai ir remonto išlaidos būtų viršijusios automobilio kainą, todėl pareiškėjas atidavė automobilį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ekoterra“ sunaikinimui. 2020 m. rugpjūčio 25 d. eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas Nr. 34 patvirtina, kad automobilis UAB „Ekoterra“ buvo priimtas išmontuoti ir sunaikinti. Perdavus automobilį sunaikinimui, pareiškėjui buvo išmokėta 19,60 Eur už metalą. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. išregistravo transporto priemonę iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ administruojamo transporto priemonių registro. Šias aplinkybes patvirtina pridedama 2020 m. rugsėjo 4 d. pažyma apie transporto priemonės išregistravimą Nr. 18286334.

Teigia, jog atsakovė automobilio remonto darbų kompensuoti nesutinka. Nesutikimą argumentavo tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas leidimas Nr. A320-1232/18, numatant pjauti pavojų keliančius uosius, klevus, įskaitant ant pareiškėjo automobilio užvirtusį medį, tačiau gavus bendrijos pirmininkės prieštaravimą dėl nurodytų medžių pjovimo, leidimas buvo pakeistas ir šie medžiai buvo apgenėti išlengvinant jų lajas. Vėliau iki 2020 m. liepos 22 d. į atsakovę niekas dėl minėtų medžių nesikreipė, todėl pakartotinis medžių ir tvarkymas nebuvo vykdomas. Atsakovė būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų vertinimas ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) ir šalia jos augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Atkreipia dėmesį, kad, iš gauto atsakymo į prašymą atlyginti žalą matyti, kad atsakovė 2018 m. buvo įvertinusi pavojų keliančių medžių būklę, buvo priėmusi sprendimą juos nupjauti, tačiau dėl nepateisinamų priežasčių medžių nenupjovė ir neatliko tolesnės šių medžių stebėsenos, ko pasekoje, praėjus beveik dvejiems metams, vienas iš medžių užvirto ant pareiškėjo automobilio. Atsakovė netinkamai vykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su želdinių būklės vertinimu, savalaike priežiūra bei nesiėmė pakankamų priemonių, jog išvengtų žalos dėl medžių lūžimo. Neveikė taip kaip pagal įstatymus, kitus teisės aktus privalėjo veikti. Be savivaldybės leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus yra draudžiama, todėl atsakomybė už šiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą kyla tik savivaldybei (atsakovei).

Pažymi, kad į atsakovę dėl žalos atlyginimo kreipėsi tiek telefonu, tiek raštu. Geranoriškai ir neteisminiu keliu išspręsti klausimo dėl žalos atlyginimo nepavyko. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 26 punktu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdyno įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1-2 dalimis. Taip pat ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintu 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Sisteminis teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Be to, savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją).

Mano, kad Administracija privalėjo užtikrinti, kad šalia (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Be kita ko, atsakovei apie šiuo adresu esančius pavojingus ir grėsmę aplinkinių saugumui keliančius medžius buvo žinoma nuo 2018 m., tačiau atsakovė nesiėmė atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių priežiūra, stebima jų būklė, o to pasekoje nulūžęs medis užvirto ant pareiškėjo automobilio. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos atsakovės atsakomybei kilti, t. y. atsakovė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti jos teritorijoje augusio medžio būklę, pareiškėjas patyrė žalą, tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, kadangi pareiškėjas patyrė turtinę žalą, buvo nepataisomai sugadintas automobilis.

Mano, kad aplinkybė – bendrijos pirmininkės prieštaravimas, dėl kurio buvo pakeistas leidimas numatant apgenėti medžius – neturi reikšmės nagrinėjamuoju atveju. Atsakovė yra atsakinga už medžių priežiūrą bei jų stebėseną. Galutinio sprendimo teisė pjauti ar nepjauti pavojų keliantį medį priklauso tik atsakovei. Atsakovė turi teisę atsižvelgti bei įvertinti kitų asmenų pasiūlymus, prieštaravimus ar nesutikimus, tačiau sprendimą dėl medžio likimo, įvertinus jo fizinę būklę, kitas galimas priemonės šalinant fiziškai pažeisto medžio keliamą grėsmę, priima atsakovė. Minėta aplinkybė nešalina atsakovės atsakomybės ir pareigos tinkamai prižiūrėti želdinius ir užtikrinti, jog dėl netinkamos želdinių priežiūros nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui žala buvo padaryta dėl aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo numatyti ir jų kontroliuoti (force majore), tai yra dėl didelio vėjo, kuris ir sąlygojo medžio virtimą.

