Baudžiamoji byla Nr. 2K-68-697/2022
Teisminio proceso Nr. 1-05-8-00004-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1;
2.1.2.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Alyso kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 3, 4 dalis, 5 dalies 5, 8 punktus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant bausmės dalį – dvejus metus laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. S. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo už išdaužtus Bazilionų medžiotojų būrelio pavėsinės langus nutrauktas, o remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo už Bazilionų medžiotojų būreliui priklausančios pavėsinės stogo dangos sugadinimą palikta nenagrinėta.
Iš A. S. priteistas 22,47 Eur proceso išlaidų atlyginimas valstybei.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo M. B. ir nuteistojo A. S. bei jo gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliaciniai skundai atmesti.
Tuo pačiu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteistas, o pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintas M. B., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir realizavo sprogmenį, kurio sudėtyje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, būtent: 2018 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apleistoje sodyboje, esančioje Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), su savimi laikė puolamąją rankinę granatą,,OffHGr85“ – pramoninės gamybos, karinės paskirties, draudžiamą civilinėje apyvartoje sprogmenį, kuris skirtas priešininko gyvajai jėgai ir objektams žaloti (naikinti) ir kurio sudėtyje yra apie 50 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos PETN, taip pat jis puolamąją rankinę granatą,,OffHGr85“ su savimi laikė 2018 m. gruodžio 7 d. apie 22.40 val. Šiaulių rajone, Juškaičių miške, kol ją realizavo – perdavė M. B.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas S. Alysas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 8 d. nutarties dalis, kuriomis A. S. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. S. dėl šio kaltinimo būtų išteisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 8 d. nutartį, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti, paskiriant jam trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, o dalies jos vykdymą atidėti. Kasatoriai nurodo:
2.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes A. S. veiką kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nors ji neatitiko visų šiame straipsnyje aprašytų nusikalstamos veikos požymių. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai laikė ir realizavo didelės sprogstamosios galios sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Byloje surinktais įrodymais nėra neginčytinai įrodyta, kad A. S. laikė ir realizavo sprogmenį, kuriame buvo didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga, todėl jo veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Kitokia bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl veikos kvalifikavimo yra pagrįsta prielaidomis, todėl prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principui, o priimtas apkaltinamasis nuosprendis pažeidžia BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
2.2. Įvertindami byloje surinktus įrodymus, teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neturėdami pagrindo kritiškai įvertino liudytojų P. P., V. L. parodymus, nemotyvuotai rėmėsi liudytojų D. U., A. J., T. Č., E. P., R. T., A. T. parodymais, analizuodami įvykio vietos apžiūrų protokolus, vaizdo įrašus, specialistų išvadas selektyviai atrinko dalį duomenų, kurie leido pagrįsti kaltinimą, neatliko gilesnės ir platesnės tyrimų, vaizdo įrašų analizės, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl granatų grobimo A. S. nutrauktas, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp granatų dingimo iš Lietuvos kariuomenės sandėlio ir A. S. ar M. B. veikų. Liudytojo D. U. parodymai netinkamai įvertinti, nes neatsižvelgta į tai, kad liudytojas nutraukė draugiškus santykius su A. S., jo parodymai apie granatos išvaizdą ir jos užtaisymo būdą prieštarauja specialistų išvadoms ir specialistų paaiškinimams dėl šių aplinkybių, buvo pripažinti neišsamiais priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl granatų pagrobimo, be to, dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytojas D. U. paneigė duodamas parodymus teisme. Vertinant liudytojo D. U. parodymus nebuvo skirtas deramas dėmesys aplinkybei, kad liudytojas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir mainais davė parodymus prieš savo bendrininkus A. S. ir M. B., todėl, pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>), jo parodymai turėjo būti vertinami atsargiau ir kritiškiau, ypač atsižvelgiant į tai, kad liudytojas nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kurstymą padaryti BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką ar už šios nusikalstamos veikos slėpimą. Liudytojų A. J., R. T., A. T., T. Č., E. P. parodymai įvertinti netinkamai, nes jie įvykio vietoje nebuvo ir įvykio nematė. Be to, neatsižvelgta į tai, kad liudytoja A. J., duodama parodymus, rėmėsi liudytojo D. U. pasakojimu ir šio rodytais vaizdo įrašais, o liudytojas R. T., duodamas parodymus teisme, nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie A. S. rankose 2018 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) sodyboje matytą granatą. Vaizdo įrašai ir pokalbiai tarp liudytojo D. U. bei A. S. pokalbių programėle „Facebook Messenger“ įvertinti netinkamai, nes nesuteikia jokių duomenų apie A. S. elgesį ir yra nekonkretūs, kadangi vaizdo įrašuose fiksuotas tik M. B. elgesys, o pokalbiuose nėra nurodytas veikos padarymo laikas, vieta ir kitos aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad A. S. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, specialistų išvadas ir specialistų paaiškinimus teisme, nes atrinko tik kaltinančius jų duomenis, neįvertino to, kad specialistų išvadose esantys kaltinantys duomenys yra pagrįsti prielaidomis, prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokolų duomenims. Antai bylą nagrinėję teismai nevertino trijų įvykio vietos (pavėsinės) apžiūros protokolų ir specialisto išvados Nr. 140-(3404)-IS1-3946 duomenų, pagal kuriuos vizualiai ištyrus įvykio vietą nebuvo aptikta sprogimo vieta, o išanalizavus joje rastas mikrodaleles, nenustatyta, kad įvykio vietoje buvo susprogdinta rankinė puolamoji granata „OffHGr85“, taip pažeisdami ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Priešingai nei pirmųjų trijų įvykio vietos apžiūrų metu, ketvirtosios įvykio vietos apžiūros metu buvo surasta sprogimo vieta ir paimta mikrodalelių, tačiau teismai prieštaravimų tarp šios įvykio vietos apžiūros ir pirmiau atliktų įvykio vietos apžiūrų bei specialisto išvados Nr. 140-(3404)-IS1-3946 duomenų nepašalino. Nepaisant naujai rastų ir paimtų iš įvykio vietos mikrodalelių, specialistams atlikus jų tyrimą ir vėl buvo duota ne kategoriška, o tik tikėtina išvada, kad ketvirtosios įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos mikrodalelės yra granatos „OffHGr85“ korpuso fragmentai. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-942 (8.1) įvykio vietoje rastos mikrodalelės ir palyginimui susprogdintos granatos „OffHGr85“ mikrodalelės nufotografuotos skirtingu masteliu ir dėl to susidaro jų panašumo įspūdis, be to, į tai, kad apžiūrėjus įvykio vietą keturis kartus nebuvo rastas granatos „OffHGr85“ kaištis-saugiklis, svirtis ar sprogdiklis, kurie turėjo likti, kad liudytojas A. U. nenurodė netrukus po įvykio pastebėjęs kokių nors išskirtinių daiktų, sprogmenų, sprogimo dalelių. Svarbu ir tai, kad įvykio vietoje bet kada galėjo lankytis kiti žmonės ir ketvirtosios apžiūros metu įvykio vietoje (pavėsinėje) buvo padaryta pakeitimų, palyginti su jos išvaizda pirmųjų trijų įvykio vietos apžiūrų metu. Kasatoriai nurodo, kad liko nepaneigti jo ir M. B. parodymai, kad buvo susprogdintos kelios į vieną susuktos petardos, ir juos patvirtinę liudytojų P. P., V. L. parodymai. Vien tai, kad teismai įžvelgė tam tikrų neatitikimų šių liudytojų parodymuose, nesuteikė teismams pagrindo juos vertinti kritiškai, nes neatitikimai buvo neesminiai ir mažareikšmiai. Dėl to, kasatorių nuomone, byloje nėra įrodyta, kad A. S. laikė, o vėliau perdavė granatą „OffHGr85“, o priešingos bylą nagrinėjusių teismų išvados vertintinos kaip pagrįstos prielaidomis ir prieštaraujančios abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principui.
2.3. Bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino A. S. asmenybės (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl ne tik netinkamai kvalifikavo jo veiką, bet ir nepagrįstai paskyrė jam bausmę, griežtesnę negu nuteistajam M. B. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl A. S. skiriamos bausmės, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jis yra net 22 kartus baustas administracine tvarka, tačiau taikytos poveikio priemonės jam poveikio nepadarė. Kasatoriai nurodo, kad toks didelis administracinių nusižengimų skaičius yra dirbtinis. Iš administracinių nusižengimų protokolų matyti, kad dauguma administracinių nusižengimų protokolų surašyta už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu vairuojant automobilį, fiksuojant pažeidimus kas kelias minutes, todėl policijos pareigūnai turėjo surašyti mažiau protokolų ir skirti mažiau baudų. Ši išvada darytina ir dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų, surašytų už karinės teritorijos filmavimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad administracinė atsakomybė už karinės teritorijos filmavimą įsigaliojo tik po to, kai A. S. atliko administracinių nusižengimų protokoluose nurodytas veikas. Kasatoriai pažymi, kad A. S. neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prie kasacinio skundo pridėti dokumentai patvirtina, kad jis buvo aktyvus ir stropus mokinys, profesinės karo tarnybos karys bei patikimas darbuotojas. Dėl to teismai, tinkamai taikydami BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą, turėjo skirti jam švelnesnę bausmę.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. S. ir jo gynėjo S. Alyso kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:
3.1. Pagal teismų praktiką kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei atskirų įrodymų vertinimu, pateikiamas įrodymų turinio interpretavimas ir jų pagrindu daromos kitokios išvados, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko. Įrodymų pakankamumo ir faktų nustatymo klausimai taip pat nėra kasacijos dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2010">2K-33/2010</a>, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015).
