Baudžiamoji byla Nr. 2K-789/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
1.1.4.2.; 2.1.6.2. (S)
2007 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Prano Kuconio,
sekretoriaujant G. Murauskaitei,
dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui,
gynėjui advokatui V. Dziegoraičiui,
nuteistajam D. K.,
vertėjui B. Šakaliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. (D. K.) nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų I. Š. sveikatos sutrikdymą laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų V. Š. sveikatos sutrikdymą laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. K. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams. Priteista iš D. K. I. Š. 390 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu prieš I. Š., atlyginimui, V. Š. 1370 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, kuria nukentėjusiųjų I. Š. ir V. Š. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių nukentėjusiojo V. Š. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
D. K. nuteistas už tai, kad:
2004 m. birželio 17 d., apie 12.00 val., dirbtuvėse, esančiose Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą prieš V. S., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo tikrą teisę, t. y. grasindamas kirviu panaudoti fizinį smurtą – padaryti kūno sužalojimus, iš V. S. reikalavo perduoti 300 Lt skolą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. birželio 23 d., apie 17.00 val., E. J. priklausančiame garaže, esančiame Šalčininkuose, (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą prieš V. S., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo tikrą teisę, t. y. grasindamas virtuviniu peiliu bei medine lazda panaudoti fizinį smurtą – padaryti kūno sužalojimus, iš V. S. reikalavo perduoti 300 Lt skolą;
2004 m. birželio 27 d., apie 18 val., V. Š. ir I. Š. priklausančiame name, esančiame Šalčininkų rajone, Šalčininkų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su V. Š. ir I. Š. metu, tyčia sudavė virtuviniu peiliu I. Š. į smakrą ir pilvą, padarydamas jai kūno sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu;
2004 m. birželio 27 d., apie 18 val., asmeninio konflikto su V. Š. ir I. Š. metu, išbėgęs iš nukentėjusiesiems priklausančio namo, kieme pargriovė mažametį nukentėjusįjį I. Š., gim. 1991 m. gegužės 30 d., prispaudė jam prie kaklo nenustatytą daiktą, padarydamas kūno sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu;
2004 m. birželio 27 d., apie 18 val., asmeninio konflikto su V. Š. ir I. Š. metu, nukentėjusiesiems priklausančio namo kieme, iš automobilio “VW Golf”, stovėjusio apie 30 metrų atstumu nuo namo, pasiėmęs 12-to kalibro medžioklinį šautuvą “IŽ-27M”, iš pykčio, visuotinai pavojingu būdu – t. y. sukeldamas pavojų šalia namo buvusių asmenų - A. K. ir A. Ž. bei gyvenamajame name buvusių asmenų I. Š., V. Š. bei T. B. gyvybei, du kartus iššovė iš medžioklinio šautuvo į prie namo stovinčio V. Š. pusę, padarydamas jam kūno sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to, priėjęs prie gyvenamojo namo, iššaudamas iš medžioklinio šautuvo tiksliai nenustatytą skaičių šūvių bei daužydamas šautuvo buože, sudaužė namo keturių langų stiklus 400 Lt vertės, suplėšė užuolaidas 360 Lt vertės, sugadino dvejas duris, namo sienas bei šaldytuvą, kurių atstatymas kainavo 550 Lt, padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 950 Lt, o nukentėjusiajai I. Š. 360 Lt turtinę žalą;
Nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įsigijo 12-to kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą “IŽ-27M” ir ne mažiau trijų šovinių, kuriuos, neturėdamas leidimo, laikė automobilyje “VW Golf”, iki 2004 m. birželio 27 d., ir apie 18.00 val., Šalčininkų rajone, Šalčininkų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), panaudojo, tyčia sugadindamas svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Po to, siekdamas paslėpti nusikalstamos veikos įrankį, išmetė jį į ežerą, esantį Šalčininkų kaime.