Pažymi, jog iš teismui pateikiamos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. pažymos apie meteorologines sąlygas matyti, kad didžiausias vėjo greitis įvykio dieną, t. y. 2020 m. liepos 22 d. siekė 18 m/s. Esant tokiam vėjui pagal empirinę vėjo intensyvumo - tarptautinę Boforto skalę, siūbuoja medžiai, linksta didelės šakos, eiti prieš vėją sunku, tačiau pagal šią skalę, medžiai lūžta tik vėjo greičiui esant 24,5-28,4 m/s. Iš esmės panašiai vėjo greitis kaip ekstremalus įvykis, vertinamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“, kurio 2.1.1 punkte prie stichinių meteorologinių reiškinių inter alia priskiriama labai stipri audra, kurios metu vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Tai reiškia, kad 2020 m. liepos 22 d. Vilniaus mieste vėjo greitis nebuvo toks, kad jį būtų galima priskirti prie stichinių meteorologinių reiškinių, dėl ko galėjo lūžti ir sveiki bei nepažeisti medžiai. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės pareiškėjui padarytos žalos atlyginimą.

Teigia prašantis priteisti iš atsakovės 1 104,36 Eur žalą, kurią grindžia 2022 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nepriklausomas vertinimas“ parengta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2021NV344, kurioje automobilis iki 2020 m. liepos 22 d., tai yra iki sugadinimų, buvo įvertintas 1 360,00 Eur su PVM suma arba 1 123,96 Eur be PVM bei tuo, jog sugadintas automobilis buvo atiduotas į metalo laužą ir už metalą pareiškėjas gavo 19,60 Eur suma. Sugadintas automobilis buvo atiduotas sunaikinti, ką patvirtina 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Ekoterra“ pažymėjimas Nr. 34 ir pareiškėjui už automobilį buvo išmokėta 19,60 Eur metalo laužo vertė (patvirtina 2020 m. rugpjūčio 25 d. antrinių žaliavų pirkimo - pardavimo aktas Nr. 21029 ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. pinigų išmokėjimo kvitas). Automobilis nėra PVM objektas ir pareiškėjas nėra PVM mokėtojas, todėl prašoma priteisti automobilio vertė paskaičiuota be PVM mokesčio. Taip pat iš automobilio vertės yra išskaičiuota likutinė automobilio vertė 19,60 Eur. Nors automobilis buvo senas (1991 m.), tačiau automobilis buvo tinkamos būklės, prižiūrėtas, todėl vertingas kaip istorinė transporto priemonė. Tokios būklės išlikusių panašių automobilių nėra daug. Iki automobilio sugadinimo pareiškėjas norėjo automobilį parduoti, buvo įdėjęs skelbimą ir už automobilį tikėjosi gauti 1 350,00 Eur. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ atliktas automobilio vertės nustatymas tik patvirtina, kad tokia pareiškėjo skelbime nurodyta kaina buvo reali. Todėl iš atsakovės pareiškėjas prašo priteisti 1 104,36 Eur jam padarytos turtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro pareiškėjo patirtos išlaidos už turto vertinimą, išlaidos už meteorologinės pažymos išdavimą bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjo vardu buvo registruotas automobilis. Pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. jam priklausantį automobilį buvo palikęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno. Teigia, jog atsakovei viešoji atsakomybė negali kilti, nes pareiškėjas nenurodo (kokios konkrečios įstatyme numatytos) pareigų, tariamai sukėlusių žalą, atsakovė viešojo administravimo srityje neatliko. Atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Atsakovės kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekdamas žalos atlyginimo privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, tačiau nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl atsakovės veikimo (neveikimo) buvo apgadinta transporto priemonė, t. y. neįrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas.