3.2. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad priimdami sprendimus teismai įrodymus įvertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kitoks, nei mano kasatoriai, surinktų duomenų vertinimas nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, padarė esminį BPK normų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina nuteistojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, vertindami įrodymus teismai nė vieniems iš jų nesuteikė išskirtinės reikšmės, tik motyvuotai nurodė, kodėl vienus įrodymus laiko patikimais ir jais remiasi priimdami sprendimą, o kitus atmeta. Nesutikti su tokiais teismų sprendimais nėra pagrindo. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai bylos duomenis vertino selektyviai, nepašalino prieštaravimų tarp bylos duomenų, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis, siejant tai su netinkamu įvykio vietos apžiūros ir specialistų išvadų duomenų vertinimu. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, šis teismas motyvuotai ir išsamiai pasisakė dėl visų įvykio vietų apžiūrų ir specialistų išvadų vertinimo, nurodydamas, kodėl pirmųjų įvykio vietos apžiūrų metu nebuvo rasti ir užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys, kokios priežastys lėmė ketvirtą įvykio vietos apžiūrą ir 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje pateiktus tikėtinus duomenis, pagal kuriuos įvykio vietoje susprogdinta kovinė granata „OffHGr85“. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo motyvais bei išvadomis, kurios yra logiškos ir pagrįstos bylos medžiaga, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismai išvadą dėl nuteistojo kaltumo įvykdžius nusikalstamą veiką pagrindė ne tik tikėtino pobūdžio specialisto išvada, bet ir įvertinę visus bylos duomenis ir sudėlioję juos į vientisą grandinę, konstatavę, kad jie vieni kitus patvirtina, o objektyviems bylos duomenims prieštaraujančius duomenis (liudytojų P. P. ir V. L. parodymus) motyvuotai paneigę, padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. disponavo didelės sprogstamosios galios sprogmeniu – granata „OffHGr85“.
3.3. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad A. S. buvo paskirta per griežta bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1–8 punktuose nurodytas aplinkybes, tarp kurių yra padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė ir kitos. Aiškinant BK 54 straipsnio 2 dalį teismų praktikoje yra nurodyta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118/2011">2K-118/2011</a>, 2K-568/2013, 2K-492/2014 ir kt.). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę A. S., tinkamai laikėsi pirmiau nurodytų reikalavimų, įvertino skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir savo sprendimą motyvavo, taip įvykdydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat motyvuotai pasisakė, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo skirtoms bausmėms ir jų dydžiams. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismai, individualizuodami bausmes A. S. ir M. B., netinkamai taikė BK 41, 54 straipsnius. Vien tai, kad A. S. buvo paskirta griežtesnė bausmė nei M. B., nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. S. paskirta bausmė yra per griežta. Pagal teismų praktiką vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokią pačią nusikalstamą veiką, turi būti paskirta vienoda bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA5LTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-209-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-209-222/2018">2K-209-222/2018</a>). Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-449-942/2016, 2K-226-1073/2019 ir kt.). Bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kaltininko asmenybė. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad griežtesnę bausmę A. S. teismas skyrė įvertinęs tiek jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, tiek labiau neigiamai apibūdinamą jo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrino bausmės skyrimo pagrįstumą ir savo nutartyje motyvuotai nurodė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo motyvais nėra pagrindo. Kasacinio skundo argumentas apie nepagrįstai surašytus administracinių nusižengimų protokolus atmestinas, nes administracinių nusižengimų protokolai nėra panaikinti įstatymo nustatyta tvarka, o jais paskirtos nuobaudos yra įsiteisėjusios ir sumokėtos, taip A. S. pripažįstant jų teisėtumą. Svarbu ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). BPK normos nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-292-303/2020).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato S. Alyso kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, nusprendžiama apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021). Dėl šios priežasties nuteistojo A. S. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų pateiktu atskirų liudytojų parodymų ir kitų įrodymų vertinimu ir tuo remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, prašoma daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai, paliktini nenagrinėti kaip peržengiantys kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymo suteiktas ribas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimo
6. Kasacinio skundo teiginiai, kad bylą nagrinėję teismai, įvertindami byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nepaneigė gynybos keliamos įvykio versijos, kad M. B. susprogdino petardą „Dum Bum“, o ne granatą „OffHGr85“, neteisingai įvertino A. S. teisinančius liudytojų ir kaltinančius liudytojų parodymus, selektyviai vertino apžiūros protokolų ir specialistų išvadų duomenis, neatliko platesnės ir gilesnės tyrimų ir vaizdo įrašų analizės, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, rėmėsi nepakankamai pagrįstomis, prieštaraujančiomis kitiems byloje surinktiems įrodymams specialistų išvadomis, neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, nepagrįsti.
7. Remdamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241-303/2018">2K-241-303/2018</a>, 2K-7-162-303/2019). Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiškia, kad teismo išvados negali būti grindžiamos duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, ar įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka minėtus reikalavimus. Spręsdamas klausimą dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, teismas turi patikrinti, ar duomenys susiję su nagrinėjama byla, ar duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar laikytasi reikalavimo duomenis rinkti teisėtais būdais, ar duomenų patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-489/2017">2K-84-489/2017</a>, 2K-180-689/2018, 2K-75-489/2021).
8. Patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu pagal kasaciniuose skunduose nurodytus pagrindus ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, turėjusių įtakos teismų sprendimų teisėtumui, tirdami ir vertindami įrodymus šioje byloje teismai nepadarė, kasacinių skundų argumentai dėl to nepagrįsti ir atmestini.
9. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir nutarties, išvadas apie bylos aplinkybes teismai padarė atidžiai išnagrinėję byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tiek vertindami kiekvieno įrodymo teikiamus duomenis atskirai, tiek lygindami skirtingų įrodymų teikiamus duomenis tarpusavyje, t. y. vertindami byloje surinktus įrodymus kaip visetą, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Priimtuose nuosprendyje ir nutartyje bylą nagrinėję teismai išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl vienais įrodymais grindžia savo išvadas, o kitų įrodymų teikiamus duomenis vertina kritiškai ir jais nesiremia, todėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų nepažeidė. Vien tai, kad kasatoriai nesutinka su teismų pateiktu įrodymų vertinimu ir teismų padarytomis išvadomis apie bylos aplinkybes, nenustačius esminių BPK pažeidimų, negali būti vertinama kaip pagrindas panaikinti skundžiamus nuosprendį ir nutartį.
10. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad teismas išvadas apie bylos aplinkybes darė remdamasis liudytojų D. U. parodymais, kuriuose jis nurodė A. S. veiksmus – granatos ištraukimą iš kišenės ir padavimą M. B., R. T. parodymais apie A. S. jam rodytą panašų į granatą daiktą, daiktų parodymo atpažinti R. T. protokolu, kuriame jis nurodė granatą „OffHGr85“ kaip daiktą, panašų į granatą, jam rodytą A. S., juos patvirtinančius viena ar kita dalimi liudytojų A. J., T. Č., E. P., A. T. parodymus, 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta ir paimtos mikrodalelės, A. S. ir D. U. telefonuose rastų vaizdo įrašų apžiūros protokolais, kuriuose fiksuotas sprogimas ir įvykio vieta, apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas A. S. ir D. U. susirašinėjimas programėle „Facebook Messenger“, 2019 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada Nr. 140-(3404)-IS1-3946, kuria specialistas paaiškino vaizdo įraše atliekamus veiksmus, 2019 m. rugpjūčio 30 d. eksperimento atlikimo protokolu, kurio metu stebėtos mikrodalelės po granatos „OffHGr85“ sprogimo, 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvada Nr. 140-IS1-942 (8.1), kuria pateikta tikėtina išvada, jog įvykio vietoje rasti ir perduoti tirti plastiko fragmentai yra pramoninės gamybos „OffHGr85“ modelio puolamosios granatos korpuso fragmentai (kategoriškesnė išvada neduota dėl nepakankamų tai nurodančių požymių visumos), ir kitais nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytais bei motyvuotai įvertintais įrodymais. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai patikrino ir atsižvelgdami į įrodymų visetą atmetė nuteistojo A. S. gynybinę įvykio versiją, kad buvo susprogdinta ne granata „OffHGr85“, bet petardų ryšulys. Kasacinio skundo teiginiai, kad bylą nagrinėję teismai nevertino A. S. teisinančių įrodymų, prieštarauja skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turiniui, nes kasaciniame skunde nurodomi liudytojų P. P., V. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados buvo ištirti ir įvertinti bei atmesti dėl to, kad tik atlikus eksperimentą pavyko identifikuoti granatos „OffHGr85“ sprogimo paliekamas mikrodaleles bei kitus pėdsakus ir tik turint palyginimui reikalingų duomenų pavyko aptikti granatos „OffHGr85“ sprogimo pėdsakus įvykio vietoje ir užfiksuoti juos papildomame įvykio vietos apžiūros protokole. Vien tai, kad 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvada Nr. 140-IS1-942 (8.1) yra padaryta tik tikėtina išvada, jog įvykio vietoje rasti ir perduoti tirti plastiko fragmentai yra pramoninės gamybos „OffHGr85“ modelio puolamosios granatos korpuso fragmentai, o ne kategoriška išvada, įvertinus visetą įrodymų, kurie papildo specialisto atlikto tyrimo ir išvados duomenis, ir tai, kad kategoriška išvada yra tik šiek tiek patikimesnė, palyginti su tikėtina, nesuteikia pagrindo teigti, kad teismai byloje surinktų įrodymų visetą įvertino netinkamai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas dėl granatų grobimo A. S. nutrauktas, jog nenustatytas priežastinis ryšys tarp granatų dingimo iš Lietuvos kariuomenės sandėlio ir A. S. ar M. B. veikų, nėra susijusios su A. S. pareikštu kaltinimu, nes A. S. byloje buvo kaltinamas tik dėl neteisėto granatos laikymo ir jos realizavimo, bet ne dėl granatos grobimo ar jų dingimo iš Lietuvos kariuomenės sandėlio.
11. Dėl to darytina išvada, kad teismai, vertindami byloje surinktų įrodymų visetą, esminių įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) klaidų nepadarė, o surašydami skundžiamus nuosprendį ir nutartį iš esmės pažeidė šių dokumentų turiniui BPK keliamus reikalavimus (305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys).
Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo
12. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai kvalifikavo A. S. veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, motyvuojant tuo, kad neįrodyta, jog A. S. laikė ir realizavo sprogmenį, kuriame buvo didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas yra nepagrįstas, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurios, kaip nurodyta pirmiau nutartyje, teismų nustatytos nepadarius esminių BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo laikė ar realizavo didelės sprogstamosios galios sprogmenį. Byloje priimtais nuosprendžiu ir nutartimi nustatyta, kad A. S. 2018 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apleistoje sodyboje, esančioje Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), su savimi laikė puolamąją rankinę granatą,,OffHGr85“, t. y. didelės sprogstamosios galios sprogmenį, tokius veiksmus atliko ir 2018 m. gruodžio 7 d. apie 22.40 val. Šiaulių rajone, Juškaičių miške, kol ją realizavo – perdavė M. B. Byloje nėra duomenų, kad A. S. veiksmų atlikimo metu būtų turėjęs įstatymuose ar kitais teisės aktais įtvirtintą galimybę laikyti ar realizuoti didelės galios sprogmenį, taigi jo veikos buvo neteisėtos. A. S. nenurodė, kad būtų nesuvokęs, jog jo neteisėtai laikomas ir realizuojamas daiktas yra granata,,OffHGr85“, kuri yra didelės sprogstamosios galios sprogmuo, taigi, suvokdamas šią aplinkybę ir neteisėtai laikydamas bei realizuodamas sprogmenį, jis suvokė atliekamų veikų prasmę ir turinį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Byloje nėra pagrindo abejoti tuo, kad A. S. yra pakaltinamas, sulaukęs įstatymo nustatyto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn amžiaus asmuo. Dėl to pagal teismų nustatytas aplinkybes sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
Dėl per griežtos bausmės
13. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019).
14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino A. S. asmenybės (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl nepagrįstai paskyrė A. S. bausmę, griežtesnę negu nuteistajam M. B. Kaip konstatuota nutartyje, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, o kasaciniame skunde nurodomų esminių BPK pažeidimų nepadarė, priimdami sprendimą dėl A. S. skirtinos bausmės vertino jo asmenybę, taigi, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, dėl to, atsižvelgiant į teismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka įgaliojimų ribas, nėra teisinio pagrindo švelninti A. S. paskirtą bausmę.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Alyso kasacinį skundą.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Algimantas Valantinas
Alvydas Pikelis