Nukentėjusysis V. Š. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti, D. K. dėl veikos, padarytos 2004 m. birželio 27 d., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, paskirti bausmę šių normų sankcijų ribose bei pilnai patenkinti civilinį ieškinį. Kasatorius nurodo, kad nuteistojo veika buvo netinkamai kvalifikuota, nes teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog D. K. veiksmuose nebuvo apibrėžtos tyčios atimti gyvybę nukentėjusiajam, todėl nebuvo ir nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, sudėties. Teismai vadovavosi tik ekspertų paaiškinimais ir iš dalies nuteistojo parodymais, tačiau visiškai neįvertino kitų byloje nustatytų aplinkybių. Iš nuteistojo elgesio įvykio metu matyti, kad jis veikė apibrėžta tyčia, ketindamas nušauti nukentėjusįjį, ką patvirtino liudytojai A. K., A. Š., I. R. ir A. Ž., į kurio parodymus teismas visiškai neatsižvelgė. Teismo atliktas įrodymų vertinimas neparemtas išsamiu, visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai nenustatė nuteistojo veiksmuose BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Teismai padarė išvadą, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų kilo dėl asmeninių nesutarimų, taip pat padarė išvadą, kad D. K. panaudojo peilį, tačiau nepateikė jokios motyvuotos išvados, kad peilis buvo panaudotas ne siekiant palaužti nukentėjusiųjų pasipriešinimą ir užvaldyti nukentėjusiojo šeimos turtą, o kitais tikslais ir motyvais, turinčiais esminės reikšmės nusikaltimo kvalifikavimui.
Nukentėjusiojo V. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nuteistojo veiksmuose nenustatė nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, sudėties. Kasatoriaus išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad jo manymu, teismai klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl to, kad įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl skundo motyvai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, tai yra D. K. veikos kvalifikavimo, bei dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nagrinėjami kartu. Nukentėjusiojo manymu, D. K. turėjo būti nuteistas už pasikėsinimą apiplėšti bei nužudyti, dėl to jam buvo pareikštas kaltinimas. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apie įvykį V. ir I. Š. name bei kieme surinkta daug duomenų. Teismas vertino D. K., nukentėjusiųjų I. Š., V. Š., I. Š. parodymus, liudytojų A. K., A. Ž., T. B., I. R., V. P., V. D., R. V., Č. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, specialisto A. J. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus, specialistų išvadas, tarnybinius pranešimus bei kitus duomenis ir konstatavo, kad įvykyje dalyvavusių ar apie jį parodžiusių asmenų parodymai yra prieštaringi arba nenuoseklūs. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą vertinant įrodymus vadovautis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti įvykio eigą, pagrįstai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir kiekvieno asmens – įrodymų šaltinio – parodymus detaliai įvertino atsižvelgdamas į tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitų asmenų parodymais. Taip buvo atmesta dalis D. K. parodymų, kurie buvo nenuoseklūs ar prieštaravo kitiems bylos nagrinėjimo metu surinktiems bei ištirtiems įrodymams. Teismas pagrįstai atsižvelgė į D. K. bei V. ir I. Š. šeimos asmenų tarpusavio santykius tiek iki incidento, tiek po jo. Tai leido teismui nustatyti D. K. veiksmų motyvus, o taip pat ir nuteistojo apkalbėjimo galimybę siekiant kuo griežtesnės bausmės jam. Iš I. Š., V. Š., A. K. parodymų matyti, kad šie asmenys nebuvo suinteresuoti atskleisti visą įvykio esmę, nebuvo nenuoseklūs, savo parodymus keitė, todėl teismas ir jų parodymus motyvuotai vertino kritiškai tiek, kiek jie neatskleidžia tikrųjų įvykio aplinkybių, ir atitinkamai jais vadovavosi tiek, kiek jie pasitvirtino kitų ištirtų įrodymų visete. Analogišku principu vadovautasi ir vertinant liudytojų T. B. bei I. R. parodymus, atsižvelgiant į nustatytus kaimyniškus bei darbinius šių asmenų santykius su nukentėjusiaisiais. Teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, atsižvelgė į liudytojo A. Ž. parodymus, taip pat, kaip ir į liudytojų V. P., T. B. ir A. K. parodymus, vertindamas juos kartu su D. K. parodymais. Vertinant pirmosios instancijos teismo atliktą bylos duomenų analizę konstatuotina, kad teismas neabejotinai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, o teismo vidinio įsitikinimo susiformavimo teisėtumu neleidžia abejoti nuosprendyje išdėstyta detali motyvacija dėl kiekvienos teismo nustatytos aplinkybės ir dėl informacijos, gautos iš kiekvieno įrodymų šaltinio, atitikimo kitiems byloje surinktiems bei ištirtiems įrodymams.
Kasaciniame skunde išreikšta abejonė dėl teismo vadovavimosi ekspertų paaiškinimais pagrįstumo nustatant pasikėsinimo nužudyti sudėties nebuvimą D. K. veiksmuose. Skirtingai nei teigia kasatorius, teismas, spręsdamas baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą, vadovavosi ne tik ekspertų nustatytais duomenimis ir nuteistojo parodymais, bet atsižvelgė ir į kitas aplinkybes. Norint D. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus kaip pasikėsinimą nužudyti, būtina įrodyti, kad kaltininkas veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, nes veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę, kai veikiama siekiant atimti gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punktas). Kitaip tariant, teismas turėjo nustatyti, kad D. K. tikrai norėjo ir ketino nužudyti V. Š.. Pagal nuteistojo, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus teismas nustatė, kad iki įvykio tarp D. K. ir V. ir I. Š. šeimos buvo normalūs santykiai, su nukentėjusiųjų šeimos nare A. K. nuteistasis buvo artimai bendravęs ir dažnai lankęsis nukentėjusiųjų namuose. Taip pat nustatyta, kad į Š. namus D. K. atvyko I. Š. kvietimu, tikslu padėti apraminti neblaivų V. Š., o šaunamojo ginklo nuteistasis ėmėsi tik kilus muštynėms ir įsibėgėjus konfliktui tarp įvykio dalyvių. Vertindamas nustatytą įvykio eigą pagal asmenų parodymus, teismas pagrįstai neįžiūrėjo pirminio tikslo nužudyti V. Š. O ta aplinkybė, kad D. K. buvo iš dalies provokuojamas ir prieš jį pavartotų nukentėjusiųjų ir liudytojos A. K. agresyvių veiksmų (smūgių stikliniu grafinu į ir į galvą) bei atsižvelgiant į D. K. psichologinio tyrimo duomenis, kad jam yra konstatuotas emociškai nestabilaus impulsyvaus tipo sutrikimas, darytina pagrįsta išvada, kad paskata griebtis šaunamojo ginklo buvo būtent pykčio protrūkis, o ne konkretus motyvas įgyvendinti tikslą atimti gyvybę nukentėjusiajam ar kitam asmeniui. Iš specialisto atlikto įvykio metu panaudoto medžioklinio šautuvo, jo dalių ir šratų balistinio tyrimo išvadų ir eksperto A. J. parodymų teisme nustatyta, kad buvo šaudyta nesitaikant į konkretų objektą ir sužalojimai V. Š. galėjo būti padaryti netiesioginiu šūviu ar šūviais (grankulkės galėjo pataikyti prieš tai įveikdamos kliūtį, rikošetu). Pagal šiuos nustatytus faktus teismas pagrįstai konstatavo, kad D. K. jo atliktų veiksmų pasekmių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia, tai yra jis, šaudydamas V. ir I. Š. priklausančio namo kieme, savo sąmonėje galimų neteisėtos veikos padarinių nedetalizavo, o bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems padariniams (sveikatos sutrikdymui ar gyvybės atėmimui), vienodai norėdamas bet kurio iš jų atsiradimo. Taigi teismas neturėjo teisinio pagrindo D. K. veiksmus kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti, todėl baudžiamasis įstatymas tinkamai pritaikytas pagal realiai kilusias pasekmes – nežymų V. Š. sveikatos sutrikdymą.
Kasatorius taip pat teigia, kad D. K. nepagrįstai neinkriminuota pasikėsinimo apiplėšti sudėtis, nes teismas nenustatė kitokių peilio panaudojimo nukentėjusiųjų I. Š. ir I. Š. atžvilgiu motyvų bei tikslų, nei apiplėšti. Teismas nenustatė, kad nuteistasis atvyko į V. ir I. Š. namus ir panaudojo prieš juos smurtą siekdamas turtinės naudos, tai yra turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą, ir tai turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui. Teismas nustatė, kad smurtas buvo panaudotas kilus muštynėms konflikto metu iš pykčio, todėl pagrįstai D. K. veiksmuose nenustatė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.
D. K. padaryta veika kvalifikuota tinkamai, griežtinti bausmės kasacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo V. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Viktoras Aidukas
Pranas Kuconis