Atkreipia dėmesį, jog Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, jog šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Taisyklės. Šių Taisyklių 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt.

Teigia, jog atsakovė savo pareigą vykdė tiek, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdė ir vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Kaip ir nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ginčo medžio inventorizacija buvo atlikta 2015 m. spalio 27 d. Remiantis inventorizacijos duomenimis, šio ginčo medžio (uosialapio klevo) būklė – bloga. Medžių inventorizacija – suvokiama tik kaip fakto, apibūdinančio medžio būklę konstatavimas. Tam, kad būtų imamasi konkrečių veiksmų dėl medžių būklės likvidavimo – privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) nuostatomis.

Pažymi, jog medžių genėjimo ir pašalinimo darbai ribojami: fizinių ir juridinių asmenų prašymų gavimais, Komisijos išvadomis. Šiuo metu nėra sukurta sistema, kuri leistų automatiškai identifikuoti avarinius medžius ir juos šalinti. 2018 m. liepos 17 d. buvo gautas prašymas, kuriame gyventojai prašė organizuoti šalia (duomenys neskelbtini), augusio ir stipriai pasvirusio medžio genėjimo darbus. Administracija, atsižvelgdama į tokį gautą prašymą parengė pirminį leidimą medžių pašalinimo (genėjimo darbams), kuriame buvo numatyta pjauti 39, 20, 20, 15 cm skersmens, pavojų žmonėms bei jų turtui keliančius uos. klevus. Atsakovei pradėjus imtis veiksmų buvo gautas pirmininkės prieštaravimas, nurodant nepjauti uosialapių klevų, o tik sutvarkyti (apgenėti) medžius, todėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. leidimas Nr. A320-1232/18(2.3.1.20-UK2) buvo pakeistas ir šie medžiai buvo tik apgenėti išlengvinant jų lajas. Iki ginčo įvykio dienos, daugiau niekas nesikreipė į Administraciją dėl minėtų medžių. Pakartotinas medžių įvertinimas bei tvarkymas nebuvo vykdomas.

Teigia, kad atsakovė atliko visus jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, o į bylą pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų. Vien žalos atsiradimo faktas nereiškia atsakovės veiksmų neteisėtumo. Neįrodyta, jog atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi kokią nors jai numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų. Todėl jai keliamas reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

Nurodo, jog patirtos žalos dydį pareiškėjas grindžia turto vertinimo įmonės UAB „Nepriklausomas vertinimas“ parengta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2021NV344, kurioje automobilis iki 2020 m. liepos 22 d., tai yra iki sugadinimų, buvo įvertintas 1 360,00 Eur su PVM suma arba 1 123,96 Eur be PVM bei tuo, jog sugadintas automobilis buvo atiduotas į metalo laužą ir už metalą pareiškėjas gavo 19,60 Eur suma. Pagal minėtą pažymą transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė su PVM nurodoma 1 360 Eur. Administracija su šia pareiškėjo prašoma priteisti žalos suma nesutinka pažymėdama, kad pareiškėjas savo faktiniu nuostoliu (1 104,36 Eur) laiko įmonės pažymoje nurodytą transporto priemonės atkuriamąją vertę (1 123, 96 Eur be PVM) atimant už automobilį išmokėtos metalo laužo vertės sumą (19,60 Eur). Vertinimo pažymoje nurodoma automobilio rinkos kaina yra tik preliminari, nustatyta nevertinant iki įvykio buvusios šio automobilio būklės, nusidėvėjimo ir kitų parametrų, paprastai turinčių įtakos automobilio pardavimo kainai rinkoje. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokia buvo pareiškėjo automobilio būklė, nusidėvėjimas ir kiti parametrai dar prieš įvykį. Tai, kad preliminariai tokio automobilio rinkos kaina gali siekti 1 360 Eur (su PVM), nagrinėjamu atveju nebūtinai reiškia, kad būtent tiek rinkoje būtų kainavusi ir ši konkreti, pareiškėjui priklausanti, transporto priemonė. Automobilio rinkos vertės nustatymui reikšmę turi ne tik automobilio nurodyta pardavimo kaina, bet ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, automobilio nusidėvėjimas, naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, techninės apžiūros galiojimo laikas bei kitos aplinkybės.

