Baudžiamoji byla Nr. 2K-758/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.3.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant D. Ališauskaitei,
dalyvaujant prokurorui A. Meškai,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant paskirtą bausmę, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą ir gynėją, prašiusius kasacinį skundą patenkinti,
n u s t a t ė:
S. R. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 16 d., apie 7.20 val., Palangoje, Kretingos g., prie 54 namo, policijos automobilyje „Škoda Octavia“ (valst. Nr. BFO 495), būdamas neblaivus, davė 80 Lt kyšį Palangos policijos komisariato pareigūnams D. V. ir V. E., siekdamas neteisėtos jų veiklos, t. y. protokolo nesurašymo už administracinį teisės pažeidimą.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-758/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.3.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant D. Ališauskaitei,
dalyvaujant prokurorui A. Meškai,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant paskirtą bausmę, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą ir gynėją, prašiusius kasacinį skundą patenkinti,
n u s t a t ė:
S. R. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 16 d., apie 7.20 val., Palangoje, Kretingos g., prie 54 namo, policijos automobilyje „Škoda Octavia“ (valst. Nr. BFO 495), būdamas neblaivus, davė 80 Lt kyšį Palangos policijos komisariato pareigūnams D. V. ir V. E., siekdamas neteisėtos jų veiklos, t. y. protokolo nesurašymo už administracinį teisės pažeidimą.
Kasaciniu skundu prokuroras prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti S. R. veiką perkvalifikuoti iš BK 227 straipsnio 2 dalies į BK 227 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę. Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant paskirtą bausmę, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Prokuroro nuomone, nuteistojo veika kvalifikuotina ne pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 227 straipsnio 3 dalį. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad S. R. nuteistas už 80 Lt kyšio davimą valstybės tarnautojams, t. y. kyšio suma yra mažesnė nei 1 MGL, todėl ji pagal veikos dalyko požymį atitinka veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje. Iš BK 225 straipsnio matyti, kad mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšį priėmusio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, t. y. straipsnio dalį numatančią švelnesnę sankciją, nepriklausomai nuo to, už kokį teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą buvo priimtas kyšis. Dėl to sistemiškai aiškinant baudžiamąjį įstatymą asmens, davusio mažesnį nei 1 MGL dydžio kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal straipsnio dalį, numatančią švelnesnę sankciją, t. y. BK 227 straipsnio 3 dalį, nepriklausomai nuo to, ar kyšis buvo duotas už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą. Prokuroro nuomone, dėl nurodytų motyvų BK 227 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į BK 227 straipsnio 1 dalį neturėtų būti aiškinama griežtai pagal prasmę kaip numatanti galimybę paskirti bausmę švelnesnės sankcijos ribose tik už tas veikas, kai kaltininkas duoda mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už šio teisėtą veikimą ar neveikimą. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad tokias nusikalstamas veikas, kaip S. R. įvykdyta, rekomenduojama kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosios bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsnio) apibendrinimo apžvalga).
Prokuroro manymu, S. R. už nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, skirtina arešto bausmė, nes jis nusikalto būdamas teistas, neatlikęs anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 227 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasaciniame skunde prokuroras teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas S. R. nusikalstamą veiką pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
BK 227 straipsnyje numatyta veika – papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.
BK 227 straipsnio 3 dalis nustato, kad tas, kuris siekdamas papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį pasiūlė, pažadėjo arba davė jam arba tarpininkui mažesnį negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą (ši dalis įsigaliojo nuo 2007 m. liepos 21 d. – (Žin., 2007, Nr. 81-3309). Iš šios straipsnio dalies dispozicijos matyti, kad naujoje redakcijoje nenukreipiama į pirmos dalies dispoziciją; taigi, jeigu duodamas mažesnės vertės negu 1 MGL dydžio kyšis, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.
Pagal teismų praktiką, galiojant ir ankstesnei redakcijai, jei valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą, nepriklausomai nuo to už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkaujant, siekiant tų pačių rezultatų, pasiūlyto, pažadėto ar duoto kyšio vertė būdavo mažesnė negu 1 MGL dydžio, tokia nusikalstama veika taip pat buvo pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-274/2007, 2K-528/2007).
Byloje nustatyta, kad S. R. papirko valstybės tarnautoją, t. y. policijos inspektoriui davė 80 Lt kyšį, siekdamas, kad nebūtų jam surašytas protokolas už administracinį teisės pažeidimą. Kadangi kyšio vertė neviršija 1 MGL (125 Lt), S. R. veika nepriklausomai nuo konkretaus jos tikslo (teisėto ar neteisėto pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesio) atitinka BK 227 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Darytina išvada, kad teismai, kasatoriaus neteisėtus veiksmus kvalifikuodami pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kasatorius S. R. tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą. Nors teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir gailisi, o dėl jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pasisakė, kad girtumas nebuvo ta aplinkybė, kuri būtų turėjusi įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau buvo teistas ir neatlikęs paskirtos bausmės vėl nusikalto. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, kasatoriui skirtina griežčiausia BK 227 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Už baudžiamąjį nusižengimą skiriamas areštas nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). S. R. skirtinas 20 parų areštas, kuris yra mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Kolegijos nuomone, tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti – S. R. nusikalstamą veiką iš BK 227 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 227 straipsnio 3 dalį ir paskirti 20 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta bausmės dalimi, jas iš dalies sudėjus, ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Gintaras Goda
Rimantas Baumilas