Baudžiamoji byla Nr. 2K-37-387/2022 Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00004-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,
kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto ir kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko kasacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 18 d. nutarties.
Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 550 MGL (27 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš V. S. konfiskuota 5000 Eur.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – ketveriems metams atimta teisė eiti statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis panaikintas ir byla Panevėžio apylinkės teismui perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi kaltinamojo ir jo gynėjo, prašiusių kaltinamojo gynėjo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o kaltinamojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, UAB „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius bei UAB „PM“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkas ir būdamas pagal UAB „PG“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir bendrovės „PA“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančios per bendrovės „PA“ filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2017 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 39 (duomenys neskelbtini) atliekamų statybos rangos darbų techninis prižiūrėtojas, savo ir savo sutuoktinės V. S. bei UAB „PM“ naudai už teisėtą veikimą, t. y. už tai, kad jis, vykdydamas įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir turėdamas teisę eiti bendrosios statinio statybos vadovo techninės priežiūros vadovo pareigas, 2017 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos Nr. 16-03/2017 sutarties, sudarytos tarp UAB „P“ ir UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagrindu, 2017 m. birželio 15 d. sutarties Nr. 17140/-38, sudarytos tarp UAB „S“ ir UAB „PG“, pagrindu bei 2018 m. vasario 19 d. UAB „P“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4 būdamas paskirtas atlikti statinio paviršinių nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini) statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas, nustatytas statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:20136 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, neteiktų perteklinių pastabų bendrovės „PA“ filialo rengiamai statybos dokumentacijai, nestabdytų statybos darbų atlikimo ir statybos darbų priėmimo pagal 2017 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 39, 2018 m. gegužės 7 d. UAB „P“ patalpose, (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo su R. K., bendrovės „PA“ filialo vadove bei UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, metu iš pastarosios pareikalavo duoti 5000 Eur dydžio kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas užmaskuoti kyšį kaip užmokestį už patalpų nuomą, 2018 m. gegužės 10 d. 14.57 val. V. S. iš savo elektroninio pašto atsiuntė R. K. į jos elektroninį paštą nekilnojamojo turto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovės „PA“ filialas išsinuomoja patalpas iš UAB „PM“, kurios direktorė yra V. S. sutuoktinė V. S., už 5000 Eur sumą (su PVM – 6050 Eur). 2018 m. gegužės 18 d. 15.32 val. R. K. nurodymu bendrovės „PA“ filialo vyriausiajai buhalterei A. B. iš bendrovės „PA“ filialo valdomos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „PM“ valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus 6050 Eur su PVM (5000 Eur be PVM) pavedimą, V. S. iš R. K. užmaskuotai, kaip užmokestį už patalpų nuomą, priėmė 5000 Eur kyšį.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino V. S. kaltu, nenustatęs jokių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Netikėta (siurprizinė) išvada dėl V. S. kaltės padaryta remiantis tik selektyviai ir tendencingai parinktais R. K., A. B. ir G. J. parodymais bei užfiksuotais jų tarpusavio pokalbiais, ignoruojant jų kalbas apie nepasiteisinusius lūkesčius. Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo tendencingas, nuosprendžio priėmimo procese suformavo nusistatymą prieš kaltinamąjį, t. y. buvo subjektyviai šališkas.
III. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Pačebutas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant nuteistojo V. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Teismas privalėjo atlikti išsamią įrodymų analizę ir pateikti motyvuotas išvadas, kartu pasisakydamas dėl apeliacinių skundų pagrįstumo, tačiau iš esmės nenagrinėjo apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, apsiribodamas išvada, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, ir taip padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Kartu buvo netinkamai taikytas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis.
3.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, niekuo nepagrįsta. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. S. veiksmus, vienas aplinkybes pripažino teisiškai reikšmingomis, o kitų tokiomis nepripažino, savaime nereiškia teismo šališkumo. Tik teismas, išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, nusprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl V. S. padaryto nusikaltimo – kyšininkavimo grindė išsamia byloje surinktų įrodymų analize – liudytojų R. K., A. B., G. J., A. B., D. G. parodymais, elektroninių laiškų, daiktų ir dokumentų apžiūromis, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo metu surinkta informacija. Teismas tyrė ir analizavo visus, tiek V. S. teisinančius, tiek jį kaltinančius, įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V. S. kaltę. Apeliacinės instancijos teismo tvirtinimas, kad išvada dėl V. S. kaltės padaryta remiantis selektyviai ir tendencingai parinktais R. K., A. B., G. J. parodymais bei užfiksuotais jų pokalbiais, neatitinka tikrovės.