Pažymi, jog prašoma priteisti žalos suma netiksli. Vertinimo pažymoje nurodyta preliminari neapgadinto automobilio rinkos kaina nepatvirtina, kad būtent tiek pareiškėjas ir būtų gavęs už savo neapgadintą automobilį pardavimo atveju. Pareiškėjas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir nepagrindė žalos dydžio. Prašoma priteisti suma nepagrįsta ir neįrodyta. Neaišku kokia automobilio būklė buvo iki ant jo užvirstant medžiui. Nesant įrodymų pareiškėjo pateikta galima žalos dydžio suma negali būti laikoma tikslia ir objektyvia. Teigia prašanti teismo atsižvelgti į CK 6.251 straipsnio 2 dalį, t. y. sumažinti pareiškėjo reikalaujamos žalos dydį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie įrodytų, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovės, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Svarbu atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala neatliko, tinkamai vykdė įsipareigojimus. Nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nurodo, jog nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas faktas, t. y. ar automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atidžiai, atsargiai ir rūpestingai. Taip pat turi būti įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas automobilį buvo palikęs stovėti po medžiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas matydamas blogą medžio būklę privalėjo pasirinkti saugesnę automobilio pastatymui vietą. Pareiškėjo veiksmai turi būti vertintini kaip neatsargūs ir neapdairūs. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo nepastebėti blogos medžios būklės ir pastatyti transporto priemonės kitoje, ne tokioje pavojingoje vietoje (tiesiogiai po nusvirusiu medžiu) ir taip išvengti šios žalos. Vairuotojas kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusio žalos. Transporto priemonės valdytojas priėmė sprendimą, o kartu prisiėmė riziką įvykio dieną. Kadangi pučiant stipriam vėjui (Vilniaus aviacinės meteorologijos stoties duomenimis įvykio dieną nustatytas didžiausio vėjo greitis siekė net 18 m/s), kurio stiprumas pagal Boforto skalę yra vertinamas net 8 balais – audra – pastatyti transporto priemonę tokioje vietoje po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek transporto priemonės saugumui. Tokie veiksmai patvirtina pareiškėjo kaltę, kadangi pareiškėjo prašoma atlyginti žala didele dalimi kilusi dėl neatsargių tyčinių veiksmų. Žala nebūtų atsiradusi, jeigu pareiškėjas būti elgęsis atsargiai ir apdairiai. Tokie pareiškėjo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas. Tokia priežastis sudaro pagrindą sumažinti reikalavimą atlyginti žalą arba atmesti šį reikalavimą.

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 1 104,36 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš atsakovės dėl to, jog pareiškėjo automobilį apgadino medis, už kurio priežiūrą ir tvarkymą atsakinga atsakovė.

Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas (data nenurodyta) raštu „Dėl įvykio PRĮR ROIK 01210000390065“ informavo pareiškėją, jog 2021 m. liepos 22 d. buvo užregistruotas pranešimas dėl to, kad 2021 m. liepos 22 d. 13.02 val. adresu (duomenys neskelbtini) ant stovinčio a/m „Peugeot“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. automobilių, užkrito du medžiai. Atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai taip pat nuotraukose užfiksavo, kad yra apgadinti aukščiau minėti automobiliai. Apgadintų automobilių savininkams buvo išduotos pažymos dėl minėto įvykio. Prie minėto informacinio rašto pridėtos įvykį patvirtinančios nuotraukos. Byloje pateiktas UAB „Ekoterra“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. pažymėjimas „Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas“ Nr. 34, kuriame patvirtinama, jog pareiškėjas atidavė, o UAB „Ekoterra“ priėmė išmontuoti ir sunaikinti automobilį. Pateiktas 2020 m. rugpjūčio 25 d. pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 21029 patvirtinantis, kad pareiškėjui buvo išmokėta 19,60 Eur. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Ecoterra“ antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo aktas (Serija PRA Nr. 2109), VĮ „Regitra“ 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma „Apie transporto priemonės išregistravimą“ Nr. 18286334.

