A. I. pagal BK 281 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-803/2007

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.25.2. (S)

2007 m. gruodžio 18 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant D. Cicėnienei,

dalyvaujant prokurorui S. Bekišui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu A. I. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis. A. I. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 68 straipsniu nuteistajam A. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. I. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo mėn. 11 d., apie 2 val., Klaipėdoje, Taikos pr.-Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51 punkto (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis), 53 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 68 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam), 172 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę) reikalavimus, vairuodamas kooperacinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Highlander“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Taikos pr. kryptimi nuo Debreceno gatvės link Dubysos gatvės, nakties metu, apšviestame kelio ruože, kur matomumas į priekį iš vairuotojo kabinos 30 metrų, kelio danga sausas asfaltas, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 522 ir vertėsi, dėl ko eismo įvykio metu keleiviui A. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o keleiviui A. K. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. I. prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendį.

Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir jį pripažino kaltu padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo liudytojų T. T. ir A. I. duotų parodymų patikimumu vien tik todėl, kad skyrėsi jų parodymai dėl jų sėdėjimo vietos automobilyje eismo įvykio metu. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius turėjo sėdėti automobilio priekyje todėl, kad buvo bandomas automobilis, kurį jis ketino parduoti, nes priekinėje automobilio keleivio sėdynėje, dar prieš kasatoriui įsėdant į automobilį, sėdėjo liudytojas A. K., kuris miegojo, todėl buvo nutarta jo nežadinti.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo medicinos eksperto išvadomis nesant kitų neginčijamų įrodymų byloje. Išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas nepagrįstai konstatavo, kad eismo įvykio metu labiausiai iš visų automobilio keleivių turėjo nukentėti vairuotojas. Šiame automobilyje yra sumontuotos net trys oro pagalvės ir esant šioms aplinkybėms, automobilio vairuotojas iš visų jo keleivių nukenčia mažiausiai.

Kasatorius pabrėžia, kad teismo medicinos ekspertas, išėjo iš savo kompetencijos ribų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigdamas, jog kasatorius negalėjo iškristi į automobilio priekį taip, kad jo kojos atsidurtų po vairu ties pedalais. Teismo medicinos ekspertas neatsižvelgė į tai, kad iš karto po smūgio automobilis sustojo ant dešinio šono, o kasatorius gulėjo galva į priekį bei nugara atsirėmęs į keleivio dureles, ir tik po to, kai automobilis buvo atverstas ant ratų, jo kojos atsidūrė vairo pusėje. Tuo tarpu liudytojai Ž. N., I. R. ir R. A. tik patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietą, automobilis stovėjo ant ratų, kasatorius gulėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o jo kojos buvo po vairu ties pedalais, ko neneigė ir pats kasatorius. Be to, ekspertas V. P. nepaneigė galimybės, kad eismo įvykio metu kasatorius galėjo iškristi į automobilio priekį per priekinių sėdynių tarpą.

Kadangi visos iškilusios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl kasatorius pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai.

Nuteistojo A. I. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl A. I. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir A. I. pripažino kaltu padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nors nuteistasis A. I. kasaciniame skunde teigia, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo nepažįstamas asmuo, kuris ketino iš jo pirkti automobilį, o jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės tarp kitų dviejų asmenų, šiuos nuteistojo teiginius paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G 2120/05 (03) ir Nr. KG 39/06 (03) nustatyta, kad nuteistojo A. I. eismo įvykio metu patirti sužalojimai, atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padaryti nukentėjusiajam neigiamo pagreičio poveikyje krūtinės sritimi atsitrenkus į automobilio vidaus salono apdailos detales, galimai į automobilio vairą, nes jis yra labiausiai išsikišęs daiktas automobilio salone. Šios ekspertų išvados buvo patikrintos teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus teismo medicinos ekspertą R. P., kuris patvirtino minėtų procesinių dokumentų teisingumą ir papildomai parodė, kad pagal byloje surinktą medžiagą, automobilio vairuotojas iš visų automobilyje buvusių asmenų turėjo būti sužalotas labiausiai ar net miręs, ir pats pasišalinti iš įvykio vietos negalėjo, o pagal A. I. patirtus sužalojimus krūtinės ir pilvo srityje labiausiai tikėtina, kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Kadangi iš automobilyje sėdėjusių asmenų sunkiausius sužalojimus turėjo patirti vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo, todėl nuteistojo teiginys, neva automobilį vairavo nepažįstamas asmuo, kuris iš karto po eismo įvykio pasišalino, yra nelogiškas ir neįtikinamas. Taigi nuteistajam A. I. eismo įvykio metu padarytų sužalojimų sunkumas ir lokalizacija patvirtina, kad būtent jis sėdėjo vairuotojo vietoje, nes likusieji keleiviai tokio pobūdžio sužalojimų nepatyrė. Liudytojai Ž. N. ir I. R. parodė, kad atvykus greitosios pagalbos automobiliui, pamatė ant priekinės sėdynės gulintį sužalotą vyrą, kuris, pasak Ž. N., buvo panašus į kasatorių. Jo kojos buvo vairuotojo pusėje po priekine panele.

Nors byloje nebuvo galimybės paskirti kompleksinę medicininę-autotechninę ekspertizę siekiant nustatyti, kaip eismo įvykio metu judėjo automobilis ir jame buvę asmenys, nes šis automobilis buvo parduotas, ir be šios ekspertizės išvadų byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent nuteistasis.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo kartu su nuteistuoju A. I. važiavusio nukentėjusiojo A. I. bei liudytojų A. K. ir T. T. parodymais, nes šie asmenys yra draugai, kartu sportuoja, todėl jų parodymai apie tai, kad automobilį vairavo automobilį ketinęs pirkti nepažįstamas asmuo, o nuteistasis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės per vidurį tarp kitų dviejų asmenų, pagrįstai buvo įvertinti kaip bandymas padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, o tenkinti nuteistojo kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. I. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Lidija Liucija Žilienė

Rimantas Baumilas

Vytautas Piesliakas