3.3. Nė vienas iš proceso dalyvių nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nekonstatavo BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, todėl, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir pripažinęs skunde nurodytus argumentus iš dalies ar visiškai pagrįstais, apeliacinės instancijos teismas privalėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus ir priimti atitinkamą sprendimą, nes faktinių bylos aplinkybių tyrimas bei nustatymas ir įrodymų vertinimas yra apeliacinio nagrinėjimo dalykas.
4. Kasaciniu skundu kaltinamojo V. S. gynėjas advokatas M. Barkauskas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Šioje baudžiamojoje byloje paduotu apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, tačiau, nepaisydamas apeliaciniu skundu aiškiai suformuluotų ir apibrėžtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, apeliacinės instancijos teismas, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, nutarė panaikinti nuosprendį dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo ir perduoti ją nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip buvo pažeistas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde klausimas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo net nebuvo keliamas. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniu skundu, t. y. apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas iš esmės. Skunde buvo išdėstyti konkretūs ir aiškūs argumentai, dėl kurių šioje baudžiamojoje byloje turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau apeliacinės instancijos teismas apsiribojo apeliacinio skundo argumentų dėl apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimo (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimų) perrašymu ir, nepateikdamas jokių motyvuotų išvadų dėl apeliaciniame skunde suformuluotų argumentų dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, savo iniciatyva, aiškiai išeidamas už apeliacinio skundo ribų, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, padarė konstatavęs, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis iš esmės atitinka išteisinamojo nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus. Nutartyje nenurodyta jokių argumentų apie teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą, nustatytos BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir BPK 58 straipsnyje, sampratą ir neatskleistas šios teisės turinys, apimantis subjektyviojo ir objektyviojo nešališkumo aspektus. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nė vienas proceso dalyvis nenurodė, kad dėl kokių nors aplinkybių kyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų bent iš dalies patvirtinti pirmosios instancijos teismo objektyvųjį šališkumą. Teismo motyvai, pagrindai ir vidinis įsitikinimas negali būti vertinami kaip subjektyvusis šališkumas, nes nuosprendžio surašymas yra siejamas su teismo teisėmis ir pareigomis ir šiame procese teismas privalo būti tendencingas, t. y., remdamasis įrodymų visuma ir vidiniu įsitikinimu, nuspręsti, kuriuos duomenis pripažinti įrodymais, taip pat nuspręsti, ar laikoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta, ir pan. Vertindamas įrodymus teismas gali klysti. Nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, apeliacinės instancijos teismas turėjo prerogatyvą juos ištaisyti, priimdamas naują nuosprendį.
4.3. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti abu būtinuosius nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 225 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius – tai, už ką buvo duodamas ir priimamas kyšis, bei reikalavimą duoti kyšį, tačiau tai nebuvo padaryta. Apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstai grindžiamas R. K., A. B., iš dalies G. J. parodymais ir kriminalinės žvalgybos duomenimis, nes šie duomenys prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuosprendyje padarytos esminę reikšmę turinčios išvados, su kuriomis kasatorius sutinka: 2017 m. birželio 20 d. rangos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymas rangovei bendrovei „PA“ buvo privalomas; rangovei bendrovei „PA“ patalpos buvo išnuomotos pagrįstai, vadovaujantis 2017 m. birželio 20 d. rangos sutartimi, nes rangovė privalėjo FIDIC inžinierių komandai suteikti patalpas techninės priežiūros darbui; teikdamas pastabas dėl rangovės bendrovės „PA“ teikiamos dokumentacijos, statybos darbų atlikimo bei jų priėmimo ir reikalaudamas išlaikyti norminius nuolydžius atnaujinant vamzdynus, V. S. elgėsi pagrįstai ir teisėtai, tinkamai atlikdamas einamas pareigas; nenustatyta, kokiu būdu V. S. iš R. K. reikalavo kyšio ir kokius veiksmus jis atliko (ar susilaikė nuo jų atlikimo) rangovės bendrovės „PA“ naudai. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas V. S. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nepagrįstas jokiais įrodymais, deklaratyvus, todėl neteisėtas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Pačebuto kasacinis skundas tenkintinas, o kaltinamojo V. S. gynėjo advokato M. Barkausko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų
6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti (neteisingi) pirmosios instancijos teismų sprendimai, o teisingi sprendimai nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus, juos palyginti su bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241-303/2018">2K-241-303/2018</a>, 2K-272-458/2019, 2K-48-511/2020). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
7. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį V. S. ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, t. y. konstatavęs, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
8. Patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, netinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymą ir nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo paskirtimi.
9. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktį, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>). Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-7-402/2010, 2K-414/2010).
10. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį aktą, o ne BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio pagrindu perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas išnagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo požymių, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes ir taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-425/2012, 2K-246/2014).
11. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumas grindžiamas vien apkaltinamojo nuosprendžio surašymo trūkumais ir netinkama jo motyvacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos ne įrodyta pripažintos V. S. nusikalstamos veikos aplinkybės, kaip to reikalaujama baudžiamojo proceso įstatyme, o kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo tendencingumą ir nusistatymą prieš kaltinamąjį patvirtina ir tai, kad, atlikęs įrodymų vertinimą, teismas paneigė visas esmines V. S. pareikštame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis ir motyvus (konstatavo, kad V. S. rangovams neteikė perteklinių reikalavimų, iš jų kyšio nereikalavo, kyšio iniciatoriai buvo bendrovės „PA“ atstovai, rangovė pagal sutartį privalėjo FIDIC inžinierių komandai suteikti patalpas techninės priežiūros darbui, V. S. pasiūlytos patalpos atitiko keliamus reikalavimus, jo elgesys po patalpų nuomos sutarties sudarymo nepateisino bendrovės „PA“ atstovų lūkesčių), tačiau, nepaisydamas to, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tokio sprendimo tinkamai neargumentuodamas, remdamasis tik selektyviai ir tendencingai parinktais liudytojų parodymais bei byloje užfiksuotais jų tarpusavio pokalbiais.
12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatyti BPK pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą. Apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus iš esmės nagrinėti bylą, todėl tokie pažeidimai ir jų sukelti padariniai gali būti ištaisyti šiam teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 328 straipsnyje nustatytais pagrindais) arba priimant naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta jokių kitų argumentų dėl kaltinamojo teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą, nustatytos BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir BPK 58 straipsnyje, pažeidimo. Pažymėtina, kad ir proceso dalyviai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nereiškė abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo.
13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priėmęs nutartį panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo V. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų ir taip padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Proceso tęsimas nepagrįstai grąžinant bylą į nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją neatitinka ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl bylos išnagrinėjimo per kuo trumpiausią laiką.
14. Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažįstami esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduotus apeliacinius skundus.
Dėl kaltinamojo gynėjo kasacinio skundo ir prašymo atlyginti proceso išlaidas
15. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad yra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kaltinamojo V. S. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kuriais remiantis prašoma panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti, paliekami nenagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK nuostatas, bylos iš esmės neišnagrinėjo ir nepadarė teisinių išvadų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, kurias teisės taikymo aspektu galėtų patikrinti kasacinės instancijos teismas.
16. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje, kaltinamojo V. S. gynėjas pateikė prašymą dėl kaltinamojo patirtų 1815 Eur proceso išlaidų, rengiant kasacinį skundą, atlyginimo išieškojimo iš valstybės bei šias išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Toks prašymas teiktas tikintis, kad V. S. bus išteisintas.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi BPK 106 straipsnyje yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija ir kuri šalintina vadovaujantis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a>).
18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nutarė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, taigi kaltinamojo V. S. kaltės klausimas galutinai nėra išspręstas. Todėl jo gynėjo prašymas dėl kaltinamojo patirtų 1815 Eur proceso išlaidų, rengiant kasacinį skundą, atlyginimo išieškojimo iš valstybės paliekamas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
Algimantas Valantinas