Be to, byloje pateikta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 22 d. pažyma „Dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą“ Nr. (nenurodytas), kurioje pažymima, jog 2020 m. liepos 22 d. į Vilniaus apskrities VPK 3-iąjį policijos komisariatą su prašymu kreipėsi pareiškėjas. Pareiškėjas pranešė, jog 2020 m. liepos 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) ant palikto automobilio nukrito medis, kuris apgadino automobilio stogą, dureles ir kitas detales (policijos registruojamų įvykių registro Nr. ROIK 0120000390065).

Į byla pateikta el. laiško kopija, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. 16.19 val. kreipėsi Administraciją, informuodamas, jog ant jam priklausančio automobilio užkrito medis.

Administracijos miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2021 m. vasario 23 d. raštu „Dėl žalos atlyginimo“ Nr. A51- /21(3.3.2.26E-MTA) informavo pareiškėją, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas leidimas Nr. A320-1232/18 numatant pjauti pavojų keliančius uos. klevus, įskaitant ir užkritusį medį ant pareiškėjo automobilio, tačiau Administracija gavusi bendrijos pirmininkės prieštaravimą dėl nurodytų medžių pjovimo, leidimą pakeitė ir minėti medžiai buvo apgenėti išlengvinant jų lajas. Iki 2020 m. liepos 22 d. niekas nesikreipė į Administraciją dėl minėtų medžių, todėl pakartotinis medžių įvertinimas bei tvarkymas nebuvo vykdomas. Pažymėjo, jog nagrinėjamuoju atveju nėra pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Administracijos veikimo (neveikimo) buvo apgadinta transporto priemonė (nėra neteisėtų veiksmų, kurie tariamai galėjo lemti atsiradusią žalą). Administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Administracijos veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracija nurodė nesutinkanti kompensuoti automobilio remonto darbų.

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2018 m. spalio 15 d. prašymas „Dėl želdinių tvarkymo/genėjimo“ Nr. (nenurodytas) (toliau – ir Prašymas), kuriuo buvo prašoma organizuoti vidinėje kiemo teritorijoje valstybinėje žemėje prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), želdinių tvarkymo (genėjimo) darbus. Statant 1954-1955 m. namą buvo pasodinti uos. klevai. Nors minėtas medis paskelbtas naikintinu augalu, suaugę sveiki, pasodinti uos. klevo medžiai nenaikintini turi būti prižiūrimi ir saugomi. Atsižvelgiant į tai, prašė nepjauti, o tik sutvarkyti (apgenėti) medžius.

Byloje pateiktas Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio 2018 m. rugpjūčio 14 d. leidimas „Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams“ Nr. A320-1232/18(2.3.1.20-UK2). Iš minėto leidimo matyti, kad juo buvo leidžiama genėti medį, esantį (duomenys neskelbtini), kiemų bendroje erdvėje.

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2021 m. gruodžio 27 d. pažymos „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (5.58-10)-B8-3163 (toliau – ir Pažyma) matyti, kad 2020 m. liepos 22 d. 13.00 val. duomenimis didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį, kai vėjo greiti >15 ir <28 m/s. Vilniaus aviacinės meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. liepos 22 d. didžiausias vėjo greitis siekė 18 m/s. Pažymima, jog 2020 m. liepos 22 d. šalies orus lėmė ciklono pietinė dalis. Protarpiais lijo, vietomis griaudėjo perkūnija. Dieną vyravo vakarų, šiaurės vakarų 15-21 m/s, vietomis 12-14 m/s vėjas. Atsižvelgiant į Lietuvoje vyravusias meteorologines sąlygas ir kad kai kur šalyje vėjo greitis pasiekė 21 m/s Vilniaus m. didžiausias vėjo greitis galėjo būti didesnis nei fiksavo artimiausia meteorologijos stotis.

