Byla Nr. 1S-37-531/2024
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties teisėtumo,
n u s t a t ė :
1. J. G. (J. G.) 2023 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį jam paskiriant 50 MGL dydžio baudą, BK 253 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 150 MGL dydžio baudą ir pagal BK 253² straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 220 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 220 MGL (11 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. G. paskirtą bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. 13.51 val. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. 11.00 val. bei nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 107 paros, prilyginant jas 214 MGL dydžio baudai ir konstatuota, kad J. G. turi sumokėti 6 MGL (300 Eur) dydžio baudą. Taip pat proceso išlaidomis pripažintos J. G. ekstradicijos išlaidos 3 186,99 Eur, ir nuspręsta jas išieškoti iš J. G. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus su teikimu, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl sprendimo įvykdymo metu gautų pinigų ar jų dalies atitekimo Lietuvos Respublikai ir išduoti liudijimą dėl piniginės sankcijos 3 186,99 Eur skolininko J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei jos vykdymo Latvijos Respublikoje.
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. vasario 20 d. priėmė nutartį, kuria Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl 2023 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo J. G. priteistų ir nesumokėtų 3 186,99 Eur proceso (ekstradicijos) išlaidų perdavimo vykdyti Latvijos Respublikai atmetė.
4. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Navickas pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: tenkinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl 2023 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu iš nuteistojo J. G. priteistų ir nesumokėtų 3 186,99 Eur proceso (ekstradicijos) išlaidų perdavimo vykdyti Latvijos Respublikai.
4.1. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatuoja, jog dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. priimtas teismo nuosprendis buvo išsiųstas į įkalinimo įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, perdavimas vykdyti Latvijos Respublikai nėra tikslingas. Taip pat teismas nurodo, kad J. G. turi sumokėti 6 MGL (300 Eur) baudą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 20 d., tačiau paskirta bauda nebuvo sumokėta ir 2023 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų sprendimu išieškojimas buvo perduotas vykdyti Latvijos Respublikai. Prokuroras mano, kad vien toks teismo nurodytas paskirtos galutinės baudos nesumokėjimo faktas negali būti laikomas pakankamu argumentu dėl piniginės sankcijos neperdavimo vykdyti Latvijos Respublikai.
4.2. Teigia, kad teismas, nurodydamas, kad Policijos departamentas nepateikė jokių duomenų, jog būtų kreipęsis į antstolį dėl ekstradicijos išlaidų išieškojimo, t. y. nėra pridėtas antstolio negalimumo aktas, pažeidžia lex non cogit ad impossibilia principą, kuris reiškia, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomo. Cituoja Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių 3 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 590 straipsnio 1 ir 3 dalis. Aiškina, kad antstoliai analogiškose vykdymo procesuose, kuomet skolininko žinoma paskutinė vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamiesi CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. spręsdami ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, ir nustatydami skolininko gyvenamą vietą už Lietuvos Respublikos teritorijos, priima sprendimą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. Minėto dokumento nepriėmimas reiškia vykdomosios bylos neužvedimą ir tiesiogiai lemia, jog išieškojimo negalimumo aktas negalės būti antstolio surašytas ir tuo labiau pateiktas. Remdamasis šiuo teisiniu reguliavimu teigia, kad teismo argumentas dėl išieškojimo negalimumo akto nepateikimo yra nepagrįstas, nes tokio akto pateikimas, kai vykdomasis dokumentas nevykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiog yra neįmanomas.
4.3. Teismas formaliai nurodo, jog konsultavimasis su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įvairių užklausų siuntimas atitinkamoms institucijoms neproporcingai eikvotų žmogiškuosius bei materialiuosius išteklius. Pažymi, jog skolininko duomenys ir gyvenamosios vietos adresas yra aiškus ir teismo nustatytas, todėl nėra aišku kokio pobūdžio konsultavimasis su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra reikalingas. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių 12 punktą, teismui, nežinant kuri kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucija yra kompetentinga vykdyti perduodamą piniginę sankciją, teismas teikia užklausą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl kompetentingos institucijos nustatymo, o nustačius, teismas siunčiamuosius dokumentus šiai institucijai siunčia tiesiogiai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad visi baudžiamojo proceso veiksmai yra žmogiškųjų ir materialiųjų resursų naudojimas, kuris yra teisingumo, bausmės/atsakomybės neišvengiamumo principų įgyvendinimas, todėl išteklių naudojimas atsižvelgiant į daromų veiksmų sudėtingumą ir tęstinumą, nėra neproporcingas teisingumo vykdymui.
4.4. Mano, kad teismo išvada, jog tikimybė išieškoti priteistas ekstradicijos išlaidas yra labai maža, yra visiškai nepagrįsta, nes byloje nėra jokių duomenų apie skolininko pinigines lėšas kredito įstaigose ar turimas pajamas, nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones, taip pat nėra jokių duomenų apie kitą registruojamą turtą ar turtines teises į kurį negalėtų būti nukreiptas išieškojimas.
5. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į prokuroro skundą prašo jį tenkinti. Teismas nutartyje konstatavo, jog „iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje 2023 m. rugpjūčio 30 d. priimtas teismo nuosprendis, kuris nuteistajam tą pačią dieną išsiųstas į įkalinimo įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą ir įteiktas asmeniškai pasirašytinai 2023 m. rugpjūčio 30 d. (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Konstatuota, kad šiuo atveju ekstradicijos išlaidų išieškojimo iš J. G. perdavimas vykdyti Latvijos Respublikoje nėra tikslingas. Teigia, kad iš šio teismo argumento neaišku, kodėl teikimas buvo netenkintas, t. y. nesuprantamas teikimo netenkinimo ir argumento nei teisinis, nei loginis tarpusavio ryšys. Be kita ko, pažymi, kad J. G. buvo paleistas iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Pabrėžia bausmės neišvengiamumo principo svarbą.
6. Skundas tenkinamas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nutartį bei kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl 2023 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo J. G. priteistų ir nesumokėtų 3 186,99 Eur proceso (ekstradicijos) išlaidų perdavimo vykdyti Latvijos Respublikai, priėmė neteisingą procesinį sprendimą.
8. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR, iš dalies pakeistame Tarybos 2009 m. vasario 26 d. pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas), numatyta, kad abipusio pripažinimo principas turėtų būti taikomas teisminių arba administracinių institucijų skiriamoms finansinėms baudoms, siekiant palengvinti sprendimų dėl tokių baudų vykdymą valstybėje narėje, kuri nėra valstybė, kurioje baudos yra paskirtos. Šio sprendimo 1 straipsnio „b“ punkte nurodyta, kad finansinė bauda, be kita ko, yra prievolė sumokėti pinigų sumą už teismo proceso <...>, kai buvo priimtas sprendimas, išlaidas. Kadangi ekstradicijos išlaidos yra laikytinos proceso išlaidomis, todėl, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, yra galimybė spręsti dėl jų perdavimo vykdyti (išieškoti) kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Latvijos Respublikai.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų paskirtų pinginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių 3 punktas numato, kad jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Šių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai (4.1. punktas); turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (4.2 punktas); piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją (4.3. punktas); nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas (4.4 punktas); piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei (4.5 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. priimtas nuosprendis tą pačią dieną buvo išsiųstas į įkalinimo įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą ir įteiktas J. G. asmeniškai pasirašant 2023 m. rugpjūčio 30 d. Teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 20 d. 2023 m. rugsėjo 28 d. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos išsiųstas paklausimas, ar J. G. sumokėjo ekstradicijos išlaidas. 2023 m. spalio 2 d. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos telefonu pranešė, kad ekstradicijos išlaidų nuteistasis nemoka. 2023 m. spalio 3 d. buvo išduotas vykdomasis raštas išieškoti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš J. G. ekstradicijos išlaidas 3 186,99 Eur sumai. J. G. yra Latvijos Respublikos pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra būtent šioje valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, kad J. G. Lietuvos Respublikoje būtų turėjęs ar turėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti ekstradicijos išlaidų išieškojimą. Iš J. G. priteistos ekstradicijos išlaidos yra didesnės už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur), nenustatyta ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti vykdyti išieškojimą, nustatytos CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės (J. G. gyvena Latvijos Respublikoje, byloje nėra duomenų, kad dirbtų Lietuvoje, čia turėtų turto). Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, priežasčių, kodėl sankcijos nebūtų tikslinga perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei nenustatyta. Juolab, kad jam paskirtos 6 MGL dydžio baudos išieškojimas 2023 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutartimi buvo perduotas Latvijos Respublikai. Vien tai, kad išieškota suma galbūt atitektų Latvijos Respublikos biudžetui nėra priežastis atsisakyti jai perduoti vykdyti piniginę sankciją (tęsti jos vykdymą). Be to, pagal Pamatinio sprendimo 13 straipsnį dėl sprendimų įvykdymo gauti pinigai atitenka sprendimą vykdančiajai valstybei, jei sprendimą priėmusi ir sprendimą vykdančioji valstybės nesusitarė kitaip.
11. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad yra visos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant piniginė sankcija gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos narei. Todėl 2023 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu priteistų 3 186,99 Eur dydžio ekstradicijos išlaidų išieškojimo vykdymas yra perduotinas Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai.
12. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas perduoti ekstradicijos išlaidų vykdymą Latvijos Respublikai motyvavo tuo, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į antstolį dėl ekstradicijos išlaidų išieškojimo, o taip pat, kad antstolis būtų surašęs išieškojimo negalimumo aktą, priėmęs patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame būtų nurodyta, kad skolos išieškojimas iš J. G. Lietuvos Respublikoje nėra galimas. Kaip teisingai nurodoma prokuroro skunde, šie teismo argumentai yra nepagrįsti. CPK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio veiklos teritorijoje. Kaip jau minėta, J. G. yra Latvijos Respublikos pilietis, šioje valstybėje ir gyvena. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvoje turėtų turto ar čia dirbtų (2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendyje nurodyta, kad yra bedarbis), todėl antstolis vykdomojo dokumento vykdyti objektyviai negali, o neužvesdamas vykdomosios bylos jis negali surašyti ir išieškojimo negalimumo akto.
13. Taip pat skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad tikimybė išieškoti ekstradicijos išlaidas yra labai maža, tačiau šios savo išvados niekuo nemotyvavo. Neturint jokių duomenų apie J. G. lėšas, turtą, tokia išvada negali būti daroma.
14. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimas tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo J. G. (J. G.), gim. (duomenys neskelbtini), priteistų 3 186,99 Eur dydžio ekstradicijos išlaidų išieškojimą perduoti vykdyti Latvijos Respublikai.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Valdas Ciesiūnas
