Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-56-531/2024
Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00022-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties teisėtumo,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. K. 2023 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį, jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskiriant galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui. V. K. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 21 d., 9 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), vairavo keturratį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neužsidėjęs motociklininko šalmo, esant palankioms meteorologinėms oro sąlygoms ir nesant slidžiai kelio dangai, šviesiu paros metu, tyčia iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, kelyje su keturračiu atliko staigų apsisukimą, kurio metu nuo žemės pakilo keturračio galinis kairės pusės ratas, įvažiuodamas į kairėje pusėje esantį kelią, akseleruodamas greičio svirtį, privertė vairuojamos transporto priemonės ratus prasisukti ant kelio dangos, dėl ko vairuojama transporto priemonė prarado sukibimą su kelio danga ir slydo šonu. Privažiavęs prie pat prie kelio stovinčio asmens sustojo, ir pradėdamas nuo jo nuvažiuoti, iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleruodamas greičio svirtį, privertė vairuojamos transporto priemonės ratus prasisukti, dėl ko nuo kelio dangos sukilusios dulkės, smėlis nusėdo ant šalia kelio stovėjusio asmens rūbų bei vairuojama transporto priemonė prarado sukibimą su kelio danga, tapo sunkiai valdoma, pradėjo slysti šonu. Apsisukęs ir privažiuodamas prie to paties šalikelėje stovinčio asmens, tyčia važiavo šalikele arti jo, taip priversdamas asmenį dėl savo saugumo atsitraukti. Keturračio vairuotojas, savavališkai paėmęs asmeniui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, juo naudojosi, taip pažeisdamas jo teises ar teisėtus interesus. Pradėdamas važiuoti, nuo asmens pasuko keturračio galinę dalį į asmens pusę ir tyčia, akseleruodamas greičio svirtį, privertė vairuojamos transporto priemonės ratus prasisukti ant kelio dangos, dėl ko sukėlė nuo kelio dulkes, smėlį, kurios nusėdo ant šalia kelio stovėjusio asmens rūbų bei vairuojama transporto priemonė prarado sukibimą su kelio danga ir slydo. Keturračio vairuotojas, atlikdamas manevrus, kelyje nerodė atitinkamų krypčių įspėjamųjų posūkio signalų. Taip, chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, tokiu vairavimu kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, sveikatai bei turtui. Šiais sąmoningai atliekamais chuliganiškais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir rodė nepagarbą visuomenei. V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 9, 82, 99, 126, 204 punktus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.
2. V. K. nesutikdamas su šiuo nutarimu pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams, kuriuo prašė jį pakeisti ir jo veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį arba dėl šiuo metu jo neįvertintų aplinkybių galimai pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, be to, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ar 2 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2024 m. vasario 1 d. priėmė nutartį, kuria V. K. skundą atmetė ir paliko galioti 2023 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. V. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą pakeisti, jo veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį arba dėl šiuo metu jo neįvertintų aplinkybių galimai pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, be to, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ar 2 dalį neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
4.1. Teigia, kad skundžiamos nutarties 20 punkte aptarti veiksmai „<...> Pareiškėjas <...> elgėsi gaudydamas „tariamą“ vagį <...>“, jau yra teisiškai įvertinti kaip savavaldžiavimas ir už juos jis yra nubaustas pagal ANK 518 straipsnį ir jie nebuvo bei nėra įvertintini kaip viešosios tvarkos pažeidimas, chuliganizmas ar pan. Taigi, akivaizdu, kad jo veiksmai, jei jis nebūtų vairavęs transporto priemonės, nevertintini kaip tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ar chuliganiški, iš ko darytina išvada, kad jo nurodyto elgesio motyvas ir paskatos, jeigu nebūtų vairavęs keturračio, nevertintinos chuliganiškomis. Todėl jo paaiškinimai dėl jo atliktų veiksmų motyvo (paskatų) savavaldžiauti laikytini pagrįstais ir bet kokiu atveju nepaneigtais. Taigi, ir kiti jo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti nurodyti veiksmai, kurie buvo padaryti tuo pačiu metu ir bendrame įvykio kontekste, kuriuos jis atliko to paties įvykio, susijusio ir su keturračio vairavimu, metu, vertintini kaip savavaldžiavimas, t.y. veikimas turint tikslą, būtent, savavališkai įgyvendint jo tuometiniu supratimu turimą teisę (tikrinti kas ir ką filmuoja prie jo teritorijos), o ne veikimas turint tikslą ir/ar motyvą – chuliganiškas paskatas. Būtent toks objektyvių bylos aplinkybių bei jo paaiškinimų vertinimas ir nurodytų savavaldžiavimo paskatų buvimas realiausiai ir objektyviausiai atitinka faktinę situaciją bei įrodymų vertinimo taisykles, įskaitant ir nekaltumo prezumpcijos principą (principą in dubio pro reo). Tikrai nelogiška ir nepagrįsta būtų vertinti jo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (telefono paėmimas, įrašų jame peržiūrėjimas, reikalavimas ištrinti tam tikrus įrašus ir pan.) savavaldžiavimu, t. y. atliktus neturint chuliganiškų paskatų, tačiau neatsiejamai su tuo susijusius kitus šioje byloje sprendžiamo ginčo veiksmus, ištraukiant juos iš bendro įvykio konteksto (jo vertinimu „vagies“ gaudymu), jau vertinti kaip veikimu turint chuliganiškų paskatų. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo nurodyti „vagies gaudymo“ motyvai nepateisina tokio jo elgesio, kadangi iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex injuria ius non oritur), tačiau, kaip jau minėta, jis dėl to ir buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 518 straipsnį. Pažymi, kad kaltę dėl ANK 518 straipsnio 1 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymo pripažįsta visiškai ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
4.2. Paaiškina, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. po 12 val., jis, būdamas (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad virš jo buvimo vietos skraido dronas. Kartu su juo tuo metu buvo jo brolis V. K.. Nutarė, kad reikia pažiūrėti iš kur skraido dronas, todėl sėdo ant jam priklausančio keturračio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes norėjo nuvažiuoti link pagrindinio kelio pažiūrėti, iš kur pakilo dronas, kuris blyksėjo ir jam pasirodė, kad filmuoja teritoriją, kuri pagal panaudos sutartį priklauso jam. Buvo be šalmo. Nuvažiavo link pagrindinio kelio, tada pasukęs į dešinę pastebėjo, kad už medžio stovi žmogus, kuris buvo ant kelio, netoli saulės baterijų. Nusprendė, kad tai tas žmogus kuris galimai filmuoja jų teritoriją. Privažiavo priėjo ir paklausė kodėl filmuoja virš jų teritorijos. Jam vyriškis atsakė, kad tai yra vieša erdvė ir kad jis gali filmuoti. Pavažiavo kažkiek toliau į priekį, manė, kad gali stovėti automobilis su rekvizitais ir bus aišku kas filmuoja teritoriją, tačiau neradęs jokio automobilio, grįžo vėl prie to žmogaus. Pasakė jam, kad būtų ištrinti įrašai kurie buvo filmuojami virš jo teritorijos, jis pasakė, kad netrins, matė, kad rankose asmuo laiko telefoną ir, kad jame yra vaizdo įrašai, todėl jam laikant telefoną rankose liepė ištrinti vaizdo įrašą, kuriame matėsi jo teritorija. Vyriškis pats ištrynė tą vaizdo įrašą. Po kurio laiko atvažiavo jo brolis su kitu keturračiu. Jis su vyriškiu, kuris jam neprisistatė, nekonfliktavo, jis jam nenurodė, kad filmuoja saulės baterijas. Saulės baterijos yra visai netoli jo teritorijos, kurioje jis buvo, todėl manė, kad jis filmuoja jo teritoriją. Pats laikėsi visų kelių eismo taisyklių ir jų nepažeidinėjo. Tyčinių veiksmų su keturračiu neatlikinėjo. Tiesiog norėjo įsitikinti, kad nėra filmuojama jo teritorija. Jo tokia ūmi reakcija į pamatymą drono buvo nulemta to, kad prieš tai ne kartą jo ūkis (jame jis negyvena, todėl jis nėra tokiu būdu fiziškai saugomas) šioje vietoje buvo apvogtas (dažniausiai buvo pavogtas/nuleistas iš transporto priemonių ir/ar laikyklų kuras, tačiau dėl to į policiją nesikreipdavo, nes žinojo, kad iš to naudos nebus, o tik sugaiš daug laiko vykimui į apklausas ir pan., o ūkininkui to laiko visada ir taip neužtenka), o prieš neilgą laiko tarpo iki keleto vagysčių buvo pastebėtas virš ūkio bei šalia jo skraidęs dronas, dėl ko jis manė, kad pirmiausiai vagis ar vagys tokiu būdu apžvalgydavo ūkio teritoriją bei prieigas, tokiu būdu pasiruošdami vagystėms. Dėl nurodytų aplinkybių jis ir šiuo atveju, kai tik pamatė droną, pagalvojo, kad vėl vagis žvalgosi prieš vagystę ir nusprendė imtis veiksmų, kad jį sučiupti. Pradžioje manė, kad galimas vagis droną valdo nuo už ūkio esančio kelio, todėl pradžioje ir suko dešiniau, link tos vietos, kurioje, jo manymu, turėjo stovėti tas asmuo. Tačiau dešinio posūkio darymo metu pamatė, kad toje vietoje nieko nėra ir tada apžvelgė teritoriją į kairę bei per petį atgal ir pamatė įvykio vietoje stovintį asmenį, dėl ko labai staigiai ir ūmiai nusprendė keisti važiavimo kryptį ir apsisukti pro kairį petį bei važiuoti priešinga kryptimi, t. y. link nukentėjusiojo. Kadangi tuo metu buvo labai susijaudinęs ir elgėsi karštligiškai, ūmiai bei daugiau instinktyviai, vedamas vieno tikslo pamatyti galimą vagį, neleisti jam pabėgti ir jį sulaikyti vietoje, todėl ir jo tuo metu atlikti veiksmai buvo to įtakoti. Todėl jo šis staigus apsisukimo manevras nulėmė vieno keturračio rato netyčinį pasikėlimą bei tolesnius staigius akseleratoriaus rankenos pasukimus, ko pasekoje tolesnių jo atliktų manevravimų metu keletą kartų įvykusių ratų prasisukimus. Pažymi, kad keturratis neturi diferencialo, todėl visą laiką vienos ašies ratai sukasi vienodai, ko pasekoje posūkyje, esant skirtingai šių ratų judėjimo trajektorijai (posūkio vidine kraštine riedantis ratas sukasi lėčiau nei posūkio ilgesne išorine kraštine riedantis ratas) atitinkamas trumpesne trajektorija riedantis ratas prasisuka (daugiau ar mažiau, kas priklauso nuo greičio, bet visada prasisuka), o šiuo atveju dėl didesnio greičio bei aštraus posūkio kampo tas ratas ir pasikėlė. Be to, prieš tai nurodyti keturračio važiavimo ypatumai nulemia ir kažkurio iš rato prasisukimą važiuojant tos ašies abiem ratams sukibimo atveju nors kažkiek skirtingomis dangomis (pvz., asfaltas ir žvyrkelis, žvyrkelis ir žolė bei žvyrkelis ir labiau smėlėta danga, kaip šiuo atveju ir buvo, ar pan.). Būtent dėl šios priežasties bei jo nurodytų neapgalvotų veiksmų – judesių ūmumo, staigumo, karštligiškumo ir įvyko protokole nurodytas keturračio minėtas akseleravimas ir ratų prasisukimas, keturračio nežymus slydimas. Taip pat paaiškina, kad arti nukentėjusiojo važiavo (abiem atvejais) todėl, kad jis neturėtų galimybės nuo jo pabėgti (nes vertino, kad jis prieš tai nurodytas vietas su dronu žvalgantis vagis, kuris gali bėgti nuo jo) ir užkardyti jo norą bei galimybę sprukti nuo jo. Dėl tų pačių priežasčių ir buvo nulemtas jo nuvažiavimas nuo nukentėjusiojo į priešingą pirminiam atvažiavimui prie jo pusę, kad pasižiūrėti ar tenai nėra jo paliktos mašinos ar bendrininkų, po ko, nepamačius to, grįžimą prie jo, taip pat arti privažiavus, kad užkardyti jo galimą sprukimą nuo jo, turint tikslą patikrinti ką jis dronu filmavo (ar nebuvo filmuojamas jo ūkis nurodytu tikslu). Tolesniu staigiu nuo nukentėjusiojo nuvažiavimu su jau iš jo paimtu telefonu buvo stengiamasi atitrūkti nuo jo, todėl staigiai akseleruojant įvyko ratų prasisukimas ir nedidelis keturračio slydimas. Tai buvo nulemta jo siekio, kad iš jo neatimtų jau turimo telefono ir jis toliau pavažiavęs galėtų peržiūrėti filmuotą medžiagą. Tai ir buvo padaryta, pavažiavus nuo nukentėjusiojo toliau buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas. Pažymi, kad nurodytos aplinkybės, susijusios su keturračio diferencialo neturėjimu ir to pasekoje jo vairavimo ypatumais, pirmosios instancijos teismo buvo visiškai nevertintos, nors, jo manymu, jos tikrai yra reikšmingos vertinant nagrinėjamą įvykį ir jo chuliganiškų paskatų turėjimą/neturėjimą, kiek tai susiję su jo nurodytomis keturračio rato prasisukimo bei jo staigiame posūkyje pasikėlimo priežastimis. Pabrėžia, kad jo veiksmai buvo nulemti ne jo noro elgtis, vairuoti chuliganiškai, o dėl prieš tai nurodytų aplinkybių. Jis veikė taip, kaip tuo metu suprato ir vertino situaciją. Be to, jo veiksmai, kiek tai susiję su keturračio vairavimu, o ne savavaldžiavimu, nekėlė grėsmės eismo saugumui arba jo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymi, kad keliukas, kuriame įvyko įvykis, iš esmės yra įvažiavimas į kiemą ir juo eismas beveik nevyksta. Taigi, byloje neįrodyta, kad jo veiksmais būtų pažeisti KET reikalavimai ir tai buvo padaryta tyčia dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui.
4.3. Jei būtų vertinama, kad jo vairavimas kvalifikuotinas kaip pavojingas, ar visgi chuliganiškas, tai, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies taisykles ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo paskyrimas yra neproporcinga priemonė jo padaryto pažeidimo pavojingumui, per griežta ir neteisinga. Jo nurodytų aplinkybių visetas, leidžia vertinti jo padarytą veiką kaip mažiau pavojingą. Teigia, jog ANK nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti ir bus pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog įvykis, kiek tai susiję su jo savavaldžiavimu ir savavaldžiaujant vykdytu keturračio vairavimu – tai visuma į vieną vietą sukritusių detalių, kurios nulėmė jo klaidingą situacijos suvokimą ir to pasekoje netinkamą nurodytų veiksmų atlikimą. Be to, jis nesuvokė, kad tokie jo veiksmai gali būti vertinami tiek pavojingais, net chuliganiškais, kad juos būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir dėl jų būtų pagrindas taikyti jam aptariamą administracinio poveikio priemonę. Pažymi, jog dėl jo vairavimo nėra nukentėjusių nei eismo dalyvių, nei transporto priemonių. Jis yra charakterizuojamas tik teigiamai. Ūkininkauja ir tuo tikslu jam yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Jis vienas dirba žemę, pats dirba (vairuoja) su 2 traktoriais, kitomis transporto priemonėmis, ūkio reikalais taip pat turi vairuoti lengvuosius automobilius. Netekus teisės vairuoti transporto priemones jis neteks galimybės ūkininkauti ir to pasekoje jo vienintelio pragyvenimo šaltinio, o ūkininko ūkis patirs didelės žalos. Be to, jam netekus pragyvenimo šaltinio jis nebeturės galimybės mokėti bankui paskolos (kas mėnesį moka daugiau nei 250 Eur paskolos su palūkanomis grąžinimo įmokų), ko pasekoje taps ir kreditoriaus skolininkas. Jis gyvena apie 37 km atstumu nuo jo ūkininkavimo vietos, į kurią nuvykti visuomeniniu transportu iš namų nėra galimybės, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ir tuo tikslu. Taip pat pažymi, kad per ilgus jo vairavimo metus, nėra padaręs jokių grubių eismo taisyklių nusižengimų, avarijų. Jis vienintelis rūpinasi ir išlaiko senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos motiną, kuri serga širdies nepakankamumu, kuriai dėl sveikatos būklės yra reikalinga kito asmens pagalba vykstant pas gydytojus (į gydymo įstaigas ją reikia vežti po keletą kartų per mėnesį, būna ir savaitę) ir kitur – buitinių bei kasdienių jos poreikių tenkinimui. To padaryti naudojantis visuomeniniu transportu nėra galimybės, nes iki artimiausios stotelės jai reiktų eiti apie 3 km, o nuo jos gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini), į kuriame esančią gydymo įstaigą ją dažniausiai ir reikia vežioti, yra apie 25 km, o iki (duomenys neskelbtini) apie 30 km. Taip pat nurodo, jog be teisės vairuoti negalės rūpintis savo socialiai pažeidžiamu tėčiu. Yra būtina jį vežioti iš rajono į (duomenys neskelbtini) miestą (kartu su juo gyvena vienkiemyje, nuo kurio iki artimiausios parduotuvės yra apie 3 km, o iki (duomenys neskelbtini) nuo gyvenamosios vietos yra apie 18 km atstumas; šioje vietoje dirba tėvuko šeimos gydytojas, kiti med. specialistai) bei į kitus miestus pas reikalingos specialybės bei kvalifikacijos gydytojus bei jo buitinių/kasdienių poreikių patenkinimui. Pažymi, kad jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnio 1 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje bei galimai ir kitus ANK numatytuosius, išskyrus ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pripažino, paaiškino visas su jų padarymu susijusias aplinkybes, padėjo juos išsiaiškinti ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, todėl prašo pripažinti tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atkreipia dėmesį, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, paskirtą baudą jis sumokėjo.
5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į V. K. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino patikimais V. K. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuotus ANK 518 straipsnio, 420 straipsnio 2 dalies, 432 straipsnio 1 dalies dispozicijose numatytus administracinius nusižengimus. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Jie užfiksuoti filmuotoje medžiagoje, kurioje matyti, kad keturračio vairuotojas (V. K.) atlieka tyčinius chuliganiškus veiksmus ir manevrus – kelyje be dangos tyčia staigiai didina keturračio važiavimo greitį bei keičia važiavimo trajektorijas tam, kad transporto priemonė prarastų stabilumą ir sukibimą su kelio dangą, sukeltų kuo didesnį dulkių debesį, siekiama, kad dulkių debesis butų sukeltas kuo arčiau nukentėjusiojo M. Ž. ir netgi atsisukdamas atgal pasižiūrėti, kokius veiksmus jam reikia atlikti, kad būtų sukeltos tokios pasekmės. Be to, nuvažiuodamas nuo kelio ant žolės, kur stovi nukentėjusysis bei privažiuodamas prie asmens labai arti nesaugiu atstumu, sukelia grėsmę jo turtui, sveikatai ar net gyvybei. Kritiškai yra vertinami V. K. teiginiai, kad tuo metu jis buvo labai susijaudinęs ir elgėsi ūmiai bei instinktyviai, vedamas vieno tikslo – pamatyti galimą vagį, neleisti jam pabėgti ir jį sulaikyti vietoje. Pagal filmuotą medžiagą matyti, kad nukentėjusysis M. Ž. elgėsi ramiai, niekur nebėgo, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų sukėlę grėsmę V. K., be to paaiškino, kokiu tikslu jis filmuoja teritoriją dronu, nurodė savo darbovietę. Tokie V. K. tyčiniai veiksmai, turintys chuliganiškas paskatas, siekiant akivaizdžiai pademonstruoti savo, kaip keturračio vairuotojo, išskirtinumą, sukeliant grėsmę ir pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei, yra visuomenėje netoleruotini ir įrodo, kad asmuo labai neatsakingai naudojasi jam suteikta specialiąja teise. Mano, jog dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai, kuriuos apeliantas išdėstė pateiktame skunde, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje aptariamas išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu administraciniu nusižengimu. Tuo labiau, kad V. K. padarė tris administracinius nusižengimus, o šiam asmeniui subendrinus skiriamas administracines nuobaudas, buvo parinkta minimali griežčiausią atsakomybę numatančios teisės normos sankcijoje numatyta bauda, paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė — teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kurios skyrimą įstatymo leidėjas nustatė privalomu, o ne alternatyviu. Esant išdėstytam, nėra pagrindo teigti, kad V. K. buvo nubaustas aiškiai per griežtai. Teigia jog įstatymo numatyta administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta palikus galioti ir visa apimtimi įvykdžius skundžiamą nutarimą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmetamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš V. K. pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija savo kaltės dėl ANK 518 straipsnyje ir 432 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymo, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ginčija jo veiksmų kvalifikaciją, taip pat prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Todėl apygardos teismas priimamoje nutartyje pasisakys tik šiais skunde keliamais klausimais.
Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo
8. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybė užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
10. Pateiktu apeliaciniu skundu V. K. neginčija jo atžvilgiu 2023 m. lapkričio 10 d. priimtame nutarime jam inkriminuotų veiksmų, t.y. to, jog 2023 m. rugsėjo 21 d., 9 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), vairavo keturratį ir: 1) atliko staigų apsisukimą, kurio metu nuo žemės pakilo keturračio galinis kairės pusės ratas; 2) akseleruodamas greičio svirtį, privertė vairuojamos transporto priemonės ratus prasisukti ant kelio dangos, dėl ko ji prarado sukibimą su kelio danga ir slydo šonu; 3) pradėdamas nuvažiuoti nuo šalia kelio stovinčio M. Ž., akseleravo greičio svirtį, priversdamas vairuojamo keturračio ratus prasisukti, dėl ko nuo kelio kilo dulkės, smėlis bei keturratis prarado sukibimą su kelio danga, tapo sunkiai valdomas, pradėjo slysti šonu; 4) apsisukęs ir privažiuodamas prie šalikelėje stovinčio M. Ž., važiavo šalikele arti jo, taip priversdamas jį atsitraukti; 5) pradėdamas važiuoti nuo M. Ž., pasuko keturračio galinę dalį į asmens pusę ir akseleruodamas greičio svirtį, privertė keturračio ratus prasisukti ant kelio dangos, dėl ko sukėlė nuo kelio dulkes, smėlį, o vairuojama transporto priemonė prarado sukibimą su kelio danga ir slydo. Tačiau aiškina, kad jie buvo atlikti ne dėl chuliganiškų paskatų. Jis tik ūmiai sureagavo į pamatytą droną, kadangi prieš tai jo ūkis ne kartą buvo apvogtas, o prieš neilgą laiko tarpą iki keleto vagysčių buvo pastebėtas virš ūkio bei šalia jo skraidęs dronas, dėl ko manė, kad pirmiausiai vagis tokiu būdu apžvalgo teritoriją bei jos prieigas, pasiruošdamas vagystei. Todėl pagalvojo, kad vėl vagis žvalgosi ir nusprendė imtis veiksmų ir jį sučiupti. Tuo metu buvo labai susijaudinęs, elgėsi karštligiškai, ūmiai bei daugiau instinktyviai, vedamas tikslo – pamatyti galimą vagį, neleisti jam pabėgti ir sulaikyti jį vietoje. Tai įtakojo jo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos V. K. skundo argumentus, vertindamas juos tik kaip siekį neprarasti teisės vairuoti.
11. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų apie prieš tai V. K. ūkyje buvusias vagystes. Apeliantas nurodė, kad į policiją dėl jų nesikreipė, nes manė, kad iš to nebus naudos, tik gaiš laiką. Net ir tikint V. K. teiginiais, apie ankščiau įvykdytas vagystes, tai nepateisina jo su vairuotu keturračiu atliktų agresyvių ir niekuo nepateisinamų veiksmų. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kaip V. K. staigiai apsisuka, dėl ko nuo žemės net pakyla keturračio galinės pusės kairysis ratas, tuomet akseleruodamas greičio svirtį, priverčia keturračio ratus prasisukti ant kelio dangos, dėl ko jis praranda sukibimą su kelio danga ir slysta šonu, ir privažiuoja prie šalikelėje stovinčio M. Ž.. M. Ž., privažiavus V. K., elgiasi ramiai, bėgti neketina. Matyti, kaip jiems bendraujant M. Ž. ranka parodo į saulės kolektorius, kas leidžia suprasti, kad jis V. K. nurodė filmavęs būtent juos. Tai patvirtina M. Ž., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui pateiktame protokole-pareiškime nurodytą aplinkybę, jog V. K. pasiteiravus ką jis filmuoja, jis nurodė, kad jo teritorijos nefilmuoja, skraido virš lauko, kuriame įrengti saulės moduliai. Nepaisant to, akivaizdžiai suprasdamas, kad M. Ž. jokios neteisėtos veiklos nedaro ir jai nesiruošia, V. K. ir toliau vairuojamu keturračiu elgiasi agresyviai, nuvažiuodamas nuo M. Ž., tyčia akseleravo greičio svirtimi, privertė prasisukti keturračio ratus, dėl ko prie pat M. Ž. sukėlė dulkes, keturratis prarado sukibimą su kelio danga ir slydo. Vėliau, apsisukęs, V. K. vėl važiavo link M. Ž. šalikele, kur pastarasis stovėjo, privažiavęs sustojo itin arti jo, o atėmęs telefoną ir nuvažiuodamas nuo jo dar sykį darė tą patį veiksmą - vėl akseleravo greičio svirtimi, privertė keturračio ratus prasisukti ant kelio dangos, dėl ko sukėlė dulkes priešais M. Ž., o keturratis prarado sukibimą su kelio danga ir slydo.
12. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aptartas V. K. keturračio vairavimas pagrįstai buvo pripažintas chuliganišku. Nėra abejonių, kad tokiu savo elgesiu jis siekė pasirodyti prieš M. Ž., pademonstruoti niekinamą požiūrį į jį, jo veiksmai buvo akivaizdžiai tyčiniai ir įžūlūs. Kaip jau minėta, M. Ž. įvykio metu nesielgė agresyviai, nemėgino pasišalinti, nevengė V. K. paaiškinti, kad filmuoja ne jo teritoriją, o saulės elektrinės teritoriją, tačiau į visą tai V. K. nekreipė jokio dėmesio, toliau atliko agresyvius ir pavojingus manevrus keturračiu, taip keldamas pavojų tiek sau, tiek M. Ž.. Keturračio slydimas, ratų prasisukimas ir pasikėlimas, nagrinėjamoje situacijoje buvo nulemti būtent paties V. K. agresyvaus vairavimo, o ne kaip teigiama apeliaciniame skunde. keturračio techninių ypatumų. Šiuo atveju V. K. pagrįstai buvo nubaustas būtent pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, jo veiksmų perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.
Dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo
13. Nagrinėjamu atveju V. K. kartu su bauda buvo skirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui. V. K. pateiktame skunde su šios administracinio poveikio priemonės paskyrimu nesutinka ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, jos jam netaikyti.
14. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
15. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. K. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, nutardamas V. K. netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir palikti galioti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių terminui, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. K. neskirti minėtos administracinio poveikio priemonės.
17. Byloje nustatyta, jog V. K. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, chuliganiškai vairavo transporto priemonę – keturratį. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų tiek savo, tiek šalikelėje stovėjusio M. Ž. sveikatai, gyvybei bei turtui. Vien tai, kad dėl jo vairavimo nieko neatsitiko, niekas nepatyrė žalos, jo atsakomybės nešvelnina ir nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Šiuo atveju, V. K., vairuodamas keturratį elgėsi itin agresyviai, jo veiksmai buvo tyčiniai, siekiant priešpastatyti save darbines pareigas vykdančiam M. Ž., parodyti niekinamą požiūrį į jį, be jokios akivaizdžios priežasties kaltindamas jį neteisėtais veiksmais. V. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis savo kaltę dėl kitų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, pripažino, padėjo juos išsiaiškinti, kas, beje, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, per ilgus vairavimo metus nėra padaręs grubių eismo taisyklių pažeidimų, avarijų, jam skirtą baudą sumokėjo yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau tai nėra priežastis ją švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad V. K. yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, kas rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas taisykles ir leidžia daryti išvadą, kad ir aptariamas administracinis, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas, nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, siekiant užkirsti kelią tolimesnių nusižengimų darymui ir jo, kaip eismo dalyvio auklėjimui, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo jam taikymas yra būtinas.
18. Apeliaciniame skunde V. K. plačiai išdėstė aplinkybes dėl jam kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti, t. y. nurodo, kad jis neteks galimybės ūkininkauti, ko pasekoje praras vienintelį pragyvenimo šaltinį ir nebegalės bankui mokėti paskolos, ūkis patirs didelės žalos, be to, jis gyvena 37 km atstumu nuo ūkininkavimo vietos, į kurią nuvykti visuomeniniu transportu nėra galimybių, negalės rūpintis tėvais. Tačiau teismo manymu, šios aplinkybės taip pat negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės V. K. bus sunkiau vykdyti darbinius įsipareigojimus, rūpintis ir padėti tėvams, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. V. K., žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga, ja naudojosi neatsakingai, todėl dabar turi prisiimti savo neteisėto elgesio pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytam administraciniam nusižengimui ir nevaržo jo teisių labiau, nei tai yra būtina. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti V. K. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. V. K. pats privalėjo suprasti ir įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima V. K. netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos taikymo terminą, kuris ir taip skirtas minimalus.
19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta keisti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
n u t a r i a :
V. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Ciesiūnas