Iš UAB „Nepriklausomas vertinimas“ atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2021NV344 matyti, kad buvo atliktas pareiškėjo automobilio vertinimas (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, jog transporto priemonės vertė prieš 2020 m. liepos 22 d. apgadinimą 1 360,00 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja CK, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas), Želdynų įstatymas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis CK 6.271 straipsnio pagrindu turi teisę į atsakovės, kaip asmens, kuris neatliko savo funkcijos, padarytos turtinės žalos, t. y. 1 104,36 Eur atlyginimą.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji nepažeidė jokių teisės aktų. Teigia pareigą vykdžiusi tiek, kiek leidžia objektyvios aplinkybės. Teigia atliekanti želdynų (želdinių) inventorizacijos darbus. Šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ginčo medžio inventorizacija buvo atlikta 2015 m. spalio 27 d. Remiantis inventorizacijos duomenimis nustatyta medžio būklė – bloga. Teigia, jog medžių genėjimo ir pašalinimo darbai ribojami asmenų prašymų gavimais. Tokį prašymą atsakovė gavo 2018 m. liepos 17 d., kuriame buvo prašoma nešalinti medžio, o tik atlikti medžio genėjimo darbus. Atsakovė atsižvelgusi į prašymą pakeitė leidimą – atlikti tik medžio genėjimo darbus.

Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo už padarytą žalą transporto priemonei, kuri atsirado dėl nulūžusio medžio.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 4 straipsnio dalyje įtvirtinta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK – nustato savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2012">3K-3-21/2012</a>; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2013">3K-3-360/2013</a>).

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemą, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia (be kita ko) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato Taisyklės, kurios yra privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal minėtų taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia, ir sniego, ir vėjo, nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (43 ir 44 punktai). Taigi, aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl atsakovės pareiga yra rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu. Už šios pareigos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos Taisyklių 3 punktas įtvirtina, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją.

Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr. LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTAzOC0xMDYyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1038-1062/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1038-1062/2017">eA-1038-1062/2017</a>).

Pažymėtina, jog žemės sklypas, kuriame augo ginčo medis, priklauso valstybei, todėl minėtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, pagal paminėtų teisės aktų reikalavimus (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą), privalo prižiūrėti ir tvarkyti atsakovė. Be to, pati atsakovė teigia atlikusi inventorizacija (2015 m. spalio 27 d.), kurios metu nustatė, jog medžio būklė buvo bloga.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovė privalėjo užtikrinti, jog automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir šalia jos augantys medžiai ir želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Be to, kaip ir pati atsakovė nurodo, ji buvo įvertinusi pavojų keliančių medžių būklę ir priėmusi sprendimą juos nupjauti, tačiau pati nusprendė jų nepjauti, o tik genėti. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad ji privalėjo atsižvelgti į bendrijos pirmininkės prieštaravimus. Konstatuotina, jog atsakovė nustačiusi, kad medžio būklė – bloga turėjo užtikrinti, jog augantys medžiai ir želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad nors atsakovė turi teisę atsižvelgti bei įvertinti kitų asmenų nesutikimus, tačiau galutinio sprendimo priėmimo teisė pjauti (nepjauti) pavojų keliantį medį priklauso tik atsakovei. Tai, kad buvo gautas bendrijos pirmininkės prieštaravimas iš esmės nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi, kaip nurodyta aptartame teisiniame reguliavime, užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą turi pareigą savivaldybės, nepriklausomai nuo tuo, ar gautas bendrijos pirmininkės prašymas pjauti (nepjauti) medį, kurio būklė inventorizacijos metu nustatyta – bloga.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė netinkamu funkcijų atlikimu, lėmė žalos atsiradimą.

Atsakydamas į atsakovės argumentą, kad pareiškėjas pats buvo neatsargus, statydamas transporto priemonę tiesiogiai po nusvirusiu medžiu, teismas pažymi, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų ir kt. Visgi, įvertinus šios bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytas nei vienas pagrindas, dėl kurio atsakovei nagrinėjamu atveju viešoji civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma ar ji galėtų būti iš dalies atleista nuo tokios atsakomybės. Aplinkybė, kad įvykio vietą, kai užvirto medis ant pareiškėjo automobilio, buvo stiprus vėjas, savaime nesudaro pagrindo atsakovei netaikyti ar iš dalies ją atleisti nuo atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė pati atlikusi inventorizaciją buvo nustačiusi, jog medžio būklė buvo bloga ir buvo išduotas leidimas medį nupjauti, o aplinkybė, kad atsakovė nusprendė atsižvelgti į bendrijos pirmininkės prašymą ir nepjauti, o tik genėti medį neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau ir minėta, galutinį sprendimą turi priimti atsakovė įvertinusi visas aplinkybes. Siekdama užtikrinti žmonių ir jų turto saugumą atsakovė privalėjo imtis reikiamų priemonių neatsižvelgdama į bendrijos pirmininkės prašymą. Todėl atsakovės argumentai, kad pats pareiškėjas buvo nerūpestingas yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad transporto priemonės valdytojas elgėsi akivaizdžiai neprotingai pastatydamas automobilį po medžiu, kuris ant automobilio vėliau užvirto, nenustatyta.

Pareiškėjo prašomos priteisti 1 104,36 Eur žalos dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2021NV344 ir kiti įrodymai. Aukščiau išvardintos išlaidos buvo patirtos dėl transporto priemonės apgadinimo, kurių transporto priemonės savininkas nebūtų patyręs, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Šiuo atveju tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir transporto priemonės apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovei nepateikus jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti padarytos žalos dydžiu, jos teiginiai dėl ieškovės prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Kaip matyti, atsakovė nesutinka ne tik su tuo, kad žalos atsiradimą sąlygojo jos neteisėti veiksmai, bet ir su žalos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju iš byloje esančių aplinkybių nėra aišku, kokia automobilio būklė buvo iki ant jo užvirstant medžiui (kadangi byloje yra pateiktos automobilio nuotraukos tik po nutikusio įvykio), jokio kito vertinimo, išskyrus panašių techninių parametrų automobilių kainas internetiniuose portaluose nustatant pradinę automobilio vertę nebuvo atliekama, atlikdamas vertinimą vertintojas naudojosi užsakovo suteikta žodine informacija apie automobilį, taip pat internetinių portalų informacija, todėl nesant kitų įrodymų, pareiškėjo pateikti automobilio vertės skaičiavimai gali būti laikomi objektyviais nurodytai žalai pagrįsti.

Teismo vertinimu, atsakovas nesutikdamas su žalos dydžiu nurodo tik savo subjektyvią nuomonę, kurios nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais. Remiantis į bylą pateiktais pareiškėjo rašytiniais įrodymais, automobilio apgadinimai yra užfiksuoti tiek pareiškėjo pateiktose fotografijose, tiek Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2021NV344. Pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilio rinkos vertė prieš 2020 m. liepos 22 d. apgadinimą 1 360 Eur (su PVM) arba 1 123,96 Eur (be PVM). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas sugadintą automobilį atidavė į metalo laužą, o už automobilį buvo išmokėta 19,60 Eur metalo laužo vertė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 1 104,36 Eur suma yra pagrįsta.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Pareiškėjas prašo priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pagal LVAT jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei LVAT praktika, pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2012">3K-3-283/2012</a>). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas priimtas 2022 m. sausio 20 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 500 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: advokato L. K. išduotą pažymą, iš kurios matyti, kad pareiškėjas už teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur 2022 m. sausio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo I. S. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui I. S. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, 1 104,36 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturis eurus trisdešimt šešis euro centus) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui I. S. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė