Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-127-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00195-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.3.7;

(S)

1.3.4.2; 1.3.5.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20; 3.4.1.7

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1704-724/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekskomisarų biuras“ ieškiniu prašė: (1) atmesti atsakovo R. Ž. prašymą dėl piniginių sumų priteisimo iš ieškovės, pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai (toliau – ir DGK); (2) teismo sprendimui įsiteisėjus, DGK 2022 m. kovo 4 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-111-235/2022 laikyti netekusiu galios; (3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; (4) taikyti 2022 m. kovo 4 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-111-235/2022 dalies dėl skubiai vykdytinos 1 156,62 Eur, neatskaičius mokesčių, sumos atgręžimą ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei vykdant sprendimą atsakovui išmokėtą 703,35 Eur neto sumą.

2. Nurodė, kad atsakovas reikalavo priteisti išmokas už viršvalandinį darbą, darbą švenčių dienomis, darbą naktį, delspinigius, vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) už uždelstą atsiskaityti laiką po darbo santykių pasibaigimo. DGK, viršydama pareikštus reikalavimus, 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu tenkino atsakovo prašymą, priteisė atsakovui iš ieškovės 34 288,04 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (sumą nurodant neatskaičius mokesčių); 6 821,54 Eur delspinigių; 4 041,28 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2022 m. kovo 4 d.) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo R. Ž. iš UAB „Ekskomisarų biuras“, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1 162,56 Eur nurodė vykdyti skubiai.

3. Pažymėjo, kad tarp šalių 2011 m. gruodžio 21 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. S-8926 dėl greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotojo stažuotojo pareigų. 2018 m. vasario 22 d. šalys sudarė susitarimą dėl ne viso darbo laiko (vidutiniškai 25 val. per savaitę), suminės darbo laiko apskaitos bei pasyvaus budėjimo namuose sąlygų. Daugiau kaip 3,6 metus šalys vykdė sudarytą susitarimą, darbuotojas pasyviai budėdavo namuose, laisvai disponuodamas poilsio laiku (pasyviam budėjimui namuose vidiniai darbdavio teisės aktai nebuvo taikomi). Atsakovas per Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, taip pat per DK 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą (iki 2021 m. vasario 22 d.) neginčijo susitarimo dėl pasyvaus budėjimo namuose sąlygos, ją vykdė, pretenzijų ar reikalavimų darbdaviui nereiškė, praleido DK nustatytą ieškinio senaties terminą dėl susitarimo dėl pasyvaus budėjimo ginčijimo, nenurodė svarbių priežasčių jo atnaujinimui. Taip pat DGK nepagrįstai delspinigiams skaičiavo 3 m. ieškinio senaties terminą. 2022 m. sausio 5 d. atsakovas neprašė pripažinti pasyvaus budėjimo namuose darbo laiku. Nepagrindęs skaičiavimų, prašė priteisti, jo įsitikinimu, neišmokėtą darbo užmokestį už darbą naktį, švenčių dienomis, viršvalandinį darbą (vėliausiu patikslinimu nurodė priteistiną sumą – 4 392 Eur nepriemoką už darbą naktį, švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, taip pat delspinigius ir netesybas). DGK viršijo atsakovo pareikštus prašymus, nesant tokių reikalavimų priteisdama 10 kartų didesnes sumas kitu teisiniu pagrindu. Ieškovė yra pilnai išmokėjusi už visas faktiškai išdirbtas valandas (taip pat ir naktį, švenčių ir poilsio dienomis), taip pat ir priemoką už pasyvų budėjimą namuose, kitas priklausančias sumas (atostoginius, išeitinę išmoką ir pan.), priešingų įrodymų atsakovas nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovui priteisė 33 125,48 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, 3 487,68 Eur netesybų (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), 2 370 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius dokumentus, liudytojų parodymus, pasyviojo budėjimo namuose laiką kvalifikavo kaip darbo laiką ir pripažino, kad ieškovė, nepagrįstai darbuotojo nenaudai, taikydama DK 118 straipsnio nuostatas, su atsakovu sudarė susitarimą dėl pasyviojo budėjimo namuose, be teisėto pagrindo sumažino darbo užmokestį už faktiškai atliekamą darbą. Teismas padarė išvadą, kad pasyvusis budėjimas namuose nesuderinamas su ieškovės veikla; siekdama sumažinti savo veiklos sąnaudas, ieškovė nepagrįstai ir iš esmės neteisėtai faktiškai darbuotojo atliekamą darbą susitarimu įformino kaip neatliekamą, o darbo laiką pradėjo įtraukti į apskaitą tik pagal faktinius iškvietimus.

6. Teismas sprendė, kad, siekdamas išvengti pareigos teisingai atlyginti darbuotojui už faktiškai dirbtą laiką, darbdavys nepagrįstai darbo užmokestį skaičiavo ne pagal faktiškai dirbtą laiką, o pagal Utenos skyriaus vadovo A. S. parengtus darbo grafikus, su kuriais darbuotojai nebuvo supažindinti, ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose duomenys buvo nurodomi pagal apskaičiuotus menamus vidurkius.

7. Teismas konstatavo, kad už atsakovo faktiškai dirbtą laiką, kuris laikytinas darbo laiku, turi būti mokamas darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis.

8. Spręsdamas dėl įsiskolinimo dydžio, teismas vadovavosi DK 120

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog darbo ginčą dėl teisės teismas nagrinėja iš esmės ir darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 3, 4 dalys), netenkino reikalavimo DGK sprendimą laikyti netekusiu galios.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ekskomisarų biuras“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

11. Nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl pasyvaus budėjimo namuose, ieškinio senaties, iš esmės pažeidė procesines teisės normas dėl įrodymų vertinimo, konstatuodamas faktines aplinkybes, kurių nebuvo.

12. Teigia, kad teismas neaiškino ir netaikė DK 111 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto, 118 straipsnio 4 dalies nuostatų; tiesiogiai (ir klaidingai) taikė Direktyvą ir susijusią ESTT praktiką. Teismas nepagrįstai (neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų) ir neteisingai (netinkamai aiškindamas DK 118 straipsnio 4 dalį, Direktyvą, ESTT praktiką) visą pasyvaus budėjimo ne darbovietėje laiką laikė darbo laiku ir priskaičiavo darbuotojui darbo užmokestį už tai. Teismas be pagrindo netaikė šalių sudaryto ir galiojančio susitarimo dėl pasyvaus budėjimo namuose.

13. Pažymi, kad atsakovas neginčijo, jog, vertinant susitarimo dėl pasyvaus budėjimo namuose vykdymą, ieškovė visas susitarime sulygtas sumas yra sumokėjusi. Todėl jokios nepriemokos nėra. Šalys buvo susitarę, kad ieškovui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, t. y. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) padauginta iš 1,02 koeficiento, kas 2018 m. sudarė 408 Eur/mėn., 2,5 Eur/val., 2019 m. sudarė 566,10 Eur/mėn., 3,46 Eur/val., 2020 m. sudarė 619,14 Eur/mėn., 3,79 Eur/val., ir 2021 m. sudarė 654,84 Eur/mėn., 4,01 Eur/val. Atlyginimas už budėjimą švenčių dienomis teismo priskaičiuotas skaičiuojant 1,02 * MMA darbo užmokesčiu už pilną etatą (t. y. viengubu tarifu), papildomai 2 tarifu už darbą švenčių dienomis (viso 3 tarifu), už darbą naktį priskaičiuota 1,02 * MMA darbo užmokesčiu už pilną etatą (t. y. viengubu tarifu), papildomai 1,5 tarifu už darbą naktį (viso 2,5 tarifu), be to, imami neteisingi valandinio atlygio skaičiai. Dėl skaičiavimo klaidų atsakovui nepagrįstai priskaičiuota 12 926,26 Eur suma.

14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. Ž. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodo, kad faktiškai darbo sutartis nebuvo vykdoma 2018 m. vasario 22 d. sulygtomis sąlygomis, kurios turėjo įsigalioti 2018 m. kovo 1 d., t. y.: (1) atsakovas dirbo ženkliai daugiau negu sulygta darbo laiko norma (dirbo apie 240 val. per mėnesį vietoj sutartų 25 val.); (2) faktinės darbo sąlygos neatitiko pasyvaus budėjimo namuose kriterijų (turėjo būti pasirengęs, gavęs iškvietimą, pradėti važiuoti tarnybiniu automobiliu per 1,5 min., be darbdavio sutikimo negalėjo keisti savo faktinės lokacijos vietos); (3) darbdavys nesudarė pasyvaus budėjimo namuose grafiko. Atsakovo tvirtinimu, apeliantės teiginiai, kad vidaus norminiai aktai pasyvaus budėjimo namuose laikotarpiu netaikomi, atmestini. Atsakovas nesutinka, kad darbuotojui pasyvaus budėjimo metu nebuvo privalomi vidaus teisės aktai. Atsakovo manymu, ieškovė visiškai nepagrįstai akcentuoja buvimą ne darbo vietoje pasyvaus budėjimo atveju.

16. Pažymi, kad darbo sutartimi ginčo šalys buvo sulygę, kad bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, t. y. minimali mėnesinė alga padauginta iš 1,02 koeficiento, kas 2018 m. sudarė 408 Eur/mėn., 2,5 Eur/val., 2019 m. sudarė 566,10 Eur/mėn., 3,46 Eur/val., 2020 m. sudarė 619,14 Eur/mėn., 3,79 Eur/val., ir 2021 m. sudarė 654,84 Eur/mėn., 4,01 Eur/val. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė DK 144 straipsnio 3 dalį ir 144 straipsnio 4 dalį.

17. Pažymi, kad ieškovė, teigdama, jog nepagrįstai priskaičiuota 12 926,26 Eur suma, už darbą naktį skaičiuoja 0,5 tarifą, nors pagal DK 144 straipsnio 3 dalį už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

IV. Apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė

18. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“ apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“ kasacinį skundą, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Utenos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalis priteisti atsakovui R. Ž. iš ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 33 125,48 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, 3 487,68 Eur netesybų ir 2 370 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, ir perdavė šią bylos dalį Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai, nustatę teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl darbuotojui taikytų vietos ir laiko apribojimų, turėjo pagrindą išvadai, jog atsakovo ginčo budėjimo laikas, atsižvelgiant į taikytų apribojimų intensyvumą, kvalifikuotinas ne kaip poilsio, o kaip darbo laikas. Toks kvalifikavimas, kuris dera su ESTT jurisprudencijoje pateiktų Direktyvos 2003/88 2 straipsnio 1, 2 punktų išaiškinimais, kartu su nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į DK 118 straipsnio 4 dalies dispoziciją, panaikina galimybę taikyti šią normą. Darbdavys tinkamai nevykdė pareigos sudaryti darbuotojui sąlygas pasyviajam budėjimui namie taip, kaip jis turi būti aiškinamas pagal DK 118 straipsnio 4 dalį, kad šis budėjimas faktiškai atitiktų poilsio laiko sąvoką; darbdavio nustatyti reikalavimai darbo funkcijai vykdyti atėmė iš darbuotojo galimybę pasyviojo budėjimo namuose laiką naudoti savo interesais ir nuožiūra.

21. Teisėjų kolegija konstatavo, kad darbuotojui taikytų apribojimų intensyvumas lemia, jog nagrinėjama situacija patenka į DK 118 straipsnio 2 dalimi reglamentuojamą pasyviojo budėjimo atvejį. Sprendžiant dėl mokėjimo atsakovui už ginčo budėjimo laiką, netaikytinos DK 118 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės, kurios suformuluotos įstatymo leidėjui pasinaudojus diskrecija diferencijuoti apmokėjimą, atsižvelgiant į tai, ar darbuotojas konkrečiu laikotarpiu faktiškai dirbo. DK 118 straipsnio 2 dalyje nenustatyta, kad už darbo laiką pasyviai budint darbuotojui turi būti mokamas mažesnis darbo užmokestis (priemoka) ar jis iš viso nemokamas.

22. Pagal DK nuostatas, kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (140 straipsnio 1 dalis). Darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema (nurodyto straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju šalių darbo sutartyje (2018 m. vasario 22 d. susitarime) nustatyta, kad atsakovui mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, padaugintas iš 1,02 koeficiento. Šią bylą nagrinėję teismai, kolegijos vertinimu, pagrįstai nusprendė, kad už ginčo budėjimo laiką atsakovui mokėtinas visas šalių sutarto dydžio darbo užmokestis.

24. Kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog priteistinų darbuotojui sumų skaičiavimas yra aiškus. Nurodė, jog nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kokia formulė taikoma, taip pat pateikiami skaičiavimai už kiekvieną ginčo budėjimo mėnesį, tačiau iš dėstymo nėra aišku, kaip konkrečiai apskaičiavimai atlikti: kaip gauta valandinio darbo užmokesčio, kuris naudojamas apskaičiavimuose, reikšmė; už kokį budėjimo laikotarpį skaičiuojama mėnesinė alga (už visas (įskaitant ir brangiau apmokamas) ar už dalį budėjimo valandų (kurios apmokamos ne padidintu tarifu)), prie kurios vėliau pridedamos sumos už darbą švenčių dienomis, naktį ir viršvalandžius; koks yra santykis darbo sutartyje sulygtos vidutiniškai 25 val. per savaitę darbo laiko normos ir faktiškai dirbto (pasyviai budint) laiko (valandų) darbo užmokesčio apskaičiavimo kontekste.

25. Kasacinio teismo vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo sprendime esančių skaičiavimų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino aiškiais ir teisingais, neįmanoma nustatyti, ar apskaičiuota teisingai, ar vis dėlto, kaip nurodoma kasaciniame skunde, faktiškai pritaikius didesnius koeficientus nei nustatyti DK. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinio teismo išvada, jog DGK atliktas priteistinų darbuotojui sumų skaičiavimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra aiškus, iš esmės teisingas ir juo nesiremti nėra pagrindo, nepakankamai motyvuota.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria iš ieškovės atsakovui priteistos 33 125,48 Eur su darbo santykiais susijusios išmokos, 3 487,68 Eur netesybos bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Nagrinėjamoje byloje nebėra ginčo dėl atsakovo teisės į su darbo santykiais susijusias išmokas už budėjimo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., kuris buvo prilygintas darbo laikui, tačiau byloje liko neišspręstas išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo klausimas.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Utenos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalis priteisti atsakovui R. Ž. iš ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 33 125,48 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, 3 487,68 Eur netesybų ir 2 370 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, ir perdavė šią bylos dalį Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinio teismo išvada, jog darbo ginčų komisijos sprendimu atliktas priteistinų darbuotojui sumų skaičiavimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra aiškus, iš esmės teisingas ir juo nesiremti nėra pagrindo, nepakankamai motyvuota. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendime nėra aišku, kaip konkrečiai apskaičiavimai atlikti: kaip gauta valandinio darbo užmokesčio, kuris naudojamas apskaičiavimuose, reikšmė; už kokį budėjimo laikotarpį skaičiuojama mėnesinė alga (už visas (įskaitant ir brangiau apmokamas) ar už dalį budėjimo valandų (kurios apmokamos ne padidintu tarifu), prie kurios vėliau pridedamos sumos už darbą švenčių dienomis, naktį ir viršvalandžius; koks yra santykis darbo sutartyje sulygtos vidutiniškai 25 val. per savaitę darbo laiko normos ir faktiškai dirbto (pasyviai budint) laiko (valandų) darbo užmokesčio apskaičiavimo kontekste.

30. Byloje nustatyta, kad ginčo šalis darbo teisiniai santykiai siejo nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. Šalys 2011 m. gruodžio 21 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. S-8926 dėl greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotojo stažuotojo pareigų, nuo 2012 m. balandžio 16 d. atsakovo darbo funkcijos – greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotojas. Šalys 2018 m. gruodžio 21 d. rašytiniu susitarimu prie darbo sutarties susitarė dėl taikomos suminės darbo laiko apskaitos, taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d., nustatant trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Darbo sutartyje šalys buvo sutarusios dėl darbuotojo darbo laiko normos – vidutiniškai 25 val. per savaitę; darbo užmokestis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga proporcingai faktiškai dirbtam laikui, padauginta iš 1,02 koeficiento. Darbo sutartis nutraukta 2021 m. lapkričio 18 d. Byloje pateiktoje 2022 m. sausio 11 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. nurodyta maksimali atsakovui nustatyta darbo laiko trukmė ginčo mėnesiais bei priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis bei kitos išmokos.

31. Suminė darbo laiko apskaita apibrėžiama kaip darbo laiko režimas, kuomet viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma yra įvykdoma per apskaitinį laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai iš eilės (DK 113 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus DK 115 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (DK 115 straipsnio 1, 6, 7 dalys).

32. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį (DK 115 straipsnis).

33. DK 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir ieškovės direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1– 254 patvirtintoje Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje (24 – 28 punktai). Vadovaujantis DK 117 straipsnio 1 dalimi, nakties laikas – kalendorinis laikas nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

34. Apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu atsakovui priteistomis sumomis ir ginčija jų dydį. Apeliantės nuomone dėl klaidingai skundžiamame teismo sprendime atliktų skaičiavimų atsakovui buvo priteistos didesnės sumos nei faktiškai priklauso. Ieškovė ginčija taikytą valandinį atlygi bei taikytus padidintus tarifus mokant už darbą naktį bei švenčių dienomis. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad atsakovui atlyginimas už budėjimą švenčių dienomis teismo priskaičiuotas skaičiuojant 1,02 * MMA darbo užmokesčiu už pilną etatą (t. y. viengubu tarifu), papildomai 2 tarifu už darbą švenčių dienomis (viso 3 tarifu), už darbą naktį priskaičiuota 1,02 * MMA darbo užmokesčiu už pilną etatą (t. y. viengubu tarifu), papildomai 1,5 tarifu už darbą naktį (viso 2,5 tarifu), be to, imami neteisingi valandinio atlygio skaičiai. Apeliantė teigia, kad sprendžiant dėl padidinto mokėjimo už darbą švenčių tam tikrais specialiais laikotarpiais nebuvo įvertinta, kokiu tarifu tos valandos jau buvo apmokėtos ar priskaičiuotos apmokėti, tokiu būdu už darbą švenčių dienomis buvo priskaičiuota apmokėti ne 2 tarifu, o 3 tarifu. Atitinkami už darbą naktį vietoje turėto taikyti 1,5 tarifo, buvo pritaikytas 2,5 tarifas. Teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus laiko iš dalies pagrįstais.

35. Apeliaciniame skunde apeliantė savo pateiktuose skaičiavimuose, nesutikdama su taikytu valandiniu atlygiu, taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį, padaugintą iš darbo sutartyje nustatyto 1,02 koeficiento. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikdamas savo skaičiavimus taip pat nurodo taikytiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį padaugintą iš 1,02 koeficiento bei nesutinka su apelianto argumentais dėl taikytų padidintų tarifų.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys darbo sutartyje buvo sutarusios ne dėl minimalaus valandinio atlygio, o dėl vienetinio, tai yra mėnesinio darbo užmokesčio – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlygio, padauginto iš 1,02 koeficiento. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti apeliantės skaičiavimai, atlikti taikant minimalų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį atlygį padauginant jį iš 1,02 koeficiento, nėra pagrįsti.

37. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau teismui suteikta diskrecija remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 4, 5 dalys). Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y., nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualus darbo ginčų nagrinėjimas teisme, tai nėra darbo ginčų komisijos sprendimo patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pritardamas DGK sprendime nurodytiems skaičiavimas nevertino jų pagrįstumo byloje pateiktų įrodymų, kurie yra aktualūs ir yra susiję su atsakovui mokėtinų išmokų dydžiu, kontekste. Nors teismo sprendime yra nurodoma formulė kaip buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, tačiau nėra argumentuojama ir motyvuojama kaip buvo apskaičiuotas valandinis atlygis, kuris yra naudojamas formulėje, už kokį laikotarpį buvo skaičiuojama mokėti šalių sutarta mėnesinė alga (už faktiškai dirbtas valandas ar ir už viršvalandžius, darbą naktį bei šventinėmis dienomis), kuo vadovaujantis ir kokiu pagrindu formulė buvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytuose skaičiavimuose yra akivaizdžių aritmetinių ir fakto klaidų (pvz. nurodant darbdavio darbuotojui paskaičiuotas sumas – už 2019 m. sausį priskaičiuota ne 539,98 Eur, kaip nurodyta teismo sprendime, bet 553,98 Eur, 2019 m. lapkritį priskaičiuota ne 551,60 Eur, bet 554,60 Eur (2022 m. sausio 11 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn.)), kurios kaip matyti analogiškai buvo padarytos ir DGK skaičiavimuose, skaičiuojant atsakovui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų dydį. Byloje taip pat nebuvo tirtos ir vertintos aplinkybės koks yra santykis darbo sutartyje sulygtos vidutiniškai 25 val. per savaitę darbo laiko normos ir faktiškai dirbto (pasyviai budint) laiko (valandų) darbo užmokesčio apskaičiavimo kontekste. Dėl šiame nutarties punkte nurodytų teisiškai reikšmingų ginčo sprendimui faktinių aplinkybių nėra pasisakoma ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Kaip matyti iš bylos duomenų ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi tik DGK atliktais skaičiavimais, jų iš esmės netikrindamas ir sprendime nurodytų skaičiavimų nepagrįsdamas byloje pateiktais ir surinktais įrodymais. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo skundžiamame teismo sprendime nurodytų atsakovui priteistinų su darbo santykiais susijusių išmokų skaičiavimų pripažinti aiškiais ir teisingais (CPK 185 straipsnis).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu už budėjimo laikotarpį mėnesinė alga skaičiuojama už visas, įskaitant ir brangiau apmokamas, budėjimo valandas, tai tokiu atveju į tai turėtų būti atsižvelgiama skaičiuojant darbo užmokestį už padidintu tarifu apmokamas valandas, kadangi tokiu atveju už šias valandas jau apskaičiuotas darbo užmokestis kaip už faktiškai dirbtą laiką. Neištyrus ir neįvertinus nurodytų duomenų nėra galimybės įvertinti ar (ne)pagrįstai buvo taikyti padidinti tarifai, kaip teigia apeliantė savo apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu atsakovas atostogavo, todėl šiuo atveju atitinkamai turėtų būti perskaičiuojami ir atostoginiai už 2019 m. rugpjūčio mėn., 2021 m. spalio mėn., bei darbo užmokestis už 2021 m. spalio – lapkričio mėnesių prastovą, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinę išmoką.

40. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). CPK 410 - 418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį dėl atsakovui su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimu, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo šioje dalyje byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Primintina ir tai, kad nors kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus – darbo ginčuose didesnė įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ir dėl specialių žinių turinčio asmens (asmenų) pasitelkimo sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų atsakovui priteisimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad proceso šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

42. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jei neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

43. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1096-910/2023 19 punktas).

44. Įvertinus neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, galimą poreikį byloje rinkti naujus įrodymus pasitelkiant specialių žinių turinčius asmenis, spręsti poreikį dėl jų apklausos teismo posėdyje, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo būtent apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, būtų priimtas šalims siurprizinis sprendimas bei apribota jų teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleisto klausimo (priteisintų išmokų susijusių su darbo santykiais pagrįstumo ir dydžio) esmės egzistuoja sprendimo dalies dėl priteistų su darbo santykiais susijusių išmokų panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45. Bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą. Sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas taip pat nespręstinas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

46. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

47. Ieškovė pateikė naujus įrodymus – rašytinius paaiškinimus ir nuasmenintus atsakovo darbo užmokesčio skaičiavimus, kuriais remiantis prašo taikyti atsakovui dalį išmokėtų sumų – 6765,37 Eur (bruto) darbo užmokesčio bei atitinkamą bylinėjimosi išlaidų atgręžimą.

48. Teisėjų kolegija nesprendžia naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimo bei prašymo taikyti atsakovui dalį išmokėtų sumų atgręžimą, kadangi nustačius pagrindą bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, šiuos įrodymus ir kitus procesinius prašymus ieškovė turės galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylos dalį dėl išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimu, iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“, juridinio asmens kodas 122755433, atsakovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 33 125,48 Eur su darbo santykiais susijusios išmokos, 3 487,68 Eur netesybos, 2 370 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas