Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-727/2007

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.2.1.

1.2.19.4.

1.2.29.1. (S)

2007 m. gruodžio 18 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui,

gynėjui I. Brazlauskui,

nuteistiesiems D. A., S. B.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. A. ir S. B. kasacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutarties.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu D. A. nuteista pagal:

BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Audi A4“) 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Audi A4“) 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda;

BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Mercedes-Benz“) 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Mercedes-Benz“) 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Audi A4“) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Audi A4“) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Mercedes-Benz“) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Mercedes-Benz“) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. B. nuteistas pagal:

BK 228 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. B., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi nuteistųjų D. A., V. B. ir S. B. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų D. A. ir S. B., jų gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

D. A. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė. 2002 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.00 val., ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), inspektorė, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku „Mercedes“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvežamo automobilio „Audi A4“ (suklastotas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), nors realiai ši transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes minėtas automobilis (tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) 2002 m. liepos 26 dieną buvo pavogtas Lietuvoje, Klaipėdoje, prie Danės g. 23 namo, iš Vokietijos piliečio G. B., ir tyčia, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi bei pažeisdama 1996 m. balandžio 12 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo Nr. 182 „Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruojamųjų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo“ 5 punkto reikalavimus, t. y. neapžiūrėjusi ir neatlikusi šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. (duomenys neskelbtini), padarydama jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Šis bendrojo dokumento rinkinys tą pačią dieną buvo pateiktas VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos pasieniečiui V. B., o tai lėmė laikinojo valstybinio numerio ženklo AE (duomenys neskelbtini) išdavimą bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais D. A. šiurkščiai pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1, 2 dalis bei 18 ir 19 straipsnių reikalavimus (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1986 redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytas ir 2002 m. liepos 31 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 345 patvirtintų jos pareigybių aprašymo 5, 13.3, 13.5 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas: atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl tokių valstybės tarnautojos D. A. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Taip pat ji nuteista už tai, kad suklastojo dokumentą. 2002 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.00 val., ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), inspektorė, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku „Mercedes“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvežamo automobilio „Audi A4“ (suklastotas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), nors realiai ši transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, suklastojo tikrą dokumentą – neapžiūrėjusi ir neatlikusi šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. (duomenys neskelbtini), padarydama jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, jį patvirtino muitinės ir savo asmeniniu spaudais bei parašais, ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o tai lėmė laikinojo valstybinio numerio ženklo AE (duomenys neskelbtini) išdavimą bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.

Taip pat ji nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, vėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė. 2002 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.20 val. ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), inspektorė, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio „Mercedes-Benz 200“ (užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini); suklastotas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), nors realiai ši transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes minėtas automobilis (tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) 2002 m. liepos 25 d. buvo pavogtas Lietuvoje, Vilniuje, prie Kalvarijų g. 57 namo, iš pilietės M. S., ir tyčia, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi bei pažeisdama 1996 m. balandžio 12 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo Nr. 182 „Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruojamųjų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo“ 5 punkto reikalavimus, t. y. neapžiūrėjusi ir neatlikusi šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. 2KK41807413, padarydama jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Šis bendrojo dokumento rinkinys tą pačią dieną buvo pateiktas VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos pasieniečiui V. B., o tai lėmė laikino valstybinio numerio ženklo AE (duomenys neskelbtini) išdavimą bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais D. A. šiurkščiai pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1, 2 dalis bei 18 ir 19 straipsnių reikalavimus (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1986 redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytas ir 2002 m. liepos 31 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 345 patvirtintų jos pareigybių aprašymo 5, 13.3, 13.5 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas: atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl tokių valstybės tarnautojos D. A. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Taip pat ji nuteista už tai, kad vėl suklastojo dokumentą. 2002 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.20 val., ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), inspektorė, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio „Mercedes-Benz 200“ (užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini); suklastotas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), nors realiai tokia transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, suklastojo tikrą dokumentą – neapžiūrėjusi ir neatlikusi šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. (duomenys neskelbtini), padarydama jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, jį patvirtino muitinės ir savo asmeniniu spaudais bei parašais ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o tai lėmė laikino valstybinio numerio ženklo AE (duomenys neskelbtini) išdavimą bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.

S. B. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė. 2002 m. liepos 27 d., apie 3.00 val. jis, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), vyresnysis inspektorius, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio „Audi A6“ (užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini); suklastotas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), nors realiai tokia transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis (tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) 2002 m. liepos 8 dieną buvo pavogtas Lietuvoje, Nidoje, prie Purvynės g. 9 namo, iš Vokietijos piliečio F. V. B., ir tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei pažeisdamas 1996 m. balandžio 12 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo Nr. 182 „Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruojamųjų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo“ 5 punkto reikalavimus, t. y. neapžiūrėjęs ir neatlikęs šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Šis bendrojo dokumento rinkinys tą pačią dieną buvo pateiktas VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos pasieniečiui V. B., o tai lėmė laikino valstybinio numerio ženklo AE (duomenys neskelbtini) išdavimą bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais S. B. šiurkščiai pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1, 2 dalis bei 18 ir 19 straipsnių reikalavimus (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VI1I-1986 redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytas ir 2001 m. sausio 4 d. Marijampolės teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 4 patvirtintų jo pareigybių aprašymo 7, 12, 24 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas: atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą. Dėl tokių valstybės tarnautojo S. B. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentą. 2002 m. liepos 27 d., apie 3.00 val., jis, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), vyresnysis inspektorius, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio „Audi A6“ (užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini); suklastotas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), nors realiai tokia transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, suklastojo tikrą dokumentą – neapžiūrėjęs ir neatlikęs šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, jį patvirtino muitinės ir savo asmeniniu spaudais bei parašais ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o tai lėmė laikino valstybinio numerio ženklo AE (duomenys neskelbtini) išdavimą bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.

Kasaciniu skundu nuteistoji D. A. prašo teismą panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorė skunde teigia, kad teismai vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir paviršutiniškai, o apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu sutiko.

Kasatorės manymu, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. Teismų sprendimai buvo priimti nesant neginčijamų kasatorės kaltės įrodymų.

Visų pirma, teismai, pripažindami kasatorę kalta padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepagrįstai įrodymu pripažino vaizdajuostę, kurioje užfiksuoti įvažiavimai į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) kelio postą. Iš liudytojo A. S. parodymų seka, kad (duomenys neskelbtini) kelio poste dažnai gesdavo videokameros, dingdavo elektra, vaizdo kokybė buvo bloga, nesimatydavo pravažiuojančių automobilių valstybinių numerių. Be to, nebūdavo užfiksuotos visos pravažiuojančios transporto priemonės, pakilus užtvarai, pravažiuodavo ne vienas automobilis, o kamera užfiksuodavo tik vieną, todėl pro rekontrolės postą pravažiuodavo daugiau automobilių negu jų užfiksuodavo vaizdo kamera. Kasatorės manymu, esant pagrįstų abejonių dėl vaizdo įrašo patikimumo, šis įrodymas negali būti pripažintas tinkamu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar 2002 m. rugpjūčio 4-5 dienomis (duomenys neskelbtini) kelio poste nebuvo sugedusios vaizdo kameros ir atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus.

Kasatorė nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi liudytojo G. R., liudytojo V. B. parodymais. Šių liudytojų parodymų pagrįstumas nebuvo tikrinamas, nebuvo tirta, kas šiems liudytojams išdavė įgaliojimus, kas juos pasirašė, taip pat, kas pasirašė bendruosiuose dokumentuose ir draudimo liudijimuose. Nors 2002 m. buvo privalomai dedami spaudai į asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, pasus, minėtų liudytojų pasai nebuvo patikrinti.

Kasatorė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės, o tik atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ištirtos bylos aplinkybės ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai pasisakė dėl vaizdajuostės pripažinimo tinkamu įrodymu byloje.

Kasatorė pažymi, kad BK 228 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl inkriminuojant šį BK specialiosios dalies straipsnį būtina išsiaiškinti, kokius teisės aktus piktnaudžiaudamas tarnyba pažeidė valstybės tarnautojas. Tačiau teismo nuosprendyje nekonkretizuota, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus kasatorė pažeidė, o tik deklaratyviai išvardijami pažeisti bendrieji etikos, padorumo, teisingumo principai ir kitos vertybės (priesaikos sulaužymas, muitinės darbuotojų etikos kodekso reikalavimų nesilaikymas ir pan.), dėl kurių galima tik drausminė, o ne baudžiamoji atsakomybė.

Kasatorė teigia, kad vykdydama savo tarnybines pareigas vadovavosi Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610 patvirtinta „Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka“ ir Finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3 patvirtintomis „Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatomis“ bei Finansų ministro 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 233 iš dalies pakeistomis Finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3 patvirtintomis „Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatomis“. Pastarojo įsakymo 1.16 punkte nustatyta, kad prekių muitinis tikrinimas paprastai atliekamas pasirinktinio tikrinimo būdu. Nesant išankstinės informacijos apie galimus pažeidimus ir siekiant užtikrinti kuo didesnį posto pralaidumą, buvo atliekamas tik dokumentinis ir vizualinis prekių tikrinimas, o detalus muitinis tikrinimas atliekamas tik išskirtiniais atvejais. Esant šioms aplinkybėms, teismai nepagrįstai konstatavo, kad kasatorė padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. neapžiūrėjusi ir neatlikusi automobilių fizinio patikrinimo bendruosiuose dokumentų rinkiniuose padarė žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikinimą ir taip suklastojo tikrus dokumentus.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 ir 300 straipsnius galima tik nustačius tiesioginę tyčią kaltininko veikoje. Kasatorė teigia neturėjusi tikslo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir sudaryti sąlygas neteisėtai legalizuoti Lietuvoje pavogtus automobilius bei tyčia suklastoti dokumentus. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorė galėtų būti susijusi su asmenimis, kurie užsiima automobilių vagystėmis bei jų legalizavimu. Be to, teismai nenustatė nei kasatorės nusikalstamos veikos tikslų, nei motyvų, nors turėjo tai padaryti. Kasatorės manymu, byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad ji veikė tiesiogine tyčia. Teismai turėjo analizuoti, ar jos veikoje nėra BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo – tarnybos pareigų neatlikimo – požymių, kuris padaromas tik neatsargia kaltės forma.

Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnį galima tik nustačius didelę žalą valstybei. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pasakyta, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo legalizuoti pavogti automobiliai ir dėl to šiurkščiai pažeisti įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijos ir principai, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tačiau šie nusikalstama veika sukelti padariniai turėjo būti sukonkretinti nurodant, kaip kilusius padarinius subjektyviai suvokė pati kasatorė. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė žala valstybei įvertinama ne tik nustačius objektyvius jos padarinius, bet konkretaus pareigūno galimybe tuos padarinius suvokti. Kasatorė teigia, kad ji negalėjo suvokti, kad atlieka veiksmus, kuriais diskredituoja valstybės tarnautojo vardą, nes ne dėl jos veiksmų buvo neteisėtai legalizuoti Lietuvoje pavogti automobiliai.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo teismą panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorius skunde teigia, kad teismai pripažindami jį kaltu padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepagrįstai konstatavo, kad piktnaudžiavimas pasireiškė tarnybos pareigų neatlikimu, t. y. nebuvo atlikta transporto priemonės vizuali apžiūra. Teismo nuosprendyje nustatyta, kad kompiuterinėje bazėje nėra duomenų, kad automobilis „Audi A6“ atvyko į Lietuvą, tačiau nebuvo tirta versija, kad apie šio automobilio atvykimą kompiuterinėje bazėje tinkamai neatžymėjo už tai atsakingas krašto apsaugos darbuotojas.

Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnį galima tik nustačius didelės žalos padarymą valstybei. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad padaryta žala pripažįstama didele tada, kai veikos daromos sistemingai, kaltininkas, t. y. valstybės tarnautojas, užima svarbias pareigas valstybinėje institucijoje ir turi teisę priimta svarbius, plačiam asmenų ratui taikomus sprendimus, o jo nusikalstamas elgesys menkina visos valstybinės institucijos prestižą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-265/2007, Nr. 2K-321/2007). Kasatoriaus manymu, nėra pagrindo teigti, kad vienkartiniu eilinio sienos apsaugos darbuotojo tarnybinių pareigų neatlikimu buvo sumenkintas muitinės tarnautojo vardas ir padaryta didelė žala valstybei.

Kadangi veika pagal BK 228 straipsnį kvalifikuojama tik nustačius tiesioginę tyčią asmens veikoje, todėl teismai turėjo nustatyti, kad kasatorius turėjo suprasti, jog privalo atlikti vizualų sava eiga įvežamo automobilio fizinį patikrinimą, kad nustatytų, ar deklaruojama mašina realiai atvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau veikdamas tyčia priešingai tarnybos interesams, neįsitikina, ar automobilis atvyko, numato, kad dėl tokių jo veiksmų bus legalizuotas pavogtas automobilis ir padaryta didelė žala valstybei ir nori taip veikti. Kasatorius pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu į Lietuvos Respubliką atvyko ne vienas automobilis „Audi A6“, todėl teismai nebent galėjo konstatuoti, kad kasatorius savo pareigas atliko nepakankamai atidžiai, nes nepastebėjo, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, jog automobilio „Audi A6“ kėbulo numeris yra suklastotas. Tačiau toks kasatoriaus aplaidumas atliekant savo pareigas neleidžia konstatuoti, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Taip pat kasatoriui nesuprantama, kodėl jis buvo kaltinamas tuo, kad padėjo legalizuoti pavogtą automobilį „Audi A6“, nors iš bylos medžiagos matyti, kad buvo pavogtas automobilis „Audi C4“, o šio automobilio savininkas suklydo nurodydamas automobilio modelį. Be to, kaltinamajame akte nurodytas skirtingas pavogto automobilio savininkas negu nuosprendyje. Kasatorius jokio tikslo ir motyvo piktnaudžiauti tarnyba ar klastoti dokumentus neturėjo, o jo veiksmai įforminant automobilio „Audi A6“ dokumentus buvo antraeiliai. Todėl jeigu vaizdo įraše nebūtų matomas į Lietuvą atvykstantis automobilis, būtų galima kelti prielaidą, kad kasatorius dokumentus įformino realiai neįsitikinęs, kad toks automobilis atvyko. Todėl jeigu būtų gyvas asmuo, t. y. L. P., kuris tuomet kirto sieną ir kuriam kasatorius įformino dokumentus, jis galėtų patvirtinti arba paneigti, kad automobilis atvyko į Lietuvą. Tačiau teismai padarė klaidingą išvadą, kad asmuo, kuris kirto Lietuvos sieną, pasinaudojo L. P. dokumentais.

Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos BPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatos, užtikrinančios lygias šalių teises pateikti prašymus. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kasatoriaus buvo klausiama, ar jis turės prašymų, tačiau nei vienas iš jo prašymų nebuvo patenkintas ir taip apribota jo teisė į gynybą bei pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies „d“ punkte įtvirtintos teisingo bylos nagrinėjimo garantijos (Popov prieš Rusiją).

Be to, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir motyvuotai nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neteisingu jo veikos kvalifikavimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o apsiribojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų išdėstymu.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje visiškai nėra motyvų, paaiškinančių, kaip vertinama ta aplinkybė, kad vaizdo įraše užfiksuotas tokios pat spalvos ir markės automobilis „Audi A6“, kuris 2002 m. liepos 27 d. kirto Lietuvos sieną. Taip pat teismas nekreipė dėmesio į kasatoriaus prašymą užklausti valstybės institucijas, ar automobilis, kurio VIN kodas vėliau buvo perkeltas į vogtąjį automobilį, nebuvo įvežtas į Lietuvą, o vėliau išmontuotas dalimis. Kadangi šios esminės bylos aplinkybės liko neišnagrinėtos, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Taip pat kasatorius teigia, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą jo nusikalstamų veikų padarymo metu (2002 m. liepos 27 d.) buvo numatyta 1961 m. BK 289 straipsnyje. Pažymėtina, kad 1961 m. BK 289 straipsnyje įtvirtinta tarnybinio suklastojimo sudėtis buvo specialioji norma 1961 m. BK 285 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo sudėties atžvilgiu, o esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, taikoma specialioji norma. Nors 2000 m. BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos mažesnės laisvės atėmimo bausmių ribos lyginant su 1961 m. BK 289 straipsnio sankcija, tačiau galiojant 1961 m. BK, kasatoriaus padaryti nusikalstami veiksmai atitiko vieną 1961 m. BK 289 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tuo tarpu kasatorius yra nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, o tai sunkina jo teisinę padėtį.

Nuteistųjų D. A. ir S. B. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl D. A. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo (už dvi nusikalstamas veikas) ir pagal 300 straipsnio 1 dalį už dokumentų klastojimą (už dvi nusikalstamas veikas)

BK 228 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Apie neturtinės žalos dydį teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ar institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Nors nuteistoji D. A. neigia padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, nuosprendyje pateikta įrodymų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad kasatorė pagrįstai nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už du piktnaudžiavimo nusikaltimus ir pagal 300 straipsnio 1 dalį už du dokumento suklastojimus.

Byloje nustatyta, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorė 2002 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.00 val. ir 22.20 val., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų ji priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku „Mercedes“ įvežamo automobilio „Audi A4“ bei sava eiga įvežamo automobilio „Mercedes Benz“. To neneigia ir kasatorė. Tačiau byloje nustatyta, kad realiai šios transporto priemonės į Lietuvą nebuvo įvežtos. Automobilis „Audi A4“ 2002 m. liepos 26 d. buvo pavogtas Klaipėdoje, o automobilis „Mercedes Benz“ 2002 m. liepos 25 d. – Vilniuje, taigi 2002 m. rugpjūčio 4 d. šie automobiliai jau buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorė įformino bendruosius dokumentų rinkinius įrašydama į juos tikrovės neatitinkančių informaciją apie atliktą muitinį patikrinimą ir tuo pačiu juos suklastojo, bei šiuos bendruosius dokumentų rinkinius išdavė teismo nenustatytiems asmenims, t.y. tokia veika piktnaudžiavo tarnyba Pažymėtina, kad šie bendrųjų dokumentų rinkiniai tą pačią dieną buvo pateikti kitam nuteistajam šioje byloje, kuris kasacinio skundo nepadavė, dėl ko buvo išduoti laikini valstybiniai numeriai ir legalizuoti Lietuvoje pavogti automobiliai, kuriuos vėliau bandyta išvežti į Rusiją. Šiais savo veiksmais kasatorė diskreditavo muitinės tarnautojo vardą ir padarė didelę žalą valstybei. Teismai pagrįstai konstatavo šį požymį.

Nuteistosios versiją apie tai, kad ji atliko tiek vilkiku „Mercedes“ įvežamo automobilio „Audi A4“, tiek sava eiga įvežamo automobilio „Mercedes Benz“ patikrinimą paneigia teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Antai byloje apklausti liudytojai V. B. ir G. R., kurie bendruosiuose dokumentuose buvo atitinkamai nurodyti kaip vilkiku „Mercedes“ įvežamo automobilio „Audi A4“ bei sava eiga įvežamo automobilio „Mercedes Benz“ muitinių procedūrų vykdytojai, parodė, kad bendruosiuose dokumentuose jie nepasirašė, o kaltinime nurodytu laiku Lietuvos Respublikos valstybės sienos nekirto. Kadangi šiuos liudytojų parodymus patvirtina byloje esančios pažymos apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, kuriuose užfiksuota, kad šie asmenys 2002 m. rugpjūčio 4-5 dienomis Lietuvos Respublikos valstybės sienos nekirto, bei kiti rašytiniai įrodymai, teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ir pagrįstai rėmėsi. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, abiem atvejais nuteistajai buvo pateiktos liudytojų V. B. ir G. R. pasų kopijos, kas rodo, jog nuteistoji sąmoningai nesiekė įsitikinti automobilius įvežančių asmenų tapatybe.

Nors nuteistoji kasaciniame skunde teigia, kad byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuoti 2002 d. liepos 4-5 dienomis į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) rekontrolės postą atvykstantys automobiliai, negalima laikyti patikimu ir neginčijamu įrodymu, nes vaizdo kameros, fiksuojančios į Lietuvą atvykstančius automobilius, dažnai gesdavo, tačiau iš byloje esančių UAB „Euroelektronika“ darbų atlikimo aktų matyti, kad vaizdo kontrolės sistemos gedimų 2002 m. rugpjūčio 4-5 dienomis nebuvo užfiksuota. Be to, pačios vaizdajuostės buvimas byloje ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jos peržiūrėjimas rodo, kad tuo metu vaizdo kameros veikė. Vaizdajuostėje, kurioje užfiksuotų duomenų patikimumas teismui nekėlė jokių abejonių, neužfiksuotas nei į Lietuvą įvažiuojantis vilkikas „Mercedes“, kuriuo buvo įvežtas automobilis „Audi A4“, nei automobilis „Mercedes Benz“, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad minėti automobiliai per (duomenys neskelbtini) kelio postą į Lietuvą neįvažiavo. Tą faktą, kad teismo nuosprendyje nurodyti automobiliai 2002 m. rugpjūčio 4 d. nekirto Lietuvos Respublikos valstybės sienos patvirtina ir byloje esančios pažymos apie valstybės sienos kirtimus, kuriose užfiksuota, kad patikrinus kompiuterinę bazę pagal vilkiko „Mercedes“, kuriuo buvo įvežtas automobilis „Audi A4“, valstybinius registracijos numerius, bei pagal automobilio „Mercedes Benz“ kėbulo ir užsienio valstybės registracijos numerius, nustatyta, kad tokios transporto priemonės 2002 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos nekirto.

Be to, iš byloje esančių dviejų baudžiamųjų bylų medžiagos seka, kad vilkiku „Mercedes“ įvežto automobilio „Audi A4“ bei sava eiga įvežto automobilio „Mercedes Benz“, neva kirtusių Lietuvos Respublikos sieną per (duomenys neskelbtini) kelio postą 2002 m. rugpjūčio 4 d., kėbulų numeriai yra suklastoti, nes tikrasis vilkiku „Mercedes“ įvežto automobilio „Audi A4“, sulaikyto 2002 m. rugpjūčio 22 d. išvykstant iš Lietuvos, kėbulo numeris atitinka 2002 m. liepos 26 d. Klaipėdoje pavogto automobilio „Audi A4“ kėbulo numerį, o automobilio „Mercedes Benz“, sulaikyto 2002 m. rugsėjo 24 d. išvykstant iš Lietuvos, – 2002 m. liepos 25 d. Vilniuje pavogto automobilio „Mercedes Benz“ kėbulo numerį.

Šie bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji D. A. veikė priešingai tarnybos interesams, t.y. piktnaudžiavo tarnyba. Minėtoji bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad ji veikia priešingai tarnybos interesams ir neatlieka Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1996 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 182 5 punkte nustatyto reikalavimo atliekant įvežamos transporto priemonės muitinį tikrinimą, patikrinti jos numeruojamų agregatų atitikimą pateiktuose dokumentuose, t. y. atlikti fizinį įvežamos transporto priemonės patikrinimą, o neįsitikinusi įvežamų automobilių tikrumu ir įrašydama į bendruosius dokumentų rinkinius melagingą informaciją apie atliktą muitinį patikrinimą, suklastoja tikrus dokumentus ir norėjo taip veikti.

Nuteistoji nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo įrodyti, jog ji žinojo, kad į bendruosius dokumentų rinkinius įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją bus legalizuoti Lietuvoje pavogti automobiliai. Jau vien tai, kad nuteistoji į bendruosius dokumentų rinkinius įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atliktą muitinį patikrinimą, nors žinojo, kad realiai transporto priemonės Lietuvos Respublikos sienos nekirto, rodo, jog ji suvokė, kad veikia priešingai jos teises ir pareigas tarnybos metu apibrėžiantiems teisės aktams, kas teismui leido jos veikas pripažinti nusikalstamomis. Tuo tarpu kokiu tikslu nuteistoji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir klastojo dokumentus, t. y. ar siekdama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims padėti legalizuoti Lietuvoje pavogtus automobilius ar kitu tikslu, jos veikų kvalifikavimui reikšmės neturi.

Taigi, šiuo atveju pats nuteistosios veiksmų pobūdis, t. y. sąmoningas į Lietuvos Respubliką įvežamų transporto priemonių netikrinimas bei žinomai melagingos informacijos į bendruosius dokumentų rinkinius įrašymas neleidžia kalbėti apie neatsargią kaltės formą, kas leistų jos veiksmus kvalifikuoti pagal BK 229 straipsnį.

Teismas nuosprendyje motyvavo, kuo pasireiškė didelės žalos valstybei padarytas, nurodydamas, kad D. A., pažeisdama minėto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo reikalavimus ir suklastodama tikrus dokumentus (bendruosius dokumentų rinkinius), iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo muitinės tarnautojo vardą. Nors nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje išdėstytos įrodytomis pripažintų nuteistosios D. A. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, aprašant dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kilusius padarinius, t. y. didelę žalą valstybei, pateiktas perteklinis bendruosius valstybės tarnybos ir tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje principus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų sąrašas, be viso to, nuosprendžio nustatomojoje dalyje taip pat yra nurodyta, kokių konkrečių pareigų, nustatytų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1996 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 182 5 punkte, neatliko kasatorė ir kad būtent šiuo teisės aktu apibrėžtų reikalavimų nesilaikymas lėmė didelės žalos valstybei atsiradimą.

Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, todėl tenkinti nuteistosios D. A. kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl S. B. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

Nors nuteistasis S. B. kasaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kad jis padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, nuosprendyje pateikta įrodymų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo ir pagal 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento suklastojimo.

Byloje nustatyta, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi: t. y. 2002 m. liepos 27 d., apie 03.00 val., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų jis priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio „Audi A6“. Tačiau nustatyta, kad realiai ši transporto priemonė į Lietuvą nebuvo įvežta, nes automobilis „Audi A6“ 2002 m. liepos 8 d. buvo pavogtas Nidoje. Tuo tarpu kasatorius neįsitikinęs asmens pateikusio dokumentus tapatybe, neapžiūrėjęs šio automobilio ir neatlikęs jo fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumentų rinkinį įrašydamas į jį tikrovės neatitinkančių informaciją apie atliktą muitinį patikrinimą, t. y. piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo bendrojo dokumento rinkinį, kurį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Šį bendrojo dokumento rinkinį tą pačią dieną pateikus kitam nuteistajam šioje byloje, kuris kasacinio skundo nepadavė, buvo išduoti laikini valstybiniai numeriai ir legalizuotas Lietuvoje pavogtas automobilis, kuris vėliau bandytas išvežti į užsienį. Šiais savo veiksmais kasatorė diskreditavo muitinės tarnautojo vardą ir padarė didelę žalą valstybei. Teismai pagrįstai konstatavo šį požymį.

Byloje nustatyta, kad bendrajame dokumente muitinės procedūros dėl sava eiga įvežamo automobilio „Audi A6“ vykdytoju nurodytas L. P. bei pateikta jo paso kopija, tačiau patikrinus duomenis apie šio asmens Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus nustatyta, kad L. P. 2002 m. liepos 27 d. sienos nekirto, jo pasas negalioja nuo 1996 m. spalio 15 d., o pats L. P. 2002 m. rugsėjo 9 d. mirė. Taigi, nuteistasis sąmoningai nenustatė šio asmens tapatybės, apsiribodamas tik pateikta paso kopija.

Nors kasatorius teigia, kad į Lietuvos Respubliką per Kalvarijos rekontrolės postą atvykstančius automobilius fiksuojančios vaizdo kameros dažnai gesdavo, todėl byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame nebuvo užfiksuotas 2002 m. liepos 27 d. į Lietuvą per Kalvarijos rekontrolės postą sava eiga įvežamas automobilis „Audi A6“, negalima laikyti patikimu įrodymu byloje, tačiau iš byloje esančių UAB „Euroelektronika“ darbų atlikimo aktų matyti, kad vaizdo kontrolės sistemos gedimų 2002 m. liepos 27 d. nebuvo užfiksuota. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu peržiūrėjus vaizdajuostę jokių vaizdo sistemos gedimų neužfiksuota. Be to, pačios vaizdajuostės buvimas ir jos peržiūrėjimas teisme liudija, kad vaizdo kameros tą dieną veikė. Todėl vaizdajuostės patikimumas teismui nekėlė jokių abejonių ir joje užfiksuotais duomenimis jis pagrįstai rėmėsi priimdamas nuosprendį.

Kad automobilis „Audi A6“ 2002 m. liepos 27 d. nekirto Lietuvos Respublikos valstybės sienos patvirtina ir byloje esanti pažyma apie valstybės sienos kirtimus, kuriose užfiksuota, kad patikrinus kompiuterinę bazę pagal sava eiga įvežto automobilio „Audi A6“ kėbulo bei užsienio valstybės registracijos numerius, nustatyta, kad tokia transporto priemonės 2002 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos nekirto.

Byloje esanti baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad sava eiga įvežto automobilio „Audi A6“, kuris, pasak nuteistojo, 2002 m. liepos 27 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną per (duomenys neskelbtini) kelio postą, kėbulo numeris yra suklastotas, nes tikrasis sava eiga įvežto automobilio „Audi A6“, sulaikyto 2002 m. rugsėjo 18 d. išvykstant iš Lietuvos, kėbulo numeris atitinka 2002 m. liepos 8 d. Nidoje pavogto automobilio „Audi A6“ kėbulo numerį.

Muitinės pareigūnų veiksmus atliekant įvežamos transporto priemonės muitinį patikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1996 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 182 5 punktas, kuriame nustatyta, kad muitinės pareigūnas, atlikdamas įvežamos transporto priemonės muitinį tikrinimą, privalo patikrinti įvežamos transporto priemonės numeruojamų agregatų atitikimą pateiktuose dokumentuose, t. y. atlikti fizinį įvežamos transporto priemonės patikrinimą. Nors nuteistasis S. B. pagal savo užimamas pareigas ir kompetenciją žinojo, kad prieš išduodamas bendrojo dokumento rinkinį, jis privalo fiziškai patikrinti per valstybės sieną pervežamą automobilį ir įsitikinti, ar automobilio numeruojami agregatai, t. y. valstybiniai registracijos numeris, kėbulo numeris, atitinka nurodytus dokumentuose, o valstybės sieną kerta būtent dokumentuose nurodytas automobilis, tačiau sąmoningai netikrino dokumentus pateikiančio asmens tapatybės ir ar per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pervežamo automobilio duomenys atitinka dokumentuose nurodytiems. Šiais savo veiksmais nuteistasis padarė didelę žalą valstybei, nes nenustatytam asmeniui jo išduotą bendrojo dokumento rinkinį pateikus kitam nuteistajam šioje byloje, kuris kasacinio skundo nepadavė, buvo išduoti laikini valstybiniai numeriai ir legalizuotas Lietuvoje pavogtas automobilis.

Taigi jis suvokė, kad ši transporto priemonė realiai į Lietuvą neįvažiavo, tačiau, nepaisant to, suklastojo bendrojo dokumento rinkinį, padarydamas jame žinomai melagingą įrašą apie atliktą transporto priemonės muitinį patikrinimą. Sąmoningas netikrinimas, ar automobiliai pervežami per valstybės sieną ir žinomai neteisingos informacijos apie atliktą muitinio tikrinimo procedūrą įrašymas į bendrojo dokumento rinkinį, žinant, kad joks automobilis Lietuvos Respublikos valstybės sienos nekirto, neleidžia kalbėti apie BK 229 straipsnyje numatytą tarnybos pareigų neatlikimą, kuris gali būti padaromas tik dėl neatsargumo. Taigi, nuteistasis tiek piktnaudžiaudamas tarnyba, tiek klastodamas dokumentus veikė tyčia, nes suvokė, kad savo veika piktnaudžiauja tarnyba ir suklastoja dokumentą ir norėjo taip veikti. Tuo tarpu aplinkybė, ar nuteistasis žinojo, kad savo veiksmais padeda legalizuoti Lietuvoje pavogtus automobilius, neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui.

Teismas nuosprendyje taip pat motyvavo, kuo pasireiškė didelė žala valstybei, nurodydamas, kad kasatorius, atlikdamas aiškiai neteisėtus veiksmus ir pažeisdamas minėto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo reikalavimus diskreditavo muitinės tarnautojo vardą ir valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas bei veiklos principus, nes tokie poelgiai sudaro įspūdį, kad muitinės pareigūnai klastodami dokumentus imituoja atliekamas muitinio tikrinimo procedūras ir sudaro sąlygas kitiems asmenims legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Taigi nuteistojo S. B. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl Baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, taikymo (BPK 332 straipsnio 3 dalis)

Pagal BPK 332 straipsnio 5 dalį atmetant apeliacinį skundą, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Jeigu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotų išvadų dėl bent dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą.

Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, ištyrė nuteistųjų D. A. ir S. B. apeliaciniuose skunduose buvusius argumentus, o juos palyginęs su byloje surinkta medžiaga, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės, nurodydamas, kodėl apeliantų skundai atmetami, o jų nusikalstamų veikų kvalifikacija paliekama nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje motyvuotai nurodė, kodėl vaizdajuostė, kurioje užfiksuoti Kalvarijos kelio poste Lietuvos Respublikos sieną kertančios transporto priemonės, laikytina tinkamu įrodymu byloje bei pažymėjo, kad nuteistieji, siekdami įrodyti savo nekaltumą, pateikia ne konkrečius įrodymus, o tik jų manymu, galimus įvežtų automobilių atsiradimo (duomenys neskelbtini) kelio poste variantus, kurie grįsti prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl kitų apeliacinių skundų argumentų bei pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje argumentuotai pasisakyta dėl didelės žalos valstybei padarymo, nurodant, kad ji pasireiškė grubiai pažeidžiant muitinės pareigūnų pareigas atliekant įvežamų transporto priemonių patikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, o būtent, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1996 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 182 5 punktą, dėl ko ne tik buvo diskredituotas muitinės pareigūno vardas, bet ir legalizuoti Lietuvoje vogti automobiliai.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiek D. A., tiek S. B. kaltę padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl rinkti papildomus įrodymus byloje nėra būtina.

Taigi kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai atsakė į apeliacinių skundų motyvus, yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, reglamentuojančius bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal 2000 m. BK.

Pagal su BK 3 straipsnio 1 dalį padarytos veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nusikalstamos veikos, dėl kurių buvo nuteisti kasatoriai, buvo padarytos 2002 metais. Tuo metu galiojo 1961 m. BK. Kasatorius teisus, teigdamas, kad 1961 m. BK 289 straipsnis buvo specialioji norma 1961 m. BK 285 straipsnio atžvilgiu ir jei veika būtų kvalifikuota pagal 1961 m. BK, S. B. būtų nuteistas tik pagal BK 289 straipsnį kaip už vieną nusikaltimą. Tačiau BK 289 straipsnio 2 dalis dėl itin svarbaus oficialaus dokumento tarnybinio suklastojimo ar sukėlus didelę žalą valstybės interesams numatė laisvės atėmimą nuo trejų iki šešerių metų su privaloma skirti papildoma bausme – atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų. Tuo tarpu 2000 metų baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis – laisvės atėmimą iki ketverių metų, o 300 straipsnio 1 dalis laisvės atėmimą iki trejų metų. Be to 2000 m. BK už abu nusikaltimus numatė ir alternatyvias laisvės atėmimui bausmes bei nenumatė papildomų bausmių. Turint galvoje, kad S. B. nuteistas už dviejų nusikaltimų idealiąją sutaptį ir paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, kolegija laiko, kad net ir atsižvelgus į bausmės skyrimo už kelis nusikaltimus nuostatas, 2000 m. BK nuostatos numato švelnesnes bausmes, todėl teismas tinkamai pritaikė 2000 m. BK 3 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų D. A. ir S. B. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Josifas Tomaševičius

Vytautas Piesliakas